- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-268-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06001-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cargokodas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MedGroup LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargokodas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MedGroup LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargokodas“ be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Vilt transport“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MedGroup LT“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Cargokodas” 5 810 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 72,58 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 120 Eur pretenzijos parengimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d. su atsakove sudarė agento paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą teikti paslaugas, susijusias su prekių priėmimu, perkrovimų organizavimu, transportavimu ir ekspedijavimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti.
3. Ieškovė 2022 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei užsakymą dėl prekių pervežimo pagal T1 tranzito procedūrą. 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą CC Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už neuždarytą tranzito procedūrą ieškovė turi sumokėti atsakovei 5 808 Eur sumą. Ieškovė, manydama, kad tai yra jos sutartinė pareiga, 2022 m. gruodžio 14 d. pervedė 5 810 Eur sumą. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1.4. punktą atsakovė prisiėmė pareigą parengti ir patvirtinti visus muitinei ir tranzito procedūroms reikalingus dokumentus, taigi atsakovė, priimdama ieškovės užsakymą, buvo atsakinga už tranzito procedūrai ir muitinei reikalingų dokumentų parengimą bei visų reikalingų veiksmų atlikimą. Kaip paaiškėjo vėliau, kadangi atsakovė šios pareigos neįgyvendino ir tranzito deklaracijos neuždarė, todėl atsakovei buvo priskaičiuota mokestinė prievolė, kurią atsakovė perkėlė ieškovei. Ieškovė klydo manydama, kad pagal Sutarties sąlygas ji turi šią sumą sumokėti, tačiau išanalizavusi faktinę situaciją, Sutarties nuostatas ir esmę, suprato, kad mokestinės prievolės dėl neuždarytos tranzito procedūros priežastis yra netinkamai atliktos UAB „Cargokodas“ paslaugos, t. y. atsakovės kaltė. Supratusi, kad atsakovė iš jos nepagrįstai reikalavo 5 808 Eur, ieškovė 2023 m. vasario 2 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti 5 810 Eur sumą, kurią atsakovė neturėjo teisės gauti, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir su ieškove iki nustatyto termino pabaigos neatsiskaitė.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad atsakovė ieškovė turtą įgijo be pagrindo. Atsakovė nesąžiningai bei be teisinio pagrindo įgijo 5 810 Eur sumą, kurios ji negalėjo ir neturėjo gauti. Šį turtą atsakovė įgijo savo veiksmais, kadangi ji pati sąmoningai nurodžiusi, jog mokestinė prievolė atsakovei susidarė dėl ieškovės kaltės, pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir reikalavo ją apmokėti. Šiuo atveju turtas buvo įgytas tyčia, kadangi atsakovė žinojo, jog tranzito procedūros ji neuždarė dėl savo pačios kaltės, tačiau siekdama nesąžiningai sumažinti dėl savo neapdairaus ir nerūpestingo neveikimo patirtus nuostolius, nusprendė šios sumos atlyginimo reikalauti iš ieškovės. Atsakovė, reikalaudama 5 808 Eur sumos sumokėjimo, buvo nurodžiusi ieškovei, kad, jei mokėjimas nebus atliktas laiku, krovinys bus sulaikytas, kas galėjo sąlygoti ieškovei šimtatūkstantinius nuostolius. Šiuo atveju turtas buvo įgytas be teisinio pagrindo, kadangi Sutartimi ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios, jog ieškovė turės pareigą atlyginti atsakovei dėl jos pačios kaltės taikytinas mokestines prievoles.
