Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1998-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

2) 1998-06-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, subendrinus su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1998-05-25 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo;

3) 2000-05-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 1 straipsnį, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

4) 2000-09-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2002-10-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

6) 2002-12-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalimi, bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-09-29 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/6 – 7 mėnesiais, t. y. iki 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo;

7) 2006-02-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

8) 2009-03-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-06-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-02-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;

9) 2013-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

10) 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2, 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;

11) 2021-07-02 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, nustatant pareigas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis 2022-03-13 apie 19:35 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą – 705 Eur grynųjų pinigų.

A. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis 2022-04-14 apie 22:50 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į P. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, P. V. priklausantį turtą – 4 vnt. porcelianinių statulėlių, kurių vertė ne mažesnė nei 2100 eurų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas P. V.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, kad jis 2022-05-08 apie 03:15 val., turėtu raktu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą – 300 Eur grynųjų pinigų ir 180 Eur vertės vyrišką striukę „Zara“, bei J. M. priklausantį turtą – 180 Eur grynųjų pinigų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad namas buvo aptvertas. Jis ėjo pro šalį, užėjo į kiemą. Į namo teritoriją pateko per vartus. Šviesos buvo išjungtos. Jis patikrino duris, palenkė rankeną, durys buvo neužrakintos. Buvo tamsu, suprato, kad namuose nieko nebus. Namuose nieko nebuvo. Užėjęs į vidų, pradėjo darinėti spinteles. Paėmė iš spintelės pinigus. Visų smulkmenų negali atsiminti, ilgas laiko tarpas praėjo. Pinigus išleido savo reikmėms. Turėjo didelių įsiskolinimų ir pragyvenimui pinigų reikėjo. Jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės. Sutinka dėl žalos. Padarė nusikalstamą veiką dėl sunkumų, skolų. Neatsimena, ar pagrobti pinigai buvo spintelėje. Pinigai gulėjo matomoje vietoje. Nepamena, ar durys buvo sveikos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. parodė, kad vagystės prasidėjo nuo 2021 m. Žinojo, kad kažkas patenka į jo namus. Kovo mėnesį specialiai nusipirko kamerą, paliko matomoje vietoje. Paliko perplėštą kupiūrą. Visą laiką įtarinėjo, kad tai kaimynai. Žinojo, kad yra tokia situacija, užrakino namus ir išvyko prie jūros. Grįždamas pasitikrino kamerų įrašus, pastebėjo, kad suveikė davikliai ir nufilmuotas asmuo. Šalia gyvena geras draugas, paprašė jo staigiai nubėgti į namus. Viskas buvo užrakinta ir pinigų jau nebuvo. Buvo durys užrakintos. Kai grįžo, irgi užrakintos. Vaizdo įrašus perdavė pareigūnams.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, bet gali būti įtarime nurodyta data ir laiku, jis buvo (duomenys neskelbtini). Ten važiavo tikslu ką nors apvogti ir atsitiktinai pasirinko gyvenamąjį namą, kurio adreso nepamena, bet galės parodyti, kuris namas. Kiek atsimena, namas aptvertas tvora, tačiau įėjimo varteliai nebuvo užrakinti. Jis įėjo į namo kiemą ir patikrino įėjimo į namą duris, jos buvo atrakintos ir jis užėjo į vidų. Neatsimena, iš kurios tiksliai vietos, bet matomoje vietoje gulėjo grynieji pinigai, kuriuos jis paėmė ir išėjo iš namo. Pinigų buvo 700 eurų, įvairiomis kupiūromis. Kaip tą dieną buvo apsirengęs, nepamena. Su savimi turėjo žibintuvėlį. Pinigus išleido savo reikmėms. Žmonių vardais A. Č. ir E. Č. nepažįsta, šios pavardės negirdėtos. Pažįstamų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), neturi. Į klausimą, ar 2022-03-14 pagal Savanoriško, daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš G. K. gautoje vaizdo įrašo ištraukoje, kuri buvo jam parodyta, jis atpažįsta save, atsakė, kad taip, jam parodytoje vaizdo įrašo ištraukoje jis atpažįsta save. Dėl padaryto gailisi, nori atlyginti nukentėjusiajam žalą. Eidavo vogti dėl sunkios finansinės padėties, nes tuo metu nedirbo. Papildomos apklausos metu parodė, kad tiksliai neatsimena, bet galimai įtarime nurodyta data ir laiku, išėjo iš namų pažymoje nurodytu adresu ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Važiavimo į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo ką nors apvogti, nes buvo reikalingi pinigai pragyvenimui. Pamatęs gyvenamąjį namą, adreso nepamena, bet gali būti įtarime nurodytas adresas, jis įėjo į namo kiemą pro vartelius, kurie buvo atrakinti (namas aptvertas tvora), ir patikrino įėjimo į namą duris, jos buvo atrakintos, ir užėjo į vidų. Neatsimena, iš kurios tiksliai vietos, bet matomoje vietoje, gulėjo grynieji pinigai, kuriuos paėmė ir išėjo iš namo. Pinigų buvo 705 Eur, kaip nurodyta įtarime, įvairiomis kupiūromis. Daugiau jokių daiktų iš minėto namo neėmė. Kaip tą dieną buvo apsirengęs, nepamena. Pinigus išleido savo reikmėms (3 t., b. l. 47-50, 73-76).