Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-32-555/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2A-32-555/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00644-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: S. K., O. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-32-555/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00644-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 2.4.2.9.2; 2.6.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-503/2023 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams S. K. ir O. K. dėl panaudos sutarties dėl žemės sklypo pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti panaudos sutartį, sudarytą 2019 m. rugpjūčio 7 d., pasirašytą tarp savininkės O. K. (atsakovės) ir naudotojo S. K. (atsakovas), dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir niekine, bei išregistruoti ją iš nekilnojamojo turto registro, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė O. K. yra sutuoktiniai. Atsakovas S. K. yra jo (ieškovo) ir O. K. sūnus. Ieškovui ir jo sutuoktinei O. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Atsakovė O. K. be ieškovo žinios kaip žemės sklypo savininkė, vienašališkai, nepranešusi ieškovui, 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė minėto sklypo panaudos sutartį su atsakovu S. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo savininkė nurodyta atsakovė O. K., tačiau ieškovas ir atsakovė yra sutuoktiniai. Žemės sklypas pirktas už pinigus (45 000 USD (39 980,81 Eur)), kuriuos ieškovas paveldėjo iš savo dėdės. Tai patvirtina 1997 m. liepos 21 d. Ontario teismo (bendrasis padalinys) (duomenys neskelbtini) mieste, teismo byla Nr. (duomenys neskelbtini) paveldimo turto valdytojo paskyrimo pažymėjimas su testamentu. Žemės sklypas turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu buvo įsigytas 1999 m. gruodžio 21 d. Svarbi aplinkybė ta, kad nors ir O. K. turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta kaip pirkėja, o Nekilnojamojo turto registre kaip savininkė, tačiau žemės sklypas proceso šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi turtas įgytas santuokos metu. Atsakovė, elgdamasi neteisėtai ir nepagrįstai, vienašališkai, neperspėjusi ir neinformavusi ieškovo, sudarė panaudos sutartį, kurią pasirašė atsakovė ir atsakovas S. K. (naudotojas), siekdama sužlugdyti ieškovo ūkininko ūkį. Tokie atsakovės veiksmai laikytini aiškiai neteisėtais. Ieškovas privalėjo žinoti apie panaudos sutarties sudarymo faktą, jis niekada su tokia sutartimi nebūtų sutikęs, nes ši žemė jam reikalinga naudoti ūkininko ūkyje, jis taip pat yra teisėtas žemės sklypo savininkas. Ieškovas nurodo, kad ant panaudos sutarties dėl žemės sklypo nėra ieškovo parašo, todėl tokia sutartis yra negaliojanti, sudaryta be teisinio pagrindo ir turi būti išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų negali naudotis žemės ginčo sklypu pagal jo paskirtį, kas savininkui kelia neproporcingus suvaržymus, bei atsakovui S. K. suteikia nepagrįstą pranašumą. Ieškovui kaip teisėtam žemės sklypo savininkui yra ribojamos galimybės gauti pajamas ir šiuo metu, ir ateityje, pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, įtvirtinti teisėje.