5. Ieškovė pabrėžė, kad, teikdama užsakymą atsakovei, jokio vežėjo nebuvo pasitelkusi. Vienintelė užduotis, kurią ieškovė suformulavo atsakovei – organizuoti ir įvykdyti ginčo krovinio pervežimą į Baltarusijos Respubliką. Rūpintis visais su pervežimu susijusiais klausimais, vadovaujantis Sutartimi, buvo atsakovės pareiga. Ieškovė neturi duomenų, kas samdė vežėją UAB „Asia express“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Vilt transport“). Atsakovė buvo tranzito procedūros vykdytoja, kuriai kaip šios srities profesionalei buvo taikomi reikalavimai savo funkcijas atlikti taip, jog tranzito procedūra būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškovė krovinio pervežimo ir importo į Baltarusijos Respubliką neorganizavo, tą darė atsakovė, pradedant vežėjo suradimu ir baigiant visos tranzito procedūros užbaigimu. Ieškovė šioje situacijoje turėjo 2 pareigas: pateikti užsakymą ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovei nėra žinoma, kodėl skyrėsi tranzito ir importo deklaracijose nurodyti prekių kodai, tačiau bet kuriuo atveju tai nutiko ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė ieškovės nereikalavo išsiaiškinti, kodėl prekių kodai bei svoriai minėtose deklaracijose skiriasi. Pasak ieškovės, ji palaikė santykius su krovinių gavėju OOO „Esmamed“, todėl pasisiūlė pagelbėti atsakovei gauti iš krovinio gavėjo dokumentus, reikalingus tranzito procedūrai užbaigti, tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovė turėjo kokių nors įsipareigojimų tranzito procedūros vykdymo atžvilgiu. Būtent tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių bei būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taigi atsakovė turėjo pareigą iki 2022 m. gegužės 9 d. atlikti visus reikalingus veiksmus tam, kad muitinės tranzito procedūra būtų užbaigta. Ieškovė niekaip neprisidėjo prie to, kad atsakovė savo prievolės iki 2022 m. gegužės 9 d. neįvykdė ir jokios ieškovės kaltės dėl to nėra. Atsakovė ieškovės pagalbos dėl reikalingų dokumentų originalų gavimo iš prekių gavėjo paprašė jau pasibaigus šiam terminui.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Cargokodas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė jai užsakymą dėl 414,5 kg svorio krovinio priėmimo į atsakovės sandėlį, perkrovimo į ieškovės pasitelkto vežėjo UAB „Asia Express“ transporto priemonę bei tranzitinės muitinės deklaracijos T1 (iki Lietuvos sienos su Baltarusija) parengimo. Ieškovė pateikė atsakovei krovinį lydinčią sąskaitą, prekių pakavimo lapą bei prekių aprašymą, įskaitant ir prekių kodus, nurodytinus T1 deklaracijoje. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonė atvyko į atsakovės sandėlį, kuriame nurodytas krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, taip pat jos vairuotojui buvo perduoti krovinį lydintys dokumentai, pateiktini muitinės poste: 2022 m. gegužės 4 d. ieškovės sąskaita, prekių pakavimo lapas, krovinio (prekių) aprašymas ir atsakovės parengta tranzitinė muitinės deklaracija T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonė Lietuvos–Baltarusijos sieną kirto Medininkų kelio poste ir 2022 m. gegužės 11 d. krovinį sėkmingai pristatė ieškovės klientui – krovinio gavėjui OOO „Esmamed“. Taigi ieškovės pasitelkto vežėjo transporto priemonėje buvę kroviniai, įskaitant ir ieškovės krovinį, Lietuvos Respublikos muitinėje buvo patikrinti ir išleisti iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijos, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių Lietuvos Respublikos muitinė elektroninėje muitinės sistemoje neįvedė duomenų, jog prekės yra išleistos iš ES teritorijos ir tranzito procedūra, pradėta pagal tranzitinę muitinės deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), yra baigta. Atsakovė pabrėžė, kad teisę baigti tranzito procedūrą turi tik muitinė. Atsakovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, turi teisę pradėti tranzito procedūrą, tačiau jos užbaigimas yra tik valstybės prerogatyva. Įprastai muitinė baigia tranzito procedūrą patikrinusi transporto priemonę ir joje esamus krovinius bei išleidusi transporto priemonę iš ES teritorijos. Kodėl nagrinėjamu atveju muitinė neatliko paminėto veiksmo, atsakovei nėra žinoma, nes krovinio gabenimą vykdė trečiasis asmuo – ieškovės pasitelktas vežėjas.
