- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-247-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00644-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- S. K., O. K.
- Ieškovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų S. K. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams S. K. ir O. K. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti panaudos sutartį, sudarytą 2019 m. rugpjūčio 7 d., pasirašytą tarp savininkės O. K. (atsakovės) ir naudotojo S. K. (atsakovo), dėl žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), negaliojančia ir niekine bei išregistruoti ją iš Nekilnojamojo turto registro, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovas A. K. ir atsakovė O. K. yra sutuoktiniai. A. S. K. yra A. K. ir O. K. sūnus. Ieškovui ir jo sutuoktinei O. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. O. K. be ieškovo žinios kaip žemės sklypo savininkė, vienašališkai, nepranešusi ieškovui, 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė minėto sklypo panaudos sutartį su atsakovu S. K.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo savininkė nurodyta atsakovė O. K., tačiau ieškovas ir atsakovė yra sutuoktiniai. Žemės sklypas pirktas už pinigus (45 000 USD (39 980,81 Eur)), kuriuos A. K. paveldėjo iš savo dėdės. Tai patvirtina 1997 m. liepos 21 d. Ontario teismo (bendrasis padalinys) Toronto mieste, teismo byla Nr. 01-2668/97 paveldimo turto valdytojo paskyrimo pažymėjimas su testamentu. Žemės sklypas turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu buvo įsigytas 1999 m. gruodžio 21 d. Svarbi aplinkybė ta, kad nors ir O. K. turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta kaip pirkėja, o Nekilnojamojo turto registre kaip savininkė, tačiau žemės sklypas proceso šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi turtas įgytas santuokos metu. Atsakovė O. K., elgdamasi neteisėtai ir nepagrįstai, vienašališkai, neperspėjusi ir neinformavusi ieškovo, sudarė panaudos sutartį, kurią pasirašė atsakovė ir atsakovas S. K. (naudotojas), siekdama sužlugdyti ieškovo ūkininko ūkį. Tokie atsakovės O. K. veiksmai laikytini aiškiai neteisėtais. Ieškovas privalėjo žinoti apie panaudos sutarties sudarymo faktą, jis niekada su tokia sutartimi nebūtų sutikęs, nes ši žemė jam reikalinga naudoti ūkininko ūkyje, jis taip pat yra teisėtas žemės sklypo savininkas. Ieškovas nurodo, kad ant panaudos sutarties dėl žemės sklypo nėra ieškovo parašo, todėl tokia sutartis yra negaliojanti, sudaryta be teisinio pagrindo ir turi būti išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų negali naudotis žemės ginčo sklypu pagal jo paskirtį, kas savininkui kelia neproporcingus suvaržymus, bei atsakovui S. K. suteikia nepagrįstą pranašumą. Ieškovui kaip teisėtam žemės sklypo savininkui yra ribojamos galimybės gauti pajamas ir šiuo metu, ir ateityje, pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, įtvirtinti teisėje.
Atsiliepimas
3. A. O. K. ir S. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad tarp atsakovės ir S. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovas ieškinyje sąmoningai nutyli esminę aplinkybę, kad atsakovas S. K. ginčo žemės sklypu faktiškai naudojasi nuo 2008 m. kovo 31 d., t. y. nuo tada, kai 2008 m. balandžio 4 d. įsteigė savo ūkį. Ieškovo pateiktame 2020 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašo punkte 7.3. X. egzistuoja įrašas, kad atsakovas S. K. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaręs panaudos sutartį dėl šio žemės sklypo, todėl jame iki šiol augina įvairias grūdines kultūras. Ieškovas jokių pretenzijų nuo 2008 m. kovo 31 d., kai atsakovas S. K. faktiškai pradėjo naudotis žemės sklypu, nereiškė, nesikreipė nei į vieną iš atsakovų dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovas nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis būtų bet kokia forma mėginęs nutraukti sudarytą panaudos sutartį ar išreikšti savo nesutikimą. Nėra jokių duomenų apie ieškovo teiktus pranešimus apie vienašalį sutarties nutraukimą, ar pretenzijų pateikimą. Kritiškai vertintini ir ieškovo išsakyti argumentai dėl paveldėtų 45 000 USD (39 980,81 Eur) ir jų panaudojimo perkant ginčo žemės sklypą, kadangi kitos aplinkybės visa tai iš esmės paneigia. Pagrįstai keltinas klausimas, kodėl atsakovė O. K. 1999 metais už ieškovo paveldėtus pinigus pirktą sklypą įregistravo būtent savo vardu, o ne ieškovo, ir kodėl ieškovas šio klausimo nekėlė laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Sklypas buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, ir jis buvo valdomas bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikia teismui jokių rašytinių įrodymų apie minimą 1997 m. liepos 21 d. Ontario teismo (bendrasis padalinys) Toronto miesto teismo bylą Nr. 01-2668/97 dėl paveldimo turto valdytojo paskyrimo, tačiau įrodinėja aplinkybes, kad jis faktiškai paveldėjo pinigus, už kuriuos įgytas ginčo objektu tapęs žemės sklypas. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog ieškovas patiria nuostolius (negaunamos pajamos ar kt.). Ieškovas 2019 metais nevykdė jokios tiesioginės ar netiesioginės veiklos, susijusios su tiesiogine žemės paskirtimi ginčo sklype, nes jis buvo pareiškęs atsakovei, jog ji galinti savo nuožiūra disponuoti sklypu. Visą laikotarpį nuo 2008 metų iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas puikiai suprato ir žinojo, jog ginčo žemės sklype atsakovo yra nuolat ir kasmet užsėjami pasėliai ir nuimamas derlius. Tik po 2018 metų gegužės mėnesio šeimoje įvykus santykių paaštrėjimui ir ieškovui palikus šeimą ir namus, buvo pradėta psichologiškai terorizuoti atsakovus tiek ir visą likusią šeimą. Panaudos sutartis yra sudaryta su abiejų šalių žinia, tačiau esant konfliktinei situacijai tarp ieškovo ir atsakovų, ieškovas ginčija šios sutarties teisėtumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino panaudos sutartį, sudarytą 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarp savininkės O. K. ir naudotojo S. K. dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini)negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nusprendė išregistruoti ją iš Nekilnojamojo turto registro.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė O. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp jos ir ieškovo buvo susitarimas, kad minėtu žemės sklypu atsakovė disponuos savo nuožiūra, tačiau teismui jokie tai patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, o pats ieškovas šią aplinkybę neigė. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai, sudarydami 2019 m. rugpjūčio 7 d. panaudos sutartį, kuria atsakovė O. K. perdavė, o atsakovas S. K. priėmė naudotis 35,9200 ha ploto žemės sklypą, iš jo 35,0300, esantį(duomenys neskelbtini)., būtų panaudoję apgaulę, ar valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams būtų suteikę neteisingus duomenis.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant 2019 m. rugpjūčio 7 d. sandorio, sudaryto tarp atsakovų dėl žemės sklypo panaudos, tampa teisiškai nereikšmingas atsakovų sąžiningumo fakto nustatymas minėto sandorio sudarymo metu. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. sandorio dėl nekilnojamo turto panaudos sudarymui buvo būtinas sutuoktinio sutikimas (sutuoktinio dalyvavimas sudarant minėtą sandorį) (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Ieškovas A. K. sutikimo nedavė, sudarant šį sandorį nedalyvavo. A. S. K. buvo žinoma, jog atsakovė O. K. yra susituokusi ir šiam sandoriui sudaryti yra reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Teismas sprendė, jog panaudos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. sudaryta pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą sudaryti sandorį neturint kito sutuoktinio raštiško sutikimo/ nedalyvaujant kitam sutuoktiniui bei išregistruotina iš Nekilnojamojo turto registro.
7. Teismas nurodė, kad panaudos sutartis sudaryta neatlygintinė ir yra pripažintina negaliojančia. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų įmanoma taikyti restituciją natūra, taip pat kad restitucijos taikymas natūra sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina restitucija, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. panaudos sutartimi perleistos atsakovui S. K. pareigos ir teisės, susijusios su žemės sklypu, gražintinos ieškovui A. K. ir atsakovei O. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog tarp apeliantės O. K. ir ieškovo dar iki pašlyjant šeimos santykiams buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog apeliantė minėtu žemės sklypu gali disponuoti savo nuožiūra. Apeliantas S. K. ginčo žemės sklypą naudojo nuo 2008 metų, klausimai dėl šio žemės sklypo naudojimo buvo aptarti ir bendru sutuoktinių nutarimu nuspręsta suėjus terminui pratęsti galiojančią panaudos sutartį.
