Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1994-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639/1994 iš K. T. priteista 367 837,55 Lt, 1996-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 priteista 78 297,88 Lt kreditoriaus Lietuvos žemės ūkio banko (Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas)) naudai. Kreditorius priverstiniam vykdymui teismo išduotus vykdomuosius raštus teikė vykdyti 1997-07-16 raštu Nr. 08-1087 ir 1999-09-09 raštu Nr. 09-1081. AB Žemės ūkio banko Šilutės skyriuje 1999-11-15 gautas antstolio patvarkymas, kuriuo kreditoriui grąžinti vykdomieji raštai, nes nėra galimybės vykdyti išieškojimą. Patvarkyme nurodyta, jog skolininkas nedirba, turto neturi. Išieškotojas dėl minėtų teismo sprendimų priverstinio vykdymo pakartotinai 2002-11-08 antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo pateikė vykdomuosius raštus. 2012-03-28 išieškotojas kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas grąžinti vykdomųjų raštų originalus arba išduoti dublikatus, nes jie nėra vykdomi. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-11 raštu Nr. 11C-272 išieškotojui persiųsti civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 rasti vykdomųjų raštų dublikatai. Teismo rašte taip pat nurodyta, jog vykdomųjų raštų originalai nerasti (b. l. 14). Vykdomųjų raštų dublikatus bankas 2012-05-02 pateikė vykdyti antstolei Astai Pliuškevičienei, kuri 2012-05-04 užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284. Pareiškėjas argumentuoja, jog vykdymo procesas 2012-05-04 pradėtas neteisėtai, nes antstolė pažeidė vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti reglamentuojančias teisės normas, t. y. priėmė vykdymui vykdomųjų raštų dublikatus suėjus jų pateikimo vykdyti senaties terminui. Nagrinėjamu atveju tarp vykdymo proceso dalyvių yra kilęs ginčas, ar vykdomųjų raštų dublikatai vykdymui pateikti laiku.Iki 2003-01-01 galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (2002-02-28 Nr. IX-743, toliau - Įstatymas) nustatytos nuo 2003-01-01 įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003-01-01 galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (nuo 2003-01-01), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. Teismo antstolių kontora 1999-11-15 kreditoriui grąžino vykdomųjų raštų originalus dėl išieškojimo negalimumo, išieškotojas, 2002-11-08 pakartotinai pateikęs antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomuosius raštus, nepraleido iki 2003-01-01 galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino, todėl 2003-01-01 įsigaliojus CPK, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, taikomas 10 metų senaties terminas. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011-10-01 įsigaliojusioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įsigaliojus šiam teisiniam reglamentavimui susidarė teisinė situacija, jog nuo 2003-01-01 buvęs dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, nuo 2011-10-01 sutrumpėjo iki penkerių metų ir galėjo būti pasibaigęs arba besibaigiantis. Nagrinėjamu atveju būtent tokia teisinė situacija ir susidarė. Bankas 2012-05-02 pateikė vykdyti antstolei Astai Pliuškevičienei vykdomųjų raštų dublikatus galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai, kurioje įtvirtintas penkerių metų terminas. Įstatymų leidėjas, pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, nenustatė teisės normos įgyvendinimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 pasisakė dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos (nuo 2011-10-01 galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo, būtent dėl nuo 2011-10-01 galiojančio 5 metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011-10-01 išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, jog nauja proceso norma pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme, kurio nesant taikomas bendrasis CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas galiojimo laike principas. Nesant specialaus teisinio reglamentavimo dėl nuo 2011-10-01 įsigaliojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies taikymo, procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuomone, išdėstyta nurodytoje nutartyje, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau siekiant jų nepaneigti išieškotojui lieka galimybė pasinaudojant CPK 608 straipsnyje numatyta teise CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o teisinio reguliavimo pasikeitimas, įvertinus termino praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.Bankas vykdomuosius raštus pateikė antstolei priverstinai vykdyti 2012-05-02, todėl jų