8. Atsakovė taip pat paaiškino, kad jos darbuotoja, elektroninėje sistemoje pastebėjusi, kad tranzito procedūra neužbaigta, pateikė užklausą muitinei. Elektroninio susirašinėjimo metu muitinė pareikalavo pateikti įrodymus, jog prekės pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos gavėjui. Kadangi pati ieškovė organizavo krovinio pervežimą bei krovinio importą į Baltarusiją, todėl, remdamasi Sutartimi, atsakovė paprašė ieškovės pateikti muitinės reikalaujamus įrodymus. Ieškovė nurodė, kad tokių įrodymų neturi ir stengsis juos gauti iš savo kliento OOO „Esmamed“ ir / ar iš pasitelkto vežėjo, tačiau, jokių įrodymų atsakovei nepateikė bei ignoravo atsakovės tolimesnius prašymus dėl įrodymų pateikimo. 2022 m. lapkričio mėn. su atsakove susisiekė muitinės pareigūnė, atliekanti tyrimą dėl nebaigtos tranzito procedūros, ir nurodė skubiai pateikti įrodymus dėl prekių pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) išvežimo iš ES teritorijos ir pristatymo gavėjui, nes to neatlikus artimiausiu metu atsakovei bus paskirta bauda. Šią informaciją atsakovė perdavė ieškovei, kartu nurodydama, kad tuo atveju, jeigu bus skirta bauda, atsakovė ją privalės sumokėti, o atitinkamos nuostolių sumos reikalaus iš ieškovės. Ieškovė elektroniniu laišku pateikė skanuotą CMR važtaraštį bei krovinio importo deklaracijos elektroninę versiją, tačiau pagal nurodytus dokumentus muitinė negalėjo užbaigti tranzito procedūros, nes tranzito deklaracijoje ir importo deklaracijoje nurodytos prekės skiriasi, todėl negalima laikyti, kad buvo pateiktos muitinės apžiūrai ir išvežtos iš ES teritorijos. Atsakovė nedelsdama pareikalavo ieškovės išsiaiškinti, kodėl, prekių kodai bei svoriai, nurodyti tranzito deklaracijoje, nebuvo perkelti į importo deklaraciją, ištaisyti šį neatitikimą ir atsakovei pateikti tinkamus įrodymus apie prekių išvežimą iš ES, tačiau ieškovė tinkamų įrodymų apie prekių išvežimą iš ES teritorijos nepateikė, nurodydama, kad importo deklaracijos pakeisti nebeįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė neturėjo galimybės muitinei pateikti tinkamų įrodymų dėl prekių pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) išvežimo, todėl muitinė priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog prekės pagal minėtą deklaraciją per nustatytą terminą nebuvo išvežtos iš ES teritorijos, ir laikė, kad atsakovė, būdama tranzito procedūros vykdytoja, netinkamai vykdė savo pareigas bei nustatė atsakovei PVM skolą bei skyrė baudą ir delspinigius, iš viso – 5 808 Eur. Pasak atsakovės, ji nedelsdama informavo ieškovę, kad šių nuostolių atlyginimo reikalauja iš ieškovės, nes jie kilo ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės – ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog prekės buvo išvežtos iš ES teritorijos, o ieškovė nuostolių atlyginimo galės prašyti iš OOO „Esmamed“. Šalys, įvertinusios nurodytas aplinkybes ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas, 2022 m. gruodžio 8 d. žodžiu sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, pagal kurį susitarė, jog ieškovė atlygins atsakovės patirtus 5 808 Eur nuostolius. Šio susitarimo pagrindu atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo.
9. Atsakovės teigimu, agentavimo sutartis aiškintina kaip apimanti, nors ir sutartyje nenurodytas, bet įprastines sąlygas, būdingas tokio teisinio santykio šalims, pagal kurias agentas (atsakovė) turi teisę iš kliento (ieškovės) reikalauti pateikti informaciją bei dokumentus, reikalingus agento (atsakovės) pareigoms pagal agentavimo sutartį ir / ar teisės aktus įgyvendinti, o klientas (ieškovė) turi atitinkamą pareigą paminėtą informaciją bei dokumentus pateikti agentui (atsakovei). Kadangi atsakovė nevykdė deklaracijoje T1 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių gabenimo ir jo neorganizavo, taip pat nevykdė prekių importo į Baltarusiją procedūrų, todėl visiškai pagrįstai pareikalavo iš savo kliento (ieškovės) pateikti muitinės reikalaujamus įrodymus, reikalingus atsakovės, kaip tranzito procedūros vykdytojos, pareigoms įgyvendinti. Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė jai tenkančios informacijos ir dokumentų pateikimo pareigos, atsakovė patyrė 5 808 Eur nuostolius. Tokios faktinės aplinkybės yra kvalifikuotinos kaip ieškovės civilinė atsakomybė. Šalių sudarytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo turi tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą. Apie tokio susitarimo sudarymą galima spręsti ne tik iš nurodytų faktinių aplinkybių, bet ir iš rašytinių įrodymų – 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaitos faktūros ir šios sąskaitos apmokėjimo. Taigi turto gavimo be pagrindo institutas negali būti taikomas, kadangi ginčo lėšas atsakovė iš ieškovės gavo esant pagrindui – 2022 m. gruodžio 8 d. šalių sudarytam susitarimui dėl nuostolių atlyginimo.
10. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė iš jos neužsakė krovinio pervežimo ar pervežimo organizavimo paslaugos. Atsakovės pareiga buvo parengti tranzito deklaraciją T1. Šią pareigą ji atliko tinkamai, todėl T1 deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės pateiktuose dokumentuose (sąskaitoje, prekių pakavimo lape ir prekių aprašyme) nurodyti prekių kodai sutampa. Prekių importo procedūra yra vykdoma Baltarusijos muitinėje ir atstovavimo prekių importo procedūroje paslaugos atsakovė neteikia, be to, ir negalėtų teikti, nes neturėjo ir neturi Baltarusijos valstybės institucijų suteiktų įgalinimų. Nors ieškovė teigia, jog atsakovė netinkamai vykdė bei neįvykdė tranzito procedūros veiksmų, tačiau, konkrečiai nenurodo, kokių būtent veiksmų atsakovė neatliko ar kokie veiksmai buvo atlikti netinkamai, todėl, paminėti ieškovės teiginiai laikyti deklaratyviais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės UAB „MedGroup LT“ ieškinį atsakovei UAB „Cargokodas“ tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Cargokodas“ 5 810 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 72,58 Eur palūkanas, 120 Eur pretenzijos rengimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6 002,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 332 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisti valstybei 16,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, teigdama, kad 5 810 Eur sumos gavimui iš ieškovės buvo teisinis pagrindas, turi šią aplinkybę įrodyti. Atsakovės teigimu, šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį patvirtina faktas, kad ieškovė apmokėjo atsakovės pateiktą sąskaitą. Pasak atsakovės, ieškovei buvo taikoma civilinė atsakomybė, nes ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, t. y. nepateikė atsakovei informacijos ir dokumentų, reikalingų atsakovės pareigoms atlikti ir dėl to atsakovė muitinei turėjo sumokėti 5 808 Eur sumą.
13. Teismo vertinimu, ieškovei visiškai skirtingai aiškinant atsakovės išrašytos sąskaitos apmokėjimo aplinkybes ir priežastis, o atsakovei susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktui pagrįsti nepateikus jokių įrodymų, teismas sprendė, kad šalių susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktas nėra įrodytas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ir pačioje sąskaitoje faktūroje, kurios apmokėjimą atsakovė traktuoja kaip susitarimo patvirtinimą, nėra nurodyta, kad sąskaitoje nurodyta suma yra atsakovės patirti nuostoliai, be to, sąskaita išrašyta už didesnę sumą nei atsakovė sumokėjo muitinei už neuždarytą ginčo tranzito procedūrą. Nors teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad didesnė suma reiškia susitarimą dėl palūkanų, tačiau teismas tokią atsakovės versiją vertino kritiškai, nes byloje esanti atsakovės išrašyta sąskaita ir Vilniaus teritorinės muitinės informacinis pranešimas apie atsakovės mokestines prievoles/permokas, patvirtina, kad ieškovės buvo reikalaujama apmokėti ir 19 Eur už neuždarytą tranzito procedūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų, kad ieškovė būtų užsakiusi iš atsakovės ir tranzito procedūrą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
14. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju ne tik nebuvo susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, bet ir neegzistavo ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu atsakovė būtų turėjusi teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius dėl neuždarytos tranzito procedūros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį.
15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovės užsakymu veikė kaip tranzito procedūros vykdytoja, tai, be kita ko, patvirtina atsakovės ieškovei išrašyta sąskaita už muitinės tarpininko paslaugas. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – Muitinės kodeksas) 233 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 18KP-17-846 patvirtina, kad ginčo prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą. Pažymėjo, kad atsakovė šio muitinės sprendimo neskundė ir sumokėjo jai apskaičiuotą prievolę. Kaip galima suprasti iš atsakovės procesinių dokumentų ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovė netinkamu ieškovės bendradarbiavimu pagal Sutartį laiko tinkamų dokumentų nepateikimą, kad atsakovė galėtų užbaigti tranzito procedūrą alternatyviu būdu pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 312 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikdama muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Tačiau bendradarbiavimo pagal Sutartį pareiga, teismo vertinimu, neapima ieškovės pareigos, atsakovei, kaip tranzito procedūros vykdytojai neįvykdžius savo pirminės pareigos užbaigti tranzitą įprastu būdu, rūpintis, kad tranzito procedūros būtų užbaigtos alternatyviu būdu. Be to, šiuo atveju ieškovė teikė atsakovei dokumentus, pagrindžiančius prekių pristatymą klientui Baltarusijoje, jų pateikimą importo procedūrai Baltarusijos muitinėje, o tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė nevertinto šių dokumentų, kaip pagrindžiančių tinkamą tranzito procedūros užbaigimą pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstama kaip ieškovės Sutarties pažeidimas, tuo labiau, kad ieškovė nebuvo importo procedūros vykdytoja Baltarusijoje.
