Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5152-656/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raso“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštas, dėl perkančios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo viešajame pirkime, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ASPA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, jog atsakovas AB Lietuvos paštas organizavo viešąjį kasos sistemų su įrengimu bei vienerių metų priežiūra pirkimą (toliau vadinamas Pirkimu). Ieškovas minėtam konkursui pateikė pasiūlymą, tačiau jis buvo atmestas. Viešo konkurso laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „ASPA“. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimais, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo panaikinti 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. 3-5651, 2013 m. liepos 09 d. raštu Nr. 3-6457 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. 3-6721 ir 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. 3-7218 įformintus atsakovo AB Lietuvos paštas sprendimus, kuriais buvo atmestos ieškovo UAB „Raso“ pretenzijos dėl viešojo pirkimo, ir panaikinti 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3-5131 įformintą atsakovo AB Lietuvos paštas sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „ASPA“ atitikimo nustatytiems reikalavimams ir trečiojo asmens UAB „ASPA“ pripažinimo viešojo kasos sistemų su įrengimu bei vienerių metų priežiūra pirkimo laimėtoju.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, susijusiu su viešojo pirkimo laimėtojo nustatymu, todėl siekiant užtikrinti realią ieškovo teisėtų interesų apsaugą šiuo atveju kaip laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti viešojo kasos sistemų su įrengimu bei vienerių metu priežiūra pirkimo procedūrų sustabdymą ir įpareigojimą atsakovui AB Lietuvos paštas su trečiuoju asmeniu UAB „ASPA“ kaip viešojo kasos sistemų su įrengimu bei vienerių metų priežiūra pirkimo laimėtoju nesudaryti pirkimo sutarties. Ieškovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės realiai apsaugotų ieškovo UAB „Raso“ teises ir teisėtus interesus, kurių pažeidimo grėsmė yra reali, ir nesukeltų neproporcingos grėsmės kitų dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams; būtų užkirstas kelias neteisėtų pirkimo procedūrų tęsimui ir neteisėtos atsakovo AB Lietuvos paštas ir trečiojo asmens UAB „ASPA“ pirkimo sutarties sudarymui.

Atsakovas AB Lietuvos prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad 2013 m. liepos 30 d. tarp perkančiosios organizacijos AB Lietuvos paštas ir Pirkimo laimėtojo UAB „ASPA“ buvo pasirašyta Pirkimo sutartis, kuri įsigaliojo tą pačią dieną. Pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas pažymėjo, jog byloje jis reikalauja taikyti ieškinio senatį. Ieškovas UAB „Raso“ AB Lietuvos pašto sprendimo atmesti ieškovo 2013 m. birželio 14 d. pretenziją VPĮ nustatytu terminu teismui neskundė. Ieškovas teismui ieškinio nepateikė laiku be jokios svarbios priežasties, ieškovas taip pat neprašo atnaujinti praleisto senaties termino AB Lietuvos pašto sprendimui apskųsti, todėl ieškinys negalės būti tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, netenkino pažymėjęs, kad pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigusios, teisėtumo, todėl pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti šią priemonę.

2013 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas pakartotinai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus ieškovo UAB „Raso” ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, sustabdyti atsakovo AB Lietuvos paštas su trečiuoju asmeniu UAB „ASPA“ kaip viešojo pirkimo laimėtoju sudarytos pirkimo sutarties vykdymą.

Ieškovas nurodė, kad pradėjus vykdyti sutartį reali ieškovo interesų gynyba bus apsunkinta. Teismui patenkinus ieškinį, iškils neteisėtų padarinių ir nuostolių ieškovui šalinimo klausimas, pareikalautų papildomų ieškovo pinigų ir laiko sąnaudų, nukentėtų atsakovo AB Lietuvos paštas galimybės gerinti savo paslaugų kokybę ir prieinamumą. Nėra jokių duomenų apie aplinkybes, lemiančias, kad sutartį reikia vykdyti kuo skubiau. Atsakovo AB Lietuvos paštas teiginiai apie būtinybę aprūpinti klientų aptarnavimo vietas naujais aparatais neatitinka tikrovės, nes atsakovas nėra atsiėmęs iš ieškovo visų anksčiau įsigytų naujų kasos aparatų bei perka senų aparatų priežiūros paslaugas.

Atsakovas AB Lietuvos paštas prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir nurodė, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, todėl ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl negalėtų pasunkėti ar tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Ieškovas praleido ieškinio pateikimo terminą. Pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas lems, jog laiku nebus užtikrintas sklandus litų keitimas į eurus rajonų centruose, dėl ko bus pažeistas viešasis interesas. Atsakovas teikia universaliąsias pašto paslaugas, todėl viešasis interesas yra šių paslaugų operatyvumas ir pigumas. Ieškovas gina išimtinai savo privatų interesą, nes siekia priversti atsakovą sudaryti sutartį su ieškovu už 618 007,50 Lt didesnę kainą, siekia eliminuoti iš rinkos konkurentą ir gauti nepagrįstai didelį pelną. Viešasis interesas turi prioritetą privataus intereso atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad labiau tikėtinas yra ieškinio patenkinimas negu ieškinio netenkinimas. Be to, teismas mano, jog byloje ieškovas gina išimtinai savo privatų interesą iš Pirkimo pašalinti laimėtoją, konkurentą UAB „ASPA”, pasiūliusį 578 343,70 Lt kainą. Ieškiniu siekiamas rezultatas - priversti AB Lietuvos paštas sudaryti sutartį su ieškovu už 618 007,50 Lt didesnę kainą, t.y. už 1 196 351,20 Lt, kuri yra daugiau kaip dvigubai didesnė kaina už Pirkimo laimėtojo kainą. Teismas pažymėjo, jog tinkamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas patiriant kuo mažesnius kaštus yra viešas interesas, kuris sąlygoja ieškovo prašymo netenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Raso“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, dėl to naikintina.