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas įtariamojo A. K. parodymų patikrinimas. A. K. parodė namą adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad tai yra namas, kurį jis pasikėsino apvogti ir apie kurį davė parodymus. A. K. nurodė, kad šalindamasis iš namo pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės, bei nurodo tikslią vietą, kur papurškė dujų nukentėjusiajam ir pabėgo. Toliau A. K. nurodo, kur įvykdė kitą vagystę, apie kurią yra davęs parodymus, ir liepia važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) gatve A. K. nurodė pasukti į kairę pusę, kur privažiuojamas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). A. K. nurodo šį gyvenamąjį namą bei parodo duris, per kurias pateko į namą bei įvykdė vagystę (3 t., b. l. 54-60).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2022-03-10 apie 14.00 val. jis išvyko iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Išvyko visam ilgojo savaitgalio laikotarpiui ir išvykdamas užrakino jam priklausančio buto duris, kurios rakinamos viena spyna. Prieš išvykstant iš namų, svetainės tipo kambaryje, ant medinės sekcijos, šalia televizoriaus, jis paliko apie 700 eurų grynais pinigais (kiek pamena, galimai buvo 5 vnt. kupiūrų 100 eurų nominalo vertės ir likusi suma buvo smulkesnės vertės kupiūromis), taip pat koridoriuje, prie išėjimo iš buto durų, ant spintelės paliko vieną 5 eurų vertės nominalo kupiūrą, kuri buvo suplėšyta per pusę. Taip pat, prieš išvykimą, buto viduje jis įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri fiksuoja vaizdą su judesio davikliu. Vaizdo stebėjimo kamera yra susieta su jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu ir kiekvienas užfiksuotas vaizdas yra išsaugomas jo telefono programoje. 2022-03-13 apie 20.00 val., vykstant namo, į (duomenys neskelbtini), jis sustojo Elektrėnų mieste pavalgyti ir įsijungęs vaizdo stebėjimo kameros programą, pamatė, jog joje buvo išsaugoti vaizdo stebėjimo kameros įrašai. Jam peržiūrint įrašus, jis pamatė, jog 2022-03-13 apie 19.35 val. į jo butą įeina asmuo, vyras. Asmuo galimai turėjo buto durų rakto kopiją ar pritaikė raktą nuo spynos, ir įėjęs nueina į svetainės tipo kambarį. Vaizdo įraše matoma, jog asmuo buto viduje vaikščiojo su žibintuvėliu ir tikrino medinės sekcijos stalčius bei galimai ieškojo vertingų daiktų ar pinigų, ir vaizdo įraše matoma, jog asmuo paima grynųjų pinigų kupiūras. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras atitinka išvaizdos požymius asmens, kuris gyvena jo kaimynystėje. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameros įrašus, jis toliau tęsė kelionę į (duomenys neskelbtini) ir namo grįžo 2022-03-13 apie 21.00 val. Grįžęs priėjo prie buto durų, jas atrakino raktu ir įėjo į vidų, tačiau viduje nieko rankomis nelietė. Pastebėjo, jog koridoriuje, šalia buto durų, ant medinės spintelės nebebuvo 5 eurų vertės nominalo kupiūros, suplėšytos per pusę. Paėjęs toliau, į svetainės tipo kambarį, pamatė, jog ant medinės sekcijos, šalia televizoriaus, nebebuvo apie 700 eurų grynais pinigais. Ar pinigų buvo tiksliai 700 eurų, nėra įsitikinęs, tačiau tarp 600-700 eurų, tai galės patikslinti tyrimo eigoje. Kadangi buvo pavogti jam priklausantys grynieji pinigai, apie šį įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Nori nurodyti, jog peržiūrint vaizdo stebėjimo kameros įrašus, juose matomas asmuo, kiek jam žinoma, vardu A., gyvenantis jo kaimynystėje, koks tikslus yra buto numeris, nežino, tačiau jo butas yra kitoje gyvenamojo namo, kuriame gyvena jis, pusėje. A. yra sugyventinis moters I. C., kuri, kaip jam žinoma, anksčiau vykdė panašias vagystes, kurių aplinkybes galės patikslinti tyrimo eigoje, todėl, jo manymu, A. šias vagystes iš jo buto vykdo žinant I. Taip pat nori nurodyti, jog pinigai iš jo buto dingsta jau nuo 2021 metų vasaros laikotarpio. Vieną kartą pinigai buvo pavogti, kai paliko buto duris atrakintas, tačiau dar keletą kartų iš buto pinigai buvo pavogti, kai jis buto duris buvo užrakinęs. Asmuo, kuris pateko į jam priklausantį butą, galimai turi jo buto durų rakto kopiją, kadangi galimai prieš 10 metų jis savo namuose turėjo augintinį, šunį, ir kas kartą prieš išvykdamas iš namų, palikdavo prižiūrėti jį kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, o būtent I. C. Todėl mano, jog nuo to laiko jie turi buto durų rakto kopiją ir laisvai, atrakinę duris raktu, patenka į butą. Per visą laikotarpį, nuo 2021 metų vasaros, iš jo buto buvo pavogta galimai apie 5000 eurų grynais pinigais. Anksčiau į policijos įstaigą jis nesikreipė, kadangi ketino viską išspręsti civilizuotai ir manė, jog asmenys grąžins jam priklausančius grynus pinigus, kadangi buvo atvejai, kai jis su jais bendravo ir jiems apie tai buvo užsiminęs, tačiau A. ir I. jam įžūliai pasakė, jog nieko apie tai nežino. Būtent todėl jis jam priklausančiame bute įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, jog asmenys, kurie vykdė vagystes, būtų užfiksuoti. Dėl patirtos turtinės žalos jis pageidaus reikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 52-53).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, G. K. savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamera, esančia jo namuose, užfiksuotų vaizdo įrašų kopijas (1 t., b. l. 69-70).

Apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo G. K. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu (36591075320220313T194243Z_20220313233524165_wh[16-9]wh_trans(1)), matoma tamsi patalpa, kurioje vyriškos lyties asmuo, pasišviesdamas prožektoriumi, atidaręs stalčių jį apžiūri. Dėl tamsos nėra įžiūrimi asmens veido ir kiti bruožai. Atidaromos nuotraukos pavadinimais (1); (IMG_2382); (IMG_2383); (IMG_2384); (IMG_2385); (IMG_2386); (IMG_2387); (IMG_2388); (IMG_2389); (IMG_2390). Atidarius minėtas nuotraukas, matoma, kad tai yra anksčiau pateiktų vaizdo įrašų iškarpos, kuriose matomas vyriškos lyties asmuo, kuris pasišviesdamas prožektoriumi atidaręs stalčių jį apžiūri. Dėl tamsos nėra įžiūrimi asmens veido ir kiti bruožai (1 t., b. l. 71-76).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-12-12 iki 2023-05-31) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą vagystę. Byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

A. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl 2022-03-13 pinigų vagystės iš G. K. gyvenamojo namo visiškai pripažino, nurodydamas, kad į (duomenys neskelbtini) važiavo su tikslu ką nors pavogti. Gyvenamąjį namą pasirinko atsitiktinai. Namas buvo aptvertas tvora. Įėjęs į namo kiemą, patikrino duris, jos buvo atrakintos. Užėjęs į vidų, viduje jis pasišvietė žibintuvėliu. Tiksliai nepamena, iš kur paėmė pinigus, bet sutinka, kad kaltinime nurodyta suma teisinga. Pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Be kaltinamojo parodymų, vagystės faktą patvirtina nukentėjusiojo G. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022-03-10 apie 14.00 val. jis išvyko visam ilgojo savaitgalio laikotarpiui ir išvykdamas užrakino jam priklausančio buto duris, kurios rakinamos viena spyna. Prieš išvykdamas iš namų, svetainės tipo kambaryje, ant medinės sekcijos, šalia televizoriaus, jis paliko apie 700 eurų grynais pinigais (kiek pamena, galimai buvo 5 vnt. kupiūrų 100 eurų nominalo vertės ir likusi suma buvo smulkesnės vertės kupiūromis), taip pat koridoriuje, prie išėjimo iš buto durų, ant spintelės paliko vieną 5 eurų vertės nominalo kupiūrą, kuri buvo suplėšyta per pusę. Taip pat prieš išvykimą buto viduje jis įrengė vaizdo stebėjimo kamerą, kuri fiksuoja vaizdą su judesio davikliu. 2022-03-13 apie 20.00 val., vykdamas namo, jis pamatė, kad stebėjimo kameroje išsaugoti vaizdo stebėjimo kameros įrašai. Jam peržiūrint įrašus, jis pamatė, jog 2022-03-13 apie 19.35 val. į jo butą įeina vyras, kuris buto viduje vaikščiojo su žibintuvėliu ir tikrino medinės sekcijos stalčius bei galimai ieškojo vertingų daiktų ar pinigų, ir vaizdo įraše matoma, jog asmuo paima grynųjų pinigų kupiūras. Nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat peržiūrėti teisme. Nors įrašai daryti tamsoje, yra trumpi, tačiau tam tikrai momentais po patalpą vaikštančio asmens veidas pakankamai gerai apšviestas žibintuvėlio ir teismui nekyla abejonių, kad įrašuose užfiksuotas A. K. („stop kadrai“ 1 t., b. l. 7475). To nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė ir pats A. K.

Aptarti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad įrodyta, jog A. K. kaltinime nurodytu laiku įsibrovė į P. V. gyvenamąjį namą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – keturias porceliano statulėles, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiojo.

Atsižvelgus į šias išvadas, į tai, kad mažiausia skulptūrėlių vertė nustatyta 2100 Eur, didžiausia – 3200 Eur, konstatuotina, jog nepasitvirtino pasikėsinimą pagrobti kvalifikuojantis požymis, t. y., didelė vertė, todėl A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, kaip svetimo turto vagystė (pasikėsinimas) įsibrovus į patalpą. Ir šiuo atveju nenustatytas patekimo į patalpą būdas, tačiau tai nešalina kaltinamojo atsakomybės. Į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą A. K. pateko be teisėto pagrindo, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, su tuo tikslu ir įsibrovė į minėtą namą, taigi neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. parodė, kad buvo namuose, nekilo mintis, kad kažkas gali užeiti. Buvo vonioje. Išgirdo, kad kažkas krebžda. Manė, kad katė. Bet išgirdo, kad garsas nenatūralus katei. Išbėgo nuogas, pamatė žmogų. Pamatė, kad jis nubėgo į mišką, jam basam nepavyko jo pasivyti. Dingo pinigai, dalis jo, dalis draugės. Pinigai buvo striukių kišenėse. Buvo gal 10 striukių. Pinigai buvo smulkiomis kupiūromis, tai buvo apie 300 eurų. Draugės buvo apie 200 eurų. Iš kaltinamojo pateiktos nuotraukos neaišku, kokia tai striukė, be to su fotošopu galima bet kokį laiką nuotraukos padaryti. Tokia buvo jo (G. K.) striukė, buvo su dryžiais. Tą striukę paskutinį kartą dėvėjo balandžio mėnesį. Yra tikras, kad striukė dingo gegužės 8 d. Pirko ją už 180 eurų keletą metų iki įvykio. Striukė buvo mažai nešiota, nes daug jų turi. Mano, kad pamušalas nebuvo išplyšęs.

Nelinkėtų patirti tokio dalyko, kai savo namus be priežiūros negali palikti, pirkti kameras, brangius daiktus išvežti. Inkriminuojami jam tik 2 atvejai, bet buvo jų tikrai daugiau, 5-6. Pinigų suma dingo žymiai didesnė. Nesikreipė į gydytoją. Nereikia gydytojo, kad suprastum, jog esi nesaugus savo namuose. Dvasiniai išgyvenimai yra nepamatuojamas dalykas. Metus laiko gyveno kaip ant adatų. Spynų nekeitė, nes norėjo pagauti, kas patenka į namus. Neatsimena, ar vyras buvo su pirštinėmis. Atpažino asmenį. Iš kūno sudėjimo, motorikos. Kai išėjo į lauką, vyras buvo 4-5 metrai nuo jo. Vijosi, bet nepavyko pagauti. Apsirengęs buvo tamsia striuke. Teritorija yra aptverta, bet vartai atidaromi paprastai, nes sugedęs mechanizmas. Įtarinėjo kitą asmenį. Buvo davęs jam raktą, kad prižiūrėtų šunis. Jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas. A. seniai nematė, negali pasakyti, ar jis tokio pat sudėjimo kaip A. K. Sunku pasakyti dėl sudėjimo, nes yra A. matęs 3-4 kartus. Panašus ūgis kaip jo (G. K.). Striukės neieškojo iš karto. Tuo metu ant pakabos buvo apie 10-15 striukių. Iš GUESS striukės dingo pinigai. Juodos spalvos striukių turi 6-7. Užsideda striukę pagal oro sąlygas ir striukėje turi pinigų kišenėje. Panašiomis sumomis laikydavo striukėse. Būdavo ir po 50, ir po 100 eurų kupiūrų. Gal ir daugiau paėmė, jis nežino. Tuo metu tiek pinigų pritrūko. Draugė jam pasakė, kad trūksta tiek, o paskui matyt pamatė, kad trūksta daugiau pinigų. Kaip draugė sakė, taip jis ir nurodė. Turėjo tokią pat striukę, yra įsitikinęs, kad tai jo striukė. Ji buvo dirbtinės odos. Gali būti, kad truputį rankovės apsitrynusios buvo. Pirkimo kvito neturi. Nepamena, kuriame filiale pirko striukę. Nebuvo atpažinti striukės.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. M. parodė, kad gegužės 8 d. naktį buvo vonioje, išgirdo kažkokį šlamėjimą. Manė, katė, bet nebūdingi garsai katei. G. išbėgo pro duris. Pasirodė kažkokia žmogysta, o ji (J. M.) streso apimta stovėjo ir laukė. Po keleto minučių G. grįžo ir jie suprato, kad įvyko vagystė. Apžiūrėjo. Rankinukas buvo ant žemės. Ji pastebėjo, kad prasegta jos piniginė, trūksta pinigų, taip pat striukių kišenes patikrino. Iš pradžių ji sakė, kad 80 eurų trūko, o paskui prisiminė, kad dar turėjo 100 eurų vaikų pinigų. Minimaliai, iš povyzos, drabužių gali apibūdinti, kad tai buvo vyras. Nebuvo nurodyta, kad pinigai dingo iš jos striukės kišenės. Ji nesakė, kad buvo pavogta 80 eurų. Savo parodymuose sakė, kad buvo 180 eurų.

