Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. vasario 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29) PN-77 (toliau – Nurodymas). Nurodė, jog ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai. Atsakovės darbuotojai 2017 metų pabaigoje ieškovei žodžiu nurodė, kad kiemo statiniai ir ūkinio pastato dalis yra pastatyti valstybinėje žemėje. Ieškovė 2018 m. sausio 25 d. raštu atsakovei pateikė paaiškinimus, tačiau atsakovė į juos neatsakė. Ieškovė 2018 m. liepos 17 d. atsitiktinai internete rado informaciją, kad atsakovė 2018 m. vasario 2 d. ieškovei surašė Nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nugriauti metalinius ir mūrinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (apie 23 m ilgio) ir 7 m² dydžio šuns voljerą, pastatytus valstybinės žemės dalyje bei sutvarkyti teritoriją.

2. Atsakovės Nurodymas yra nepagrįstas, nes ieškovė statybos darbų neatliko. Ieškovė pastatus įgijo kartu su žemės sklypu 2015 m. gegužės 20 d. taigi jie jau buvo pastatyti. Ieškovės atstovai 2018 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudami atsiųsti 2018 m. vasario 2 d. Nurodymą ir visą su juo susijusią medžiagą, pateikti paaiškinimą apie ieškovės informavimą, priėmus Nurodymą. Ieškovės atstovams atsakyta nebuvo, tačiau ieškovė 2018 m. liepos 25 d. sulaukė atsakovės darbuotojos skambučio telefonu ir elektroninio laiško, kuriais buvo siūloma ieškovei kreiptis į atsakovę dėl Nurodymo termino pratęsimo. Į ieškovės atstovų 2018 m. liepos 30 d. elektroninį laišką atsakyta nebuvo, tačiau buvo gautas pranešimas, kad darbuotoja atostogauja.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. raštu informavo atsakovę, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo patikrinimą, buvo nustatyta, jog žemės sklypas vakarinėje ir pietinėje pusėse aptvertas tvoromis (tvoros elementai), kurie pastatyti už žemės sklypo ribų ir užima 755 m² ir 253 m² valstybinės žemės. Taip pat valstybinėje žemėje įrengta dalis pastato ir voljeras. Žemės sklype taip pat yra ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko baseinas). Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi ir į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama, pateikti informaciją, kokiu pagrindu buvo įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, pateikti nekilnojamųjų daiktų (statinių) kadastro duomenų bylos bei įregistravimo pagrindo – statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto kopijas.

4. Atsakovė 2018 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. sausio 30 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame buvo nustatyta, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame sklype teisiškai registruoti statiniai: gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiti inžineriniai statiniai: tvoros cokolio aukštis 0,43 m, medinių segmentų aukštis 1,3 m. Kadangi ieškovė yra statinių naudotoja, atsakovė 2018 m. vasario 2 d. surašytas Nurodymą pašalinti pažeidimus. Privalomasis nurodymas buvo išsiųstas ieškovei registruota pašto siunta, kuri grįžo neįteikta. Ieškovei apie surašytą privalomąjį nurodymą 2018 m. kovo 28 d. buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt ir 2018 m. kovo 29 d. dienraštyje UAB „Lietuvos žinios“, Nr. 61 (14779). Šie dokumentai ieškovei įteikti atitinkamai 2018 m. balandžio 5 d. ir 6 d. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d., praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą beveik 4 mėnesiais. Ieškinys atmestinas, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.

5. Trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodė, jog 2017 m. lapkričio 2 d. atliko žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas vakarinėje ir pietinėje pusėse aptvertas tvoromis (tvoros elementais), kurie pastatyti už žemės sklypo ribų ir užima 755 m² ir 253 m² valstybinės žemės. Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į NŽT, prašydama leisti išsipirkti valstybinį žemės plotą (pietinėje žemės sklypo pusėje), esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Ieškovei pakartotinai pageidaujant įsigyti žemės sklypą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu taip pat buvo duotas neigiamas atsakymas. Ginčijamas Nurodymas ieškovei buvo surašytas pagrįstai, o ieškovės argumentai, jog žemės sklypas bei statiniai įgyti tik 2015 m. gegužės 20 d., statiniai (tvora, šuns voljeras), kurie yra greta žemės sklypo (valstybinės žemės plote) nepatenka į kiemo sudėtį, nėra pagrįsti. Atsakingu už neteisėtą statybą yra laikomas ir statytojas, ir asmuo, kuris valdo ar naudojasi neteisėtos statybos objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės O. R. atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 17,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės O. R. valstybei 8,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymas su priedu patvirtina, kad 0,876 ha žemės sklypas padidintas, prijungiant 0,280 ha valstybinį žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas patvirtina, kad prašymui parduoti 0,280 ha valstybinės žemės sklypo dalį prie 0,876 ha žemės sklypo pritarta. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog po šio sprendimo priėmimo iki 2016 m. gegužės 31 d. būtų priimtas Vilniaus apskrities viršininko ar NŽT sprendimas parduoti 0,280 ha ploto valstybinės žemės sklypą 0,876 ha žemės sklypo savininkui. Todėl darytina išvadą, kad iki 2016 m. gegužės 31 d. neįgyvendinę turėtos teisės įsigyti 0,280 ha ploto valstybinės žemės sklypą, gretimo sklypo savininkai valstybinės žemės sklypus gali įsigyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, galiojančias nuo 2016 m. birželio 1 d.

8. Ieškovė kreipėsi į NŽT, prašydama parduoti jai valstybinio žemės sklypo dalį, esančią šalia jai priklausančio žemės sklypo. NŽT 2017 m. gruodžio 1 d. atsakymas patvirtina, jog jos prašymas atmestas ir paaiškintos tokio sprendimo priežastys. NŽT 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, situacijos schema bei nuotraukos patvirtina, kad valstybinės žemės 0,755 ha plotas yra užimtas tvora ir toros elementais (schemoje pažymėta 1-6) bei pastato dalimi ir 7 m² šuns voljeru. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pašalino dalį tvoros (metalinę tvorą pietinėje pusėje), kuri buvo užfiksuota patikrinimo metu. Ši aplinkybė leidžia abejoti atsakovės argumentais, jog jai nėra žinoma, kas nugriovė valstybiniame žemės sklype buvusios metalinės tvoros dalį. Ši aplinkybė, ją vertinant kartu su ieškovės ir jos sutuoktinio 2018 m. liepos 18 d. pakartotiniu prašymu NŽT parduoti 0,28 ha valstybinės žemės sklypą ir ieškovės atstovo 2018 m. liepos 18 d. raštu NŽT, paneigia ieškovės argumentus, jog ji nesinaudojo žemės sklypu, nurodytu 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte.

9. Kadangi pati ieškovė patvirtino, kad ji yra 0,28 ha valstybinio žemės sklypo naudotoja, tuo pačiu ji pripažino, kad yra ir ginčo tvoros bei voljero naudotoja, todėl nėra pagrįsti ieškovės argumentai, jog Nurodymas yra surašytas ne tam asmeniui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalį už neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas.

10. Byloje esantys duomenys apie atsakovės ir NŽT vykdytą žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir ieškovės atstovo 2018 m. sausio 25 d. raštas patvirtina, kad ieškovei apie atsakovės atliekamą patikrinimą buvo žinoma bei leidžia daryti išvadą, jog ieškovei, konsultuojamai teisininkų, taip pat turėjo būti paaiškinti institucijos, atliekančios patikrinimą veiksmai, bei tų veiksmų galimos pasekmės. VTPSI 2018 m. sausio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su priedais paneigia ieškovės argumentus, kad šuns voljeras ir tvora, kurios ilgis apie 23 m, yra teisiškai registruoti statiniai, ir leidžia daryti išvadą, jog šie statiniai valstybinėje žemėje buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jie nėra fiksuoti kadastro byloje ir nėra registruoti nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovės argumentai, jog ji Nurodymu yra įpareigota nugriauti nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, yra nepagrįsti ir prieštarauja rašytiniuose įrodymuose užfiksuotiems duomenims. Šie įrodymai taip pat paneigia ieškovės argumentus, jog valstybinėje žemėje pastatyti statiniai buvo pastatyti išduoto statybos leidimo pagrindu ir priimti pagal 2002 m. balandžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 376.

