Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės (toliau – pareiškėjo atstovė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria A. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – pratęsta 3 mėnesiams nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K.: 1) nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-399-961/2023 A. K. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2022 m. kovo 13 d., apie 19.35 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą – 705 Eur grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2022 m. balandžio 14 d., apie 22.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs duris, įsibrovė į P. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, P. V. priklausantį didelės – 13 000 Eur vertės turtą – 4 vnt. porcelianinių statulėlių, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas P. V..

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2022 m. gegužės 8 d., apie 03.15 val., turėtu raktu atrakinęs duris, įsibrovė į G. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, G. K. priklausantį bendros 480 Eur vertės turtą – 300 Eur grynųjų pinigų ir 180 Eur vertės vyrišką striukę „Zara“, bei J. M. priklausantį turtą – 180 Eur grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – 3 mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 11 d., nustatant šias sąlygas: 1) nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęsta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai, įpareigojant jį: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu, kiekvieną savaitės dieną nuo 20.00 val. iki 07.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi pratęstas A. K. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. vasario 11 d., paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytas sąlygas.

7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – pratęsta 3 mėnesiams nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., įpareigojant kaltinamąjį A. K.: 1) nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

8. Skundu kaltinamojo A. K. gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį, kaip nepagrįstą.

8.1 Skunde pabrėžiama, kad kaltinamasis A. K. dėl savo padarytų dviejų pirmųjų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi bei žada artimiausiu metu atlyginti padarytą žalą. Tačiau kaltinamasis nesutinka su jam inkriminuota trečiąja nusikalstama veika, dėl kurios byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jis šią veiką padarė.

8.2 Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – taikymo terminą, nurodė tik formalų pagrindą, jog A. K. yra kaltinamas sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, kas rodo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tačiau, remiantis tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika, vien tik gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo tęsti asmeniui taikomos kardomosios priemonės terminą. Kaltinamojo A. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jis gali pabėgti (pasislėpti) nuo teismo net į užsienį ir trukdyti teisminiam bylos nagrinėjimui.

8.3 Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl intensyvios priežiūros tolimesnio taikymo, atsižvelgė tik į nusikalstamų veikų sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis dirba net keliose darbuose – UAB „N.“, (duomenys neskelbtini), bei VšĮ „I.“ projekte „(duomenys neskelbtini)“, kur puikiai pritapo bei teigiamai charakterizuojamas, ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat puikiai charakterizuojamas ir savo buvusios darbovietės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje nepakankamai stiprūs, nes jis nėra saistomas su savo darbovietėmis ilgalaikiais ir lojaliais saistais. Tai, kad kaltinamasis praeityje teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo manymo, kad jis ten turi ryšių, todėl gali bėgti ir slėptis, be to, jam yra taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Taigi, įvertinus tik kaltinamojo charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgus tik į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, bei į gresiančios bausmės griežtumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra adekvati. Akivaizdu, kad kaltinamojo teisės suvaržytos, pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, kitus BPK reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei BPK normas. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta, nesant visų būtinų BPK 131¹ straipsnyje numatytų sąlygų ir pagrindų, bei yra nebūtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

8.4 Skunde pažymima, jog kaltinamasis A. K. neturi jokių ketinimų slapstytis nuo teismo ar kitaip trukdyti teismo procesui. Kaltinamojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į ilgą kardomosios priemonės taikymo terminą. Kaltinamasis pažymi, kad per pastarąjį laikotarpį jis nepadarė nė vieno kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo, visada atvyksta į teismo posėdžius ir netrukdo proceso eigai. Be to, dėl jau ilgą laiką ant kojos esančio elektroninio stebėjimo įtaiso kaltinamasis jaučia ne tik nepatogumą, bet turi ir sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) nuo įtaiso diržo, dėl ko kreipėsi pas gydytoją. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau nuo to laiko jo elgesys yra pasikeitęs, A. K. stengiasi sėkmingai integruotis į visuomenę, gyventi ir elgtis tinkamai, rodo didelį norą pasitaisyti, turi teigiamą požiūrį į darbą, kas patvirtina tai, kad darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad intensyvios priežiūros taikymo pagrindai jau yra išnykę bei, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir esant jau paskirtoms kardomosioms priemonėms – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti bei dokumentų paėmimui, todėl intensyvios priežiūros taikymas yra per griežtas suvaržymas bei yra perteklinis.