8.2. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo objektyviai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus ir išspręsti esminius klausimus. Teismas iš esmės palaikė tik ieškovo nurodytas aplinkybes ir visiškai nevertino didžiosios dalies apeliantų pateiktų įrodymų bei argumentų. Teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino to, kad ieškovas jokių pretenzijų nuo pat 2008 m. kovo 31 d., kai apeliantas S. K. faktiškai pradėjo naudotis žemės sklypu, nereiškė, neteikė prevencinio ieškinio. Ieškovas žinojo apie pratęstą ir įregistruotą panaudos sutartį. Ieškovas nei karto nesikreipė į atsakovus, kad ieškovas kaip bendraturtis pageidautų nutraukti panaudos sutartį.
8.3. Teismas visiškai nevertino ir apeliantų išsakytų argumentų ieškovo sąžiningumo klausimu. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo nesąžiningumą, kuris yra akivaizdus. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir ieškiniu siekė visai ne panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet apelianto S. K. darbu ir lėšomis sukurtų vaisių, gautų pajamų bei išmokų pasisavinimo, o taip pat neteisėtai suvaržyti apeliantės kaip ginčo žemės sklypo savininkės (bendrasavininkės) ir panaudos davėjos teisę į ginčo sklypo valdymą.
8.4. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tarp apeliantės ir ieškovo egzistuoja turtinis ginčas dėl bendro turto atsidalinimo ir santuokos nutraukimo, dėl ko nuo 2020 m. vasario 6 d. VGTPT Kauno skyriuje buvo vykdoma mediacija. Pastebėtina, kad mediacijos metu šalys nusprendė, kad būtent ginčo žemės sklypas yra priskirtinas apeliantės dispozicijai, tačiau ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, siekdamas įgyti didesnę bendro sutuoktinių turto dalį, savo nuomonę pakeitė pateikdamas ieškinį. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantai teikė įrodymus ir nurodė ne vieną aplinkybę, įrodančią, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir savo veiksmais siekia pasipelnyti.
8.5. Teismas taip pat tik paviršutiniškai aprašė, tačiau visiškai nevertino ir nenagrinėjo ieškovo išsakytų argumentų dėl ieškovo paveldėtų 45 000 USD (39 980,81 Eur) ir jų panaudojimo perkant ginčo žemės sklypą, kadangi kitos aplinkybės visa tai iš esmės paneigia. Kaip apeliantai minėjo savo atsiliepimuose, teiktuose teismui, pagrįstai keltinas klausimas, kodėl apeliantė O. K. 1999 metais sklypą įregistravo būtent savo vardu, o ne ieškovo vardu, ir kodėl ieškovas šio klausimo nekvestionavo ir nereiškė pretenzijų laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Teismas neįvertino šios aplinkybės, kuri leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas jokių pretenzijų nekėlė, kadangi sklypas buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas ir jis buvo valdomas bendru sutarimu.
8.6. Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė ir nevertino apeliantų pateiktų argumentų, jog ieškovas jokios žalos nepatyrė ir nepatiria, kadangi ieškovas jokios ūkinės veiklos ginčo žemės sklype nevykdo ir niekada nevykdė. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog ieškovas patiria nuostolius.
8.7. Apeliantams 2019 m. rugpjūčio 7 d. įregistruojant Registrų centre panaudos sutartį nekilo jokių kliūčių, tai patvirtina pats panaudos sutarties įregistravimo faktas. Apeliantams įregistruojant panaudos sutartį nebuvo prašoma pateikti ieškovo sutikimo dėl šios sutarties įregistravimo. Ieškovas žinojo, kad apeliantai pratęsinės panaudos sutartį, kadangi šis klausimas buvo aptartas ir išspręstas. Apeliantė turėjo teisę sudaryti (pratęsti) panaudos sutartį su apeliantu.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Jokio žodinio susitarimo ieškovas su apeliante sudaręs nebuvo, be to, tai visiškai neaktualu nagrinėjamos situacijos kontekste vertinant apeliantės veiksmus ieškovo atžvilgiu. Apeliantė neturi jokių motyvų, išskyrus neva buvusį žodinį susitarimą, kurio nepatvirtina jokie įrodymai, tai yra melas, ir šias aplinkybes teismas įvertino teisingai. Teismas pagrįstai nustatė, jog sudaryta panaudos sutartis yra negaliojanti ir niekinė, kadangi sudaryta neteisėtai, pažeidžiant įstatymo nuostatas.
