Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams UAB „Besiktas“ ir R. V. dėl skolos už paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. lapkričio 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1765-670/2017 buvo tenkintas kreditorės M. B. prašymas ir nutarta iš skolininko R. V. išieškoti kreditorei M. B. 2490 Eur skolos, 870,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2018 m. sausio 8 d. teisme gauti skolininko R. V. prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimo ir teismo įsakymo išdavimo.

2018 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi priimtas ieškovės M. B. ieškinys ir 2017 m. lapkričio 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje eL2-1765-670/2017 panaikintas.

Atsakovė BUAB „Besiktas“ atstovaujama bankroto administratoriaus V. M. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė ir savo pozicijos neišreiškė.

Atsakovas R. V. ir atsakovės BUAB „Besiktas“ atstovas bankroto administratorius V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Atsakovas R. V. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. B. parodė, kad tarp jos ir atsakovo UAB „Besiktas“ 2016 m. sausio 29 d. buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis. Ji įmonei teikė buhalterines paslaugas, jokių pastabų negavo. 2016 m. gruodžio mėn. pradėjo vėluoti atsiskaitymai. Rašė laišką elektroniniu adresu UAB „Besiktas“ ir informavo, kad stabdo paslaugų vykdymą. Po 2 dienų jai paskambino ir prašė tęsti darbą. Buvo atsiskaitoma dalimis, vėliau tik žadama. 2017 m. liepos mėnesį galutinai nutraukė sutartį, nes įmonės direktorius netesėjo pažadų. Siuntė pretenzijas UAB „Besiktas“, vėliau kreipėsi į R. V., o negavusi atsakymo kreipėsi į teismą. Atsakovas R. V. visada žinojo kokius dokumentus pasirašo, atidžiai juos skaitė. Ar R. J. galėjo būti faktinis vadovas ji tokių duomenų neturėjo. Pirmąją pretenziją pateikė įmonei, paskui siuntė pakartotinai. Delspinigių dydis nėra didelis, teikiamų paslaugų kaina priklausė nuo darbuotojų skaičiaus, po 20 Eur už darbuotoją. Ji dirbo pagal individualios veiklos sutartį, neturėjo teisės į pašalpas, darbo stažą. Paskutinių sąskaitų R. V. nepasirašė nes neturėjo galimybių jas perduoti, jis žinojo apie šias sąskaitas, parašas nėra būtinas. Dėl ikiteisminio tyrimo UAB „Besiktas“ buvo apklausoje, vežė 2017 m. dokumentus, tai buvo dėl nelegalaus užsieniečių darbo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. B. ir atsakovas UAB „Besiktas“ atstovaujamas atsakovo R. V. 2016 m. sausio 29 d. sudarė Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. ATS 16/01 (toliau-Sutartį), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, o atsakovas UAB „Besiktas“ įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka. Tą pačią dieną šalys pasirašė ir Sutarties priedą Nr. 1, kuriame aptarė kokios buhalterinės paslaugos bus teikiamos. Taip pat 2016 m. sausio 29 d. atsakovas R. V. pasirašė Garantiją, kuria įsipareigojo užtikrinti UAB „Besiktas“ prievolių, prisiimtų pagal 2016 m. sausio 29 Sutartį, įvykdymą. Atsakovas Garantija nustatytomis sąlygomis įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui (ieškovei) per 10 darbo dienų nuo garantijos gavėjo rašytinio reikalavimo sumokėti gavimo, patvirtinančio, kad skolininkas neįvykdė prievolės, ir nurodančio, kokio dydžio prievolė nebuvo įvykdyta. Pagal ieškovės ir atsakovo UAB „Besiktas“ sudarytą Sutartį, už kurią garantavo atsakovas R. V., buvo susitarta, kad paslaugų gavėjas sąskaitas apmoka per 10 dienų, o praleidus atsiskaitymo laiką mokami 0,02 procentų delspinigiai. 2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. birželio 12 d. ieškovė atsakovei UAB „Besiktas“ siuntė pretenzijas ir ragino atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau skolininkas į pretenzijas nereagavo ir skolos negrąžino. Ieškovė byloje pateikė sąskaitas-faktūras: 2016 m. gruodžio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. MB16/12/31-1 dėl 290 Eur skolos, 2017 m. sausio 31 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/01/31-1 dėl 480 Eur skolos, 2017 m. vasario 28 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/02/28-1 dėl 320 Eur skolos, 2017 m. kovo 31 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/03/31-1 dėl 340 Eur skolos, 2017 m. balandžio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/04/30-1 dėl 380 Eur skolos, 2017 m. gegužės 31 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/05/31-1 dėl 460 Eur skolos ir 2017 m. birželio 30 d. sąskaita-faktūra Nr. MB17/06/30-1, pagal pateiktas sąskaitas už paslaugas atsakovas UAB „Besiktas“ skolingas ieškovei 2490 Eur. Kadangi atsakovė UAB „Besiktas“ su ieškove neatsiskaitė, ieškovė 2017 m. birželio 20 d. ir pakartotinai 2017 m. rugsėjo 18 d. reikalavimu sumokėti skolą kreipėsi į garantą, t. y. į atsakovą R. V. ir kartu pateikė išrašytas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas į pretenzijas neatsakė ir su ieškove neatsiskaitė.

Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pagrindiniam skolininkui BUAB „Besiktas“ ir subsidiariam atsakovui (garantui) R. V..

Atsakovas R. V. pateiktame atsiliepime ir rašytiniame paaiškinime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad 2016 m. sausio 29 d. tarp ieškovės ir UAB „Besiktas“ buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti buhalterines paslaugas UAB „Besiktas“ naudai, o šis įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. 2016 m. sausio 28 d. buvo priimtas UAB „Besiktas“ vienintelio akcininko R. J. sprendimas dėl direktoriaus paskyrimo, tačiau dirbti UAB „Besiktas“ vadovo pareigose R. V. pradėjo tik 2016 m. vasario 1 d., t. y. apskaitos paslaugų sutartis buvo sudaryta anksčiau nei direktoriau pareigose jis pradėjo dirbti. Pasirašyti visus dokumentus jam perdavė akcininkas R. J., kuris turi finansinių įsipareigojimų, o parašas garantijoje buvo išgautas apgaule. Po apskaitos sutarties sudarymo su ieškove bendravo faktinis direktorius R. J., kadangi atsakovas neturi jokios įmonės vadovavimo patirties, todėl sutiko būti formaliu įmonės vadovu ir pasirašė eilę dokumentų tarp kurių buvo ir garantija. Ieškovė savo reikalavimą grindžia sąskaitomis-faktūromis, tačiau dar 2017 m. sausio 23 d. pati ieškovė elektroniniu laišku siųstu UAB „Besiktas“ sustabdė savo paslaugų teikimą iki visiškai bus atsiskaityta, todėl nepagrįstai reiškia reikalavimą mokėti už paslaugas po ieškovės įsipareigojimo vykdymo sustabdymo, o paskutinės dvi sąskaitos-faktūros nebuvo pateiktos pasirašyti atsakovui R. V.. UAB „Besiktas“ yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovė privalėjo kreiptis į bankroto administratorių su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą skolininkui. Garantas atsako tik tuo atveju kai pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, tačiau ieškovė šiuo metu nėra net pareiškusi savo kreditorinio reikalavimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad garantija neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, joje nėra aiškiai išreikšta suma, atsakovas pasirašydamas garantiją nežinojo už kokią sumą jis garantuoja. Jis vykdyti prievolę pagal išduotą garantiją privalės tik tada, kai prievolės neįvykdys pagrindinis skolininkas BUAB „Besiktas“, pažymi, kad nors ir iškelta bankroto byla pagrindiniam skolininkui, tačiau dar nereiškia, kad prievolė ieškovei nebus įvykdyta. Ieškovė privalėjo kreiptis į BUAB „Besiktas“ bankroto administratorių su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą skolininkui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kadangi bankroto administratorius gavęs ieškovės kreditorinį reikalavimą gali jį ginčyti, todėl kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo į BUAB administratorių ieškovė privalėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad garantija savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą kreditoriui, jei jis savo reikalavimą garantui pareikš laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Įstatymas numato, kad garantija turi būti rašytinė (CK 6.91 straipsnis), garanto prievolė yra subsidiarioji ir ją riboja garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovas garantavo, kad BUAB „Besiktas“ atsikaitys su ieškove už suteiktas buhalterines paslaugas. Tai reiškia, kad jis laisvo apsisprendimo teise vienašališkai įsipareigojo, t. y. prisiėmė teisinę atsakomybę pagal 2016 m. sausio 29 d. Sutartį, įvykdymą, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys Sutartimi prisiimtos prievolės (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Pasirašyta garantija sukūrė atsakovui R. V. teisinę pareigą atsakyti už BUAB „Besiktas“ prievolių neįvykdymą. Atsakovas R. V. garantiją pasirašė tą pačia dieną kada buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis, t. y. 2016 m. sausio 29 d., tai reiškia, kad garantijos turinys jam buvo žinomas, t. y. jam buvo žinoma, kad suma priklausys nuo tą mėnesį įmonėje dirbusių asmenų skaičiaus, paslaugų apmokėjimo tvarka, delspinigių dydis. Su visomis sąlygomis, jis sutiko, nes garantija įsipareigojo už visos skolininko prievolės, pagrindinės ir papildomos (netesybų), įvykdymą, todėl BUAB „Besiktas“ sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius su ieškove privalo už ją įvykdyti prievolę pagal visas sutarties sąlygas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas R. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, savo poziciją išdėstė tik teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir rašytiniame paaiškinime. Atsakovui 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta 300 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, buvo gautas jo prašymas paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti, tačiau prašymas nebuvo tenkintas ir nuobauda palikta galioti.

Kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad atsakovei BUAB „Besiktas“ Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 nutartimi civilinėje byloje eB2-2540-221/2017 iškelta bankroto byla, o 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1061-221/2018 pripažino BUAB „Besiktas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro pažymos matyti, kad UAB „Besiktas“ teisinis statusas - bankrutavusi. Sprendimas dėl jos veiklos pabaigos šiuo metu nėra priimtas.

Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2014).

CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma neturi būti aiškinama siaurinamai – kaip nustatanti, kad juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, galėtų būti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedūrai. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės gali būti teismo konstatuojamas skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nevykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, inter alia dėl bankroto. Vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė atsakovui BUAB „Besiktas“ siuntė pretenzijas ir prašė atsiskaityti, šiam pinigų nesumokėjus kreipėsi į garantą atsakovą R. V.. Darytina išvada, kad ieškovė išnaudojo visus įmanomus būdus gauti prievolės įvykdymą iš pagrindinio skolininko. Šioje byloje ieškovė nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui dėl prievolės įvykdymo, tačiau patikslintu ieškiniu 2018 m. gegužės 2 d. ji prašė bylą perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Kauno apygardos teismui, tačiau šis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas (Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartis). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad ieškovei atsirado teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo BUAB „Besiktas“ ir subsidiaraus atsakovo R. V., kaip garanto (CK 6.245 straipsnio 5-6 dalys).

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

Tarp ieškovės M. B. ir atsakovo BUAB „Besiktas“ atstovaujamos R. V. 2016 m. sausio 29 d. buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už minėtas paslaugas. Atsakovas R. V. tą pačią dieną pasirašė Garantiją, kad BUAB „Besiktas“ atsikaitys su ieškove už suteiktas buhalterines paslaugas. Ieškovė byloje pateikė sąskaitas-faktūras pagal kurias atsakovė BUAB „Besiktas“ skolinga ieškovei 2490 Eur. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku nesumokėjo už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl yra pagrindas atsakovės BUAB „Besiktas“ ir subsidiaraus atsakovo R. V. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, todėl iš atsakovės BUAB „Besiktas“ ir subsidiariai iš atsakovo R. V. priteistina 2490 Eur skolos (CK 6.716 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.200 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos-tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal ieškovės ir atsakovo BUAB „Besiktas“ sudarytos Sutarties 4.4. punktą, paslaugų gavėjas praleidęs atsiskaityti terminą, už kiekvieną uždelstą dieną privalo mokėti paslaugų teikėjui 0,2 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Teismas, spręsdamas delspinigių dydžio klausimą, pažymi, kad šalys Sutartį sudarė laisva valia, be to, sutartis sudaryta 2016 metais (prieš du metus) duomenų, kad atsakovai po sutarties sudarymo būtų pareiškę pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra, todėl iš atsakovės BUAB „Besiktas“ ir subsidiariai iš atsakovo R. V. priteistina 793,44 Eur delspinigių.

Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Subsidiarios atsakomybės principas reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą, pirmiausia priteistų sumų išieškojimas bus vykdomas iš atsakovės BUAB „Besiktas“ turto, o jo neturint, – iš subsidiaraus atsakovo R. V. turto. Priteistų teismo sprendimu sumų išieškojimas iš atsakovo R. V. bus vykdomas tik tada, jeigu jos nebus galima išieškoti iš BUAB „Besiktas“ turto (CK 6.90 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 74 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovės prašymas priteisti kelionės išlaidas netenkintinas, nes netinkamai pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės BUAB “Besiktas”, juridinio asmens kodas 301571631, buveinės adresas Ateities pl. 30A, Kaune, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. M. (gyv. Vasario 19-osios g. 38-4, Ignalina), ir subsidiariai iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kauno r., Garliavos sen., Stanaičių k., Tujų g. 7, ieškovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vytėnų g. 75, Kaune, 2490 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt Eur) skolos, 793,44 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris Eur 44 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 29 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 74 Eur (septyniasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.