- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1303-460/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00710-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. T.
- Pareiškėjas
- Luminor Bank
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. T. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Luminor Bank, AB prašymą dėl termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdymui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo K. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti terminą vykdomiesiems raštams Nr. 2-436/1996 ir Nr. 2-639/1994, išduotiems Šilutės rajono apylinkės teismo, pateikti vykdyti. Prašyme nurodė, kad Luminor Bank AB (kurio pavadinimas nuo iki 2003-05-02 buvo AB Lietuvos žemės ūkio bankas, iki 2006-05-12 – AB bankas „NORD/LB Lietuva“, iki 2011-11-11 – AB DnB NORD bankas, iki 2017-10-02 – AB DNB bankas) pakartotinai 2012-05-02 pateikė antstolei A. P. vykdyti vykdomųjų raštų Nr. 2-436/1996 ir Nr. 2-639/1994 dublikatus dėl skolos išieškojimo iš K. T.. Antstolė vykdomuosius dokumentus priėmė vykdymui ir užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284. Suinteresuotas asmuo K. T. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodyta, jog minėti vykdomieji dokumentai pateikti praleidus 5 metų senaties terminą (civilinė byla Nr. 2YT-945-1010/2017). Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-618-513/2018, panaikindamas Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-945-1010/2018 ir nutraukdamas vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284, konstatavo, jog bankas vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui (2011-10-01 įsigaliojus CPK pakeitimams) terminas pateikti vykdomąjį dokumentą sutrumpėjo nuo 10 metų iki 5 metų, o bankas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti jau suėjus 5 metų senaties terminui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 išaiškino, kad tokiu atveju galima pasinaudoti CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, CPK 576 - 578 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdymo atnaujinimo. Nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Nurodė, kad bankas terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti praleido ne dėl pasyvaus procesinio elgesio/neveikimo, bet dėl keleto nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: pasikeitusio CPK 606 straipsnio 2 dalies reglamentavimo (buvo pabloginta išieškotojo padėtis, nes sutrumpėjo terminas patiekti vykdomąjį dokumentą vykdymui), padarytos klaidos, t. y. bankas buvo įsitikinęs, kad vykdomuosius dokumentus jis turi teisę pateikti vykdymui per 10 metų, nes jie buvo bankui grąžinti iki 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo. Bankui vykdomieji dokumentai buvo išduoti ir banko pateikti vykdymui galiojant 1964 m. CPK. Pažymi, kad bankas priverstiniam vykdymui teismo išduotus vykdomuosius raštus teikė vykdyti 1997-07-16 raštu Nr. 08-1087 ir 1999-09-09 raštu Nr. 09-1081. AB Žemės ūkio banko Šilutės skyriuje 1999-11-15 gautas antstolio patvarkymas, kuriuo bankui grąžinti vykdomieji raštai, nes nėra galimybės vykdyti išieškojimą. Patvarkyme nurodyta, jog skolininkas nedirba, turto neturi. Bankas dėl minėtų teismo sprendimų priverstinio vykdymo pakartotinai 2002-11-08 antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo pateikė vykdomuosius raštus. Dar kartą vykdomieji raštai buvo pateikti vykdyti antstolei A. P. 2012-05-02. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bankas aktyviai siekė išsiieškoti skolą iš skolininko. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui yra praleistas, buvo konstatuota tik Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-618-513/2018. Pažymi, kad byloje nebuvo neginčytinų duomenų apie vykdomųjų dokumentų vykdymą ir jų grąžinimą bankui iki 2012-05-02. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-618-513/2018 nurodyta, kad duomenų, kokie veiksmai atlikti, ar vykdomosios bylos baigtos, ar išieškotojui ar teismui grąžinti vykdomieji raštai, nei civilinėje byloje, nei vykdomosiose bylose nėra. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nerasti vykdomųjų raštų originalai ir esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog 2002-11-08 jie buvo pateikti vykdymui, tačiau nesant duomenų, kad vykdomosios bylos būtų perduotos teismui arba privatiems antstoliams po 2003-01-01 įvykusios reformos, padarė išvadą, kad vykdomieji raštai iki 2003-01-01 buvo grąžinti išieškotojui ir būtent nuo grąžinimo išieškotojui dienos pradedamas skaičiuoti naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti. CPK 607 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. 2002-02-28 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus CPK (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal CPK“. 