Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Baltic Vaccine“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1054-734/2019 pagal ieškovo UAB „Baltic Vaccine“ ieškinį atsakovams VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1054-734/2019 pagal ieškovės UAB „Baltic Vaccine“ ieškinį atsakovams VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Byloje taip pat yra pateiktas atsakovo VĮ Turto bankas priešieškinis Ieškovui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:

8.1. Teismas atmesdamas ieškovės prašymus dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neišsprendžia kilusios probleminės situacijos bei nepagrįstai leidžia skirtingą teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties aiškinimą. Esamoje situacijoje, nors 2018-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, ieškovo manymu, draudžia vykdyti tik tuos statybos darbus, kuriems buvo išduotas Leidimas, o remiantis 2019-04-17 VTPSI atsakymu Kavinės paskirties keitimui statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia, kas reiškia, jog tokia ieškovo teisė nėra apribota šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau ieškovas neturi galimybės realizuoti savo teisės pakeisti Kavinės paskirtį vien dėl to, jog Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nesupranta, kaip turi būti taikoma minėta teismo nutartis.

8.2. Ieškovė yra teisėta nekilnojamojo turto savininkė, turinti teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, atsižvelgiant į konkrečius ribojimus, kurie nustatyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl šios priežasties ieškovė pagrįstai pateikė 2019 m. gegužės 28 d. prašymą išaiškinti teisinius 2018-09-19 nutarties motyvų aspektus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtimi, nes teisę aiškinti nutartį bei dėl jos kylančius ieškovo teisių suvaržymus turi tik ją priėmęs teismas, tačiau ne kitos valstybinės institucijos. Nors skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, jog 2018-09-19 nutartis ir jos rezoliucine dalis yra aiškūs, nes ja uždrausta ieškovei UAB „Baltic Vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nutartis yra akivaizdžiai nesuprantama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, todėl būtent teismas turi imtis aktyvių veiksmų, siekiant šią situaciją išspręsti.

8.3. Situacija, kai dvi valstybės institucijos, t. y. VĮ Registrų centras ir teismas, tarpusavyje nesusikalba, skirtingai vertina viena kitos dokumentus ir dėl to kenčia teisėtas pastato savininkas, turi biurokratizmo požymių ir yra netoleruotina. Šią situaciją buvo ir yra galima išspręsti labai paprastai - teismui išaiškinus, kad 2018-09-19 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti ieškovei UAB „Baltic Vaccine“ priklausančio nekilnojamojo daikto – kavinės kadastro duomenis, susijusius su šio daikto paskirties pakeitimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo

13. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

14. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

15. Aptariamu atveju ginčijama nutartimi ieškovės prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo atsisakyta tenkinti nurodant, kad prašomos išaiškinti 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties turinys yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, o ieškovės keliami klausimai, susiję su pastato paskirties keitimu nėra bylos nagrinėjimo dalykas, ir neaiškintini CPK 278 str. 1 d. prasme dėl priimtos teismo nutarties, kuria uždrausta ieškovei UAB „Baltic vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

16. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždraudė ieškovei UAB „Baltic vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. laikinosios apsaugos priemonės taikytos priešieškinio reikalavimų ribose. Priimta nutartis ir jos rezoliucinė dalis yra aiški, nedviprasmiška ir visiškai suprantama.

17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Taigi teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išanalizavęs ieškovės pateiktą prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog ieškovė pateikdama minėtą prašymą siekia teismo išdėstytų motyvų bei argumentų platesnio išdėstymo, jų papildymo. O ieškovės keliami klausimai, susiję su pastato paskirties keitimu nėra bylos nagrinėjimo dalykas, ir neaiškintini CPK 278 str. 1 d. prasme dėl priimtos teismo nutarties, kuria uždrausta ieškovei UAB „Baltic vaccine“ valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti statybas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-02-14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, taip pat sprendimas negali būti pildomas ir naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų bei motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar toks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto jį priėmus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės siejo su šio sprendimo motyvų ir argumentų, kurių pagrindu priimta atitinkama sprendimo rezoliucinė dalis, platesniu atskleidimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog VĮ Registrų centras nesupranta priimtos nutarties. Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su VĮ Registrų centras priimtu sprendimu, vien dėl to ieškovei savaime nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nesutikdama su VĮ Registrų centras priimtu sprendimu turi teisę teikti skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.