8.5 Skunde taip pat pažymima, kad taikomas intensyvios priežiūros sąlygas šiuo atveju galima vertinti kaip neproporcingai ribojančias kaltinamojo A. K. teises. Pagal teismo nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, kaltinamasis turi galimybę nebūti savo gyvenamojoje vietoje nuo 07.00 val. ryto iki 20.00 val., kas neleidžia jam iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą, nes UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) jo, kaip (duomenys neskelbtini), darbas baigiasi 23.00 val. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos nesuteikia kaltinamajam galimybės turėti tuos ilgalaikius ir lojalius saistus su darboviete, apie kuriuos pats teismas teigia skundžiamojoje nutartyje, be to, tai trukdo palaikyti socialinius ryšius, puoselėti susiklosčiusius su (duomenys neskelbtini) administracija ir kolektyvu gerus santykius. Dėl taikomų apribojimų kaltinamasis negalės susirasti geriau apmokamo darbo. Vis tik, jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant pareiškėjo atstovės skundą, konstatuos, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – turi būti taikoma toliau, skundu prašoma, siekiant kaltinamajam A. K. pilnavertiškai naudotis savo teise į darbą, pakeisti nustatytus ribojimus iš būti namuose nuo 20.00 val. į būti namuose nuo 23.30 val., nes kaltinamasis, kaip (duomenys neskelbtini), turi dirbti UAB „N.“ iki 23.00 val., o tai patvirtina A. K. pateiktas darbo grafikas.

9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundas atmetamas.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-399-961/2023, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

11. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

12. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, nevertina. Įtariamojo (kaltinamojo) kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl aukštesnės instancijos teismas išsamiau neanalizuoja kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundo teiginių dėl kaltinamojo A. K. nesutikimo su jam inkriminuojama trečiąja nusikalstama veika, dėl kurios, jų vertinimu, byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė šią veiką. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo A. K. parodymuose, nukentėjusiųjų parodymuose, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kratos protokole, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šių duomenų pagrindu spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – A. K. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo prie pagrįstos išvados, kad šiuo atveju nėra išnykę kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo A. K. pagrindai. Kaip žinia, kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš įtariamąjį (kaltinamąjį) siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Skundžiamoje nutartyje sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą pirmosios instancijos teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam A. K. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

14. Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – intensyviosios priežiūros – taikymo terminą, nurodė tik formalų pagrindą, jog A. K. yra kaltinamas sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, kas rodo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad vien tik gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo tęsti asmeniui taikomos kardomosios priemonės terminą, tačiau pažymėtina, kad galimos bausmės griežtumas yra tik vienas kriterijų sprendžiant apie kardomosios priemonės pagrįstumą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – A. K. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog kaltinamasis A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba net keliose darbuose – UAB „N.“, (duomenys neskelbtini), bei VšĮ „I.“ projekte „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, bei teigiamai charakterizuojamas savo buvusios darbovietės. Šios aplinkybės buvo ir tebėra reikšmingos sprendžiant klausimą, susijusį su kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymu. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis A. K. nevedęs, neturi šeimos, kaltinamas galimai padaręs dvi apysunkias nusikaltimas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir pasikėsino padaryti vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Be to, A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą 1 metams, be kitų teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Taigi, naujas šiame baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas veikas, jis galimai padarė terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidęs teismo nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą – nustatytu laikotarpiu būti namuose. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pripažinus kaltinamąjį A. K. kaltu, jam gali būti paskirta griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau A. K. (duomenys neskelbtini) teistas 11 kartų, beveik visus – už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas teistas užsienyje ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)). Be to, teistumai užsienio valstybėse leidžia daryti pagrįstą išvadą apie kaltinamojo A. K. galimus ryšius, jo galimybes bėgti ir slėptis užsienyje. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis A. K. 2023 m. sausio 4 d. sudarė darbo sutartį su VšĮ „I.“ darbo projekte „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. sausio 25 d. sudarė darbo sutartį su UAB „N.“, jis šią darbinę veiklą pradėjo palyginti nesenai ir, nors yra gerai charakterizuojamas buvusio darbdavio VšĮ „S.“, su naujomis darbovietėmis kaltinamasis nėra saistomas ilgalaikiais ir lojaliais saitais. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jo ankstesnius teistumus, galimus ryšius užsienio valstybėse, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

16. Skunde pabrėžiama, jog kaltinamajam jau ilgą laiką yra taikomi antros pagal griežtumą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – suvaržymai. Nors pastaroji kardomoji priemonė yra viena iš griežčiausių BPK numatytų kardomųjų priemonių, vis tik, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamąjį A. K. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, už sunkų nusikaltimą gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – šiuo metu yra adekvati. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, EŽTT praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei šioje proceso stadijoje dar yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl kaltinamojo A. K. patiriami laikino pobūdžio teisių ir laisvių suvaržymai pateisinami tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

17. Byloje nėra ginčo, kad per paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą kaltinamasis A. K. jos sąlygų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad kaltinamasis per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį nepažeidė šios procesinės poveikio priemonės sąlygų, patvirtina, jog parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Be to, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė bei prioritetinė, paneigianti būtinybę užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Atvirkščiai, esant duomenų apie skirtos kardomosios priemonės pažeidimus, galėtų būti svarstomas taikomos kardomosios priemonės sąlygų griežtinimo ar griežtesnės kardomosios priemonės taikymo klausimas.

18. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Taigi, nustatęs, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikymas nebereikalingas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bet kuriuo metu gali kardomąją priemonę panaikinti ar pakeisti.

19. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis A. K. dėl jau ilgą laiką ant kojos esančio elektroninio stebėjimo įtaiso jaučia ne tik nepatogumą, bet turi ir sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) nuo įtaiso diržo, dėl ko kreipėsi pas gydytoją. Šiame kontekste pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų. Todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors pateiktame skunde taip pat akcentuojama kaltinamojo sveikatos būklė, tačiau įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog kaltinamajam A. K. sukelta (duomenys neskelbtini) turi tiesioginį priežastinį ryšį su dėvima apykoje. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai dėl kaltinamojo sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) – konkrečiu atveju nešalina jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo pagrindų, juo labiau nepaneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbos.

20. Skunde akcentuojama, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir esant jau paskirtoms kardomosioms priemonėms – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti bei dokumentų paėmimui, todėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymas kaltinamajam A. K. yra per griežtas suvaržymas bei yra perteklinis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – tolesnis taikymas kaltinamajam yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes. Tai, kad kaltinamajam A. K. taikomos dar ir kitos kardomosios priemonės irgi nereiškia, kad jos yra perteklinės. A. K. netaikoma pačios griežčiausios rūšies kardomoji priemonė – suėmimas, o visų jam taikomų švelnesnių priemonių kompleksas yra proporcingas jau išvardintų šios bylos aplinkybių visumai.

21. Skunde taip pat pažymima, kad pratęsta kardomąja priemone – intensyvia priežiūra – ribojama kaltinamojo teisė į darbą, be to, tai trukdo palaikyti socialinius ryšius. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaltinamajam A. K. taikomos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamojo teises, nes pagal skundžiamoje nutartyje teismo nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, kaltinamasis A. K. įpareigotas nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o likusiu paros metu visas savaitės dienas jis gali nevaržomai judėti, kas reiškia, kad teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes tiek palaikyti socialinius ryšius ir rūpintis savo sveikata, tiek užsiimti darbine veikla. Todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyti apribojimai negali būti vertinami kaip neproporcingi. Sutiktina, kad taikoma kardomoji priemonė tam tikru mastu riboja kaltinamojo laisvę, tačiau tokie suvaržymai yra laikino pobūdžio. Be to, skunde nenurodyta ir aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų apribojimų kaltinamasis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.

22. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus dėl nurodomų darbinių poreikių tenkinimo ir byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo darbo vietą bei darbo laiką, sprendžia, jog kaltinamojo gynėjos prašymas, siekiant kaltinamajam A. K. pilnavertiškai naudotis savo teise į darbą, pakeisti nustatytus ribojimus iš būti namuose nuo 20.00 val. į būti namuose nuo 23.30 val., nes kaltinamasis, kaip (duomenys neskelbtini), turi dirbti UAB „N.“ iki 23.00 val., negali būti tenkinamas, kadangi iš pateiktos kaltinamojo darbo sutarties, sudarytos su UAB „N.“, 4 punkto matyti, jog sutartimi nustatoma darbo savaitės trukmė (darbo laiko norma): 40 valandų per savaitę, tačiau minėtoje darbo sutartyje nėra nurodomas konkretus darbo valandų grafikas nuo kada kaltinamasis A. K. pradeda dirbti darbą ir kada jį baigia UAB „N.“. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, UAB „N.“ darbo laikas, kuris, kaip kaltinamojo gynėja skunde nurodo, baigiasi 23.00 val., nebūtinai sutampa su kaltinamojo A. K. darbo pabaiga, todėl šie skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. ar jo gynėja advokatė Liubovė Kuprusevičienė, norėdami, kad būtų pakeistos taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygos, su prašymu gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikdami tai patvirtinančius duomenis. Esant pagrindui, Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tokius prašymus, atitinkamai gali patikslinti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas.

23. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.