- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- 1-621-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09450-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- K. M.
- Kaltinamasis
- D. V.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorams Gintarei Meškauskienei, Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. M., gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią darbinę veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis D. V. 2023 m. kovo 16 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, kilus asmeninio pobūdžio konfliktui dėl elgesio ten vykusioje šeimos šventėje, tyčia sudavė mažiausiai penkis kartus kumščiais ir kojomis į veidą bei kitas galvos, kaklo, nugaros ir sėdmenų sritis nukentėjusiajam K. M., padarydamas jam muštines žaizdas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, taip pat kraujosruvas dešinės ausies kaušelio, veido, kaklo, sėdmenų srityse, ir tuo nesunkiai sutrikdė K. M. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamasis D. V. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, kylančius sunkumus santykiuose su kitais asmenimis spręsti teisėtomis priemonėmis (ne smurtu), teisiamajame posėdyje tiesiogiai atsiprašė ir patį nukentėjusįjį bei viešai pasižadėjo atlyginti jam savo nusikalstamais smurtiniais veiksmais padarytas žalas tokiais dydžiais, kokius nustatys teismas, be to, iki bylos nagrinėjimo jis, kaltinamasis, visiškai atlyginęs nusikaltimu padarytus netiesioginius nuostolius civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai bei proceso eigoje atlyginęs dalį reikalaujamos žalos pačiam nukentėjusiajam. Toliau apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiškino, jog nusikaltimo įvykio vakarą kartu su sutuoktine dalyvavo gimtadienio šventėje vaikystės draugo liudytojo E. P. šeimos namuose, šventėje dalyvavo ir jo iš matymo pažinotas nukentėjusysis, su kuriuo neturėjo jokių piktumų ar kt. asmeninių santykių. Tiek jis, tiek nukentėjusysis, kaip ir kt. šventės dalyviai, visą vakarą vartojo alkoholį, buvo apgirtę. Šventės metu prie stalo nukentėjusysis jį kalbino, pats „kabinėjosi“, kaip vėliau sakė kt. šventės dalyviai, jie išvyko anksčiau bijodami, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kils muštynės. Pradžioje jis į nukentėjusiojo „kabinėjimąsi“ nereagavo, vėliau liudytojo E. P. namuose likus šeimininkams, jų sūnui bei jam ir nukentėjusiajam, pastarasis pakvietė jį išeiti prie jo į terasą, jis išėjo, terasoje jis su nukentėjusiuoju susistumdė. Terasoje buvęs liudytojas E. P. jam su nukentėjusiuoju pasakė eiti muštis į kiemą. Jis, kaltinamasis, nusileido į kiemą pirmas, nukentėjusysis iš paskos. Jam sustojus, pirmiau pats nukentėjusysis tiek rankomis, tiek kojomis bandė suduoti jam smūgius, tačiau jis, būdamas įvaldęs kelis kovos būdus, visus nukentėjusiojo smūgius, kurių galėjo būti iki dešimties atrėmė (blokavo rankomis ir koja). Pastebėjęs, kad nukentėjusysis nesisaugo (nesidengia) veido, jis, kaltinamasis, kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, nuo ko šis nukrito ant betonuotos kiemo dangos, po šito jis, kaltinamasis, dar spyrė kelis kartus nukritusiam nukentėjusiajam į nugarą, sėdmenis, kitų vietų nepamenantis, viso galėjo suduoti iki 5 smūgių. Pamatęs, kad nukentėjusiajam smarkiai kraujuoja veidas, liovęsis mušti, paprašęs šeimininkų iškviesti nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP), atvyko ir policija, jis pareigūnams iškart pripažino, jog tai jis sužalojo nukentėjusįjį. Jis, kaltinamasis, manantis, jog nukentėjusysis jį išprovokavo muštynėms, be to, nuo smurto nesusilaikė ir dėl buvusio girtumo (manantis, jog blaivus nebūtų „ėjęs muštis“ ir nukentėjusiojo nebūtų mušęs). Jis manantis, jog dėl įvykio bei kilusių pasekmių jo sveikatai yra ir paties rizikingai bei provokuojančiai jo, kaltinamojo, atžvilgiu besielgusio nukentėjusio kaltės, todėl neturtinės žalos atlyginimo jam turėtų būti priteisiama ženkliai mažiau, o turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas už danties protezavimą, ir sportinių batų sugadinimą, grandinėlės ant kaklo remontą, vaistus miegui (raminamuosius), kadangi tokie padariniai jam, kaltinamajam, byloje nėra inkriminuoti, be to, jo manymu, jų fakto patikimai nepatvirtina ir kt. bylos duomenys. Jo paties turtinė padėtis esanti patenkinama, nusikaltimu padarytų žalų atlyginimo galimybės yra ribotos. Jis prašantis patenkinti jo paties bei už jį laiduojančios jo sutuoktinės J. V. prašymus jį, kaltinamąjį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, viešai įsipareigojantis nebenusikalsti ir atlyginti teismo nustatyto dydžio nusikaltimu padarytas žalas nukentėjusiajam.
3. Iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio paskatų ir motyvų, jo vietos, laiko, prieš nukentėjusįjį vartoto fizinio smurto pobūdžio ir juo sukeltų pasekmių byloje yra nurodęs ir nukentėjusysis K. M. (1 t., b. l. 27-28, 145-147), taip pat tiesioginiai dalies nusikaltimo įvykio liudytojai J. P. (1 t., b. l. 113-114), R. P. (1 t., b. l. 106) bei iš dalies ir E. P. (1 t., b. l. 109-110), duodami parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.
4. 2023 m. kovo 16 d., 01:40 – 01:55 val. laiku atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esanti E. P. ir J. P. šeimos namų valda apsodinta tujų gyvatvore, įrengti metaliniai vartai ant įvažiavimo į vidinį namų kiemą, teritorija nėra filmuojama. Dešinėje įvažiavimo pusėje yra tvenkinys, vidinio kiemo danga – grubus betonas, jo pakraščiai apstatyti mobilių pirčių ir kubilų gaminiais, vidinio kiemo viduryje arčiau prie namo įrengtos lauko terasos ant betono dangos rastos gausios kraujo dėmės (1 t., b. l. 13-21).
5. 2023 m. kovo 17 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) bei objektyvios kūno apžiūros duomenis nukentėjusiajam K. M. konstatuota nosies kaulų lūžimas, o taip pat kraujosruvos dešinės ausies kaušelio, veido, kaklo, sėdmenų srityse, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, sužalojimai buvo padaryti kietu buku ar bukabriauniu daiktu (-ais), penkiais trauminiais poveikiais, galimai 2023 m. kovo 16 d. nusikaltimo įvykio metu, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota, konstatuotieji išvada sužalojimai sukėlė nesunkų K. M. sveikatos sutrikdymą, kadangi jo sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 82-83).
6. 2023 m. kovo 17 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal objektyvios kūno apžiūros duomenis kaltinamajam D. V. konstatuota kairės plaštakos nugariniame paviršiuje IV-V-ojo delnakaulių projekcijoje 4x6 cm dydžio melsvai violetinė kraujosruva, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai nagrinėjamo nusikaltimo įvykio 2023 m. kovo 16 d. metu, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek kovos, tiek savigynos metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 132).
7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio PK) Alkoholio kiekio matavimo prietaiso (alkotesterio) „Alcotest 7510, Nr. ARPK 0109“ panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis 2023 m. kovo 16 d. 01:37 val. laiku (maždaug 37 min. po nusikaltimo įvykio) kaltinamajam D. V. buvo nustatytas 2,08 prom. vidutinis girtumas, 01:51 val. laiku liudytojui E. P. – 2,13 prom. (taip pat vidutinis) girtumas (1 t., b. l. 115-117).
8. 2023 m. gegužės 18 d. Vilkaviškio PK vyr. tyrėjos Ž. T. U. tarnybiniu pranešimu buvo padaryta 2023 m. kovo 16 d., 1:25 val. laiku gauto Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) pranešimo telefonu apie byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį stenograma, kuri patvirtina, jog apie nusikaltimo įvykį BPC telefonu pranešė liudytojas R. P.; pranešimo esmė – (duomenys neskelbtini) pranešėjo šeimos namuose mušasi du suaugę pažįstami tarpusavyje vyrai, pranešėjo šeimos draugai, nukentėjusiam vyrui sumuštas veidas; pokalbio metu pranešėjo telefono fone girdisi keiksmai (1 t., b. l. 126-128).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
9. Kaltinamojo D. V. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitiems byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenims (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, įvykio vietos apžiūros rezultatams, teismo medicinos specialisto išvadoms bei nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenims, neblaivumo patikrų rezultatams) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms (punktas 1), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip nuosekliai teisingus ir pakankamai išsamius.