11. Byloje esančios nuotraukos nepatvirtina ieškovės argumentų, jog Nurodyme nurodyta nugriauti tvoros dalis yra vientisas tokios pat konstrukcijos statinys, kaip ir tvora, pastatyta 2002 metais, kurios duomenys yra užfiksuoti kadastro byloje, nes nuotraukose fiksuoti tvoros fragmentai bei pamatas nėra vienodi. Nurodymas patvirtina, kad šiuo dokumentu ieškovė įpareigota nugriauti tik metalinius ir mūrinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmento tvorą su betoniniu pamatu (viso apie 23 m ilgio ir 7 m2 šuns voljerą), todėl ieškovės argumentai, šį Nurodymą siejant su nekilnojamajame registre įregistruotu ūkiniu pastatu schemoje, pažymėtu 2I1/m, laikytini nesusijusiais su ieškinio dalyku, todėl dėl jų atskirai nėra pagrindo pasisakyti. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog Nurodymas yra surašytas nepagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo.

12. Byloje esanti voko kopija, kurioje yra pašto spaudai, patvirtinantys, kad ieškovei atsakovė dokumentus išsiuntė 2018 m. vasario 6 d., bei spaudai su pašto žyma, patvirtinantys, kad ieškovė siuntos neatsiėmė pašte per jos saugojimo terminą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, nuo 2018 m. sausio 16 d. atstovaujama profesionalių teisininkų, pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai. Ieškovės pateiktas dokumentas dėl Nurodymo, kurio kopija padaryta 2018 m. rugpjūčio 1 d., patvirtina, kad tinklapyje https://planuojustatyti.lt buvo patalpintas atsakovės pranešimas dėl Nurodymo, pranešime buvo išdėstytas visas Nurodymo tekstas. Atsakovės 2018 m. kovo 28 d. elektroninis laiškas, byloje esanti periodinio leidinio dalis patvirtina, kad, ieškovei nepasiėmus pašte jai siųsto Nurodymo, šis dokumentas jai buvo įteiktas, paskelbiant jį 2018 m. kovo 28 d. ir 29 d. viešai. Ieškovės pateikto elektroninio dokumento kopija neleidžia identifikuoti asmens, kuris padarė tinklapyje https://planuojustatyti.lt patalpinto elektroninio dokumento kopiją, todėl šis ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina aplinkybės, jog apie privalomąjį nurodymą jai atsitiktinai tapo žinoma 2018 m. liepos 17 d.

13. Ieškovės atstovo 2018 m. sausio 25 d. raštas atsakovei patvirtina, kad ieškovei ir jos atstovui jau 2018 m. sausio mėnesį buvo žinoma apie atsakovės atliekamus veiksmus dėl statiniais užstatyto valstybinio žemės sklypo, esančio šalia ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Aplinkybė, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio 16 d. naudojasi kvalifikuotų teisininkų pagalba, leidžia abejoti tuo, kad profesionaliems teisininkams nebūtų žinomos Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 122 – 125 punktų nuostatos, suteikiančios atsakovei teisę ir pareigą, ieškovei nepriėmus registruoto laiško, privalomąjį nurodytą ieškovei įteikti viešo paskelbimo būdu ir tuo, kad šios nuostatos nebuvo atskleistos ieškovei.

14. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei privalomasis nurodymas buvo įteiktas tinkamai, 2018 m. balandžio 5 d. Taigi ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kitų aplinkybių, išskyrus tas, kad ieškovė atsitiktinai sužinojo apie priimtą Nurodymą, ieškovė nenurodė, todėl šias aplinkybes laikant nepakankamomis tam, kad galėtų būti sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovė O. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priimti naujus įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Ieškovė neginčijo savavališkos ar neteisėtos tvoros statybos fakto, tačiau ji nesutiko su Nurodymu, kadangi ji nėra Nurodyme nurodytos tvoros ir šuns voljero statytoja, o atsakovei statytojas yra žinomas. Nurodyme nurodyta tvora nėra atskiras statinys, o pagal statybos leidimą pastatytos ir Statybų valstybinės priežiūros institucijos pripažintos tinkama naudoti ir nekilnojamojo turto registre registruotos tvoros dalis. Tuo tarpu šuns voljeras, kurį valstybinėje žemėje pastatė R. J. iki ieškovei 2015 m. gegužės 20 d. įsigyjant žemės sklypą, yra kilnojamasis daiktas (ne statinys), kuris negali būti savavališkos ar neteisėtos statybos objektu. Ieškovė neturi šuns, voljeras stovi ne jos žemės sklype, bet valstybinėje žemėje, todėl ieškovė, kaip su ta valstybine žeme besiribojančio sklypo savininkė, kuri nei statė, nei naudojo šuns voljero, atitinkamai neturi pareigos ir jį nugriauti ar nukelti. Teismas šių ieškinio argumentų neįvertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

15.2. Teismas peržengė bylos ribas, nes savo sprendimą argumentavo ieškovės ir jos sutuoktinio 2018 m. liepos 18 d. prašymu NŽT dėl 0,28 ha valstybinio žemės sklypo pardavimo ir ieškovės atstovo 2018 m. liepos 18 d. raštu NŽT, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad šie įrodymai paneigia ieškovės argumentus, jog ieškovė nesinaudojo žemės sklypu, nurodytu 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte. Tačiau ieškovės skundžiamas Nurodymas buvo surašytas dar iki minėtų prašymų padavimo, o šie prašymai niekaip nepatvirtina fakto, kad ieškovė naudotųsi Nurodyme nurodytais daiktais valstybinėje žemėje. Valstybinės žemės naudojimo faktas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė buvo paaiškinusi šių prašymų teikimo aplinkybes.

15.3. NŽT atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalis yra pastatyta ant valstybinės žemės, o dalis ieškovės sklypą juosiančios tvoros yra neįregistruota nekilnojamojo turto registre bei taip pat yra pastatyta valstybinėje žemėje. Ieškovė sužinojo, jog buvę žemės sklypo savininkai 2008-2009 metais buvo pradėję greta jų sklypo esančios valstybinės žemės, kaip įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, įsigijimo nuosavybėn procedūrą, gavę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimą valstybinės žemės sklypo dalies pardavimui, tačiau dėl nežinomų priežasčių neužbaigė šių procedūrų. Todėl ieškovė, siekdama išvengti galimo jos sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir ankstesnių sandorių bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo bei ūkinio pastato nugriovimo, bandė užbaigti tai, ką buvo pradėjęs neteisėtai ūkinį pastatą pastatęs statytojas R. J., tai yra įsigyti valstybinę žemę, kurioje yra ūkinio pastato dalis.

15.4. Ieškovės prašymas NŽT nepatvirtina teismo išvadų apie valstybinės žemės ir joje esančių statinių bei kilnojamųjų daiktų naudojimo faktą. Ieškovė prašė valstybinę žemę, besiribojančią su jos žemės sklypu, parduoti ne kaip naudojamą teritoriją, bet kaip įsiterpusią kitos paskirties žemę. Kadangi teismas savo iniciatyva sprendime išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, ieškovė neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų, kurie paneigtų teismo sprendimo išvadas. Tie įrodymai yra ieškovės atstovų dar iki Nurodymo surašymo teikti prašymai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su statinių, kurių dalis yra valstybinėje žemėje, įregistravimu, kodėl statytojas neužbaigė pradėtų valstybinės žemės įsigijimo procedūrų. Šie įrodymai patvirtina, jog statybos valstybinės priežiūros institucija savo aktu leido į civilinę apyvartą paleisti neteisėtai pastatytą nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo statinį, kuris pastatytas ant privataus žemės sklypo ir laisvo valstybinės žemės fondo ribos, o statinio dalis patenka į valstybinę žemę. Tokie veiksmai yra grubus teisės aktų pažeidimas.