2002-02-28 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog CPK nustatytas 10 metų senaties įsitesėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus CPK, taip pat, jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki CPK įsigaliojimo (2003-01-01). 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011-10-01 įsigaliojusioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įsigaliojus šiam teisiniam reglamentavimui susidarė teisinė situacija, jog nuo 2003-01-01 buvęs dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, nuo 2011-10-01 sutrumpėjo iki 5 metų. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-10-01 įsigaliojus CPK pakeitimams, jų įgyvendinimo tvarka nebuvo reglamentuota 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, bankas terminą pateikti vykdomuosius dokumentus skaičiavo pagal 2002-02-28 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog vykdomųjų dokumentų naujas pateikimo vykdyti 10 metų terminas prasidėjo galiojant 2002-02-28 redakcijos CPK 606 straipsniui, todėl pagrįstai tikėjosi, kad turi ir turės teisę pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui iki 2013-06-17 (iki 2003-06-17 skolininkas iš dalies dengė įsiskolinimus, t. y. iš dalies įvykdė sprendimus) ir šia teise siekė pasinaudoti, pateikdamas vykdomuosius dokumentus vykdymui antstolei A. P.. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2015-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 buvo suformuotas išaiškinimas, kaip turėtų būti skaičiuojamas terminas, kai vykdomasis dokumentas išduotas galiojant 2002-02-28 redakcijos CPK, kurio 606 straipsnio 2 dalis nustatė, jog vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad bankas antstolei vykdomąjį dokumentą pateikė daug anksčiau, nei kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, t. y. 2012-05-02). Be to, kaip matyti iš nutarties turinio, bankas laikėsi pozicijos, kad iki 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, įsigaliojimo 2011-10-01, išduotiems vykdomiesiems dokumentams turi būti taikomas 10 metų pateikimo vykdyti terminas. Taip pat šioje nutartyje buvo pripažinta, jog teisinio reglamentavimo pasikeitimas yra svarbi priežastis atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nurodo, kad sutrumpintas terminas vykdomųjų dokumentų pateikimui vykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reiškia, kad buvo pasunkinta išieškotojų padėtis ir pažeidžiami išieškotojų interesai bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl šiuo atveju teisėtas lūkestis, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas, yra gintinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011; kt.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą su juo nesutiko, nurodė, kad procesinė teisė kreiptis asmeniui dėl priverstinio skolos išieškojimo yra terminuota, t. y. išieškotojas gali ją įgyvendinti per įstatymo nustatytą terminą. Pasibaigus šiam terminui išnyksta galimybė priverstinai vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Praleistas terminas gali būti teismo atnaujintas tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, t. y. tokių, kurios realiai sutrukdė ar atėmė galimybę asmeniui atlikti tam tikrą procesinį veiksmą nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad „Senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai, užtikrina teisinio tikrumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). Pažymi, kad vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti ne tik svarios, bet ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas šiuo atveju nevertintinas kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Pirmiausia dėl to, kad pareiškėjas yra bankas – juridinis asmuo, akcinė bendrovė, vykdanti finansinę veiklą. Bankas vykdo valstybės jam suteiktas ypatingas funkcijas finansinėje srityje, jame yra įsteigtos specialios pareigybės, kurių darbuotojams nustatyti aukšti profesiniai išsilavinimo, patirties bei gebėjimų ir atsakomybės reikalavimai, todėl visų klausimų, susijusių su kreipimosi į teismą bei į antstolius, sprendimas yra dalis banko veiklos. Dėl šios priežasties teisinio reglamentavimo, nuolat pildomo ir keičiamo, išmanymas yra būtinas kasdieninėje pareiškėjo veikloje. Pabrėžė, kad Luminor Bank AB yra ne tik profesionali kreditavimo organizacija, bet ir profesionalus išieškotojas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad pareiškėjo nuomonė, jog nuo 2011-10-01 galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma dėl 5 metų senaties termino turėjo būti taikoma tik po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui, nepagrįsta ir prieštarauja CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatai, kurioje įtvirtintas bendras civilinio proceso normų galiojimo ir taikymo principas - civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Civiliniame procese nauja proceso norma pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nepriklausomai nuo to, kada atsirado procesiniai teisiniai santykiai, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Pareiškėjo