10. Nukentėjusiojo K. M. bei dalies nusikaltimo įvykio tiesioginių liudytojų J. P., R. P. bei iš dalies ir E. P. parodymai (liudijimai) byloje taip pat buvo iš esmės nuoseklūs, šių asmenų byloje pateikti duomenys dėl bylos esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas dėl patirto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos ir kt., įrašus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose, pranešimo BPC laiką bei jo turinį), taip pat ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją, yra jais iš esmės patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-8) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.
11. Visi aukščiau aptarti duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir to pasekmėje negebėdamas tinkamai savęs kontroliuoti, bei ir provokuojamas rizikinga paties nukentėjusiojo laikysena ir provokavusiais muštynes veiksmais, abipusių muštynių metu tyčia smurtu užpuolė nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiais bei spirdamas kojomis mažiausiai 5 kartus į veidą bei kitas galvos, kaklo, nugaros ir sėdmenų sritis, sukėlė jam fizinį skausmą, padarė tiek išorinius, tiek vidinius kūno sužalojimus bei jais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį fiziškai smurtavo būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius kumščiais ir spirdamas kojomis į nukentėjusiojo kūną) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymą ir nesunkų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, stiprūs smūgiai kumščiais ir kojomis į veidą ir kt. galvos, kaklo, nugaros ir sėdmenų sritis, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą, išorinius (muštines žaizdas ir kraujosruvas) bei vidinius (nosies kaulų) kūno sužalojimus ir virš 10 dienų sutrikdę jo sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų (nosies kaulų lūžimų) padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais ir jo medicininių dokumentų duomenimis, tiek teismo medicinos specialisto išvadomis, bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį nesieja šeimos ar giminystės santykiai, nukentėjusysis yra pilnametis asmuo, nusikalstama veika įvykdyta išskirtinai privačioje aplinkoje (atitinkamai dalyvaujant ir (ar) stebint tik konfliktinės situacijos dalyviams), byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai būtų sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, jo, kaltinamojo, veiksmuose nebuvo nei chuliganiškų, nei savanaudiškų paskatų (jis veikė išimtinai iš asmeninių paskatų) bei ir kt. kvalifikuotai aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio) sudėčiai priskiriamų požymių, todėl sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 138 straipsnio 2 dalis), ar sutaptį su nusikalstama veika, apibrėžta BK 284 straipsnyje.
IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.
13. Byloje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis D. V. nuosekliai ir visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jais nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, teisiamojo posėdžio metu pats savo iniciatyva nukentėjusįjį tiesiogiai ir viešai atsiprašė, iš jo laikysenos teisme akivaizdu, kad jis išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų (kad nesusitvardė ir sumušė jį provokavusį abipusėms muštynėms nukentėjusįjį). Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme visiškai atlygino savo nusikalstama veika padarytą netiesioginę žąlą – 1276,89 Eur nuostolius teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 48), ir 400 Eur dalį nukentėjusiam tiesiogiai padarytos žalos (2 t., b. l. 76), taip pat viešai teisme įsipareigojo atlyginti ir likusias nusikaltimu tiesiogiai padarytas žalas nukentėjusiajam tokiais dydžiais, kokia apimtimi jas įvertins ir jų atlyginimo prievolę jam nustatys teismas. Pagal bylos duomenis kaltinamasis yra darbingo vidutinio amžiaus, visiškai darbingas, dirba – vykdo individualią darbinę veiklą (teikia „taksi“ paslaugas) ir gauna reguliarias pajamas iš jos (1 t., b. l. 160), sutuoktinė, kurios preziumuojama įstatymu ½ dalis darbinių pajamų priklauso sutuoktiniui (kaltinamajam), taip pat dirba (2 t., b. l. 47), todėl kaltinamojo turtinė padėtis pripažįstama pakankama tam, kad spręsti, jog kaltinamasis šį įsipareigojimą (likusių žalų atlyginimą nukentėjusiajam) objektyviai gali ir gebės įvykdyti. Kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (BK 97 straipsnio 6 dalis), anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės taip pat nebuvo (1 t., b. l. 162-163), kaltinamasis D. V. taip pat nėra baustas ir už administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 161), yra vedęs, gyvena šeimoje, pakankamai savikritiškas savo nusikalstamam poelgiui, deklaruoja viešą pasižadėjimą daugiau nebenusikalsti, sąlygas tam turėtų sudaryti ir kasdienė darbinė veikla, prievolės atlyginti likusias žalas nukentėjusiajam vykdymas bei už jį laiduojančio asmens kartu gyvenančios ir bendrą ūkį vedančios sutuoktinės pozityvi įtaka, - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog šis kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų, bylos duomenys suponuoja nagrinėjamą nusikalstamą kaltinamojo poelgį vertinti atsitiktiniu, iki nagrinėjamų byloje įvykių jam nebuvo būdingas nei smurtinis, nei joks kitoks priešingas teisei elgesys.
14. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. kartu su laiduojančia už jį sutuoktine J. V. bei gynėju pateikė prašymus taikyti jo, kaltinamojo D. V., atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti perduodant už jį laiduojančios J. V. atsakomybei be užstato (2 t., b. l. 39, 40, 51-56). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais nustatytas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui. Pirma, kaltinamasis, kaip teismo jau buvo konstatuota aukščiau (punktas 13), pagal bylos duomenis nagrinėjamą nors ir tyčinį, tačiau dar nesunkų, nusikaltimą įvykdė (nusikalto) pirmąjį kartą. Antra, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei ir toliau teisiamajame posėdyje nagrinėjamą byloje nusikaltimą padaręs kaltinamasis D. V. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, viešai ir tiesiogiai atsiprašė nukentėjusįjį, išgyvena dėl įvykio. Pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia) duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kaltės ar atskirų kaltinimo aplinkybių nepripažinimas ar nevisiškas pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino nuosekliai, išsamius parodymus dėl teismo byloje nustatytų (inkriminuojamų) aplinkybių (punktas 1) teismui davė išskirtinai savo iniciatyva ir laisva valia, jokių naujų įrodymų, kt. duomenų, galėjusių išoriškai nulemti kaltinamojo poziciją dėl kaltės pripažinimo, byloje neatsirado, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltė imta pripažinti dėl to, kad kaltinamasis buvo priremtas nenuginčijamų kaltę pagrindžiančių įrodymų ar kitokio išskaičiavimo. Negana to, kaltinamasis teisme pats teisingai nurodė ir patvirtino ne tik esmines, bet ir kitas, antraeiles veikos padarymo aplinkybes, taip pat visiškai sutiko su jo veikos teisine kvalifikacija bei visiškai pripažino prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kokiu dydžiu ją įvertins ir tokios prievolės vykdymu jį įpareigos teismas. Savo ruožtu gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį savo elgesį, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Nuo nusikaltimo aplinkybių tyrimo pradžios kaltinamasis, nors ir neturėdamas tokios procesinės prievolės, padėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, netrukdė tam, neklaidino ar pan. Kita vertus, kaltinamasis taip pat ketino, planavo atsiprašyti nukentėjusįjį dar iki bylos nagrinėjimo teisme, su juo taikytis, kas rodo, kad jo požiūris buvo pozityvus bei geranoriškas ir žalų nukentėjusiajam atlyginimo atžvilgiu, o šio ketinimo kaltinamasis neįgyvendino, teismo vertinimu, ne tik dėl savo, bet iš dalies ir paties nukentėjusiojo. Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme laisvanoriškai ir visiškai atlygino nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius teritorinei ligonių kasai, taip pat iš dalies atlygino ir žalas nukentėjusiajam, jo, kaltinamojo pareiškimu, 200 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės. Daugiau (didesne apimtimi) nukentėjusiam padarytų žalos nebuvo atlygintos, kaip teismas jau konstatavo aukščiau, iš esmės dėl tik patenkinama pripažįstamos kaltinamojo turtinės padėties, paties tiesiogiai dėl nagrinėjamo nusikaltimo žalos patyrusio nukentėjusiojo pozicijos (ilgai trukusio neapsisprendimo) šiuo klausimu bei ir nesutarimo dėl atlygintinų nukentėjusiajam žalų dydžio (teisingos sumos). Dėl aptartų aplinkybių visumos teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, kad kaltinamojo kaltės pripažinimas ir reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus (yra apsimestinis). Trečia, pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos visišką ar dalinį atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Šios taisyklės kontekste svarbu pažymėti, kad per visą bylos teisminį nagrinėjimą kaltinamasis nuosekliai ir visiškai pripažino įstatymu nustatytą kaltininkui prievolę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiam nuo jo asmeniui padarytą tiek turtinę, tiek teisingai nustatyto dydžio neturtinę žalą, prašydamas teismą sumažinti šioje byloje atlygintinų žalų dydžius, nuosekliai pareiškė įsipareigojimą atlyginti teismo galimo nustatyti dydžio tiek turtinę, tiek neturtinę žalas, jų sumokėjimui įsipareigojantis dėti visas pastangas, įskaitant laiduotojos ir kt. asmenų pagalbą. To pagrindu teismas konstatuoja, jog iki sprendimo priėmimo kaltinamasis savo laisva valia visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą netiesioginę žalą, dalį tiesioginės žalos, taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti ir teismo nustatyto dydžio likusią dar neatlygintą dalį tiesiogiai nukentėjusiam padarytos turtinės ir neturtinės žalos (jeigu teismas nustatys tokią pareigą), bei bylos duomenys teismui teikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo pasižadėjimus realiai įvykdys.
15. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nesunkų pobūdį, ne didesnį nei rūšinis jos pavojingumo visuomenei laipsnį (kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį nenaudojo kokių daiktų ar kt. priemonių, galėjusių potencialiai kelti sunkesnių padarinių nukentėjusiojo sveikatai atsiradimo riziką, smurtinių poveikių skaičius taip pat sąlyginai nebuvo didelis (5 smūgiai), nusikaltimo įvykio metu buvo sumuštas vienas asmuo (nukentėjusysis), atsiradę neigiami padariniai jo sveikatai neviršijo baudžiamojo įstatymo dispozicija apibrėžtos rūšinės sudėties ribų), taip pat teigiamą kaltinamojo asmenybę, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes : a) visišką bei nuoseklų prisipažinimą kaltu, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas bei provokavęs jį, kaltinamąjį, paties nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs kibimu prie kaltinamojo, užgauliais žodžiais jo atžvilgiu, kvietimu į lauką „persimušti“ (abipusėms muštynėms) bei pirmam pradedant aktyvaus fizinio smurto veiksmus nusikaltimo įvykio vietoje (kieme) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), c) kad kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą netiesioginę žalą bei nemenką dalį tiesioginės žalos, padarytos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis), kartu nustatęs vieną sunkinančią (apsvaigimą nuo alkoholio, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos padarymui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kuriai teikia kur kas mažesnę reikšmę nei pirmiau paminėtoms atsakomybę lengvinančioms, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjo ir laiduotojos J. V. prašymą patenkinti, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį sutuoktinės J. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis D. V. visiškai atlygins ar pašalins teismo nustatyto dydžio likusią neatlygintą nusikaltimu padarytos žalos dalį nukentėjusiajam, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja J. V. yra kaltinamajam vienas artimiausių žmonių, su kaltinamuoju jau 26 metus gyvenanti sėkmingoje santuokoje, joje užauginusi du vaikus ir vedanti su kaltinamuoju bendrą ūkį, jie kartu gyvena, kasdien bendrauja ir sprendžia įvairius kasdienius šeimos, bendro ūkio, buities ir kt. klausimus, pagal bylos duomenis laiduotojos J. V. reputacija nepriekaištinga, ji, būdama jo vaikų motina ir ilgamete sutuoktine, turi kaltinamajam akivaizdų autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamojo elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų, neteista (2 t., b. l. 41), daugiau nei 10 m. nebausta ir administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 43-46), dirba nuolatinį darbą ir iš jo gyvena, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 47), todėl yra verta teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 1 m. 6 mėn., užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos asmeninę ir materialinę padėtis bei jų šeimos santykių pobūdį. Atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tyčinę nusikalstamą veiką, patenkinamos turtinės padėties bei gaunančiam nuolatines pajamas iš darbinės veiklos kaltinamajam paskirtina viena baudžiamojo poveikio priemonė – Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys), kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, atleidžiamo nuo atsakomybės asmens pavojingumo laipsnį bei kt. teismo aukščiau aptartas aplinkybes (punktai 13-15), nustatytinas artimo minimaliam dydžio, t. y. 20 MGL/BBND (1000 Eur), įmokai sumokėti nustatytinas 12 mėn. terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis bylos proceso metu sulaikytas ir (ar) suimtas nebuvo, todėl galimiems įskaitymams pagrindo nėra.