15.5. Atsakomybė už neteisėtos statybos įteisinimą tenka VTPSI, kuri yra Vilniaus miesto statybos inspekcijos teisių perėmėja. Pateikdama ieškovei Nurodymą atsakovė siekia, kad ieškovė savo lėšomis taisytų atsakovės darbuotojų neteisėtų ir netgi nusikalstamų veiksmų padarinius. Todėl byloje turėjo būti atsakyta į klausimą, ar ieškovė turi atsakyti ir savo sąskaita taisyti statybos vyriausiojo specialisto ir statytojo neteisėtus veiksmus. Teismas sprendime neatsakė į šį klausimą. Ieškovė nesutinka vykdyti Nurodymo nugriauti tvorą ir voljerą valstybinėje žemėje, nes kitas atsakovės reikalavimas ieškovei bus nugriauti ūkinį pastatą. Teismas ieškovės pareigą griauti tvorą ir voljerą grindžia ir aplinkybe, jog ieškovė įvykdė 2017 m. birželio 26 d. privalomąjį nurodymą dėl tinklinės tvoros nuardymo.

15.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą Nurodymui apskųsti. Ieškovė neginčijo fakto, kad jai buvo žinoma apie vykdomą statybos patikrinimą. Ieškovei teisininkai buvo paaiškinę, jog atsakovė, atlikusi statybos patikrinimą, konstatuos neteisėtos statybos faktą ir kreipsis į prokuratūrą, kad pastaroji reikštų ieškinį dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, taip pat, kad atsakovė per mėnesį pateiks atsakymą ieškovės atstovams. Tačiau šios teisininkų konsultacijos nepasitvirtino. Faktas, kad ieškovės atstovai buvo kreipęsi raštu į atsakovę dar prieš planuojamą statybos patikrinimą ir paprašę pateikti su tuo susijusią informaciją, kaip tik įrodo, kad ieškovė elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Aplinkybė, kad Nurodymas buvo viešai paskelbtas tinklapyje https://planuojustatyti.lt, neturi jokios reikšmės, nes atsakovė privalėjo šį Nurodymą atsiųsti, atsakydama į ieškovės atstovo prašymą. Ieškovė sudarė sutartį su advokatų kontora ir ta kontora informavo atsakovę, kad ji atstovaus ieškovę visuose su planuojamu statybų patikrinimu susijusiais klausimais.

16. Atsiliepimu į ieškovės O. R. apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovė Nurodymą ieškovei išsiuntė registruota pašto siunta, kuri grįžo neįteikta, nes ieškovė neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Todėl atsakovė ieškovei Nurodymą įteikė pagal reglamente nustatytą tvarką, tai yra 2018 m. balandžio 5 d. Tik dėl pačios ieškovės ir jos atstovų veiksmų, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, buvo praleistas terminas privalomojo nurodymo apskundimui. Todėl šis terminas neturi būti atnaujintas.

16.2. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį už neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Taigi privalomasis nurodymas gali būti surašytas ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta neteisėta statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Todėl ieškovės argumentai, jog Nurodymas negalėjo jai būti surašytas, nes ji nėra neteisėtai pastatytų statinių statytoja, yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji nėra atsakinga už valstybinėje žemėje esančius ginčo statinius ir kad ji šiais statiniai nesinaudoja. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad neteisėtai valstybinėje žemėje pastatyti statiniai tarnavo ieškovės žemės sklypo savininko naudai ir interesams.