argumentas dėl klaidingo supratimo apie įstatymo taikymą neapsaugo išieškotojo nuo atsiradusių pasekmių. Be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad išieškotojas apeliuoja į teisėtų lūkesčių principo pažeidimą neatnaujinus praleistą procesinį terminą. Tačiau suinteresuoto asmens nuomone, lūkesčiai pripažinti teisėtais ir ginami, jeigu šis asmuo veikia atidžiai ir rūpestingai, aktyviai gina savo teises ir įgyvendina pareigas. Pareiškėjas neatitinka šios sąlygos, nes nuo 2002-11-08 iki 2012-03-28, t. y. beveik 10 metų, neatliko jokių veiksmų dėl jo naudai priteistų piniginių sumų išieškojimo iš suinteresuoto asmens. Nuo vykdomųjų raštų pateikimo teismo antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 metais iki prašymo dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo 2012 metais praėjo beveik 10 metų. Faktiškai pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų tik prieš pat buvusio 10 metų vykdymo senaties termino pabaigą. Akivaizdu, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu, buvo pasyvus, nesuinteresuotas ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Išieškotojas tikisi, kad teismas apgins jo interesus, kuriais pats nesidomėjo. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-618-513/2018 pasisakyta dėl išieškotojo aplaidžių veiksmų (47 p.): „<...> bankas, būdamas kvalifikuotas kreditorius, kaip apdairus ir protingas išieškotojas, turėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją ir, kilus abejonių dėl 2002-11-08 pateiktų vykdymui vykdomųjų raštų vykdymo eigos, apie ją pasidomėti anksčiau nei 2012-03-28, t. y. beveik po dešimties metų. Išieškotojas visais atvejais privalo aktyviai domėtis vykdymo procesu. Išieškotojas turėjo ir galėjo pasidomėti apie tai, kaip ir kas iš privačių antstolių vykdo išieškojimą po 2003-01-01 įvykusios reformos ir nustačius, kad privatiems antstoliams toliau vykdyti bylos neperduotos, imtis neatidėliotinų vykdomųjų dokumentų originalų paieškos veiksmų ir (arba) dublikatų išdavimo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimais dėl vykdymo proceso ir kt. (CK 1.5 str., CPK 593 str., 639 – 640 str., 649 str.) <..>“. Pareiškėjas tik 2018-04-17 pareiškimu kreipėsi dėl termino, kuris prasidėjo 2003-01-01, atnaujinimo, t. y. praėjus 15 metų 4 mėnesiams ir 17 dienų. Pareiškėjo neveikimas, savo pozicijos procese keitimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo nepaisymas leidžia teigti, kad pareiškėjas nustatytą terminą vykdomųjų dokumentų pateikimui vykdyti praleido dėl savo aplaidumo, o ne dėl svarbių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atnaujintas pareiškėjo Luminor Bank, AB praleistas terminas Šilutės rajono apylinkės teismo išduotiems vykdomiesiems raštams Nr. 2-436/1996 ir Nr. 2-639/1994 pateikti vykdyti.
4. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog įstatymas nebus keičiamas, į išieškomos skolos pagal vykdomuosius dokumentus, kurių pateikimui vykdyti prašoma atnaujinti terminą, dydį, užtikrinant išieškotojo, t. y. pareiškėjo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, konstatavo, kad terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleistas dėl svarbios priežasties – teisinio reguliavimo pasikeitimo, todėl pareiškimą tenkino ir praleistą terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –Luminor Bank AB prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo atmesti.
6. Apeliantai tikina, kad byloje teismas pripažino įstatymo pasikeitimą svarbia priežastimi. Su tuo nesutinka, nes įstatymų leidėjas nuolat keičia, papildo, priima naujus teisės aktus. LR civilinio proceso kodeksas taip pat buvo ne kartą keičiamas. Pirmas pakeitimas įvyko jau 2003-04-08 ir iki atskirojo skundo civilinio proceso kodeksas buvo keičiamas 58 kartus.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo nurodytas argumentas, jog pakeitus 606 straipsnio 2 dalies normą, nebuvo reglamentuota šio pakeitimo įgyvendinimo tvarka atmestinas, nes CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas bendras civilinio proceso normų galiojimo ir taikymo principas - civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
8. Visų klausimų, susijusių su kreipimosi į teismą dėl skolų priteisimo ir į antstolius dėl priverstinių skolų išieškojimų, sprendimas yra dalis kasdienės banko veiklos, ir civilinių materialinių ir procesinių normų išmanymas būtinas šioje veikloje. Taigi, Luminor Bank AB yra ne tik profesionali kreditavimo organizacija, bet ir profesionalus išieškotojas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis).
9. Teisinio reglamentavimo pasikeitimui nepagrįstai suteikta perdėta, išimtinė reikšmė, prieštaraujanti Konstitucijai. Be to, negalima suabsoliutinti vieną aplinkybę, o kitas aplinkybes ignoruoti. Vien tai, kad 1994 ir 1996 metais pareiškėjas teisėtai įgijo teises kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo, nedaro visų jo toliau atliktų veiksmų teisėtais.
