Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo (2022 m. gegužės 8 d. vagystė), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

pripažintas kaltu ir nuteistas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 13 d. vagystė) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31), jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pripažintas kaltu ir nuteistas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam skirta subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, A. K. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 10 d. 11.10 val. iki 2022 m. gegužės 11 d. 19.34 val., t. y. dvi dienas, nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 11 d., t. y. dvi dienas, ir nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. K. pripažintas recidyvistu.

G. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš A. K. priteista 705 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

P. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. K. priteisti 2100 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Iš A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 7200,43 Eur proceso išlaidų vykdant jo ekstradiciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, kad jis 2022 m. gegužės 8 d. apie 3.15 val., turėtu raktu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą – 300 Eur grynųjų pinigų ir 180 Eur vertės vyrišką striukę „Zara“, bei J. M. priklausantį turtą – 180 Eur grynųjų pinigų.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis 2022 m. kovo 13 d. apie 19.35 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą – 705 Eur grynųjų pinigų.

Taip pat, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis 2022 m. balandžio 14 d. apie 22.50 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į P. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, P. V. priklausantį turtą – 4 vnt. porcelianinių statulėlių, kurių vertė ne mažesnė nei 2100 Eur, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas P. V..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir įskaityti jo suėmime / sulaikyme išbūtą laiką į bausmės laiką, kad paskirta bausmė neviršytų jo jau išbūto suėmimo laiko.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tiek bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę, parinko tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

8. Nagrinėjamu atveju A. K. išteisintas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 13 d. vagystė) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 14 d. pasikėsinimas pavogti) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31). BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) sankcijoje numatyta galimybė už šio nusikaltimo padarymą kaltininkui skirti baudą, areštą, laisvės atribojimą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skyrė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už pasikėsinimą padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jam skirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgus į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas nuosavybei, vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei nuteistasis pasikėsino padaryti), į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes: jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. K. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, dėl vagysčių Švedijoje atlikęs bausmę 2021 m. kovo 11 d. deportuotas į Lietuvą, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta.

10. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. A. K. praeityje teistas 9 kartus, taip pat teistas ir užsienyje, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, baustas įvairios trukmės realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir realios trumpalaikės su laisvės atėmimu susijusios bausmės nesulaiko nuteistojo nuo naujų analogiškų veikų padarymo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis dirbo, turėjo net dvi darbovietes, aktyviai dalyvavo savanoriškoje veikloje, kurioje yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau pirmosios instancijos teismas, patikrinęs VSDFV duomenis, tokio fakto nenustatė. Aukštesnysis teismas, patikrinęs šią informaciją, konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra duomenys apie A. K. sudarytas darbo sutartis, jo darbą patvirtina ir VSDFV duomenys, iš kurių matyti, kad A. K. kurį laiką dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau paskui nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. gruodžio 17 d. nebedirbo, gavo išmokas. Šios aplinkybės, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu buvo įsidarbinęs, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai bei A. K. už nusikaltimų padarymą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmių rūšį, tai yra, už nuteistojo padarytą apysunkį nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą skyrė jam laisvės atėmimo bausmes. Paskirtų bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei galimas bausmės vidurkis, artimesnės minimaliems tos rūšies bausmės dydžiams.

12. Nuteistasis skunde teigia, kad paskirta bausmė jam turi būti sumažinta ir dėl per ilgo baudžiamojo proceso, tačiau su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-8-788/2018, 2K-165-976/2022 ir kt.). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiems asmenims yra tinkama teisinės gynybos priemonė, kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2022, 2K-3-976/2025).

13. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu savaime, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-215-895/2019). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019).

14. Bausmės sumažinimas yra priemonė, kompensuojanti pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, iš esmės sprendžiama dėl tam tikros kompensacijos asmeniui už konkrečiai jo patirtus suvaržymus, pvz., už „ilgą laiką išgyventą netikrumo jausmą dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties“ (tokia iš EŽTT praktikos kildinama šios priemonės esmė atskleidžiama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

15. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi dėl A. K. 3 galimi padarytų nusikaltimų, dėl vieno iš jų nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu išteisintas. Baudžiamojo proceso metu buvo tirtos 3 nusikalstamos veikos padarytos 2022 m. kovo – gegužės mėnesiais, atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai ir 2022 m. rugsėjo 9 d., t .y. praėjus pusei metų nuo pirmos šiame baudžiamajame procese tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, A. K. jau buvo paskelbtas protokolas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Proceso dalyviams susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, 2022 m. lapkričio 21 d. kaltinamasis aktas perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nuo 2022 m. gruodžio 22 d., kuomet byla buvo perduota nagrinėti į teismo posėdį, iki nuosprendžio priėmimo mažiau nei 3 metai. Pirmasis (2023 m. sausio 6 d.) posėdis buvo atidėtas nuteistajam išreiškus norą susirasti gynėją.