Ji nebuvo pas gydytojus, vyksta skyrybų byla, tai nenori jokių pažymų toje byloje. Ji nesivijo to žmogaus. Vonia yra prie lauko durų, degė šviesa ir matėsi viskas. Iš lauko matėsi, kad dega šviesa, be to, turėjo girdėtis balsai. Jai buvo dideli išgyvenimai. Ji turi 2 vaikus, viena juos augina. Neturtinę žalą vertina pagal save, ji verslo savininkė, šis išgyvenimas sumažino produktyvumą. Vaistų nepirko. Jai negrasino. Ji vertina subjektyviai, pagal savo uždirbamas pajamas. Jai tai pirmas kartas, kai apvogė. Iš ankstesnių pasakojimų žinojo, kad tai ne pirma vagystė. Dideli dvasiniai išgyvenimai. Negalėjo patikėti, kad taip gali būti. Gyvena viena su 2 mažamečiais vaikais. Jos darbingumas buvo sumažėjęs. Kreipėsi į psichologus. Gyvena ne tuo pačiu adresu su vaikais, bet tai jai kaip antri namai. Darbingumas buvo sumažėjęs dėl to, kad nemiga kankino. Nevartoja vaistų nuo nemigos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. L. parodė, kad jie su A. K. yra nuo vaikystės draugai. A. K. striukė buvo juoda, odinė, lygtai ne medžiaginė. Striukė buvo siūlėmis, horizontaliai. Sakytų, buvo dermantinas ar oda, nečiupinėjo, negali pasakyti. Vizualiai taip atrodė. Sakytų, kad striukė trumpa buvo. Jam striukė nesvarbi buvo, A. K. daugiau galėtų papasakoti. Kiek laiko nešiojo, nepasakys, užsifiksavo, kad seniai nešiojo, metai laiko tai tikrai. Apykaklė panaši, trumpa. Lygtai 2021 metai buvo. Jam atrodo, kad striukė su užtrauktuku buvo. Kokios spalvos buvo, nepasakys. Siūlėta horizontaliai, daugiau nieko neužfiksavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad gyvenamuosius namus, kuriuos apvogdavo, pasirinkdavo atsitiktinai, į minėtus namus buvo įsibrovęs pirmą kartą, niekada prieš tai ten nebuvo. Ėjo vogti, nes reikia pinigų pragyvenimui, tuo metu niekur nedirbo, šeimos neturi, gyvena vienas. Kur buvo ir ką veikė 2022-05-08, neprisimena, praėjo jau nemažai laiko. (Duomenys neskelbtini) po įtarime nurodytų įvykių daugiau nesilankė. Dėl padaryto gailisi, pažada atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Papildomos apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau parodymų nedavė. Papildomos apklausos metu savo pozicijos dėl kaltės neišreiškė, parodymų nedavė (3 t., b. l. 73-76; 4 t., b. l. 145-148, 153-155).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2022-05-08 apie 03:15 val. nakties jis, būdamas vonioje, išgirdo, kaip kažkas įėjo į namus ir kažką daro koridoriuje, nes buvo šurmulys, girdėjosi, kaip kažkas lyg ir judina daiktus, nes koridoriuje stovi stiklinė spintelė ir judinant daiktus, kurie stovi ant jos, girdimas garsas. Iš pradžių pagalvojo, kad tai gali būti katė, išėjęs iš vonios pamatė, kaip užsitrenkia įėjimo į namus durys. Jis iš karto ėjo pažiūrėti, kas yra už durų, buvo tamsu, bet maždaug 15 metrų atstumu nuo įėjimo durų pamatė tamsoje žmogaus siluetą, kuris, jį pamatęs, pabėgo. Po ko ryte pastebėjo, kad įėjimo į namus duryse, iš išorės, spynoje yra paliktas raktas. Jis prisilietė prie minėto rakto, bet jo netraukė, tikrai matė, kad tai yra originalus raktas nuo įėjimo durų į jo namus. Turi pažymėti, kad tai yra tas pats raktas, kurį jis davė 2013-2014 metais savo kaimynei I., apie tai jau yra minėjęs pirminėje apklausoje. Po to jis kreipėsi į policiją, pareigūnai minėtą raktą pasiėmė. Apsižiūrėjęs pastebėjo, kad tą naktį, 2022-05-08, vėl dingo grynieji pinigai iš jo juodos striukės kišenės 200 Eur (po 50 Eur kupiūromis). Striukė kabėjo ant pakabos įėjus į namus iš kairės pusės. Taip pat iš kitų ant tos pačios pakabos kabančių striukių, paltų kišenių buvo surinkti pinigai, bendrai 100 Eur. Taip pat iš draugės piniginės, kuri gulėjo jos rankinuke, dingo 80 Eur. Rankinukas buvo padėtas ant žemės prie striukių pakabos. Tą vakarą vaizdo kamera įjungta nebuvo, nes kai yra namie, jos nejungia. Taip pat nori pasakyti, kad tai jau buvo 5 kartas, kai įsibraunama į jo namus ir dingsta grynieji pinigai. Dėl ankstesnių atvejų jis į policiją nesikreipė. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2022-05-08 apie 03:15 val. išgirdo, kad kažkas yra įėjęs į jo namus, tačiau iš karto policijos nekvietė, kadangi tai buvo ne pirmas toks atvejis, be to, tyrimas pagal jo pareiškimą jau buvo atliekamas, todėl į policiją neskambino. Tą pačią dieną apie 13:00 val. pastebėjo, kad įėjimo į namus duryse, iš išorės yra įkištas raktas, kurį galimai paliko asmuo, kuris buvo įsibrovęs tą dieną į namus. Tik po to, kai rado raktą, skambino į policiją. Taip pat nori pasakyti, kad raktas buvo paliktas tikrai asmens, kuris įsibrovė į namus, kadangi jam išėjus iš vonios kambario, pamatė siluetą, kuris bėgo iš namų, todėl rakto objektyviai jis negalėjo išsitraukti iš spynos. 2022-05-08 kartu su juo namuose buvo jo draugė, tačiau ji nieko negirdėjo ir nematė. Kaip ir minėjo, 2022-05-08 buvo pagrobti draugei priklausantys 80 Eur, tačiau draugė dėl to pretenzijų neturi. Šiuo metu civilinio ieškinio nereikš, jį pateiks teisme. Papildomos apklausos metu parodė, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo byla metu pamatė, kad nuotraukose parodymų patikrinimo metu įtariamasis dėvi juodos spalvos striukę, kuri pagal požymius yra identiška jo turėtai striukei. Mano, kad minėta striukė buvo pagrobta 2022-05-08. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, 2022-05-08, naktį, būdamas vonioje, išgirdo, kad kažkas yra įėjęs į namus. Jam išėjus iš vonios, spėjo pamatyti tik žmogaus siluetą, kuris išbėga iš namų. Tą dieną apžiūrėjęs visus daiktus pasigedo tik pinigų, vėliau pastebėjo, kad yra dingusi ir jo juodos spalvos striukė, tačiau pagalvojo, kad galimai yra ją kažkur pasidėjęs ir net nepagalvojo, kad ji gali būti pagrobta. Striukė buvo juodos spalvos, trumpa, medžiaga – odos imitacija, pirkta „Zara“ parduotuvėje, dydis S, užsegama užtrauktuku, kaklas užsegamas spaude. Striukės priekyje buvo dvi kišenės, dešinėje ir kairėje pusėje, užsegamos užtrauktuku. Taip pat buvo vidinė kišenė kairėje pusėje, užsegama užtrauktuku. Striukė buvo pirkta prieš du metus, bet dėvėta retai, todėl atrodė kaip nauja, jokių nusidėvėjimo požymių nebuvo. Daugiau jokių striukės išskirtinių požymių išvardyti negali. Jos kaina 180 Eur. Yra įsitikinęs, kad įtariamasis nuotraukoje yra su jo minėta striuke ir ji buvo pagrobta būtent 2022-05-08, nes tą dieną striukė kabėjo koridoriuje, būtent ten, kur buvo įėjęs įtariamasis ir ieškojo pinigų kitų striukių kišenėse. Galimai, išgirdęs, kad jis išeina iš vonios, griebė striukę ir pabėgo (4 t., b. l. 59-62, 94-101).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad G. K. yra jos draugas. 2022-05-08, naktį, tarp 01.00- 03.00 val. nakties, tikslaus laiko neprisimena, su G. buvo jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su G. buvo kartu vonios kambaryje, kalbėjosi ir staiga išgirdo kažkokius garsus, sklindančius iš koridoriaus. Ji G. pasakė, kad tai tikriausiai katė, kuri visur mėgsta šokinėti. Tada G. atidarė vonios duris ir jie pamatė žmogaus siluetą, bėgantį link išėjimo durų. Minėto žmogaus, kuris buvo namuose, apibūdinti negalėtų, nes viskas įvyko labai greitai. Pagal siluetą sprendžia, kad tai buvo vyras. G. išbėgo į lauką ir bandė vytis minėtą žmogų, tačiau jam nepavyko. G. grįžus, jie apžiūrėjo daiktus, esančius koridoriuje, ir pastebėjo, kad iš striukių, kurios kabėjo koridoriuje, kišenių dingo G. priklausantys grynieji pinigai, kiek tiksliai, nepasakys, reikėtų klausti G. Iš jai priklausančio rankinuko, kuris buvo padėtas ant grindų koridoriuje, dingo 180 Eur grynųjų pinigų. Tuo metu ji buvo šoke, kad kažkas įsibrovė į namus jiems būnant namuose. Kadangi į G. namus buvo įsibraunama jau ne pirmą kartą, o G. buvo įsitikinęs, kad tai galimai daro jo kaimynas, jis policijos iš karto nesikvietė, nes jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš jo namų anksčiau. Po ko 2022-05-08 dienos metu G. pastebėjo, kad duryse iš išorės yra įkištas raktas, todėl G. iškvietė policiją. Kaip ir minėjo, į G. namus įsibraunama ne pirmą kartą, iki 2022-05-08 įvykio į G. namus buvo įsibrauta 2022 metų kovo mėnesį, tuo metu buvo pagrobti G. priklausantys grynieji pinigai (kiek tiksliai, nežino). Į G. namus buvo įsibraunama ne vieną kartą, tačiau G. ne visada kreipėsi į policiją, nes situacija nebuvo aiški, dingdavo tik grynieji pinigai, įsilaužimo požymių taip pat nebuvo. G. 2022 metų kovo mėnesį namuose įrengė kamerą, kurį fiksavo vaizdą tuo metu, kai jo nebuvo namuose. Žino, kad kamera užfiksavo įtariamąjį, kai į G. namus buvo įsibrauta 2022 metų kovo mėnesį. Kadangi įprastai po įsibrovimo į G. namus dingdavo tik grynieji pinigai, jis nekreipė dėmesio į galimai dingusius daiktus. G. jai sakė, kad po 2022-05-08 įvykio pasigedo savo juodos spalvos „Zara“ striukės, tačiau iš pradžių galvojo, kad pats ją kažkur pasidėjo ir neranda, bet po to, kai atėjo į policiją susipažinti su byla, pamatė, kad įtariamasis nuotraukoje yra su jo striuke, suprato, kad ji buvo pagrobta. Nori pažymėti, kad po 2022 metų kovo mėnesio įvykio jie nuodugniai apžiūrėjo namus, visus daiktus ir gali pasakyti, kad po šio įvykio buvo dingę tik grynieji pinigai, o jau po 2022-05-08 įvykio G. pasigedo ne tik pinigų, bet ir striukės. Tikrai yra abu įsitikinę, kad minėta striukė buvo pagrobta 2022-05-08, kadangi tikrai prisimena, kad iki minėtos datos G. turėjo minėtą striukę. Taip pat nori pažymėti, kad 2022-05-08, jai su G. būnant namuose, įėjimo durys buvo tikrai užrakintos. G. jai buvo minėjęs, kad jo atsarginis raktas buvo dingęs, tačiau kada tiksliai, pasakyti negali. Po to, kai 2022-05-08 dienos metu pamatė įkištą duryse raktą, G. iš karto atpažino, kad tai jo originalus raktas, kuris taip pat galimai anksčiau buvo pagrobtas iš jo namų. Dėl 2022-05-08 įvykio, kurio metu buvo pagrobti jai priklausantys 180 Eur, reikš civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos bei prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Taip pat nori pasakyti, kad po 2022-05-08 įvykio patyrė didelį šoką, iki šiol jaučia nerimą, ypač nakties metu, nesijaučia saugiai. Civilinį ieškinį reikš teisme (4 t., b. l. 84-87).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo rakto, padaryta 2022-08-04, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (4 t., b. l. 118-121).