16. Teismas pažymėjo, kad nesutiktina su atsakove, kad ieškovė gali apginti savo teises kitais gynybos būdais, t. y. gali ginčyti sandorį dėl nuostolių atlyginimo ar mokėjimo pavedimą. Šiuo atveju konstatavus, kad susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo sudarytas, tokio susitarimo ar neva jo pagrindu atlikto mokėjimo ginčijimas negali būti laikomas tinkamu gynybos būdu.
17. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kai ji pervedė atsakovei 5 810 Eur, nors tokiam pinigų pervedimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl tenkino ir kitą ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
18. Atsakovė UAB „Cargokodas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „MedGroup LT“ ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimo išlaidas.
19. Atsakovė byloje palaikė poziciją, jog ieškovė neįrodė egzistuojant kasacinio teismo praktikoje išskirtų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo ketvirtosios ir septintosios sąlygos, t.y., jog atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo ir, kad ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
20. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šalių susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktas nėra įrodytas, iš esmės nevertino šalių elgesio iki sąskaitos-faktūros išrašymo ir pateikimo ieškovei bei po sąskaitos-faktūros pateikimo, taip pat, įrodinėjimo priemonių ir faktinių aplinkybių, atskleidžiančių šalių valios išraiškos formas sudarant žodinį sandorį (susitarimą dėl nuostolių atlyginimo), neanalizavo priežasčių, dėl kurių atsakovė išrašė sąskaitą-faktūrą, o ieškovė ją apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo formaliu argumentu, jog atsakovė nepateikė įrodymų susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktui pagrįsti, taip pat, kvestionavo sąskaitos-faktūros turinį, kad neva iš jo neįmanoma spręsti, jog sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra atsakovės patirti nuostoliai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos ir neteisingos išvados, kad šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo sudarytas.
21. 2022 m. lapkričio 28 d. Muitinei priėmus sprendimą Nr. 18KP-17-846 (toliau – Muitinės sprendimas), atsakovė žodžiu pranešė ieškovei, kad reikalauja atlyginti nuostolius, po ko šalys komunikavo (derėjosi) dėl nuostolių atlyginimo. Faktą, kad atsakovė pranešė apie reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir šalys komunikavo (derėjosi) dėl nuostolių atlyginimo, patvirtina 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovės elektroninio laiško ieškovei (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9) turinys, iš kurio galima spręsti, jog šalys bendravo paminėtu klausimu dar prieš pasiekiant susitarimą: pvz., 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovės el. laiško ieškovei ištrauka: „Kaip ir kalbejom, jei pavyks atgauti pinigus is muitines, tada mes jum grazinsim.“.
22. Šalys susitarimą dėl nuostolių atlyginimo 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė žodžiu, todėl, 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 808 Eur sumai) ir paminėtu 2022 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei. Pastaroji sąskaitą-faktūrą gavo ir apmokėjo 2022 m. gruodžio 14 d. bankiniu mokėjimo nurodymu. Akcentavo, kad tokie šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo aiškiai išreikštą šalių valią dėl sandorio sudarymo, t.y., įrodo, kad šalys jau buvo išreiškusios valią sudaryti susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo šalims buvo sukurtos teisės ir pareigos: atsakovui teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, ieškovei – pareiga atlyginti nuostolius.