Atsiliepimas

3. Atsakovai O. K. ir S. K. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad tarp atsakovės ir atsakovo S. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovas ieškinyje sąmoningai nutyli esminę aplinkybę, kad atsakovas S. K. ginčo žemės sklypu faktiškai naudojasi nuo 2008 m. kovo 31 d., t. y. nuo tada, kai 2008 m. balandžio 4 d. įsteigė savo ūkį. Ieškovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės 2020 m. birželio 12 d. išrašo punkte 7.3. X. egzistuoja įrašas, kad atsakovas S. K. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaręs panaudos sutartį dėl šio žemės sklypo, todėl jame iki šiol augina įvairias grūdines kultūras. Ieškovas jokių pretenzijų nuo 2008 m. kovo 31 d., kai atsakovas faktiškai pradėjo naudotis žemės sklypu, nereiškė, nesikreipė nei į vieną iš atsakovų dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovas nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis būtų bet kokia forma mėginęs nutraukti sudarytą panaudos sutartį ar išreikšti savo nesutikimą. Nėra jokių duomenų apie ieškovo teiktus pranešimus apie vienašalį sutarties nutraukimą, ar pretenzijų pateikimą. Kritiškai vertintini ir ieškovo išsakyti argumentai dėl paveldėtų 45 000 USD (39 980,81 Eur) ir jų panaudojimo perkant ginčo žemės sklypą, kadangi kitos aplinkybės visa tai iš esmės paneigia. Pagrįstai keltinas klausimas, kodėl atsakovė O. K. 1999 m. už ieškovo paveldėtus pinigus pirktą sklypą įregistravo būtent savo vardu, o ne ieškovo, ir kodėl ieškovas šio klausimo nekėlė laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Sklypas buvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas, ir jis buvo valdomas bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikia teismui jokių rašytinių įrodymų apie minimą 1997 m. liepos 21 d. Ontario teismo (bendrasis padalinys) (duomenys neskelbtini) miesto teismo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto valdytojo paskyrimo, tačiau įrodinėja aplinkybes, kad jis faktiškai paveldėjo pinigus, už kuriuos įgytas ginčo objektu tapęs žemės sklypas. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog ieškovas patiria nuostolius (negaunamos pajamos ar kt.). Ieškovas 2019 m. nevykdė jokios tiesioginės ar netiesioginės veiklos, susijusios su tiesiogine žemės paskirtimi ginčo sklype, nes jis buvo pareiškęs atsakovei, jog ji galinti savo nuožiūra disponuoti sklypu. Visą laikotarpį nuo 2008 m. iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas puikiai suprato ir žinojo, jog ginčo žemės sklype atsakovo yra nuolat ir kasmet užsėjami pasėliai ir nuimamas derlius. Tik po 2018 m. gegužės mėn. šeimoje įvykus santykių paaštrėjimui ir ieškovui palikus šeimą ir namus, buvo pradėta psichologiškai terorizuoti atsakovus tiek ir visą likusią šeimą. Panaudos sutartis yra sudaryta su abiejų šalių žinia, tačiau esant konfliktinei situacijai tarp ieškovo ir atsakovų, ieškovas ginčija šios sutarties teisėtumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovų bei valstybės naudai priteisė turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas bei teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas.

4. Teismas nurodė, jog byloje nėra nuginčyta, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 35,9200 ha, yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 3 dalis). Byloje kilo ginčas dėl teisės disponuoti bendrąja sutuoktinių nuosavybe be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 straipsnis, 3.96 straipsnis), dėl tolesnio naudojimosi daiktu pasibaigus sutarties terminui (CK 6.481 straipsnis).

5. Teismas nustatė, kad ginčo panaudos sutartį 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašytine forma sudarė atsakovai S. K. ir O. K., ieškovo parašo ant šios sutarties nėra, be to, atsakovai nenurodė atvejo, jog O. K. turėjo ieškovo A. K. išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Atsakovai nuo pat bylos iškėlimo teisme teigė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, jog pastaroji ginčo žemės sklypu gali disponuoti savo nuožiūra. Šią aplinkybę teismas pripažino atsakovų įrodyta, jų nuosekliais, išsamiais tiek procesiniuose, tiek teismo posėdžio metu duotais šiai aplinkybei pagrįsti paaiškinimais, teismo posėdžio metu liudytojų R. L., A. I., T. K., R. K., J. K., M. K. šiai aplinkybei pagrįsti duotais paaiškinimais. Šių liudytojų duotais teisme paaiškinimais teismas nenustatė priežasties netikėti. Be to, tai įrodyta ir į bylą pateikta rašytine medžiaga : S. K. iki ginčo sutarties sudarymo ir po šios sudarymo paraiškomis gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą, A. K. iki ginčo sutarties sudarymo ir po šios sudarymo paraiškomis gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą, O. K. iki ginčo sutarties sudarymo ir po šios sudarymo paraiškomis gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą, S. K. nuo 2008 m. iki 2019 m. deklaracijomis (duomenimis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus), S. K. pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (susijusiomis su ginčo sklypo naudojimu, poreikių tenkinimu).

6. Teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus, minėtų liudytojų paaiškinimus, ieškovo ir atsakovų pateiktus rašytinius įrodymu, sprendė, kad ginčo panaudos sutartis iš esmės nebuvo naujai sudarytas sandoris, o ankstesnės, dar 2008 m. sudarytos minėtos panaudos sutarties tąsa. Be to, tai patvirtina ir tai, jog ieškovas nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, nepateikė jokio patikimo įrodymo patvirtinančio tai, kad jis po 2008 m. panaudos sutarties pabaigos iki naujos (ginčo) sutarties sudarymo, t. y. per šį laiką atliko kokius tai aktyvius veiksmus, kad ginčo sklypą jis naudotų, valdytų. Ieškovas į teismą ieškiniu kreipėsi 2020 m. birželio 16 d., jis nenuginčijo, jog iš ginčo žemės sklypo 2019 m. (prieš ginčo sutarties sudarymą) išsivežė anksčiau atvežtą iškratyti mėšlą, jog pasėlius deklaravo 2019 m. gegužės mėn., 2020 m. gegužės mėn., o atsakovas S. K. pasėlius deklaravo 2019 m. birželio mėn. Tai įrodė, kad ieškovas žinojo, jog ginčo žemės nedirbs, kad, deklaruodamas pasėlius, ginčo sklypą paliko atsakovės O. K. dispozicijai. Be to, atsakovai nuo pat bylos iškėlimo teisme teigė, kad nuo 2014 m. kovo 31 d. iki ginčo panaudos sutarties sudarymo ginčo sklypą naudojo S. K.. Šią aplinkybę teismas pripažino atsakovų įrodyta jų nuosekliais, išsamiais tiek procesiniuose, tiek teismo posėdžio metu duotais šiai aplinkybei pagrįsti paaiškinimais, teismo posėdžio metu liudytojų T. K., R. K., J. K., M. K., A. V. šiai aplinkybei pagrįsti duotais įtikinamais paaiškinimais. Šių liudytojų duotais teisme paaiškinimais teismas nenustatė priežasties netikėti. Todėl pagal tai, bei kadangi S. K. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymu VĮ Registrų centras Nr. (duomenys neskelbtini) prašė išregistruoti 2008 m. kovo 31 d. pasibaigusią panaudos sutartį, o ne registruoti naują panaudos sutartį, teismas sprendė, jog, pasibaigus ankstesnės panaudos sutarties terminui ir panaudos gavėjui S. K. toliau naudojantis minėtu žemės sklypu, panaudos sutartis tapo neterminuota, ginčo sutartis buvo ankstesnės sutarties tąsa, tik naujai įforminta ginčo sutartimi (CK 6.481 straipsnis).

7. Teismas ginčo panaudos sutartį vertino ne formaliai ir atsietai, o kaip šalių teisinius, realius ginčo žemės sklypo panaudos santykius nuo 2008 m., taikant turinio viršenybės prieš formą principą, kad vien tik 2019 m. šalių surašyta panaudos sutartis neduoda priežasties spręsti, jog ankstesni panaudos santykiai jau buvo pasibaigę ir ankstesnė panaudos sutartis jau buvo nutraukta. Pagal tai teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 d. nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti patenkintas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, procesinės ir materialinės teisės normos nėra pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas šiame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