Kratos protokole užfiksuota kratos įtariamojo A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), eiga. Kratos metu įtariamasis A. K. savanoriškai pateikė juodos spalvos striukę „Zara“ (4 t., b. l. 41-45).

Apžiūros protokole užfiksuota juodos striukės „Zara“ apžiūra (4 t., b. l. 46-54).

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022-05-08 apie 03:15 val., turėtu raktu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą – 300 Eur grynųjų pinigų ir 180 Eur vertės vyrišką striukę „Zara“, bei J. M. priklausantį turtą – 180 Eur grynųjų pinigų.

Kaltinamasis neigė įvykdęs šią vagystę, nurodė, kad minėtu laiku tame name nebuvo, pinigų ir striukės nevogė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2022-05-18 nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2022-05-08 apie 03:15 val. nakties jis išgirdo keistus garsus ir išėjęs pažiūrėti pamatė tamsoje žmogaus siluetą, kuris, jį pamatęs, pabėgo. Ryte pastebėjo, kad įėjimo į namus duryse, iš išorės, spynoje yra paliktas raktas. Apsižiūrėjęs pastebėjo, kad tą naktį, 2022-05-08, vėl dingo grynieji pinigai iš jo juodos striukės kišenės 200 Eur (po 50 Eur kupiūromis). Striukė kabėjo ant pakabos įėjus į namus iš kairės pusės. Taip pat iš kitų ant tos pačios pakabos kabančių striukių, paltų kišenių buvo surinkti pinigai, bendrai 100 Eur. Taip pat iš draugės piniginės, kuri gulėjo jos rankinuke, dingo 80 Eur.

Taip pat nėra jokio pagrindo laikyti įrodyta, jog iš A. K. paimta „Zara“ striukė yra G. K. ir buvo iš jo pavogta. G. K. nurodė, jog striukę vilkėjo retai, ji buvo kaip nauja. Tuo metu apžiūrėjus iš A. K. paimtą striukę nustatyta, kad kairėje pusėje ties pažastimi striukės pamušalas suplėšytas, rankovės nusitrynusios. Striukė apžiūrėta praėjus beveik 5 mėnesiams po vagystės, galimai, priklausomai nuo vilkėjimo dažnumo, galėtų taip susidėvėti, tačiau teismas pažymi, kad ši striukė yra masinės gamybos, neturi jokių ypatingų žymėjimų, požymių, apgadinimų, leidžiančių neabejotinai ją susieti su 2022-05-08 vagyste. Kaltinamasis pateikė į bylą nuotrauką, kurioje jis su analogiška striuke, pateikiama nuotraukos informacija, jog ji daryta 2022-05-06 (5 t., b. l. 76-77); kadangi kaltinamasis nurodė neturintis telefono, kuriuo daryta nuotrauka, nėra galimybės konstatuoti, jog nuotraukos data tikra, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis neprivalo įrodyti esąs nekaltas. Atsižvelgus į tai, kad be paminėtų duomenų nėra kitų įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog šį nusikaltimą padarė A. K., nuotraukos (ne)tikrumas nelaikytinas reikšmingu. Juolab nėra pagrindo A. K. kaltę grįsti aplinkybe, jog jis prieš tai, kovo mėnesį, iš to paties namo pavogė pinigus. Įvykio vieta nebuvo apžiūrėta (kaip minėta, policiją G. K. iškvietė tik dieną, po įvykio praėjus maždaug pusei paros), jokių kitų pėdsakų, be rakto, nerasta ir nepaimta.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo susieti „Zaros“ striukės turėjimo faktą su kitais įrodymais, kurie sudarytų loginę grandinę, leidžiančią byloje surinktus duomenis laikyti ne prielaidomis, o įrodymais. Todėl darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. K. kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. dėl šios veikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisintinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsniu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, kaltinamasis A. K. nagrinėjamus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs ankstesniu 2021 metų nuosprendžiu paskirtos bausmės už du nesunkius nusikaltimus, kuriuos padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Jo nusikaltimai nuosavybei tęsiasi ilgą laiką, pertraukiami tik bausmių atlikimo laikotarpių, tai rodo teisei priešingų veikų sistemingumą, nepaisant bausmių atlikimo, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, nes jį pratęsdavo vis naujai daromos nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad A. K. yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę A. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, vienas jų baigtas, abu padaryti tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. K. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe už analogiškas veikas teistas ir užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje (3 t., b. l. 142-187; 6 t., b. l. 157-166), dėl vagysčių Švedijoje atlikęs bausmę 2021-03-11 deportuotas į Lietuvą (2 t., b. l. 100), administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta (6 t., b. l. 156). Nusikaltimus padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nenustatyta pagrindo svarstyti švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės klausimą. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta už padarytas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad dėl šių nusikaltimų jis kaltę visiškai pripažino, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant.

Subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2021-07-02 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant pusę neatliktos bausmės.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022-05-10 11.10 val. iki 2022-05-11 19.34 val. (3 t., b. l. 6-9), t. y. dvi dienos, ir suėmime nuo 2024-06-13 iki nuosprendžio paskelbimo.

Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. K. išbūtas sulaikyme ir suėmime pagal Europos arešto orderį: pirmą kartą sulaikytas 2023-10-09 ir suimtas iki 2023-10-11 (paleistas į laisvę, skiriant kitas kardomąsias priemones), t. y. 2 dienos, antrą kartą sulaikytas 2024-05-06 ir suimtas iki faktinio perdavimo dienos (2024-06-13) (6 t., b. l. 118).

Dėl kardomųjų priemonių

A. K. pažeidus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ir pasislėpus nuo teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-26 nutartimi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant suėmimo termino, išduotas Europos arešto orderis. Šio pagrindu A. K. buvo perimtas iš Ispanijos Karalystės pareigūnų 2024-06-13 12.00 val., į Lietuvos Respublikos teritoriją atplukdytas 2024-06-15 20.00 val. (6 t., b. l. 114-115). 2024-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama iki šiol. Įvertinus A. K. asmenybę, tai, kad buvo pasislėpęs nuo teismo užsienyje, neišnyko pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs, slėpsis, todėl kardomoji priemonė suėmimas tęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skiriamos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 77-80). Ši kardomoji priemonė panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-17 nutartimi (7 t., b. l. 118-119).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. K. 705 Eur (2022-03-13 vagystė) ir 480 Eur (2022-05-08 vagystė), taip pat 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 t., b. l. 56-58).