23. Atsakovės įsitikinimu, byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo, toks pirmos instancijos vertinimas dėl ieškovės civilinės atsakomybės išeina už bylos nagrinėjimo dalyko ribų, kadangi vertinant ar egzistavo ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, iš esmės sprendžiama ar susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris kilo iš civilinės atsakomybės prievolės, yra galiojantis, nes analizuojama ar atsakovė turėjo reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu. Tačiau, akivaizdu, kad toks klausimas nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas, nes byloje nustatinėjama ar buvo tarp šalių sudarytas susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, t.y., sprendžiama dėl susitarimo egzistavimo fakto, bet ne dėl paties susitarimo galiojimo. Tuo atveju, jeigu ieškovė pasinaudotų paminėtu kitu savo teisių gynybos būdu, pvz., pareikštų ieškinį dėl sandorio negaliojimo, būtent tokioje byloje vertinant susitarimo dėl nuostolių atlyginimo (ne)galiojimą, būtų analizuojamas ir ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų bei kitų svarbių aplinkybių egzistavimas, pvz., ar ieškovė turėjo reikalavimo teisę, ir jeigu neturėjo, ar ieškovės atliktas mokėjimas atsakovei gali būti laikomas suklydimu ir pan.
Atsiliepimas
25. Ieškovė UAB „MedGroup LT“ pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės reikalavimus, išdėstytus apeliaciniame skunde, pilnai atmesti, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Ieškovė nurodė, kad UAB „MedGroup LT“ ir atsakovė UAB Cargokodas“ 2022 m. kovo 4 d. sudarė Agento paslaugų sutartį Nr. 20220304, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą teikti paslaugas, susijusias su prekių priėmimu, perkrovimų organizavimu, transportavimu ir ekspedijavimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovė šios sutarties pagrindu priėmė prekes iš užsakovo UAB „MedGroup LT“ ir 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ prekėms - įvairioms medicinos priemonėms, (bruto svoris 414,5 kg) įformino tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) Sąjungos tranzito procedūrai. Tranzito procedūros vykdytojas - UAB „Cargokodas“, krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, procedūros įvykdymo terminas - 2022 m. gegužės 9 d.
27. Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 18KP-17-846 procedūros vykdytoją UAB „Cargokodas“ pripažino skolininku muitinei ir jo vardu įregistravo 4255 Eur PVM, 257 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 1277 Eur baudą, iš viso 5789 Eur. Procedūros vykdytoja UAB „Cargokodas“ įstatymų nustatyta tvarka minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo neapskundė, mokesčius, baudą bei delspinigius muitinei sumokėjo (Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 3 d. pažyma Nr.( 12.5/16) -1MA-33 apie lėšų gavimą). Skolos atsiradimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindimas yra išsamiai išdėstyti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. 18KP-17-846, kuris yra pateiktas pirmos instancijos teismui. Šiuo metu UAB „Cargokodas“ mokestinių įsipareigojimų Vilniaus teritorinei muitinei neturi.
28. Ieškovė pažymėjo, kad pagal atskirų juridinių asmenų sudarytas dvišales sutartis atsiskaitymai už suteiktas paslaugas ar sutarties tam tikrų įsipareigojimų nevykdymas nėra muitinės kontroliuojama sritis ir tai pagal galiojančias teisės normas nepriskirtina muitinės kompetencijai, o tarp šalių kilę tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami civiline tvarka.
29. Su pateiktu ieškiniu Vilniaus teritorinė muitinė yra susijusi tiek, kiek, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, atliko Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo kontrolę, ir to pasėkoje priėmė 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 18KP-17-846, kuriuo procedūros vykdytojos UAB „Cargokodas“ atžvilgiu įregistravo 5789,00 Eur mokestinę prievolę. Skola yra apmokėta, o su ieškove UAB „MedGroup LT“ tranzito procedūros įvykdymo prasme Vilniaus teritorinės muitinės nesieja jokie teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
31. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 4 d. tarp ieškovės UAB „MedGroup LT“ ir atsakovės UAB „Cargokodas“ buvo sudaryta agento paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą teikti paslaugas, susijusias su prekių priėmimu, perkrovimų organizavimu, transportavimu ir ekspedijavimu, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti.
32. Ieškovė 2022 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei užsakymą dėl prekių pervežimo pagal T1 tranzito procedūrą. Pagal Sutarties 2.1.4. punktą atsakovė įsipareigojo parengti ir patvirtinti prekių gabenimo (vežimo), muitinės, tranzito ir kitus dokumentus pagal galiojančius teisės aktus ir kliento nurodymus.
33. 2022 lapkričio 28 d. atsakovė gavo Vilniaus teritorinės muitinės pranešimą, kuriuo buvo nurodyta, kad atsakovės vykdyta muitinės tranzito procedūra, pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos neįvykdytos. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 18KP-17-846 procedūros vykdytoją UAB „Cargokodas“ pripažino skolininke muitinei ir jos vardu įregistravo 4255 Eur PVM, 257 Eur PVM delspinigių mokestine prievole bei už padarytą pažeidimą skyrė 1277 Eur baudą iš viso 5789 Eur.