pateikimui vykdyti turi būti taikoma nurodytą datą galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą.CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Antstolė, priėmusi vykdomųjų raštų dublikatus vykdyti, ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui data laikytina 2012-04-11, nes šios dienos raštu Nr. 11C-272 Šilutės rajono apylinkės teismas išieškotojui grąžino civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 rastus vykdomųjų raštų dublikatus. Lietuvos žemės ūkio banko 2002-11-08 lydraščio Nr. 02-07-820 teismo antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo turinys patvirtina, jog bankas pakartotiniam vykdymui dėl skolos išieškojimo pateikė vykdomųjų raštų originalus, kurie tą pačią dieną buvo gauti teismo antstolių kontoroje prie Šilutės rajono apylinkės teismo. Duomenų, kokie veiksmai atlikti, ar vykdomosios bylos baigtos, ar išieškotojui ar teismui grąžinti vykdomieji raštai, nei civilinėje byloje, nei vykdomosiose bylose nėra. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-08 rašte nurodyta, jog nėra galimybės pateikti duomenų apie 2002 metais Teismo antstolių kontoroje prie Šilutės rajono apylinkės teismo pradėtas vykdomąsias bylas vykdomųjų raštų Nr. 2-639/1994 ir 2-436/1996 pagrindu, nes vykstant teismo antstolių reformai Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė saugojimui tik 2002 metais baigtas vykdomąsias bylas. Civilinės bylos Nr. 2-639/1994 ir 2-436/1996, pasibaigus jų saugojimo terminui 2017-05-09 ir 2017-06-07 buvo sunaikintos. Lietuvos antstolių rūmų 2017-03-13 pažymoje Nr. S-18901-26359 nurodyta, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kurie fiksuojami nuo 2003-01-01 įvykdytos Teismo antstolių reformos, yra tik įrašai apie vykdomųjų raštų Nr. 2-639/1994 ir Nr. 2-436/1996 dėl išieškojimo iš K. T. 2012-05-04 pateikimą vykdymui antstolei Astai Pliuškevičienei. Tuo pačiu raštu nurodyta, jog nuo 2003 m. privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos, o tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolių kontora. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų pagrindu padarė išvadą, nors pripažinęs, jog keliančią abejonių, kad vykdomųjų raštų originalai, kurie 2002-11-08 pateikti vykdymui Teismo antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo, išieškotojui grąžinti nebuvo, o buvo prarasti vykstant Teismo antstolių reformai valstybės institucijoms tinkamai neatlikus savo pareigų, ir iki 2003-01-01 nebuvo grąžinti išieškotojui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybę, kad iki 2003-01-01 vykdomieji dokumentai nebuvo grąžinti išieškotojui, patvirtina tai, jog bankas 2012-03-28 raštu Nr. 30.56.17/1721 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas grąžinti vykdomųjų dokumentų originalus arba išduoti vykdomųjų dokumentų dublikatus (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog teismas 2012-04-11 raštu Nr. 110-272 persiuntė išieškotojui vykdomųjų dokumentų dublikatus, patvirtina faktą, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas nebuvo praleistas, nes vadovaujantis CPK 649 straipsnio 3 dalimi nebūtų išduotas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.CPK 649 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2011-10-01 iki 2012-12-29, t. y. išieškotojo prašymo išduoti dublikatus ir dublikatų išdavimo metu galiojusi redakcija) reglamentuoja vykdomojo dokumento dublikato išdavimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, o 3 dalyje nurodyta, kad dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. Tuo tarpu, iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-11 rašto Nr. 11C-272 turinio matyti, jog išieškotojui buvo ne išduoti, o tiesiog persiųsti civilinėje byloje Nr. 2-436/1996 rasti anksčiau išrašyti vykdomųjų raštų dublikatai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0124/12/00284 duomenų matyti, jog bankas, 1999-09-09 pateikęs vykdomųjų raštų originalus vykdymui, 1999-09-16 raštu Nr. 09-1121 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas išduoti vykdomuosius raštus ar jų originalus, nurodydamas, jog banko darbuotoja, gavusi vykdomuosius raštus, mirė ir jie nerandami. Šilutės rajono apylinkės teismas 1999-09-17 bankui išdavė vykdomųjų raštų dublikatus, kuriuos išieškotojas pateikė antstolių kontorai. Antstolių kontora prie Šilutės rajono apylinkės teismo 1999-09-21 grąžino teismui vykdomųjų raštų dublikatus, nes vykdymui pateikti originalai. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog bankui tik persiųsti tie patys 1999-09-17 išduoti vykdomųjų raštų dublikatai, kurie visą laiką nuo 1999-09-21 buvo civilinėje byloje Nr. 2-436/1996. Teismo 2012-04-11 rašto Nr. 11C-272 turinys patvirtina, jog banko 2012-03-28 prašymas Nr. 30.56.17/1721 dėl vykdomųjų raštų dublikatų išdavimo nebuvo nagrinėjamas CPK 649 straipsnio nustatyta tvarka. Bankui tik persiųsti teismo archyve rasti dokumentai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rastų dokumentų persiuntimą prilygino dokumento (vykdomojo rašto dublikato) išdavimui įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nerasti vykdomųjų raštų originalai ir esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog 2002-11-08 jie buvo pateikti vykdymui, tačiau nesant duomenų, kad vykdomosios bylos būtų perduotos teismui arba privatiems antstoliams po 2003-01-01 įvykusios reformos, reiškia, kad vykdomieji raštai iki 2003-01-01 buvo grąžinti išieškotojui ir būtent nuo grąžinimo išieškotojui dienos pradedamas skaičiuoti naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstas pareiškėjo argumentas, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2003-01-01. Tuo tarpu, minėti dublikatai išrašyti 1999-09-17, tą pačią dieną išieškotojui ir išduoti, tačiau antstolių kontoroje esant originalams, grąžinti teismui ir įdėti į archyvinę civilinę bylą. Tai reiškia, jog vykdomųjų raštų dublikatai 1999 metais buvo išduoti nesuėjus senaties terminui, o 2012 metais jie nebuvo iš naujo išduoti, t. y. nebuvo priimtas procesinis sprendimas šiuo klausimu, tik persiųsti rasti archyviniai bylos dokumentai. Bankas 2012-03-28 raštu Nr. 30.56.17/1721 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą jau suėjus vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti senaties terminui, skaičiuojamam nuo 2003-01-01 pagal 2011-10-01 įsigaliojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo atveju negali būti taikomas 10 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, nes šis terminas nebuvo nustatytas nei vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo (termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti eigos pradžios metu), nei vykdomojo rašto išdavimo, nei jo pateikimo vykdyti metu. Priežastys, dėl kurių vykdomieji raštai prarasti, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Be to, tai galėjo būti susiję būtent su 2002 metais vykusiu Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimu. Tuo tarpu, bankas, būdamas kvalifikuotas kreditorius, kaip apdairus ir protingas išieškotojas turėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją ir, kilus abejonių dėl 2002-11-08 pateiktų vykdymui vykdomųjų raštų vykdymo eigos, apie ją pasidomėti anksčiau nei 2012-03-28, t. y. beveik po dešimties metų. Išieškotojas visais atvejais privalo aktyviai domėtis vykdymo procesu. Išieškotojas turėjo ir galėjo pasidomėti apie tai, kaip ir kas iš privačių antstolių vykdo išieškojimą po 2003-01-01 įvykusios reformos ir nustačius, kad privatiems antstoliams toliau vykdyti bylos neperduotos, imtis neatidėliotinų vykdomųjų dokumentų originalų paieškos veiksmų ir (arba) dublikatų išdavimo įstatymo nustatyta tvarka, kreiptis į teismą su pareiškimais dėl vykdymo proceso ir kt. (CK 1.5 str., CPK 593 str., 639–640 str., 649 str.).Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo galios nustatytos CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Faktas, kad teismas persiuntė išieškotojui anksčiau išrašytus vykdomųjų dokumentų dublikatus, pats savaime praleistų terminų neatnaujina ir neatleidžia antstolį nuo CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų to paties straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Viena iš tokių akivaizdžių kliūčių yra vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti praleidus senaties terminą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 629 straipsnyje yra nustatytas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas yra neteisėtai priimtas vykdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė priėmė vykdyti kreditoriaus Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DNB bankas) 2012-05-02 pateiktus vykdomųjų raštų dublikatus neteisėtai, todėl vykdomosios bylos Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284 nutrauktinos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismas) 2017-12-11 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo K. T. skundas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų faktą, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. T. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismas) 2017-12-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – vykdomąsias bylas Nr. 0124/12/00283 ir Nr. 0124/12/00284 nutraukti ir grąžinti antstolei Astai Pliuškevičienei.