BPK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad A. K. išteisinamas dėl 2022-05-08 vagystės, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys dalyje dėl 480 Eur (300 Eur grynųjų pinigų ir 180 Eur vertės striukės vagystės) atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies1 punktas).

Dėl 705 eurų vagystės teismas šiuo nuosprendžiu jau aptarė kaltinamojo veiksmus, jo kaltę, padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį su padariniais – nukentėjusiojo turto praradimu, savo argumentų nekartoja. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl iš kaltinamojo priteistina 705 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinyje G. K. nurodė, kad į jo namus nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. gegužės buvo įsibrauta ne mažiau 5 kartų. Jis buvo priverstas įsirengti vaizdo kamerą. Savo namuose negalėjo jaustis kaip namie beveik metus laiko, jautė didelę įtampą naktimis, nes žinojo, kad kaltinamasis kažkokiu būdu patenka į namus. Šiuo laikotarpiu praktiškai negalėdavo palikti namus be priežiūros. Kaip matyti iš P. V. turto vagystės, kaltinamasis nenumatytiems atvejams nešiodavosi ir dujų balionėlį. Lieka tik spėlioti, kokias dar kitas priemones kitiems žaloti nešiojosi kaltinamasis. Tai reiškia, kad jis buvo pasiryžęs panaudoti visas priemones atsakomybei išvengti. Dėl visų kaltinamojo veiksmų patyrė nuolatinį stresą, namuose negalėjo laikyti brangesnių daiktų, grynųjų pinigų, visus šiuos daiktus buvo priverstas išvežti pas tėvus iki bus surastas į namus nuolat besibraunantis asmuo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. K. taip pat palaikė savo reikalavimą. Nurodė, kad nelinkėtų patirti tokio dalyko, kai negali palikti savo namų be priežiūros, pirkti kameras, brangius daiktus išvežti. Nesikreipė į gydytoją. Nereikia gydytojo, kad suprastų, jog yra nesaugus savo namuose. Dvasiniai išgyvenimai yra nepamatuojamas dalykas. Metus laiko gyveno kaip ant adatų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Visais atvejais neturtinės žalos padarymo faktas ir jos ryšys su padarytu nusikaltimu turi būti nustatomas vertinant bylos duomenis, o ne vien preziumuojamas. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-128-511/2022, 2K-180-489/2022). Šiuo atveju nustatant neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį atsižvelgtina į tai, kad, pirma, nusikaltimas prieš G. K. nebuvo smurtinis, todėl vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Antra, A. K. padarė vieną nusikaltimą prieš G. K., turtinė žala nėra didelė. Teismas pažymi, jog pats nukentėjusysis nurodo, kad pinigai iš jo namų buvo pavogti ne vieną kartą (5-6 kartus), tačiau jis nekeitė spynų, neinformavo teisėsaugos pareigūnų, tikėdamasis pats pagauti vagis. Vadinasi, nukentėjusysis nesijautė tiek nesaugus, kad bijotų gyventi savo namuose, juolab, nėra pagrindo nurodomą ilgalaikį stresą sieti su A. K. veiksmais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. K. dujas prieš P. V. panaudojo ne užpuolimo tikslais, o siekdamas išvengti sulaikymo, todėl G. K. baimė dėl kaltinamojo agresyvumo visiškai nepagrįsta. Jokių kitų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog padaryta neturtinė žala, nenustatyta. Todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

G. K. priteistina 705 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 180 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (5 t., b. l. 52-54).

Atsižvelgus į tai, kad A. K. išteisinamas dėl 2022-05-08 vagystės, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, J. M. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis P. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 13 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 38). Teisminio nagrinėjimo metu, gavus statulėlių vertės ekspertizės išvadas, P. V. nurodė, kad sutinka su mažesne sugadinto turto verte.

Kaip jau buvo pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl A. K. kaltės pasikėsinus pagrobti minėtas porceliano statulėles, nustatyta, kad A. K. jas susidėjo į savo kuprinę, tačiau tuo metu namuose pasirodė P. V., prasidėjo A. K. gaudynės. P. V. neneigia kirviu pataikęs į A. K., galimai į kuprinę. A. K. nurodo neatkreipęs dėmesio į tai, ar statulėlės buvo sudužusios arba dužo, kai jis jas išiminėjo iš kuprinės ir statė ant rūsio grindų. Tikėtina, kad dėl garsiai veikusios signalizacijos, gaudynių tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis negalėjo aiškiai įsidėmėti visų aplinkoje vykstančių procesų, todėl nėra galimybės patikimai nustatyti, kuriuo momentu statulėlės buvo apgadintos. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad statulėlių apgadinimas priežastiniu ryšiu susijęs ne su nukentėjusiojo, o su kaltinamojo kaltais veiksmais. Tai A. K., turėdamas tikslą pavogti, susidėjo statulėles į kuprinę; jis bėgo nuo nukentėjusiojo; vaizdo įrašai patvirtina, kad jis bėgo tikrai greitai, kuprinė buvo ant nugaros, taigi, statulėlės nebuvo apsaugotos nuo sugadinimų; kuprinė buvo medžiaginė ir nepermatoma, todėl P. V. negalėjo žinoti, kas yra kuprinėje; nukentėjusysis pagrįstai manė, jog gaudo vagį; šiomis aplinkybėmis reikalauti iš nukentėjusiojo numatyti, kad jis gali sugadinti, sunaikinti savo paties turtą, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Todėl darytina išvada, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos prievolei atlyginti žalą atsirasti, t. y.: 1) A. K. atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Pagal teismų praktiką civilinėse bylose asmuo, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra, – ją sudarančius elementus bei jos dydį (<...> „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Kaip jau buvo pasisakyta, mažiausia skulptūrėlių vertė nustatyta 2100 Eur, didžiausia – 3200 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu P. V. sutiko su šiuo įvertinimu. Tačiau aiškiai nepasisakė, tai kokią gi konkrečiai sumą už kiekvieną statulėlę prašo priteisti iš kaltininko. Esant šioms aplinkybėms, teismas, nustatydamas tikslų padarytos žalos dydį, atsižvelgia į specialistės nurodytas vertės didžiausią ir mažiausią ribas, į tai, kad P. V. nenurodė ir neargumentavo, kokį konkrečiai vertės dydį laikytų atitinkančiu padarytą žalą, į tai, kad nėra išlikę duomenų, už kokią sumą P. V. tėvas iš tikrųjų įsigijo minėtas statulėles, – todėl šiuo atveju teismas gali pripažinti P. V. patirta turtine žala tik minimalią specialistės nustatytą kiekvienos statulėlės vertę. Reziumuojant, P. V. iš A. K. iš viso priteistina 2100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Iš byloje esančių Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų matyti, kad A. K. ekstradicijos į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės išlaidos sudaro 7 200,43 Eur. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktas sąskaitas faktūras: Nr. PD01507268 išlaidų suma – 403,26 Eur, Nr. PD01507346 išlaidų suma – 1979,24 Eur; pagal UAB ZIP Travel pateiktas PVM sąskaitas faktūras: serija ZIP Nr. 0040593 išlaidų suma – 2860,29 Eur, serija ZIP Nr. 0041145 išlaidų suma – 1957,64 Eur (7 t., b. l. 2).

Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje prašydamas švelninti kardomąją priemonę (intensyvią priežiūrą) A. K. nurodė, kad dirba, tačiau patikrinus VSDFV duomenis, tokio fakto nenustatyta. Nepaisant to, teismas sušvelnino kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, iki penkių valandų per parą sutrumpindamas laiką, privalomą būti namuose, kad apribojimai netrukdytų darbinei veiklai ir socialiniam gyvenimui. Tačiau jau kitą dieną po teismo nutarties kaltinamasis šiurkščiai pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, tyčia nusiimdamas apykoję ir ją sugadindamas, paliko nuomojamą butą ir išvyko iš Lietuvos ir savanoriškai į ją negrįžo iki buvo priimtas sprendimas dėl Europos arešto orderio išdavimo ir šio orderio pagrindu jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Taip pat byloje nustatyta, kad pirmas A. K. perėmimas iš Ispanijos Karalystės pareigūnų buvo numatytas 2023-11-30 (6 t., b. l. 79), tačiau A. K. į oro uostą neatvyko. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2024-05-17 pranešimo Nr. TP-03-00104-23 duomenimis, Ispanijos Karalystės kompetentingam teismui priėmus sprendimą A. K. perduoti Lietuvai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį, kaltinamasis 2024-05-16 nebuvo konvojuotas į Lietuvą, kadangi atsisakė vykti lėktuvu ir pasipriešino policijos pareigūnams. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba planuoja asmens perėmimą vykdyti sausuma (6 t., b. l. 92). Ir tik 2024-06-13 12.00 Ispanijos Karalystės La Jonquera mieste A.K. buvo perimtas iš Ispanijos Karalystės pareigūnų, buvo gabenamas sausumos transportu per Prancūzijos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją bei jūros transportu. Į Lietuvos Respublikos teritoriją A. K. keltu Kylis-Klaipėda atplukdytas 2024-06-15 20.00 val. bei pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (6 t., b. l. 115, 135).

Tiek į 2024-05-16, tiek 2024-06-13 kaltinamojo perėmimą Lietuvos pareigūnai turėjo vykti į užsienio valstybę, buvo apmokėtos jų kelionės išlaidos su papildomais mokesčiais (draudimas, miesto mokesčiai), dienpinigiai (7 t., b. l. 5-51).

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl A. K. sąmoningų veiksmų, todėl pripažintinos proceso išlaidomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

„Gucci“ dėžutė su viduje esančiomis įvairiomis statulėlių nuolaužomis (galimai trys vienetai), maišelis „Dubingiai“ su viduje esančia sudaužyta vyro ir moters statulėle, supakuoti į dėžę ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugojimo kamerą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas B, serija BBB Nr. LS007022 (2 t., b. l. 35-37, 151-153), – teismo reikalavimu ekspertizės atlikimui perduoti teismui ir saugomi su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

3 vnt. daktiloskopinių plokštelių voke, 1 pora sportbačių „Joma220“, A. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugojimo kamerą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas B serija BBB Nr. LS007009; 2 t., b. l. 151-153). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daktiloskopinės plokštelės ir lyginamieji seilių pavyzdžiai sunaikintini, sportbačiai grąžintini A. K.

Raktas pakete, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugojimo kamerą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas B serija BBB Nr. LS007108; 4 t., b. l. 122-124), grąžintinas nukentėjusiajam G. K.

Juodos spalvos striukė „Zara“, S dydžio, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugojimo kamerą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (kvitas B serija BBB Nr. LS007109; 2 t., b. l. 55-57; 4 t., b. l. 55-57) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina A. K.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais (1 vnt.) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikštą nukentėjusiojo P. V. 13 000 Eur dydžio civilinį ieškinį ar nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą (trečia reikalavimų eilė), ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos A. K. piniginės lėšos – 60 eurų, rastų kaltinamojo asmens kratos metu. Piniginės lėšos perduotos saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (2022-08-18 kvitas A, serija AAC Nr. 005900; 3 t., b. l. 20-28). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas, paskutine, 2025 m. sausio 27 d., teismo nutartimi pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. Šios procesinės prievartos priemonės buvo pritaikytos būtent P. V. ieškinio užtikrinimui, todėl pratęstinos ir nukreiptinos P. V. ieškinio atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2022-05-08 vagystė) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2022-03-13 vagystė) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2022-04-14 vagystė) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2021-07-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2022-05-10 11.10 val. iki 2022-05-11 19.34 val., t. y. dvi dienas, nuo 2023-10-09 iki 2023-10-11, t. y. dvi dienas, ir nuo 2024-05-06 iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį A. K. recidyvistu.

G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 705 Eur (septynis šimtus penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

P. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

J. M. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 7200,43 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 43 ct) proceso išlaidų vykdant kaltinamojo ekstradiciją ir išaiškinti kaltinamajam, jog nurodyta suma turi būti sumokėta į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. pinigines lėšas – 60 Eur, rastas kaltinamojo A. K. asmens kratos metu, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šias pinigines lėšas nukreipti P. V. ieškinio atlyginimui.

Statulėles, supakuotas į dėžę ir saugomas prie bylos, sunaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugojimo kameroje saugomus:

- 3 vnt. daktiloskopinių plokštelių voke, A. K. seilių lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti;

- sportbačius „Joma220“ ir juodos spalvos striukę „Zara“ grąžinti A. K.;

- raktą grąžinti nukentėjusiajam G. K.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.