16. Sekančiuose teisiamuosiuose posėdžiuose A. K. dalyvavo, davė parodymus, tačiau 2023 m. gegužės 16 d. buvo gautas 2023 m. gegužės 12 d. tarnybinis pranešimas kuriame nurodyta, kad 17.41 val. buvo užfiksuoti A. K. intensyvios priežiūros pažeidimai „dirželio pažeidimas“ ir „apykojės nesilietimas su kūnu“. Skambinant A. K. telefonu arba GSP/GSM įrenginiu, neatsiliepiama. Nuvykę pareigūnai pakalbėjo su kaimyne, kuri paaiškino, kad A. K. nesenai prausėsi vonioje, tačiau jo ten pareigūnai nerado. Pakartotinai atvykę po 3 val., A. K. nerado. Tarnybinio pranešimo duomenimis, kaimynė pasakė, kad A. K. vakar susikrovė kelis maišus ir išėjo, šiandien (2023 m. gegužės 12 d.) visą dieną buvo namuose, apie 16 val. išėjo ir nebegrįžo. 2023 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. K. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista suėmimu, nenustatant suėmimo termino, paskelbta jo paieška. Liepos mėnesį A. K. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Bylos duomenimis, 2023 m. lapkričio 30 d. turėjo įvykti faktinis A. K. perdavimas, tačiau A. K. į oro uostą neatvyko. Kitas perdavimas buvo numatytas 2024 m. gegužės 17 d., tačiau buvo pranešta, kad A. K. Ispanijoje pasipriešino įlaipinimui į lėktuvą ir nebuvo pargabentas į Lietuvą. Realiai nuteistasis į Lietuvą pergabentas 2024 m. birželio 15 d. Taigi jis buvo pabėgęs į užsienį ir slapstėsi nuo teismo daugiau nei metus laiko – nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki, kol 2024 m. birželio 15 d. buvo pergabentas į Lietuvos Respubliką.

17. Iki nuteistojo pabėgimo teisminis bylos nagrinėjimas vyko intensyviai, buvo apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, apklaustas pats įtariamasis. Sutinkama su tuo, kad nuteistajam jau grįžus į Lietuvą ir tęsus dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime jis vėl buvo laikinai sustabdytas dėl paskirtos ekspertizės, tačiau pastebėtina, kad šios aplinkybės (tikslios statulėlių, kurias nuteistasis pasikėsino pavogti, vertės) tikslų ištyrimą dar 2023 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu inicijavo nuteistojo gynėja. 2024 m. spalio 8 d. buvo apklausta dailėtyrininkė G. G., kuri, apžiūrėjusi teisiamajame posėdyje statulėles (jų duženas) paaiškino, kad preliminariai jas vertintų kaip 18, 19 ir 20 amžiaus dirbinius, įvertino mažesnėmis kainomis nei A. M., taip pat nurodė, kad šiuo metu negali tiksliai pasakyti. Muziejai dažniausiai tų skulptūrėlių neperka. Demonstruojamos nebent kolekcininkų gautos statulėlės. Jie kainas pasako iš internete vykstančių aukcionų. Apklausos metu nepavykus nustatyti tikslių aplinkybių, 2024 m. spalio 17 d. buvo paskirta ekspertizė, o atsižvelgus į 2024 m. gruodžio 19 d. pateiktas išvadas konstatuota, jog nepasitvirtino pasikėsinimą pagrobti kvalifikuojantis požymis, t. y., didelė vertė, todėl A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, kaip svetimo turto vagystė (pasikėsinimas) įsibrovus į patalpą. Pažymėtina, kad ekspertizės trukmė nepriklauso nei nuo teismo nei nuo kitų proceso dalyvių valios. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog ekspertinis tyrimas buvo paskirtas nepagrįstai, kadangi dėl pasikėsinto pavogti turto vertės kilo ginčas, atlikus ekspertizę nustatytos tikrosios aplinkybės – t. y. pasikėsinto pagrobti turto vertė. Atlikta ekspertizė netgi buvo naudinga paties nuteistojo teisinei padėčiai, kadangi jo veika kvalifikuota ne kaip pasikėsinimas padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, o kaip pasikėsinimas padaryti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręsti, kad paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga, nėra pagrindo, taip pat, nėra pagrindo ir teigti, jog bausmė turi būti mažinama dėl per ilgos proceso trukmės. Baudžiamasis procesas A. K. atžvilgiu (nuo pirmo pranešimo apie įtarimą 2022 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio priėmimo 2025 m. birželio 12 d.) vyko apie 3 metus, iš kurių pusę metų sudarė atliekamas ikiteisminis tyrimas, vienerius metus paties nuteistojo slėpimasis nuo teismo, 2 mėnesius ekspertinės išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybių teisingo kvalifikavimo laukimas, likusią dalį – intensyvus teisminis bylos nagrinėjimas, kurio metu buvo apklaustas nuteistasis, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertė. Įvertinus išdėstytą, konstatuoti, kad procesas buvo neproporcingai ilgas ir pažeidė nuteistojo teises, dėl kurių jam turėtų būti taikoma kompensacija, nėra pagrindo.

19. Aukštesnysis teismas negali sutikti ir su skundu dalyje dėl neteisingai įskaityto nuteistojo suėmime išbūto laiko. Pirmosios instancijos teismas į galutinę paskirtą bausmę įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 10 d. 11.10 val. iki 2022 m. gegužės 11 d. 19.34 val., t. y. dvi dienas, ir suėmime nuo 2024 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtą laiką, taip pat į bausmės laiką įskaitė laiką, A. K. išbūtą sulaikyme ir suėmime pagal Europos arešto orderį: pirmą kartą sulaikytas 2023 m. spalio 9 d. ir suimtas iki 2023 m. spalio 11 d., t. y. 2 dienas, antrą kartą sulaikytas 2024 m. gegužės 6 d. ir suimtas iki faktinio perdavimo dienos 2024 m. birželio 13 d. Iš byloje esančių duomenų Ispanijos Karalystės elektroninio laiško (t. 6, b. l. 120) matyti, kad A. K. į bausmių vykdymo centrą Ispanijoje atvyko 2024 m. gegužės 6 d., todėl būtent nuo šios dienos ir yra skaičiuojamas jo sulaikymas ir suėmimas Ispanijoje pagal Europos arešto orderį. Kiti jo laikino sulaikymo laikotarpiai taip pat įskaityti tinkamai.

20. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.