1.2. Ieškovas, kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, nebuvo informuotas ar perspėtas apie panaudos sutarties sudarymą, neišreiškė savo valios, su juo nebuvo tartasi dėl tokios sutarties sudarymo, todėl neteisėtai ir nepagrįstai sudaryta panaudos sutartis turi būti pripažinta neteisėta, žemės sklypą neteisėtai valdo ir juo naudojasi kitas asmuo, kuriam žemės sklypas nepriklauso – S. K.. Savo turto – žemės sklypo ieškovas negali valdyti ir juo disponuoti, ieškovas yra ūkininkas, o kadangi žemės sklypo panaudos sutartis sudaryta dešimčiai metų, tai reiškia, kad ieškovui labai ilgą laiką draudžiama juo naudotis ir gauti iš jo ekonominės naudos, ieškovui netgi užkertama galimybė gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jis yra ūkininkas, tam, kad išlaikytų ūkininko ūkį privalo atlikti žemės ginčo sklype įvairius ūkininko ūkio darbus. Nepagrįstai ribojamos teisėto žemės sklypo savininko-ieškovo naudojimosi juo teisės.

1.3. Iš pateiktų visų ginčo šalių duomenų – A. K., O. K. ir S. K., suformuota lentelė, pagrindžianti, kas iš šalių kokiais plotais naudojosi, t. y. A. K. 2014 m. naudojosi 34,38 ha, 2015 m. – 34,49 ha, 2016 m. – 28,32 ha, 2017 m. – 28,33 ha, 2018 m. – ha, 2019 m. nesinaudojo, O. K. 2014-2015 m. nesinaudojo, 2016-2019 m. naudojosi 6,19 ha, S. K. 2014-2018 m. nesinaudojo, o 2019 m. naudojosi 28,26 ha. Ieškovo sudarytoje lentelėje matyti deklaravusių ginčo plotą – tiek asmenys, tiek jų deklaruoti plotai. Išregistruota 2008 m. panaudos sutartis nuo 2014 m. vykdoma nebuvo – dėl to jokių skundų dėl dokumentų klastojimo nebuvo, nors pirmos instancijos teismas nusprendė priešingai. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kas konkrečiai naudojo ginčo sklypą nuo ginčo panaudos sutarties sudarymo.

1.4. Pirmos instancijos teismo byloje nurodyti liudytojai, kuriais rėmėsi teismas, atmesdamas ieškinį, ieškovo keturi vaikai – T. K., R. K., J. K., M. K., patvirtino, kad, esant geriems tėvų tarpusavio santykiams, jie vieni kitiems padėdavo nudirbti reikiamus žemės ūkio darbus kiekvieno iš jų naudojamame žemės sklype, ieškovas ir jiems padėdavo, tuo tarpu kiti liudytojai, kuriais teismas nesirėmė – E. M., J. M., R. M., pasisakė dėl ginčo žemės sklypo savininkų ir jo naudojimosi iki ginčo panaudos sutarties sudarymo ir po jos aplinkybių. Liudytojai A. I. ir R. L. dėl šių aplinkybių nepasisakė. Byloje esant tokiems rašytiniams įrodymams bei aptartiems liudytojų parodymams, akivaizdu, kad teismo išvada dėl įrodymų vertinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

1.5. Pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, neatsirado argumentų, kuriais remiantis būtų galima netenkinti ieškinio. Ieškinys buvo reiškiamas dėl ginčo sudarytos panaudos sutarties, kurią pasirašė atsakovai dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo niekine ir negaliojančia ir jos išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Dėl neteisėtų ir nepagrįstų atsakovų veiksmų, dėl neteisėtai sudarytos panaudos sutarties naudojimo ir neteisėtai atsakovo disponuojamo žemės sklypo, ieškovas teikė ieškinį, siekiant apginti savo pažeistas teises, kadangi dėl kaltų atsakovų padarytų veiksmų patyrė ir patiria didelę žalą. Teismas netinkamai vertino įrodymus – darydamas akivaizdžiai nelogiškas išvadas, kurias galima vertinti kaip tendencingas.