9.2. Panaudos sutarties ieškovas nepasirašė, ji buvo sudaryta apeliantų nuslepiant šį faktą nuo ieškovo, jam neišreiškus valios. Todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Ginčo žemės sklypo panaudos sutarties pasirašymo momentu tarp šalių buvo susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie susiformavo jau nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Jokių žodinių susitarimų nebuvo sudaryta, kadangi tarp šalių tuo laikotarpiu vyko konfliktai ir teisminiai ginčai.
9.3. Ieškovas apie neteisėtai sudarytą panaudos sutartį, kuri sudaryta nuslepiant nuo savininko jos sudarymą, sužinojo tik 2020 m. gegužės 25 d., kai ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą.
9.4. Apeliantė O. K., sudarydama žemės sklypo panaudos sutartį, norėjo ir siekė perduoti jai ir ieškovui priklausantį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise apeliantui S. K. naudotis neatlygintinai dešimčiai metų.
9.5. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, o tuo labiau suvaržyti ginčo žemės sklypo bendrasavininkės apeliantės O. K. teisę į ginčo sklypą. Tai ne ieškovas, o būtent apeliantė to siekė atlikdama neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu sudarant neteisėtą panaudos sutartį.
9.6. Klausimas dėl šio žemės sklypo pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, o šiuo atveju apeliaciniame skunde išsakyta nuomonė yra visiškai neaktuali nagrinėjamos bylos kontekste.
9.7. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sandorio dėl nekilnojamo turto panaudos sudarymui buvo būtinas sutuoktinio sutikimas (sutuoktinio dalyvavimas sudarant minėtą sandorį) (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Ieškovas sutikimo nedavė, sudarant šį sandorį nedalyvavo. Ieškovas neišreiškė jokio pasiūlymo sudaryti tokią panaudos sutartį, kadangi į jį nebuvo kreiptasi kaip į teisėtą žemės sklypo savininką dėl sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliantai (toliau- ir atsakovai) prašo prijungti prie bylos VĮ Registro centro 2020 m. spalio 21 d. atsakovei O. K. el. paštu atsiųstą atsakymą į jos klausimą. Atsakyme rašoma: „panaudos sutartyje turi būti nurodyti duomenys ir sutartis pasirašyta to asmens (panaudos davėjo), kuris nekilnojamojo turto registre nurodomas kaip suteikiamo panaudai turto savininkas. Taip, panaudos sutartyje turi būti nurodyti duomenys ir ji pasirašyta panaudos gavėjo“. Atsakovai nurodo, kad šis laiškas turi būti prijungiamas prie bylos kaip naujas įrodymas (CPK 314 straipsnio tvarka), tačiau kitame sakinyje jau rašo, kad tai nėra laikytina nauju įrodymu, kuris nebuvo ištirtas byloje, nes pateikiamas laiškas patvirtina ankstesnę apeliantų išsakytą žodinę poziciją atsiliepime į ieškinį.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantams teigiant, jog tai nėra naujas įrodymas, jo prijungti prie bylos nėra jokio pagrindo. Tačiau byloje iki paduodant apeliacinį skundą 2020 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro atsakymo nebuvo, todėl formaliai vertinant, pateikiamas raštas galėtų būti laikomas nauju įrodymu. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai teikiamas VĮ Registrų centro atsakymas į atsakovės O. K. paklausimą jokios bylai reikšmingos informacijos nepatvirtina, ginčo sprendimui jokios įtakos neturi, procesine prasme galėjo būti teikiamas ir anksčiau, todėl nepriimtinas ir nevertinamas.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisės disponuoti bendrąja sutuoktinių nuosavybe be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 straipsnis, 3.96 straipsnis), dėl tolesnio naudojimosi daiktu pasibaigus sutarties terminui (CK 6.481 straipsnis) ir dėl įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis).