16.3. Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai ir jos nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus. Bylos dalykas yra Nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu pateikti nauji duomenys nei patvirtina, nei paneigia Nurodymo neteisėtumo. Todėl nauji įrodymai turėtų būti nepriimti. Ieškovė taip pat nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese būtinumą.

17. Atsiliepimu į ieškovės O. R. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį už neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Todėl privalomasis nurodymas gali būti surašytas ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta neteisėta statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Todėl ginčijamas Nurodymas ieškovei buvo surašytas pagrįstai. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu. Pripažintina, kad būtent ieškovei, kurios naudai ir interesams tarnauja neteisėtai pastatyti statiniai, tenka pareiga pašalinti Nurodyme nustatytus pažeidimus.

17.2. Ieškovės naujai pateikti įrodymai pagal CPK 314 straipsnio nuostatas neturėtų būti priimti, kadangi nėra susiję su bylos dalyku, taip pat jie nei patvirtina, nei paneigia privalomojo nurodymo neteisėtumo ar fakto, kad statiniai valstybinėje žemėje pastatyti neteisėtai. Taip pat ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese nėra pagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti valstybinėje žemėje stovinčius statinius panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių priežasčių, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kokias naujas aplinkybes teismo posėdžio metu galėtų atskleisti bylos šalys ar liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ieškovė išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.

20. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 22 d. įsakymu patvirtintą teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalųjį planą su kitais teritorijų planavimo dokumentais bei detaliojo plano brėžinį (el.b., 3 t., l. 12-50). Šių naujų įrodymų pateikimą ieškovė grindžia aplinkybe, jog pirmos instancijos teismas sprendime savo iniciatyva išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti teismui duomenų, paneigiančių jo išvadas. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

21. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovės VTPSI Nurodymo ieškovei nugriauti valstybinėje žemėje stovinčius neįregistruotus statinius – tvorą ir šuns voljerą – klausimas. Tuo tarpu ieškovės pateikti dokumentai yra susiję su žemės sklypo planavimo procedūromis, kurios vėliau buvusių žemės sklypo savininkų nebuvo užbaigtos. Ieškovė teigia, jog nauji duomenys atskleidžia galimai neteisėtus atsakovės darbuotojų veiksmus, kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šiuo metu ieškovei priklausantis ūkinis pastatas, kurio dalis patenka į valstybei priklausančio žemės sklypo teritoriją. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas šio ūkinio pastato statybos bei registracijos teisėtumo klausimas ar vertinamos aplinkybės, kodėl nebuvo baigta naujai suformuoto žemės sklypo procedūra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jie nėra priimami.

Dėl praleisto įstatyme nustatyto termino skundui dėl Nurodymo paduoti atnaujinimo

22. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Nurodymas jai buvo įteiktas tinkamai 2018 m. balandžio 5 d., todėl ji yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato galimybę šį terminą atnaujinti, kai terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškovės nurodytos aplinkybės yra nepakankamomis tam, kad galėtų būti sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (pagal dabar galiojančią ABTĮ redakciją – 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Taigi sprendžiant dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

24. Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo byloje esančius duomenis, susijusius su Nurodymo įteikimu ieškovei, ir teisingai nustatė, jog pagal Reglamento 122 – 125 punktų nuostatas ieškovei Nurodymas buvo įteiktas 2018 m. balandžio 5 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovės 2018 m. vasario 6 d. ieškovei tiesiogiai siųstas Nurodymas faktiškai jai nebuvo įteiktas. Skundžiamas dokumentas buvo įteiktas tik viešai apie jį paskelbiant periodiniame leidinyje bei internetiniame tinklapyje. Tuo tarpu ieškovė, jau nuo 2017 m. spalio-lapkričio mėnesių žinodama apie nustatytos jai priklausančių statinių statybos pažeidimus, buvo sudariusi sutartį su advokatu dėl jos atstovavimo, sprendžiant klausimus, susijusius su paaiškėjusiais žemės sklypo naudojimo bei statybos pažeidimais.