Atsiliepimas
10. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo atsiliepime į prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo suinteresuoto asmens akcentuotų aplinkybių ir Luminor Bank AB procesinio elgesio: 1) nuo 2002-11-08 iki 2012-03-28, t. y. beveik 10 metų, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų dėl jo naudai priteistų piniginių sumų išieškojimo iš suinteresuoto asmens; 2) pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų tik prieš pat buvusio 10 metų vykdymo senaties termino pabaigą; 3) pareiškėjas tinkamai ir laiku nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu, buvo pasyvus, nesuinteresuotas ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; 4) klaidino teismą ir proceso dalyvius neigdamas vykdomųjų raštų turėjimą iki 2012 metų, nors savo pareiškime dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo nurodė, kad vykdomieji dokumentai „buvo Bankui grąžinti iki 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo.“; 5) pažeidė savo pareigą aktyviai domėtis vykdymo bylos eigą po vykdomųjų raštų pateikimo vykdymui 2002-11-08.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas su juo nesutinka, prašo j netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atnaujintas praleistas terminas teismo išduotiems vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1994-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639/1994 iš K. T. priteista 367 837,55 Lt, 1996-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 priteista 78297,88 Lt kreditoriui Lietuvos žemės ūkio bankui (vėliau pasivadinusio AB DNB banku, o dabar - Luminor Bank AB). Kreditorius priverstiniam vykdymui teismo išduotus vykdomuosius raštus teikė vykdyti 1997-07-16 raštu Nr. 08-1087 ir 1999-09-09 raštu Nr. 09-1081. AB Žemės ūkio banko Šilutės skyriuje 1999-11-15 gautas antstolio patvarkymas, kuriuo kreditoriui grąžinti vykdomieji raštai, nes nėra galimybės vykdyti išieškojimą. Patvarkyme nurodyta, jog skolininkas nedirba, turto neturi. Išieškotojas dėl minėtų teismo sprendimų priverstinio vykdymo pakartotinai 2002-11-08 antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo pateikė vykdomuosius raštus. 2012-03-28 išieškotojas kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas grąžinti vykdomųjų raštų originalus arba išduoti dublikatus, nes jie nėra vykdomi. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-11 raštu Nr. 11C-272 išieškotojui persiųsti civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 rasti vykdomųjų raštų dublikatai. Teismo rašte taip pat nurodyta, jog vykdomųjų raštų originalai nerasti. Vykdomųjų raštų dublikatus bankas 2012-05-02 pateikė vykdyti antstolei A. P., kuri 2012-05-04 užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284. K. T. apskundus, kad vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, nes antstolė pažeidė vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti reglamentuojančias teisės normas, t. y. priėmė vykdymui vykdomųjų raštų dublikatus suėjus jų pateikimo vykdyti senaties terminui, Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-618-513/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00710-2017-0) panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismas) 2017-12-11 nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284 nutraukė ir grąžino antstolei A. P.. Nustatyta, kad antstolė 2018-04-18 patvarkymais Nr. S-18-124-13219 ir Nr. S-18-124-13218 vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00284 ir Nr. 0124/12/00284, vadovaudamasi minėta nutartimi, nutraukė.
15. Apeliantai tikina, kad teismas nepagrįstai pripažino įstatymo pasikeitimą svarbia priežastimi. Teigia, kad pareiškėjas yra ne tik profesionali kreditavimo organizacija, bet ir profesionalus išieškotojas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
17. Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 606 str. 2 d. (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio 5 metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams, kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdamas teisės, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš išieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016 formuojamojoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisinio reglamentavimo pasikeitimas laikytinas svarbia priežastimi atnaujinti terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.
18. Kasacinis teismas nutartyje Nr. e3K-3-421-415/2016 yra išaiškinęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011-10-01 išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Tačiau susiklosčiusi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesinė situacija be kita ko vertintina išieškojo teisių, tiesiogiai kylančių iš Konstitucijos ir jos saugomų, apsaugos kontekste.
19. Svarstant pareiškėjo, kaip išieškotojo teisių realizavimo klausimą, aktualu tai, kad jeigu pareiškėjas per jam nustatytą 10 metų terminą nesikreipė dėl išieškojimo, šiame kontekste negali būti pripažįstama kaip išieškotojo piktnaudžiavimas teise. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš ieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Kitas aspektas tas, kad įvedus naują teisinį reguliavimą sutrumpinant terminą per pusę ir nenustačius pakeitimo įgyvendinimo tvarkos, kaip šiuo atveju, liktų neįgyvendinti (ar iš dalies) įsiteisėję teismo sprendimai, kurie yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Akcentuotina, kad CPK esminis normų pakeitimas negali skolininkui suteikti neproporcingo pranašumo taip išvengiant prievolės, kuri nėra įvykdyta.
20. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).
21. Taigi, šioje byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti išieškotojo įgytų procesinių teisių teisėtumu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleido dėl svarbios priežasties, terminas nėra praleistas neproporcingai ilgą terminą (7 mėnesiai), lyginant su įgyta teise jį pateikti per 10 m., dėl to yra pagrindas išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti CPK 608 straipsnio normą – jo teisės gintinos – praleistas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujintinas (CPK 608 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis, 576–578 straipsniai).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas teigti, kad terminas turi būti atnaujintas, nes šiuo atveju išieškotojo interesas yra labiau saugotinas, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei proceso teisės normas.
23. Kiti šalių motyvai neturi reikšmės bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.