15. Byloje yra nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė O. K. yra susituokę (duomenys neskelbtini) jų santuoka nenutraukta. Ginčo žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) yra įgytas 1999 m. gruodžio 21 d. turto varžytynių aktu, registruotas atsakovės O. K. vardu. Pagal CK 3.88 straipsnį, toks santuokos metu įgytas turtas, nepaisant, kad yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui nepateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypą būtų pagrindas pripažinti asmenine vieno kurio iš sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CPK 3.92 straipsnio 4 dalis).
17. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478 straipsnio, 6.481 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, sutartis dėl nekilnojamojo daikto panaudos prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu yra įregistruota viešame registre. Šioje byloje nustatyta, kad panaudos sutartį 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašytine forma sudarė atsakovė O. K. ir S. K., ieškovo parašo ant sutarties nėra.
18. Apeliantai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad tarp ieškovo A. K. ir jo sutuoktinės O. K. buvo žodinis susitarimas, jog apeliantė minėtu žemės sklypu gali disponuoti savo nuožiūra. Ieškovui tokio žodinio susitarimo nuosekliai nepripažįstant, apeliantų pareiga buvo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovų nurodomas aplinkybes kaip įrodytas.
19. Kitas apeliantų argumentas buvo toks, kad ginčo panaudos sutartis nėra naujai sudarytas sandoris, o ankstesnės, dar 2008 m. sudarytos panaudos sutarties tąsa.
20. Iš ginčo žemės sklypo registro pažymėjimo matyti, kad panaudos sutartis su atsakovu S. K. buvo sudaryta 2008 m. kovo 31 d., jos terminas registre nurodytas iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau ši panaudos sutartis buvo išregistruota tik 2019 m. rugsėjo 20 d. asmens prašymu Nr. 21901090. Paties prašymo į bylą išreikalauta nėra.
21. Atsakovė O. K. 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2008 m. sudarytai panaudos sutarčiai ieškovas pritarė, sutartis galiojo iki 2019 metų ir toliau galioja, atsakovas S. K. nuo 2008 metų visą laiką naudoja ginčo žemės sklypą. Aplinkybės, kad ieškovas pritarė žemės sklypo panaudai nuo 2008 m. iki 2014 m., neginčijo ir ieškovo atstovė advokatė, tačiau dėl laikotarpio nuo 2014 m. iki 2019 m. šalių pozicija išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kas konkrečiai naudojo ginčo sklypą nuo 2014 m. kovo 31 d. iki ginčo panaudos sutarties sudarymo.
22. CK 6.481 straipsnis nustato, kad pasibaigus ankstesnės panaudos sutarties terminui ir panaudos gavėjui toliau naudojantis daiktu, panaudos sutartis tampa neterminuota. Kaip jau minėta, nors 2008 m. panaudos sutarties terminas registre pažymėtas iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau pati 2008 metų panaudos sutartis į bylą nėra išreikalauta, o viešame registre įrašas apie sutarties galiojimą padarytas tik 2019 m. rugsėjo 26 d., tai yra tuo metu jau esant pasirašytai ginčo 2019 m. rugpjūčio 8 d. panaudos sutarčiai.
23. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kas ir kokiu pagrindu pateikė registro įstaigai prašymą Nr. 21901090 išregistruoti 2008 m. panaudos sutartį. Šio prašymo turinys leistų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu su kitais šalių pateiktais įrodymais bei paaiškinimais spręsti, ar ginčo sutartis buvo naujas sandoris, sudarytas praėjus penkerių metų pertraukai po ankstesnės sutarties pabaigos, ar tai yra ankstesnės sutarties tąsa, tik naujai įforminta ginčo sutartimi. Pažymėtina, kad 2019 m. panaudos sutartis turi būti vertinama ne formaliai ir atsietai, o atsižvelgiant į šalių teisinius santykius nuo 2008 metų ir turint galvoje turinio viršenybės prieš formą principą, kitaip tariant, vien tik 2019 m. šalių surašytas panaudos sutarties dokumentas neduoda pagrindo spręsti, kad ankstesni panaudos santykiai jau buvo pasibaigę ir ankstesnė panaudos sutartis jau buvo nutraukta.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 20-23 pastraipose padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės, o apeliacinės instancijos teisme nurodytų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtis bei pobūdis reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. M. apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.