25. Pažymėtina, jog atsakovė žinojo, kad ieškovė turi atstovą. Būtent ieškovės atstovas 2018 m. sausio 25 d. raštu teikė atsakovei paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų priežasčių ir aplinkybių (el.b., 1 t., l. 11-13). Šiame rašte atsakovei buvo pateikta ieškovės ir jos atstovo teisinių paslaugų sutartis, nurodytas ieškovės atstovų adresas korespondencijai (el.b., 1 t. l. 14-15). Tačiau atsakovė Nurodymą išsiuntė tik tiesiogiai ieškovei. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog tarp visų NŽT bei VTPSI nustatytų ieškovės žemės sklypo naudojimo ir statybų pažeidimų buvo konstatuota ir faktinė aplinkybė, jog ieškovei priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato dalis patenka į valstybinės žemės sklypą. Būtent dėl šios priežasties ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog Nurodymas jai bus surašytas ir dėl šio pastato dalies pašalinimo, todėl sudarė sutartį su profesionaliu teisininku dėl atstovavimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovė nuo pat pažeidimų jos sklype paaiškėjimo pradžios, aktyviai siekė išsiaiškinti galimas pažeidimų priežastis bei būdus, kaip galima būtų juos pašalinti, susirado profesionalius atstovus. Terminą ieškiniui pateikti ji praleido tik keturiais mėnesiais, o tai nėra neprotingai ilgas terminas, atsižvelgiant į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų naikinamąjį skundo padavimo terminą. Todėl pripažintina, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio pateikimo terminą. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas neatnaujino ieškovei termino ieškiniui pateikti, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pripažinti neteisėtu, kadangi teismas analizavo visus byloje esančius duomenis, susijusius su Nurodymo pagrįstumu.

Dėl Nurodyme nurodyto įpareigojimo ieškovei pagrįstumo

27. Ginčijamu 2018 m. vasario 2 d. Nurodymu ieškovė buvo įpareigota nugriauti metalinius ir mūrinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmento tvorą su betoniniu pamatu (viso apie 23 m ilgio) ir 7 m² šuns voljerą (el.b., 1 t., l. 32-35). Byloje esantys duomenys ir pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat jie yra pastatyti valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Šių aplinkybių ieškovė neginčija apeliaciniu skundu. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog Nurodyme skirtus įpareigojimus turi įvykdyti ieškovė, kadangi ji nėra nei šių statinių statytoja, nei naudotoja, nes jie nepatenka į jai priklausančio žemės sklypo teritoriją. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog teikdama 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. liepos 18 d. prašymus NŽT parduoti jai 0,28 ha valstybinės žemės sklypą, ieškovė kartu pripažino, jog yra šio sklypo bei ginčo tvoros ir voljero naudotoja.

28. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalį už neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Ieškovė teigia, jog nurodyti nugriauti statiniai jau buvo pastatyti, kada ji nusipirko gretimą žemės sklypą, taip pat teigia, jog galimas šių statinių statytojas yra buvęs sklypo savininkas R. J.. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog ieškovės žemės sklype esantis gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais buvo baigti statyti ir įregistruoti 2002 m. balandžio 8 d. Tuometinis jų savininkas buvo R. J., kuris 2002 m. birželio 21 d. juos pardavė J. Š., o 2003 m. gruodžio 12 d. vėl įsigijo nuosavybės teise. R. J. 2006 m. sausio 31 d. pastatus pardavė O. K. ir V. K., kurie 2011 m. vasario 14 d. juos padovanojo J. K.. Ieškovė su sutuoktiniu pastatus iš J. K. nupirko 2015 m. gegužės 20 d. (el.b., 1 t., l. 18- 23).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į žemės sklypo bei jame esančių pastatų savininkų kaitą, pripažįsta, jog pagal byloje esamus duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes negalima tiksliai nustatyti, kas buvo valstybinės žemės sklype esančios tvoros ir šuns voljero statytojas. Todėl atsakovė pagrįstai Nurodymo reikalavimus vykdyti įpareigojo šių statinių naudotoją, tai yra ieškovę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentu, jog jos 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. liepos 18 d. prašymai NŽT parduoti jai 0,28 ha valstybinės žemės sklypą, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog ieškovė yra ir griautinų statinių naudotoja. Pripažintina, jog šiuos prašymus nulėmė paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovei priklausančio ir pagal teisės aktų reikalavimus įregistruoto ūkinio pastato dalis patenka į valstybinės žemės sklypą. Tačiau išvadą, jog ieškovė yra griautinų pastatų naudotoja, patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