34. 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą CC Nr. 028479, kurioje nurodė tranzito deklaracijos kodus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kad už neuždarytą tranzito procedūrą ieškovė turi sumokėti atsakovei 5 808 Eur sumą. Ieškovė2022 m. gruodžio 14 d. pervedė 5 810 Eur sumą.
35. 2023 vasario 2 d. ieškovė pareiškė raštišką pretenziją atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama grąžinti 5 810 Eur sumą, nurodydama, kad klydo, manydama, kad pagal Sutartį ji šią sumą turi sumokėti, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė ir ieškovės jai pervestos sumos negrąžino.
36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį atsakovei dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, tačiau atsakovė UAB „Cargokodas“ nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo reikalauja ieškovės UAB „MedGroup LT“ ieškinį atmesti.
Dėl turto gavimo teisėtumo pagrindo
37. CK 6.242 str. 1 d., įtvirtina nepagrįsto praturtėjimo institutą ir nurodo, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kad šis institutas būtų taikomas tinkamai ir teisėtai teismų praktikoje yra išskiriamos sąlygos, kurioms esant galima taikyti nepagrįstą praturėjimą reglamentuojančias teisines normas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-22-313/2023).
38. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, taip pat nesutinka, jog atsakovė neįvykdė šios pareigos, t.y., neįrodė, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, kurio pagrindu ieškovė atsakovei atlygino nuostolius, atlikdamas 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 028479 (5 808 Eur) apmokėjimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo formaliu argumentu, jog atsakovė nepateikė įrodymų susitarimo dėl nuostolių atlyginimo faktui pagrįsti, taip pat, kvestionavo sąskaitos-faktūros turinį, kad neva iš jo neįmanoma spręsti, jog sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra atsakovės patirti nuostoliai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos ir neteisingos išvados, kad šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo sudarytas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
39. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
40. Ieškovė nepagrįstą praturtėjimą įrodinėja atsakovės siųstos sąskaitos faktūros CC Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimu, tai patvirtina ir byloje pateiktas bankinio pavedimo išrašas, klaidingai manant, kad mokama pagal Sutartį. Byloje nenustačius objektyvaus pagrindo (sutartinio ar deliktinio) tokiam mokėjimui, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė praturtėjo jos sąskaita.
41. Apeliantėapeliaciniame skunde pažymi, kad sąskaitos faktūroje yra nurodyta paskirtis, t.y. įvardinti deklaracijos kodai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė buvo pripažinta skolininke, todėl ieškovė turėjo suprasti pinigų pervedimo pagrindą ir tai darydama elgėsi sąmoningai, suprasdama, kad pinigų pervedimas turi teisėtą pagrindą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, priešingai nei teigia atsakovė, sąskaitos faktūroje tiksli pervedimo paskirtis nėra pažymėta, tik nukreipimas į tranzito deklaracijos numerius, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai galėjo suklaidinti ieškovę, jog tokiu būdu reikalaujama atsiskaityti pagal Sutartį. Be to, sąskaita išrašyta už didesnę sumą nei atsakovė sumokėjo muitinei už neuždarytą ginčo tranzito procedūrą ir šis reikalaujamos sumos skirtumas nuo su deklaracija (duomenys neskelbtini) sietinos mokestinės prievolės sumos atsakovės nėra niekaip pagrįstas. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliantės byloje pateikta sąskaita faktūra savaime nepatvirtina tarp ieškovės ir atsakovės susidaryto susitarimas dėl nuostolių atlyginimo fakto.
42. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančios Agentavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, turinį, pastebi, kad šioje tarp šalių sudarytoje sutartyje galimų nuostolių atlyginimas taip pat nebuvo numatytas. Pagal Sutarties 2.1.4. punktą atsakovė įsipareigojo parengti ir patvirtinti prekių gabenimo (vežimo), muitinės, tranzito ir kitus dokumentus pagal galiojančius teisės aktus ir kliento nurodymus, todėl visų reikalingų dokumentų paruošimo pareiga priklausė atsakovei UAB „Cargokodas“ ir šiuo klausimu ieškovės atsakomybė nebuvo numatyta.