16. Kaltinamajam D. V. byloje ikiteisminio jos tyrimo stadijoje yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 153-155), ją naikinti ar keisti kita iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo vertinimu, nėra poreikio. Daiktinių įrodymų, valstybei atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
17. Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – ir civilinio ieškovo) civilinio ieškinio. Bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje pastaroji valstybės biudžetinė įstaiga kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, atsakingam už nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, buvo pareiškusi civilinį ieškinį su atgręžtiniu (regresiniu) reikalavimu atlyginti nusikalstama veika netiesiogiai padarytus nuostolius (turtinę žalą) valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondui sumoje 1276,89 Eur (1 t., b. l. 90-93). Teisiamajame posėdyje buvo gauti ir priimti bylon duomenys, jog kaltinamasis D. V. 2023 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)(iki bylos nagrinėjimo teisme) visiškai patenkino aptariamą institucijos civilinį ieškinį, pervesdamas jo dydį (sumą) atitinkančią pinigų sumą į privalomojo sveikatos draudimo fondo administratoriaus banko sąskaitą. To pagrindu civilinis ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, 2023 m. liepos 4 d. pareiškimu savo ieškinio byloje atsisakė, taip pat patvirtino, kad jam žinomos to teisinės pasekmės. Kadangi pastarasis ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymams ir gerai moralei, nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei atitinka bylos duomenis apie aptariamos netiesioginės žalos atlyginimo prievolės pasibaigimą visišku jos įvykdymu, ieškinio atsisakymas priimtinas ir bylos procesas dėl jo nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis).
18. Dėl nukentėjusiojo K. M. civilinio ieškinio. Nukentėjęs nuo nagrinėjamos byloje kaltinamojo nusikalstamos veikos K. M. kaltinamajam, kaip atsakingam už jam padarytų žalų atlyginimą civiliniam atsakovui byloje pareiškė civilinį ieškinį su reikalavimais priteisti jam iš kaltinamojo : a) 745,18 Eur turtinės žalos atlyginimą, bei b) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 18-33, 64-74).
19. Dėl turtinės žalos. Pastarąją sudaro : 1) ieškovo (nukentėjusiojo) faktiškai jau patirtos, teisingai apskaičiuotos bei pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais (dokumentais) išlaidos : 69,37 Eur - kelionėms į sveikatos priežiūros įstaigas Kauno m. bei Vilkaviškio m. bei policijos įstaigą Vilkaviškio m. dalyvauti baudžiamojo proceso veiksmuose; 33,20 Eur – mokamoms automobilio parkavimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų paslaugoms apmokėti; 12 Eur – nutrauktos nuo kaklo auksinės grandinėlės remonto paslaugoms apmokėti; 125,61 Eur – vaistams bei kt. sužalotos sveikatos atstatymo priemonėms; 50 Eur – 12-ojo danties atstatymui (plombavimui) stomatologines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje; 5 Eur – civilinio ieškinio ir jo priedų dokumentų dauginimo (kopijavimo) paslaugoms apmokėti; 2) sugadinto ir nebetinkamo naudoti pagal paskirtį (netekto) turto (nusikaltimo įvykio metu dėvėtų drabužių ir avalynės) vertė – 450 Eur (pūkinė striukė – 200 Eur, džinsinės kelnės – 90 Eur, džemperis – 80 Eur bei sportiniai batai – 80 Eur). Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje išsakė abejones dėl dalies nukentėjusiųjų pirktų medikamentų priežastinio ryšio su nagrinėjama byloje nusikalstama veika (nusikaltimo įvykiu), tačiau pradinio ieškinio prieduose Nr. Nr. 3-9 pateikti duomenys apie nukentėjusiajam diagnozuotus sveikatos sutrikimus (jų paūmėjimą) bei jiems gydyti išrašytus receptinius medikamentus, objektyviai patvirtina, kad šią dalį išlaidų medikamentams nukentėjusysis patyrė būtent dėl nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos ir mažinti prašomas kompensuoti išlaidas medikamentams pagrindo nėra. Be to, kaltinamasis kaip civilinis atsakovas pagal nagrinėjamą nukentėjusiojo civilinį ieškinį išsakė nesutikimą kompensuoti nukentėjusiajam išlaidas dantų atstatymui (plombavimui), šiam reikalavimui atskirsdamas aplinkybe, jog tokios pasekmės (pakenkimai) nukentėjusiojo sveikatai nebuvo jam inkriminuoti prokuroro kaltinamajame akte, be to, nėra įrodymų, kad šie negatyvūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryti būtent jo, kaltinamojo, šioje byloje nagrinėjamo konkretaus nusikaltimo įvykio metu. Pastarieji kaltinamojo atsikirtimai vertinami nepagrįstais. Pirmiausiai vieno iš nukentėjusiojo dantų (kairės pusės II-ojo kandžio) pažeidimą (vainiko laisvojo krašto nutrupėjimą) nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu be nukentėjusiojo pareiškimo patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados tiriamosios dalies 1-oji pastraipa, 12-ojo ir 36-ojo dantų pažeidimo faktą (kaip ir išlaidas gydytojo odontologo mokamoms jų atstatymo (plombavimo) paslaugoms) be nukentėjusio pareiškimo patvirtina ir prie ieškinio pridėti gydytojos odontologės R. K. įrašai nukentėjusio medicininiuose dokumentuose bei 2023 m. rugpjūčio 4 d. kasos pajamų orderio kvitas A, Nr. (duomenys neskelbtini), - pažeisti dantys yra toje pačioje kairėje nukentėjusio burnos pusėje, santykinai netoli vienas kito, jų pažeidimo laikas ir pobūdis pagal odontologo įrašus labai panašus, be to, toje pačioje kairėje burnos ertmės pusėje fiksuotas ir sužalojimas (randas) liežuvyje, todėl, teismo vertinimu, taikant tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus civiliniame procese (dėl deliktinės civilinės atsakomybės santykių), nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo dantys (abu ar vienas kuris iš jų) buvo pažeisti ne nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu, bet kitokiu laiku ir aplinkybėmis (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys). Aplinkybė, kad ši dalis pakenkimų nukentėjusiojo sveikatai kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota kaip nusikaltimo pasekmė, nepanaikina atsakingo už žalą kaltinamojo prievolės atlyginti visą žalą, kuri atsirado kaip kaltinamojo kaltų veiksmų pasekmė, kadangi ši prievolė kaltinamajam kyla ne iš kaltinamojo akto, bet iš įstatymo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kita vertus, teismas pripažįsta iš esmės pagrįstu kaltinamojo kaip civilinio atsakovo atsikirtimą nukentėjusiojo reikalavimui sumokėti jo, nukentėjusiojo, nusikaltimo įvykio metu vilkėto džemperio bei avėtų sportinių batų vertę, atitinkamai po 80 Eur už kiekvieną daiktą, kadangi be nukentėjusiojo pareiškimų apie šių daiktų nepataisomą sugadinimą to nepatvirtina daugiau jokie kiti bylos duomenys, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jam džemperio ir batų vertę iš kaltinamojo, vertinamas neįrodytu (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis) ir pastaroji ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįstama leistinai ir pakankamai įrodyta bei galinčia būti patenkinta dalinai, atlygintinos turtinės žalos suma sumažintina 160 Eur, be to, įskaitytinas 200 Eur kaltinamojo mokėjimas šiai daliai žalos atlyginti, - tokiu būdu šios žalos gali būti priteista atlyginti 385,18 Eur (745,18 Eur – 160 Eur – 200 Eur), kita vertus, kaltinamojo atsikirtimai nukentėjusiojo reikalavimui atlyginti sugadintų striukės ir kelnių vertę teismo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi šių viršutinių nukentėjusiojo nusikaltimo įvykio metu ir vietoje vilkėtų drabužių sugadinimo aplinkybę be nukentėjusiojo pareiškimų patvirtina ir šių daiktų fotonuotraukos (patikslinto ieškinio priedai Nr. Nr. 2, 3 ir 5), netiesiogiai įvykio vietos apžiūros duomenys bei kaltinamojo parodymai apie gausų nukritusio ant kiemo dangos į gulimą padėtį nukentėjusiojo kraujavimą.
