Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-1394-961/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08637-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)

2025 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą (antrinę) teisinę pagalbą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-961/2025 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ir atmetus A. K. apeliacinį skundą (bylos Nr. 1A-460-497/2025).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą (antrinę) teisinę pagalbą kaltinamajam A. K. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinėje instancijoje (2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. KTS-2025-05594 pagrindu).

Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.3 punktu, valstybės naudai iš nuteistojo A. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 289,56 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspęsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Taigi, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta, tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Byloje nenustatyta pagrindo manyti, jog kaltinamasis vengė pats pasirinkti gynėją, t. y. piktnaudžiavo savo teise turėti gynėją, dėl ko valstybė būtų nepagrįstai patyrusi išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu pagal įstatymą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes kaltinamasis yra suimtas. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriteisti iš nuteistojo A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-460-497/2025 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su jam paskirto gynėjo dalyvavimu apeliaciniame procese.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.