30. NŽT 2017 m. lapkričio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas su fotolentele ir situacijos schema (el.b., 1 t., l. 67-72) bei VTPSI 2018 m. sausio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su situacijos schema ir fotofiksacija (el.b., 1 t. l. 89-97). patvirtina, jog prie pat ieškovei priklausančio ūkinio pastato, jai priklausančio žemės sklypo ribos stovi šuns voljeras. Tvora, stovinti ant valstybinio žemės sklypo, tiesiogiai pratęsia ieškovės žemės sklypą juosiančią tvorą ir kartu aptveria ir šuns voljerą. Dalis tvoros, jungusi išsikišančias iš ieškovės sklypo dalis, jau yra nugriauta. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ji nugriovė šią tvoros dalį, kuri buvo sukonstruota iš vielinio tinklo. Taigi labiausiai tikėtina pripažintina aplinkybė, jog ieškovė naudojosi tiek aptverta valstybinės žemės sklypo dalimi, tiek ir šioje dalyje esančiu šuns voljeru bei pačia tvora. Todėl Nurodyme nustatyti įpareigojimai pagrįstai buvo skirti ieškovei.

31. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su ieškovei priklausančio ūkinio pastato statybos ir įregistravimo aplinkybėmis. Tačiau Nurodymu ieškovė buvo įpareigota pašalinti tik valstybiniame žemės sklype esančią tvorą bei šuns voljerą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės pateiktų duomenų, susijusių su ūkinio pastato registracija, kadangi atsakovė Nurodymu nereikalavo jo nugriauti, o vertinant šio ūkinio pastato statybų galimo (ne)teisėtumo klausimą, turės būti analizuojamos visai kitos teisinės aplinkybės bei teisės aktai.

Dėl įpareigojimo nugriauti šuns voljerą

32. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog šuns voljeras nėra pripažintinas nekilnojamuoju statiniu, taip pat ieškovė neturinti šuns. Ieškovė apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagal teismų praktiką Nurodyme nurodytas šuns voljeras nelaikomas statiniu. Ieškovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinėje žemėje esančio biuro pastatymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo ir papildomų paaiškinimų argumentais.

33. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių duomenų, jog šuns voljeras būtų kilnojamasis daiktas, nenurodė, jog neturi šuns (el.b., 1 t., l. 1-6). Tik teismo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 27 d., metu ieškovė rėmėsi aplinkybe, jog šuns voljeras nėra statinys, tačiau nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje buvo detaliai vertinama pareiškėjo biuro konstrukcija, galimybė jį perkelti į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Teismas atsižvelgė, į aplinkybes, jog pareiškėjo biuras yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, tai yra jo neprivirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme, byloje taip pat buvo teismo eksperto išvada apie šį statinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kokia yra šuns voljero konstrukcija, ar jis turi pamatą, ar ne. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti pirmos ar apeliacinės instancijos teismui šiuos duomenis, tačiau jų nepateikė, o byloje esančios šuns voljero nuotraukos nėra pakankamai detalios ir aiškios, kad būtų galima spręsti apie jo konstrukciją. Todėl negalima daryti išvados, jog šuns voljeras yra kilnojamasis daiktas.

34. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.