Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengiant teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą, taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2005 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 16 d.

4. Nuteistasis R. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau nenurodo, koks jo elgesys sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.2. Be to, nuteistojo manymu apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepagrįstai vertino jo kriminogeninius veiksnius, nes jie yra susiję su jo praeitimi, o svarstydamas minėtą klausimą teismas privalo vadovautis tik dabartiniu jo elgesiu. R. G. atkreipia dėmesį, kad tokia pati teismo pozicija yra išdėstyta ir Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-75-498/2017. Taip pat, skunde teigiama, kad dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo atsižvelgti ir į jo įvykdytus nusikaltimus, jų sunkumą ir pobūdį bei pažymima, kad šie nusikaltimai jau buvo įvertinti teismo, kuris dėl jų priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-454-327/2016).

4.3. Taip pat skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, o teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymima, jog Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-2169-498/2014 yra pateikiama priešinga nuomonė, nurodant, jog vertinant materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, reikšmingesnės yra tos aplinkybės, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.

4.4. Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-1140-340/2016 konstatuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į tai, ar bausmės atlikimo metu buvo nustatytas nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ rezultato mažėjimas, nevertinant to, ar jis buvo pakankamai sumažintas. Todėl skunde R. G. pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai, konstatuota, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultato pokytis yra per menkas, tam kad jis galėtų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, R. G. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 3/4 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja – R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatą sumažino 9 balais, t. y. nuo 61 iki 52 balų. Tačiau pažymėtina, jog minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, kad aptartą balų skaičių sudaro 10 statinių balų, o likusieji 42 balai yra dinaminiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dinaminių balų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, be to šie balai gali būti mažinami tik teigiamu nuteistojo elgesiu. Šiuo atveju, pakankamai didelės dinaminių balų sumos egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog R. G. elgesio korekcija dar nėra baigta ir leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo pažanga, bei jo dedamomis pastangomis mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino R. G. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra svarbus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nevertinant jo pokyčio dydžio, Vadovaujantis tokiu aiškinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas prarastų bet kokią prasmę. Kaip jau minėta anksčiau, minėtos rizikos vertinimas padeda objektyviai įvertinti nuteistųjų pažangą bausmės atlikimo metu keičiant savo elgesį ir mąstymą, o vadovaujantis nuteistojo skunde išdėstytu aiškinimu, susidarytų visiškai neteisinga situacija, kuomet pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų būti pripažįstama ir nuteistiesiems nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą sumažinusiems vos vienu balu.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis dvidešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimų reikalavimus bei penkiolika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių net dvylika kartų jam buvo paskirta viena iš griežčiausių BVK 142 straipsnyje numatytų drausminių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių, kas neabejotinai parodo jo padarytų pažeidimų sunkumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas ne tik neigiamai apibūdina nuteistąjį, bet ir sudaro prielaidas abejoti jo daroma pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, jog teismas, nepagrįstai atsižvelgė į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą ir kitas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį teismas gali atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Ir nors šios aplinkybės nėra esminiai faktoriai, nulemiantys teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, yra įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog žemesnysis teismas, spręsdamas R. G. lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai įvertino, tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už keleto nusikaltimų, iš kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, padarymą ir tinkamai nurodė, kad jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir jų įvykdymo aplinkybės, rodo R. G. pavojingumą.

12. Nepritartina ir nuteistojo skundo argumentui, jog apylinkės teismas tinkamai neatsižvelgė į teigiamai charakterizuojančius jo asmenybę duomenis. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, kadangi nutartyje buvo konstatuota, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai ir jie išvardinti. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas R. G. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo, priimtas sprendimas, neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Taip pat pažymėtina, jog skunde nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, jog vertinant materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, reikšmingesnės yra tos aplinkybės, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Nors nuteistasis skunde nurodo nutartis, kuriomis turėjo vadovautis skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (ad hoc), atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Siekiant remtis precedentais, situacija atskirose bylose turi būti labai panaši ar netgi artima identiškai (ratio decidendi). Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl lygtinio paleidimo komisijų sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimus netaikyti nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo, todėl remtis nuteistojo skunde nurodomais pavyzdžiais nėra jokio pagrindo.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. G. (R. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.