1.6. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tokią pareigą teismai turi aiškindami bet kurią teisės normą. Netgi pakaktų pasakyti, kad teisingumo principą Konstitucinis Teismas mano esant kaip vieną itin talpaus konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų. Teisminės valdžios atžvilgiu Konstitucinis Teismas teisingumo principą sieja pirmiausia su teismų priimamų sprendimų teisingumu, t. y. teisingumas vertinamas kaip siekiamybė teisminei valstybės valdžiai vykdant jai tenkančias funkcijas. Teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Jeigu, įgyvendinant CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas interpretuodamas teisės normos nuostatas konkrečioje byloje padaro išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes jos taikymas lemtų neteisingą, neprotingą rezultatą, ji, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, gali būti netaikoma, nepriklausomai, ar norma dispozityvi, ar imperatyvi.

1.7. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

1.8. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

9. Atsakovai S. K. ir O. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Skundo argumentai yra paremti iš esmės anksčiau į bylą ieškovo pateiktų procesinių dokumentų analize, faktinių aplinkybių atkartojimu ir baigiamosios kalbos tezėmis, tačiau ne pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų paneigimu ar kita teisine argumentacija. Atsakovai įsitikinę, kad teismas, nepažeisdamas procesinių ir materialinių teisės normų, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes objektyviai ištyrė ir nustatė, todėl pagrįstai sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl teisės disponuoti bendrąja sutuoktinių nuosavybe be kito sutuoktinio sutikimo dėl tolesnio naudojimosi daiktu pasibaigus sutarties terminui.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovės O. K. buvo žodinis susitarimas, jog ši minėtu žemės sklypu gali disponuoti savo nuožiūra. Šią aplinkybę teismas pripažino atsakovų įrodyta jų nuosekliais, išsamiais tiek procesiniuose, tiek teismo posėdžio metu duotais šiai aplinkybei pagrįsti paaiškinimais, teismo posėdžio metu liudytojų R. L., A. I., T. K., R. K., J. K., M. K. šiai aplinkybei pagrįsti duotais paaiškinimais. Teismas nenustatė priežasties netikėti šiais liudytojų duotais paaiškinimais, nurodant, jog, be to, kas nurodoma aukščiau, atsakovų buvo įrodyta ir į bylą kartu pateikta kita rašytine medžiaga. Teismas, išsamiai įvertinęs atsakovų bei liudytojų paaiškinimus, ieškovo ir atsakovų pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ginčo panaudos sutartis iš esmės nebuvo naujai sudarytas sandoris, o ankstesnės, dar 2008 m, sudarytos minėtos panaudos sutarties tąsa. Ir pirmą kartą nagrinėjant bylą, teismai sprendė, kad vien tik 2019 m. šalių surašytas panaudos sutarties dokumentas neduoda pagrindo spręsti, kad ankstesni panaudos santykiai jau buvo pasibaigę ir ankstesnė panaudos sutartis jau buvo nutraukta.

2.3. Iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nenurodė jokių įtikinamų aplinkybių, nepateikė jokio patikimo įrodymo patvirtinančio tai, kad jis po 2008 m. panaudos sutarties pabaigos iki naujos (ginčo) sutarties sudarymo, t. y., kad per šį laiką atliko kokius tai aktyvius veiksmus, kad ginčo sklypą jis naudotų bei valdytų bei nepaneigė jog panaudos sutartis nėra ankstesnės sutarties tąsa. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad ieškovas nenuginčijo, jog iš ginčo žemės sklypo 2019 m. (prieš ginčo sutarties sudarymą) išsivežė anksčiau atvežtą iškratyti mėšlą, jog pasėlius deklaravo 2019 m. gegužės mėn., o S. K. šiuos pasėlius deklaravo 2019 m. birželio mėn. Teismas pagrįstai sprendė, jog visa tai neginčijamai įrodo, jog ieškovas žinojo jog ginčo žemės nedirbs, kad deklaruodamas pasėlius ginčo sklypą iš esmės paliko atsakovės O. K. dispozicijai.

