- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3049-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00200-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., D. A.
- Advokatai
- Milana Striuogienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. J., D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jo mama M. J., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja E. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. A.. Tėvo mirties dienai ji buvo nepilnametė, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimo klausimo nesprendė ir sesuo I. ir brolis D. Visus su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus sprendė močiutė M. J.. Notarų biure paaiškėjo, kad jo mama M. J. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė su pareiškimu apie palikimo priėmimą po sūnaus mirties. Nors ir nesikreipė į notarų biurą, bet palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, M. J. palikimą priėmė. Po savo močiutės M. J. mirties (duomenys neskelbtini) ji per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Visam turtui paveldėti, būtina išspręsti ¼ dalies pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Prašė patenkinti pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys I. J., D. A. į tesimo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas. A. A. turėjo tris vaikus: E. gim. (duomenys neskelbtini), I. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. gim. (duomenys neskelbtini). A. A. nuosavybės teise turėjo ¼ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Vaikai po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2022-07-01 Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. A. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėjos močiutė M. J., A. A. mama, pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose. Ji mokėjo mokesčius už elektrą ir vandenį, tai patvirtina pateiktos pažymos. Tokiu būdu ji iki savo mirties valdė po sūnaus A. A. mirties likusį turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. J. po sūnaus A. A. mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatus prižiūrėjo ir valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus M. J. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjo A. A. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus A. A. mirties M. J. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes pareiškėjai skirta VGTPT pagalba, apmokant 100% patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėjusi faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė jo mama M. J., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.