2. Teismas nepaneigė nė vienos iš CPK 144 straipsnyje nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo. Teismo argumentai dėl nagrinėjamu atveju taikytino ieškinio senaties termino nėra nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo dalyku.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teigė, jog laikinąsias apsaugos priemones atsisakoma taikyti ir siekiant užtikrinti viešo intereso apsaugą, nors iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti apie egzistuojantį viešą interesą, kadangi manytina, jog šiuo atveju pirkimo objektas yra tiesiogiai susijęs tik su atsakovo vidaus darbo organizavimo tinkamu vykdymu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB Lietuvos paštas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 198 318,12 Lt negautų pajamų, dėl to, kad su ieškovu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis. Ieškovui pasirinkus kitą teisių gynybos būdą – nėra tikslinga stabdyti pirkimo sutarties vykdymo.

2. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju taikymui, yra atmestini, kadangi teismas neprivalo ir neturi teisės paneigti pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą – tai ieškovo pareiga.

3. Pirmosios instancijos teismo nutartimi netiesiogiai paneigti visi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai, be to, teismas neprivalo pasisakyti atskirai dėl kiekvieno prašyme nurodyto motyvo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „ASPA“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai pažymint, jog šuo atveju teisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis teikia naudą visuomenei, o jos vykdymo sustabdymas pažeistų viešąjį interesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą sustabdyti atsakovo su trečiuoju asmeniu, kaip viešojo pirkimo laimėtoju, sudarytos pirkimo sutarties vykdymą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai rėmėsi viešo intereso byloje buvimu, nepaneigė CPK 144 straipsnyje nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, bei priėmė nemotyvuotą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK291 straipsnio reikalavimus, todėl ieškovo teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti. Skundžiamoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, įvertintas ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas, bei nurodyti argumentai, kurių pagrindu nuspręsta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių išsakytų argumentų visetu, todėl ieškovo teiginiai dėl teismo nutarties nemotyvavimo ir neatsakymo į tam tikrus ieškovo nurodytus argumentus nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl to, kad teismas nepaneigė CPK 144 straipsnyje nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ir ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau nurodytų sąlygų egzistavimą Teismas, remdamasis ieškovo prašymo argumentais ir juos pagrindžiančiais įrodymais tik vertina kilusį ginčą, tačiau jam įrodinėjimo ar įrodymų paneigimo pareiga įstatymu nenustatyta, dėl to ir apelianto argumentai dėl teismo nepaneigtų aplinkybių nelaikytini pagrįstais.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pirkimo objektą, bei tikslus, atsižvelgęs į ieškovo ir Pirkimą laimėjusio tiekėjo kainų skirtumus bei ieškovo ieškinio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pagrindimą, sprendė, jog tinkamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas patiriant kuo mažesnius kaštus yra viešas interesas, kurį nagrinėjamoje byloje būtina apsaugoti, dėl ko netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo manymu, teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju pirkimas susijęs ne su viešo intereso įgyvendinimu, bet su pašto vidaus darbo organizavimo užtikrinimu, dėl ko nepagrįstai netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų Pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).

Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdyto viešojo pirkimo objektu ir jo įgyvendinimo aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas užtikrinti tolesnį tarp atsakovo ir Pirkimo laimėtojo sudarytos sutarties vykdymą yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo bendrovės veikla apima universaliųjų pašto paslaugų, finansinių paslaugų ir kitų paslaugų teikimą. Remiantis AB Lietuvos paštas internetinio tinklalapio duomenimis, bendrovei nuo 2011 metų suteikta mokėjimo įstaigos licencija, suteikianti teisę teikti šias paslaugas: paslaugas, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus. Šių funkcijų tinkamam vykdymui be jokios abejonės būtinos techninės priemonės – kasos sistemos, dėl kurių Pirkimo ir kilo nagrinėjamas ginčas. Be to, kaip nurodyta atsiliepimuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, numatė, jog sklandų litų keitimą į eurus rajonų centruose užtikrins išplėtotas bankų skyrių ir Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietų tinklas (nutarimo 70 punktas).Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo siekiami įsigyti Pirkimo objektai neatsiejamai susiję su atsakovui pavestų funkcijų tinkamu vykdymu, užtikrina sklandų bendrovės paslaugų teikimą.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašto paslaugos teikimo veikla reguliuojama vadovaujantis laisvės teikti pašto paslaugą, sąžiningos konkurencijos ir universaliosios pašto paslaugos prieinamumo visiems naudotojams principais (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2 str.), o atsakovo teikiamos universaliosios pašto paslaugos turi būti teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3 str.). Šie atsakovo veiklos vykdymo principai bei paslaugų teikimo ypatybės rodo, jog atsakovo veikla neabejotinai susijusi su viešų paslaugų teikimu, todėl tinkamam jų vykdymui bei viešo intereso apsaugai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti Pirkimo sutarties vykdymą ir taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, kaip nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo be aukščiau nurodytų reikalavimų prašo priteisti jam dėl Pirkimo sutarties sudarymo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jei atsakovas su juo būtų sudaręs Pirkimo sutartį. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, todėl šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė -sustabdyti sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą, ieškovui pasirinkus kitą teisių gynybos būdą, nėra tikslinga.

Teismas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirojo skundo teiginiai ir argumentai nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantas nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.