2.4. Atsakovai nuo pat bylos iškėlimo teisme momento nuosekliai, pagrindžiant savo argumentus, įrodinėjo, kad nuo 2008 m. kovo 31 d. iki ginčo panaudos sutarties sudarymo, ginčo sklypą naudojo atsakovas S. K.. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovų įrodyta nuosekliais, išsamiais tiek procesiniuose, tiek teismo posėdžio metu duotais šiai aplinkybei pagrįsti paaiškinimais, teismo posėdžio metu liudytojų T. K., R. K., J. K., M. K., A. V. šiai aplinkybei pagrįsti duotais įtikinamais parodymais.

2.5. Pirmos instancijos teismas, nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų, objektyviai ir išsamiai įvertino liudytojų parodymus ir jais rėmėsi atmesdamas ieškinį. Kritiškai vertintini bei atmestini ieškovo teiginiai, kad teismas nesirėmė liudytojo E. M., J. M. ir R. M. paaiškinimais. Ieškovas nepaneigė liudytojų R. K., J. K., M. K., T. K. paaiškinimų. Teismas išsamiai ištyręs faktines bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, o būtent objektyviai ištyrė ir nustatė, kad S. K. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymu VĮ Registrų centro Nr. (duomenys neskelbtini) prašė išregistruoti 2008 m. kovo 31 d. pasibaigusią panaudos sutarti, o ne registruoti naują panaudos sutartį, todėl pagristai sprendė, jog pasibaigus ankstesnės panaudos sutarties terminui ir panaudos gavėjui S. K. toliau naudojantis minėtu žemės sklypu, panaudos sutartis tapo neterminuota, ginčo sutartis buvo ankstesnės sutarties tąsa, tik naujai įforminta ginčo sutartimi. Teismas ginčo panaudos sutartį vertino ne formaliai ir atsietai, o kaip šalių teisinius, realius ginčo žemės sklypo panaudos santykius nuo 2008 m. (2008 m. kovo 31 d. buvo sudaryta pirminė žemės sklypo panaudos sutartis), taikant turinio viršenybės prieš formą principą, todėl pagrįstai nusprendė, kad vien tik 2019 m. šalių surašyta panaudos sutartis neduoda priežasties spręsti, kad ankstesni panaudos santykiai jau buvo pasibaigę ir ankstesnė panaudos sutartis jau buvo nutraukta.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovo skundo argumentai, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jam kilusios žalos yra niekuo nepagrįsti, kadangi byloje jis nereiškė žalos atlyginimo reikalavimo. Tai, kad ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje, 3 punkte teismo prašė įpareigoti atsakovą S. K. pateikti duomenis, kokias pajamas jis gavo iš naudojimosi ginčo žemės sklypu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. momento ir kokias išmokas už tai gavo, tik patvirtina, jog ieškovas iš esmės siekia ne panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet atsakovo S. K. darbu sukurtų vaisių, gautų pajamų bei išmokų faktinio sužinojimo ir galimo jų pasisavinimo, o taip pat siekia neteisėtai suvaržyti atsakovės, kaip ginčo žemės sklypo savininkės, (bendrasavininkio) ir panaudos davėjos, teisę į ginčo sklypo valdymą.

2.7. Ieškovas skunde remiasi kasacinio teismo suformuota praktika, Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Tačiau iš skundo argumentų sunku suprasti, kokia apimtimi konkrečiu atveju šie išaiškinimai yra susiję bei taikytini šioje civilinėje byloje skundžiamam sprendimui panaikinti. Ieškovas neargumentuoja, kokiais gi konkrečiais pirmosios instancijos teismo motyvais remiantis, skundžiamame sprendime buvo nukrypta nuo vienodos teismų praktikos formavimo. Ieškovas apeliuoja ir į teismo neva tai ignoruotą CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principą, tačiau visiškai nesuprantama, kiek tai yra susiję su ieškovu ar atsakovais ir, kokias procesines bei materialines teises teismas pažeidė ar jų nevertino, pažeidžiant ieškovo teisę į sutarties laisvės principo realizavimą.