20. Dėl neturtinės žalos. Kaip neturtinė žala ieškovo buvo įvardintas netrumpą laiką jo jaustas (iškęstas) fizinis skausmas, įskaitant pooperacinį periodą, patirtas stiprus stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai), patirti nepatogumai dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, daugkartinio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose, kurį laiką trukęs bendravimo galimybių sumažėjimas dėl akivaizdžių sužalojimų veide, taip pat galimybių įprastai maitintis sumažėjimas dėl sutrikusios rijimo funkcijos ir lūpos nejautros, taip pat iki šiol nėra baigtas sužalotos nosies gydymas, išlikęs viršutinės lūpos aptirpimas (nejautra), apsunkintas rijimas bei ribotas sėdėjimo laikas dėl jaučiamų skausmų sėdmenyse ir juosmenio srityje, išsivysčiusi vidutinio sunkumo depresija. Visa ši skriauda pinigais ieškovo yra įvertinta 5000 Eur suma (įskaičius kaltinamojo atliktą 200 Eur mokėjimą, reikalavimas sumažintas iki 4800 Eur). Civilinis atsakovas prašo šią sumą ženkliai mažinti (iki 1000 Eur) arba nepriteisti visai. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamojo, kaip atsakingo už žalą atsakovo, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjęs nuo nusikaltimo K. M. turi galiojančią reikalavimo teisę į jam neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas dėl žalos padariusio kaltinamojo tik patenkinamos turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam. Šalies kasacinio teismo suformuotoje ir apibendrintoje praktikoje tokio pobūdžio bylose (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą) priteisiamos tiesiogiai neturtinės žalos patyrusiam asmeniui dydžio vidurkis varijuoja apie 6500-7000 Eur, taigi, 1500-2000 Eur daugiau nei prašoma pastarojoje byloje. Kaltinamojo veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įskaitant nukentėjusiajam (jo sveikatai) sukeltas nusikalstamas pasekmes, įvertinęs ne didesniais nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu (punktas 15), teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinio pagrindo ženkliau nukrypti nuo aukščiau paminėtos apibendrintos šalies teismų praktikos ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisti iš esmės daugiau nei varijuojantis teismų praktikoje jos vidurkis, maždaug 6500 Eur, o atlikus kaltinamojo atlikto 200 Eur įmokos šiai žalai atlyginti įskaitymą, - 6300 Eur.
21. Dėl pagrindo iš dalies atleisti (mažinti) kaltinamojo civilinę atsakomybę pagal nukentėjusiojo ieškinį, taikant CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 6.282 straipsnio 1 dalies taisykles. Teismas jau ne kartą aukščiau konstatavo, kad nukentėjusysis, be kita ko ir pats būdamas apgirtęs, kibdamas prie panašios būklės (girtumo) kaltinamojo, kviesdamas jį „persimušti“ (abipusėms muštynėms) bei pirmas pradėdamas aktyvius fizinio smurto veiksmus (bandydamas suduoti kaltinamajam), elgėsi aiškiai provokuojančiai kaltinamojo atžvilgiu ir iš dalies prisiėmė riziką patirti iš akivaizdžiai fiziškai stipresnio kaltinamojo atgalinį fizinį smurtą, kurio tikimybės rizika buvo labai didelė ir nukentėjusysis tai suprato bei galėjo ir turėjo numatyti, taigi, tuo nukentėjusysis prisiėmė riziką ir dėl labai tikėtinų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmių atsiradimo, tokį nukentėjusiojo trunkamo pobūdžio elgesį teismui yra pagrindo įvertinti dideliu neatsargumu CK 6.282 straipsnio 1 dalies taisyklės požiūriu ir sumažinti atlygintinos jam iš kaltinamojo žalos dydį, taip kaltinamąjį atleidžiant nuo dalies deliktinės civilinės atsakomybės. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje faktinėje bylos situacijoje bus protinga, sąžininga ir teisinga (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) kaltinamąjį įpareigoti atlyginti 2/3 dalis aukščiau įvertintų pagrįstomis turtinės ir neturtinės žalų, t. y. 256,78 Eur (385,18 Eur x 2 : 3) turtinės žalos atlyginimo bei 4200 Eur (6300 Eur x 2 : 3) neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendžia:
D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinės J. V. atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL/BBND (1000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymo nuo reikalavimo dėl 1276,89 Eur netiesioginių nuostolių pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą atlyginimo priteisimo pareiškimą ir bylos procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. : 1) 256,78 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 78 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 2) 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.