Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-453-258/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,RASO“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštui dėl vykdyto viešojo pirkimo procedūrų pripažinimo neteisėtomis ir žalos atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,ASPA“.

Apeliantas (ieškovas) UAB ,,RASO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta ieškovui grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto nagrinėjant bylą pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, ir grąžinti ieškovui 75 procentus viso sumokėto žyminio mokesčio – 3 981,51 Eur. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Iš CPK 87 straipsnio 2 dalies nėra aišku dėl žyminio mokesčio, sumokėto teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus, kai šie skundai nagrinėjami iš esmės, o išnagrinėjus atitinkamus skundus žyminio mokesčio priteisimo klausimas neišsprendžiamas, nes byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi kitomis CPK nuostatomis ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 neišsprendė, nurodęs, kad žyminio mokesčio, ginčo šalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, procesas tęsiamas toje pačioje byloje, todėl Vilniaus apygardos teismas žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą, grąžinimo klausimą turėjo išspręsti iš esmės ir, šalims sudarius taikos sutartį, grąžinti ieškovo prašomą žyminio mokesčio dalį.

2. Ieškovo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį sudarė 144 Lt dydžio žyminis mokestis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovo AB Lietuvos pašto ir UAB ,,ASPA“ sudarytą pirkimo sutartį, 1 000 Lt dydžio žyminis mokestis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo viešajame pirkime priimtus neteisėtus sprendimus ir 4 966 Lt dydžio žyminis mokestis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 198 318,12 Lt dydžio žalos kompensaciją. Ieškovas už ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą sumokėjo 14 898 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, nors ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 198 318,12 Lt dydžio žalos kompensaciją iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dydį, grąžinus ieškovo prašomą žyminio mokesčio dalį, valstybei liktų 4 582,50 Lt dydžio sumokėta mokesčio suma, kuri, įvertinus bylos aplinkybes, laikytina proporcinga ir teisinga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo. Siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 straipsnio 1-2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, jo sumokėto paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus, kai, kasaciniam teismui grąžinus bylos dalį nagrinėti naujo, šalys sudarė taikos sutartį. Žyminio mokesčio grąžinimas, kai šalys sudaro taikos sutartį, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos; jeigu byla, šalims sudarius taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Taigi iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad grąžinamas tik tai teismo instancijai sumokėtas žyminis mokestis, kurioje sudaroma taikos sutartis ir kuri užbaigia bylos nagrinėjimą nutraukdama bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, gali susidaryti ir tokių teisinių situacijų, kuomet, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, galėtų būti grąžinamas ir kitose teismų instancijose sumokėtas žyminis mokestis (jo dalis).

Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, jog taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta pirmosios instancijos teisme po to, kai kasacinis teismas, panaikinęs ieškovo ginčytus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų šioje byloje priimtus procesinius sprendimus, kuriais ieškinys buvo visiškai atmestas, dalį ieškinio reikalavimų patenkino, o dėl kitų ieškinio reikalavimų bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje konstatuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai žyminio mokesčio, ginčo šalių išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui. Esant tokiems duomenims dėl ieškovo inicijuoto civilinio proceso eigos, kai kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, o bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo buvo sudaryta taikos sutartis, sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui gali būti grąžinta 75 procentai žyminio mokesčio, jo sumokėto ne tik už ieškinį, bet ir už paduotus apeliacinį skundą ir kasacinį skundą. Šioje byloje kasacinis teismas patenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atsakovo priimtų sprendimų viešajame pirkime pripažinimo neteisėtais, o bylos dalį dėl ieškovo papildomo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad be pagrindo atmesdami ieškinio reikalavimą per perkančiosios organizacijos (atsakovo) veiksmų ir sprendimų pripažinimo neteisėtais, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visiškai nenagrinėjo ir nevertino ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Taigi bylos dalies grąžinimą nagrinėti iš naujo nulėmė tos aplinkybės, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė neteisingus procesinius sprendimus dėl byloje pareikštų ieškovo reikalavimų, t. y. padarė klaidingas teisines išvadas dėl byloje nagrinėto ginčo esmės, kurios lėmė ir ieškinio reikalavimų, taip pat ieškovo paduoto apeliacinio ir kasacinio skundų, apmokėtų atitinkamu žyminiu mokesčiu, dalies nepagrįstą neišnagrinėjimą iš esmės pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Patvirtinant šalių taikos sutartį pirmosios instancijos teisme po to, kai susidarė neįprasta procesinė teisinė situacija šioje byloje dėl ginčo nagrinėjimo teisinio rezultato (kasaciniam teismui iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, dėl vieno iš ieškinio reikalavimų grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, o visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikus spręsti pirmosios instancijos teismui po bylos pakartotinio išnagrinėjimo), neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų procesinis sprendimas negrąžinti ieškovui įstatyme nustatytos dalies žyminio mokesčio, jo sumokėto už byloje paduotus apeliacinį ir kasacinį skundus. Nuspręsdamas grąžinti ieškovui dalį žyminio mokesčio tik už paduotą ieškinį, pirmosios instancijos teismas nevertino dalies ginčo išsprendimo rezultatų (palankių ieškovui), neatsižvelgė į pirmiau aptartą nestandartinę procesinę teisinę situaciją šioje byloje, nesivadovavo CPK 2 straipsnyje įtvirtintu taikaus ginčų išsprendimo skatinimo principu, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d. nuostatos), todėl dėl žyminio mokesčio grąžinimo priėmė iš dalies neteisingą procesinį sprendimą.

Pastebėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui buvo grąžinta 217,20 Eur dydžio žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, dalis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas už ieškinį bei patikslintą ieškinį sumokėjo 6 110 Lt (1 769,57 Eur) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 88, t. 2, b. l. 113), todėl 75 procentai sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio sudaro 1 327,17 Eur sumą, o ne 217,20 Eur sumą. Taigi buvo suklysta ir apskaičiuojant pirmosios instancijos teismui sumokėtos bei ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovas sumokėjo taip pat po 6 110 Lt (1 769,57 Eur) žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 127, t. 4, b. l. 34), todėl už paduotus apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovui grąžintina 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro po 1 327,17 Eur sumą. Iš viso ieškovui grąžintino žyminio mokesčio suma yra 3 981,51 Eur.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo išspręsta dėl žyminio mokesčio grąžinimo patvirtinus šalių taikos sutartį, pakeistina, tenkinant ieškovo prašymą dėl 75 procentų dalies žyminio mokesčio, sumokėto pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje teismų instancijose, grąžinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „RASO“ grąžinimo, išdėstant ją taip: „grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „RASO“ (juridinio asmens kodas 110018147) pagal 2013 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4516 ir pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4623 sumokėto žyminio mokesčio 1 327,17 Eur dalį, pagal 2013 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4750 sumokėto žyminio mokesčio 1 327,17 Eur dalį, pagal 2014 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 5081 sumokėto žyminio mokesčio 1 327,17 Eur dalį (mokėjimo nurodymai pateikti AB SEB banke)“.