- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-338-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04336-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Vilius Malinauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. D. ir jo gynėjui advokatui Viliui Malinauskui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. D. atsakomybei be užstato, nustatant trejų metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 7 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, konfiskuota transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2022 m. vasario 7 d., apie 02.37 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo R. D., kuris taip pat yra ir suinteresuoto asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo –netaikyti transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą, o ne, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog konfiskuojama transporto priemonė, priklausanti trečiajam asmeniui, nėra specialios paskirties automobilis ir jo netekimas neturės esminės neigiamos reikšmės MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Šią išvadą teismas padarė remdamasis vieninteliu byloje esančiu įrodymu, t. y. transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, kuriame nurodyta, jog paminėta transporto priemonė nėra priskiriama specialios paskirties transporto priemonių grupei. Taip pat teismas padarė išvadą, kad apeliantas šią transporto priemonę naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti. Nesutinkant su tokiais teiginiais skunde pabrėžiama, kad byloje nėra jokių duomenų dėl automobilio naudojimo išimtinai savo reikmėms, neanalizuoti duomenys apie platesnį automobilio naudojimą įmonės veikloje. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi tik bendro pobūdžio teiginiais, prielaidomis apie transporto priemonę ir jos naudojimą.
2.2. Apeliantas pažymi, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat naudojamas MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kartu su skundu pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia nuolatinį konfiskuoto automobilio naudojimą įmonės veikloje, o būtent su šiuo automobiliu įmonės darbuotojai nuolat vyksta į komandiruotes tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Be to, įmonės veikla yra specifinė, vykdoma autoserviso veikla ir į komandiruotes, susijusias su pagalba kelyje, neįmanoma vykti visuomeniniu transportu, kadangi yra būtina vežtis atitinkamus įrankius bei mobilią įrangą. Daugelio įmonės klientų buveinės yra registruotos ir faktinė veikla vykdoma ne miestų ir miestelių teritorijose, o rajoninėse apylinkėse, todėl jų pasiekimas visuomeniniu transportu yra apribotas, nenaudingas ir neoperatyvus. Atsižvelgiant į tai, yra prašoma priimti ir įvertinti rašytinius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo anksčiau išdėstytas išvadas.
2.3. Apeliantas nurodo, kad teismas neaptarė to, ar turėtų būti konfiskuota visa automobilio vertė, ar tik jos dalis. Apelianto manymu, taikant visos transporto priemonės vertės (9 000 Eur) konfiskavimą, teismas nepakankamai atsižvelgė į byloje esančias lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, sprendimas konfiskuoti visą automobilio vertę yra nemotyvuotas, labiau nei būtina suvaržo tiek apelianto, tiek trečiųjų asmenų teises. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės proporcingumo principo taikymo, turi būti vertinamos iš esmės visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).
3. Posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, išskyrus, jei nustatyta esminių šio kodekso pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, bylą patikrins apeliacinio skundo ribose, t. y. vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto konfiskavimą reglamentuojančias BK 72 straipsnio nuostatas.
5. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. R. D. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija (2,31 promilės) ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. R. D. praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam (tai matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpinto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2064-870/2012), todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto konfiskavimą. Kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje ginčas kyla ne dėl sprendimo taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, o dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės formos.
6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių toks sprendimas yra netikslingas, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktu, numatančiu galimybę konfiskuoti juridiniam asmeniui, kurio vadovas yra kaltininkas, perleistą turtą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas turto konfiskavimą, nurodė, kad nors automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32), tačiau pastaroji transporto priemonė buvo naudojama asmeniniams juridinio asmens vadovo R. D. poreikiams tenkinti, be to, nurodytas automobilis nėra specialiosios paskirties transporto priemonė, kurios netekimas turėtų esminės neigiamos reikšmės mažosios bendrijos veiklai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nepagrindžia sprendimo konfiskuoti mažajai bendrijai priklausantį automobilį.
7. Pirmiausia, iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažajai bendrijai nebuvo perleistas, šią transporto priemonę MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įgijo dar 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 32), taigi ženkliai anksčiau nei buvo padaryta nusikalstama veika. Nėra ginčo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas vairavo nurodytą privačiam juridiniam asmeniui priklausantį automobilį, sprendimą pasinaudoti automobiliu priėmė jis pats, automobiliu važiavo, anaiptol, ne įmonės reikalais, tačiau visos šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą. Iš bylos medžiagos (įsakymų dėl komandiruočių) matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas mažosios bendrijos veikloje. Apeliacinės instancijos teisme R. D. teigė, kad mažoji bendrija šiuo metu turi tik du automobilius, vienas jų skirtas veiklai Vilniuje, o automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas tolimesnėms kelionėms. Iš pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, kad šiuo automobiliu mažosios bendrijos darbuotojai vykdydami darbines funkcijas reguliariai vyksta ne tik į Lietuvos Respublikoje esančias vietoves (Šiauliai, Kėdainiai), bet ir užsienio valstybes (Latviją, Estiją) (b. l. 154-163), dėl ko yra pagrindas spręsti, jog automobilio netekimas turės neigiamos įtakos bendrijos veiklai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, šio privataus juridinio asmens veikloje reguliariai naudojamą, todėl mažosios bendrijos vykdomai veiklai svarbią reikšmę turintį automobilį, laikytinas nepagrįstu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vietoje turto konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.
8. Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo svarbus proporcingumo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020). Nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta nakties metu, nesant intensyvaus eismo, apeliantui taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, dėl kurio R. D. teisinė padėtis nors ir yra kiek palankesnė nei asmenų, teismo pripažintų kaltais, vis tik atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų laidavimo terminą, pakankamai ilgam laikotarpiui uždraudė apeliantui naudotis teise vairuoti transporto priemones (trejiems metams šešiems mėnesiams). Be kita ko, atsižvelgtina ir į apelianto šeimos turimus ženklius finansinius įsipareigojimus (b. l. 98-100). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad visos automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 9 000 eurų (tokia automobilio vertė yra nustatyta vertinimo ataskaitoje (b. l. 101-133)) – išieškojimas būtų neproporcinga finansinė našta apeliantui ir jo šeimai, todėl, teisėjų kolegijos, vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga iš apelianto išieškoti pusę automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 500 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 4 punktu, konfiskuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. D. dalį automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.