43. Visgi apeliantė nurodo, jog šalys susitarimą dėl nuostolių atlyginimo 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė žodžiu, todėl 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir su paminėtu 2022 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei. Ieškovė sąskaitą-faktūrą gavo ir apmokėjo 2022 m. gruodžio 14 d. bankiniu mokėjimo nurodymu. Apeliantė pažymi, kad tokie šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo aiškiai išreikštą šalių valią dėl sandorio sudarymo, t.y., įrodo, kad šalys jau buvo išreiškusios valią sudaryti susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo šalims buvo sukurtos teisės ir pareigos: atsakovei teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, ieškovei – pareiga atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
44. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė savo valia, nekeldama pretenzijų, atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą 5808 Eur sumai apmokėjo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nepatvirtina fakto, jog šalys siekė sudaryti susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, ypač kai ieškovė nurodo, jog ji 5 808 Eur sumą pervedė suklaidinta. Tai, kad ieškovė neturėjo siekio su atsakove sudaryti susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2023 m. vasario 2 d. ieškovė išsiuntė pretenziją reikalaudama atsiskaityti su ieškove (grąžinti jos sumokėtą pinigų sumą). Byloje esantis rašytinis dokumentas įrodo, kad ieškovė, manydama, kad tai yra jos sutartinė pareiga (pagal pasirašytą agentavimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjo atsakovės atsiųstoje sąskaitos faktūroje nurodytą sumą, tačiau po pinigų pervedimo, išanalizavusi faktinę situaciją, Sutarties nuostatas ir esmę, suprato, kad mokestinės prievolės dėl neuždarytos tranzito procedūros priežastis yra netinkamai atliktos UAB „Cargokodas“ paslaugos, t. y. atsakovės kaltė. Taigi nesutampant šalių įvardijamomis aplinkybėmis dėl pinigų pervedimo atsakovei aplinkybių, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalis siejusius sutartinius agentavimo teisinius santykius, šalių paaiškinimus apie ginčo sąskaitos faktūros apmokėjimo aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus (Sutartis, Muitinės sprendimas, sąskaita faktūra CC Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išvada, jog ieškovė ir atsakovė nesudarė žodinio sandorio dėl nuostolių atlyginimo, o ieškovė pinigų pervedimą atliko per klaidą, manydama, kad tai yra jos prievolė pagal sudarytą agentavimo susitarimą, atitinka pagrįsto įsitikinimo standartą.
45. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė savo pareigas ieškovei įvykdė tinkamai – įformino deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos baigti tranzito procedūrą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
46. Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės muitinės pateikto sprendimo Nr. 18KP-17-846 matyti, kad kaip tranzito vykdytoja buvo nurodyta atsakovė UAB „Cargokodas“, tokie patys duomenys užfiksuoti ir tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus teritorinė muitinė sprendime konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, neįvykdytos, nes deklaruotos prekes nepristatytos į paskirties muitines įstaigą. Remiantis tuo Vilniaus teritorinė muitinė savo sprendimu pripažino atsakovę UAB „Cargokodas“ skolininke ir jos vardu įregistravo 4255 Eur PVM, 257 Eur PVM delspinigių mokestine prievole bei už padarytą pažeidimą skyrė 1277 Eur baudą iš viso 5789 Eur. Faktas, kad apeliantė Vilniaus muitinės sprendimo neskundė, rodo, kad ji sutiko muitinės sprendimu ir prisiėmė atsakomybę. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad ji nėra atsakinga už galutinai neįvykdytą tranzito procedūros uždarymą.
47. Apeliantė nesutinka ir su Vilniaus apylinkės teismo išvada, kad ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais būdais, argumentuodama tuo, kad ieškovė pilnai įrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas nuostolių atlyginimo susitarimas, kuris draudžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymą.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau konstatuotas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustačius, jog ginčo šalys būtų sudarę susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ar, kad ieškovė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką, atsakovės nurodyti kiti ieškovės teisių gynimo būdai (tokio susitarimo ar jo pagrindu atlikto mokėjimo ginčijimas) negali būti laikomi tinkamu gynybos būdu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovė teikdama ieškinį teismui dėl nepagrįsto praturtėjimo, savo pažeistas teises būtų gynusi netinkamu būdu.
49. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, sutiktina, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kai ji pervedė atsakovei 5 810 Eur, nors tokiam pinigų pervedimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ir priteisė jai iš atsakovės 5 810 Eur be pagrindo įgytą pinigų sumą.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
53. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
54. Ieškovė byloje pateikė prašymą dėl 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias patyrė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad ieškovės reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų suma jų neviršija ir yra pagrįstos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargokodas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MedGroup LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargokodas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.