2.8. Ieškovas prašo teismo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, tačiau toks jo pašymas yra visiškai nepagrįstas, nelogiškas ir netgi tai nėra alternatyvus prašymas. Šiuo konkrečiu atveju visiškai nesuprantama, kokia gi apimtimi ieškovo ieškinio ar apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas sietinas su viešuoju interesu, ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėtų ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

2.9. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai ir reikalavimai yra atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas. Atsakovai įsitikinę, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei darydamas išvadas, laikėsi kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, o būtent, kad nėra nustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Be to, civiliniuose teismuose santykiuose kaip ir teisėje apskritai, taikoma sąžiningumo prezumpcija. Esant sąžiningumo prezumpcijai, prievolė įrodyti atsakovų nesąžiningumą tenka ieškovui, todėl teismas visiškai išsprendė šalių sąžiningumo klausimą ir tai aiškiai išdėstė savo procesiniame sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl disponavimo bendrąja jungtine nusoavybe.

12. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai O. K. (panaudos davėja) ir S. K. (panaudos gavėjas) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) terminuotą panaudos sutartį. Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas ieškovo A. K. ir atsakovės O. K. santuokoje ir yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13. Sandorių, kuriais perleidžiami nekilnojamieji daiktai, esantys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudarymo, taip pat tokių sandorių nuginčijamo tvarka reglamentuojama specialiųjų šeimos teisės normų (CK 3.92, 3.96 straipsniai). CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Disponavimo nurodytu turtu sandorių padariniai svarbūs šeimos interesams, todėl įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad tokius sandorius sudarytų tik abu sutuoktiniai. Įstatyme nustatyta tik viena išimtis, kai galima nesilaikyti nurodyto reikalavimo – kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį. Sutuoktinio įgaliojimas kitam sutuoktiniui sudaryti nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį turi būti patvirtintas notarine tvarka (CK 2.138 straipsnio 1 dalis, 3.32 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai vienas sutuoktinis įgalioja kitą sutuoktinį sudaryti bendrąja nuosavybe esančio nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ir jo vardu, šis, turėdamas savo sutuoktinio įgaliojimą, gali vienas sudaryti sandorį abiejų sutuoktinių vardu.

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė O. K. viena sudarė ginčijamą žemės sklypo, esančio bendrąja jungtine jos ir ieškovo nuosavybe, panaudos sutartį. Byloje sandorį sudaręs sutuoktinis (atsakovė) pripažįsta faktinę aplinkybę, jog ieškovas nėra išdavęs notariškai patvirtinto įgaliojimo veikti jo vardu. Byloje nustatytos aplinkybės, kad sandorį, susijusį su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, sudarė tik vienas iš sutuoktinių, taip pat, kad ieškovas nebuvo suteikęs atsakovei teisės veikti jo vardu, suteikiant panaudai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį daiktą, reiškia, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus tokiam sandoriui sudaryti, t. y. ne abiejų, o tik vieno sutuoktinio, kuris neturėjo kito sutuoktinio įgaliojimo sudaryti tokį sandorį. Dėl to ieškovas turi teisę ginčyti bendrąja jungtine nuosavybe buvusio žemės sklypo panaudos sandorį.

15. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 1 dalis). Ginčo sandoris sudarytas 2019 m. rugpjūčio 7 d, į teismą teisminės gynybos ieškovas kreipėsi 2020 m. birželio 16 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

16. CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Minėtos nuostatos taikytinos pripažįstant negaliojančiais sandorius, numatytus CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, t. y. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.

17. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Taigi CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik nustačius kitos šalies (įgijėjo) nesąžiningumą, yra taikoma siekiant apginti sąžiningus turto įgijėjus, kai pastarieji sudaro sandorius, kuriems reikalingas kitos sandorio šalies sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, sutuoktiniams ar vienam iš sutuoktinių panaudojus apgaulę, tai yra šiuo atveju, jeigu panaudos davėja būtų panaudojusi apgaulę panaudos gavėjo atžvilgiu.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sandoris sudarytas tarp artimų šeimos narių. Akivaizdu, jog panaudos gavėjui turėjo būti žinomos aplinkybės ne tik dėl ginčo turto teisinio rėžimo, bet ir dėl sutuoktinių (tėvų) tarpusavio santykių, požiūrio dėl bendro turto valdymo. Be to, iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta (Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-13-831/2023, to paties teismo civilinė byla Nr. e2-15-831/2023), kad ginčo sutartis nebuvo vienkartinis šalių veiksmas, atsakovai turėjo tokio pobūdžio sutarčių sudarymo patirties, t. y. jiems buvo žinoma, kad sudarant sutartis dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto turi būti abiejų sutuoktinių įstatyme nustatytu būdu išreikšta valia. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas S. K. nesigina apgaulės prieš jį panaudojimu, priešingai, tvirtina, kad jokia apgaulė prieš jį nebuvo naudota, nes sutikimą dėl sandorio sudarymo ieškovas buvo išreiškęs žodžiu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes ir aukščiau aptartas teisės normas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo panaudos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia (CK 3.92 straipsnio 4 dalis, 3.96 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga.

19. Atsakovai akcentuoja, kad ginčo panaudos sutartis iš esmės nebuvo naujai sudarytas sandoris, o yra ankstesnės, dar 2008 m. sudarytos panaudos sutarties tąsa, ir tai, kad ieškovas po 2008 m. sudarytos panaudos sutarties termino yra išreiškęs sutikimą, jog ginčo žemės sklypu ir toliau naudotųsi atsakovas, patvirtina ieškovo valią sudaryti ginčo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste negali būti pripažįstami kaip teisiškai reikšmingi. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog pasibaigus ankstesnės panaudos sutarties terminui ir panaudos gavėjui – atsakovui S. K., toliau naudojantis minėtu žemės sklypu, panaudos sutartis galimai tapo neterminuota, nesuteikia teisės, sudarant bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto sandorius, vienam iš sutuoktinių, neturint notarinio įgaliojimo, veikti kito sutuoktinio vardu. Akivaizdu, jog panaudos davėjų įsipareigojimų apimtys tiek pagal terminuotą, tiek pagal neterminuotą panaudos sutartį yra skirtingos. Neterminuotos panaudos sutarties atveju įstatyme įtvirtinta šalių teisė bet kada nutraukti sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu terminuotos sutarties atveju sutarties nutraukimo galimybės yra apribotos įstatymu (CK 6.641 straipsnis). Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš sutuoktinių ginčo sutarties sudarymu, prisiimdamas didesnės apimties įsipareigojimus, turėjo turėti kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį. Faktinė aplinkybė, jog tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek ir po jo sudarymo atsakovas naudojosi ginčo žemės sklypu nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė O. K. sudarė ginčo sandorį, turėdama ieškovo įstatyme nustatyta tvarka yra išreikštą valią veikti jo vardu.

20. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, t. y. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas ieškovo A. K. apeliacinį skundą patenkinti, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys yra patenkintas, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovas A. K., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 1 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 37,50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 900 Eur ieškinio parengimas, 300 Eur pasirengimas ir atstovimas teisme (2 val.) ir 300 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (reg. Nr. DOK‑34275), taip pat turėjo 1 380 Eur advokato padėjėjo išlaidų, kurias sudaro atstovavimas teisme 23 val. (reg. Nr. DOK-16564). Ieškovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Eur apeliacinio skundo parengimas (reg. Nr. DOK-31834).

23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

24. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteisiamos iš atsakovų, t. y. iš viso ieškovo naudai iš atsakovų yra priteisiama 3 567,50 Eur (575 Eur + 1 612,50 Eur + 1 380 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš kiekvieno atsakovo priteisiama suma sudaro: 1 783,75 Eur (3 567,50 Eur / 2).

26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 35,22 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 17,61 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą panaudos sutartį, dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Iš atsakovų O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 1 783,75 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti lygiomis dalimis po 17,61 Eur (septyniolika eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė