Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo R. K., sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui S. S., nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo įgaliotam atstovui advokatui V. B., kaltinamojo gynėjui bei civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), \, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis vairuotoju - ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, jog 2013 m. vasario 1 d., apie 06 val. 30 min., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 94.500 km., Kalvarijos sav., R. J., neatsargiai vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį automobilį “Mercedes Benz“, valstybinis (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 123 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimus – apvažinėdamas dešinėje kelio pusėje stovėjusį krovininį automobilį ir pareigūną, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais antra eismo juosta važiavusiu vilkiku „Volvo FH 42T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, vairuojamo A. Š., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kliniškai konstatuota kairio žasto trauminė amputacija, įvyko kairės mentės lūžimas, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, trauminis šokas III°, buvo padarytos muštinės plėštinės žaizdos galvos, dešinės pažandės ir kaklo srityse, nes dėl kairio žasto trauminės amputacijos nukentėjusysis A. Š. neteko 60 procentų bendro pastovaus darbingumo.

Kaltinamasis R. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nei jo vairuojama transporto priemonė, nei iš priešais atvažiuojantis sunkvežimis nebuvo įvažiavę į priešpriešinę eismo juostą, tačiau ties ašine linija įvyko automobilių kontaktas šonais ir kilo šis eismo įvykis. Jis prieš įvykį važiavo leistinu greičiu antra eismo juosta, nes lenkė pasienio policijos pareigūnų sustabdytą ir priešais kelkraštyje stovėjusį kitą krovininį automobilį. Pasienio policijos pareigūnas stovėjo šalia sustabdyto krovininio automobilio kabinos, šalia vairuotojo pusės durelių, pirmoje eismo juostoje. Jo vairuojama transporto priemonė buvo nutolusi nuo dvigubos ašinės linijos apie 10 cm atstumu. Įsitikinęs, kad jo vairuojamo autovežio priekaba pareigūno nekliudys, akis pakėlė į priekį. Pamatė, kad Lenkijos kryptimi antra eismo juosta važiuojantis sunkvežimis važiuoja labai arti dvigubos ištisinės linijos. Manydamas, kad jų automobilių kairės pusės šoniniai veidrodėliai gali kliudyti vienas kitą, pasuko vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Lenkijos kryptimi važiavęs automobilis kairės pusės šoniniu veidrodžiu kliudė jo vairuojamo automobilio kairės pusės šoninį veidrodį. Po to nieko nematė, nes į akis pažiro kairės pusės šoninių durelių išmušto stiklo šukės (T. 2, b.l. 122-123).

Nors kaltinamasi neigia kaltę dėl šio eismo įvykio kilimo, neigdamas, jog jo automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau tokius jo aiškinimus paneigia liudytojų parodymai, bylos rašytiniai įrodymai.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4d., įrodymų patikrinimui buvo perskaityti nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog 2013-02-01, apie 06.30 val., vairavo vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe. Važiavo keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, apie 50-60 km/h greičiu, savo eismo juosta. Prasilenkdamas su kitoje kelio eismo juostoje važiavusiu vilkiku, pajautė stiprų smūgį į kabiną. Po smūgio prarado sąmonę. Kas vyko po to nepamena (T. 2, b.l. 65-66, 69).

Liudytojas Z. Š. parodė, jog nukentėjęs A. Š. yra jo brolis. Pastarojo būklė sunki. Brolis negali savęs apsitarnauti, šiuo metu ištikęs insultas, turi neįgalumą. Teigė, jog brolio drabužiai buvo sukarpyti ligoninėje, telefonai sudaužyti įvykio metu.

Liudytojas G. R. parodė, kad su pareigūnu G. G. buvo eismo įvykio vietoje. Atvykę jau nerado pasieniečių prieš tai buvusio sustabdyto krovininio automobilio. R. J. negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko susidūrimas ir, kas dėl to kaltas. Jis nubraižė eismo įvykio vietos planą- schemą, pagal kurią, jo manymu, kaltinamojo vairuojamas krovininis automobilis išvažiavo šį priešpriešinio eismo juostą ir kliudė iš priešais atvažiuojančio ir nukentėjusiojo vairuojamą krovininį automobilį.

Liudytojas G. G. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas G. R..

Liudytojas R. J., dirbantis VSAT pasieniečiu, parodė, kad 2013 m. vasario 1 d., apie 06.30 val., su kolega T. S. netoli Lenkijos-Lietuvos pasienio sustabdė patikrinimui krovininį automobilį. Tarnybinį automobilį pastatė iš galo sustabdytam krovininiam automobiliui dešinėje kelio pusėje. Jų automobilio kairės pusės ratai buvo truputį ant kelio važiuojamosios dalies, pirmoje eismo juostoje, apie 1 m atstumu nuo kelkraščio. Jis buvo prie savo tarnybinio automobilio, o T. S., priėjęs prie sustabdyto krovininio automobilio vairuotojo kabinos, tikrino vairuotojo ir krovinio dokumentus. T. S. stovėjo pirmoje eismo juostoje ir pravažiuojančiam iš paskos transportui, kaip ir sustabdytas krovininis automobilis, netrukdė. Paties krovininių automobilių susidūrimo įvykio jis nematė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b.l. 60-64) liudytojas R. J. parodė vietą, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, vietą, kur stovėjo jų sustabdytas krovininis automobilis.

Liudytojas T. S. patvirtino, kad jų su pareigūnu R. J. sustabdė patikrinimui krovininį automobilį. Šis sustojo arčiau kelkraščio, automobilio kairės pusės ratai buvo ant važiuojamosios dalies, pirmoje eismo juostoje, apie 1-2 m. atstumu nuo kelkraščio. Jis ėjo pirma eismo juosta prie sustabdyto automobilio vairuotojo kabinos patikrinti dokumentų, kai išgirdo stiprų smūgį. Atsisukęs pamatė, jog nuo Lietuvos pusės važiavęs krovininis automobilis išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiuoją į griovį, o iš priešais važiavęs autovežis pavažiuoja į priekį ir sustoja šalikelėje. Negalėjo pasakyti, kurioje kelio dalyje įvyko susidūrimas. Nurodė, jos jis, stovėdamas prie sustabdyto krovininio automobilio kabinos, iš vairuotojo pusės- eismui netrukdė, nes prieš tai pravažiavo antra eismo juosta kelios krovininės mašinos.

Savo nurodytus parodymus liudytojas T. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b.l. 53-57).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 94.500 kilometre., Kalvarijos sav. Užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas, išoriniai sugadinimai, duomenys, apibūdinantys susidūrimo vietą. Paimti daiktai: krovinis vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovininis vilkikas „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „LOHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nauji AUDI markės automobiliai, duženos, nuolaužos, stiklas, licenzijos kopija, važtaraščiai, sertifikatas, greičio ribojimo prietaiso nustatymo pažyma, tech. apžiūros rezultatų kortelė, tachografas, skaitmeninė tachografo kortelė su jame esančia vairuotojo asmens kortele, LR piliečio pasas, registracijos liudijimas, draudimo sutartis, kosmetikos krepšelis, du lapeliai tablečių, mobilaus ryšio telefonas, SIM kortelė, piniginė, darbo pažymėjimas, banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, pinigai, piniginė, GPRC prietaisais (navigacija), DVD leistuvas. Nubraižyta schema, padarytos fotonuotraukos, kurios patalpintos CD-R diske (T. 1, b.l. 6-18). Daiktai ir dokumentai grąžinti (T. 1, b.l. 92, 102, 103, T. 2, b.l. 162).

Transporto priemonės „Mersedes Benz 1841“, v.nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės ir kitų automobilių aprašuose užfiksuota automobilių techninė būklė po eismo įvykio, fiksuoti apgadinimai (T. 1, b.l. 18-28).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota automobilių techninė būklė po eismo įvykio, fiksuoti apgadinimai (T. 1, b.l. 29-38).

2013-02-05 specialisto išvadoje Nr. T-A 1436/13(01) užfiksuota, kad 2013-02-01, 08.10 val. A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b.l. 50).

2013-02-01 asmens blaivumo teste užfiksuota, kad R. J. 2013-02-01, 08.29 val. nustatytas 0,00 promilės girtumas (T. 1, b.l. 40).

Automobilių apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti automobiliais, kurie susidūrė eismo įvykio metu – „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Fiksuoti apgadinimai, padarytas įrašas, kuris patalpintas CD-R diske (T. 1, b.l. 61-67).

Tachografo apžiūros protokole užfiksuota, kad R. J. vairuojama transporto priemonė pradėjo važiuoti 06.10 val. Sustojo pavažiavus 5 min. Didžiausias važiavimo greitis 58-59 km/h (T. 1, b.l. 68-69).

Tachografo apžiūros protokole užfiksuota, kad matosi užrašas „Volvo“, viduje įdėta kortelė, kurios išimti nėra galimybės. Tachografo korpusas deformuotas (T. 1, b.. 70-71).

2013-03-26 tarnybiniam pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio apžiūros metu buvo rastas ir paimtas vilkiko „Volvo“ skaitmeninis tachografas. Jis mechaniškai apgadintas. Duomenys apie vairuotojo darbo ir poilsio režimą išimti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo (T. 1, 74-75).

2013-02-28 specialisto išvadoje Nr. G 161/13 (09) A. Š. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio žasto trauminė amputacija, kairės mentės lūžimas, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, trauminis šokas III°, muštinės plėštinės žaizdos galvos, dešinės pažandės ir kaklo srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio dalimis ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-02-01 įvykusio eismo įvykio metu (T. 1, b.l. 77).

2013-06-13 specialisto išvadoje Nr. 11-1148 (13) konstatuota, kad tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje, autovežio Mercedes Benz vairuotojo R. J. veiksmai – apvažiuodamas dešinėje kelio buvusius krovininį automobilį ir pareigūną, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais antra eismo juosta važiavusiu vilkiku Volvo FH 42T su puspriekabe, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad vilkiko „Volvo FH 42T“ vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Autovežio „MB“ vairuotojas R. J., važiuodamas antra eismo juosta ir neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio (T. 1, b.l. 81-86).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - grąžinti (T. 1, b.l. 92, 102, 103, T. 2, b.l. 162).

Įrodymų tyrimo metu teismui buvo pateikta specialisto V. M., turinčio transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, 2014 04 25 išvada MV 2014-20 ( b.l. 5-24, T. 3 ), kurios tiriamojoje dalyje bei išvadoje nurodyta, jog negalima nustatyti, kurioje vietoje ( kelio skersinių matmenų atžvilgiu) įvyko nurodytų transporto priemonių susidūrimas ( susidūrimas įvyko arti dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos, tai galėjo įvykti tiek kelio pusėje, skirtoje važiuoti link Suvalkų, tiek priešingoje kelio pusėje ), todėl techniniu požiūriu negalima nustatyti, kurie eismo įvykio dalyvio veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Siekiant pašalinti abejones, dėl kurio iš nurodytų krovininių automobilių vairuotojų veiksmų kilo eismo įvykis, buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra ( b.l. 117- 120, T. 3), paskirta kita eismo įvykio ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus trijų ekspertų komisijai.

Minėtos ekspertų komisijos ekspertizės akte ( b.l. 156 -166, T. 3) konstatuota, jog sunkvežimio „Mersedes Benz 1841“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „L. E. 21ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas su vilkiku „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „ Schmitz SCS 24/2 13.62“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko kelio Suvalkai _ Marijampolė važiojamosios dalies kairėje pusėje, tikėtina, tiek grūdų išsibarstymo zonos, turėjusios daugiau apibrėžtą ribą, pažymėtą 8 pav. geltona brūkšnine linija, kelio Marijampolė – Suvalkai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, pradžia.

Eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „Mersedes Benz 1841“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „L. E. 21ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. J., apvažiuodamas kelio Suvalkai- Marijampolė dešinėje kelio pusėje sustabdytą patikrinimui sunkvežimį ir šalia jo kabinos stovėjusį pareigūną, išvažiavo iš dalies į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, kur jo vairuojamas transporto priemonių junginys susidūrė su priešpriešais link Suvalkų važiavusio A. Š. vairuojamu vilkiku „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „ Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išvadoje teigiama, jog vairuotojo R. J. veiksmai nurodytoje situacijoje buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, jog R. J., vairuodamas automobilio „Mersedes Benz 1841“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „L. E. 21ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET ) 123 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimus, jog „ Mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje“ bei „Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama”, ir, apvažiuodamas kelio Suvalkai- Marijampolė dešinėje kelio pusėje sustabdytą patikrinimui sunkvežimį ir šalia jo kabinos stovėjusį Valtybės sienos apsaugos tarnybos pareigūną T. S., išvažiavo iš dalies į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, kur jo vairuojamas transporto priemonių junginys susidūrė su iš priešpriešais link Suvalkų važiavusio nukentėjusiojo A. Š. vairuojamu vilkiku „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „ Schmitz SCS 24/2 13.62“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėęl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam A. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes kliniškai konstatuota kairio žasto trauminė amputacija, įvyko kairės mentės lūžimas, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, trauminis šokas III°, buvo padarytos muštinės plėštinės žaizdos galvos, dešinės pažandės ir kaklo srityse, nes dėl kairio žasto trauminės amputacijos nukentėjusysis A. Š. neteko 60 procentų bendro pastovaus darbingumo.

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3d., požymius, nes dėl kaltinamojo R. J. KET 123 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimų pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kur R. J. buvo kaltinamas papildomai pažeidęs KET 9p. reikalavimus, t.y.“ nesilaikęs eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turtui ar nebūtų sutrikdyta kitų asmenų sveikata“, nes tai yra bendro pobūdžio norma, kuri konkuruoja su specialiomis normomis-tų pačių taisyklių 123 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimais, kur pasakyta, kad „ Mopedų, lengvųjų keturračių vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje“ bei „Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama”.

Teismas pažymi, jog pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjęs, priežastis, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiesiogiai buvęs priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu-buvo minėtų taisyklių 123 p., 3 priedo 1.3 p. reikalavimų pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 9p. reikalavimo nesilaikymas ( pažeidimas ) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusius eismo įvykiu.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl 547 499,89 litų ( šiuo metu atitinka 158 566, 93 Eurų, T. 2, b.l. 74-97), tame skaičiuje dėl 447 499, 89 Lt. turtinės, atitinkamai 129 604, 93 Eurų ( t.y., dėl nuo įvykio iki senatvės pensijos 2023 08 22 priteistinų negautų pajamų 428, 089, 33 Lt, 2000 Lt. sugadintų daiktų ) žalos priteisimo iš UAB DK „PZU Lietuva“ bei 100 000 Lt, atitinkamai 28 962 Eurų, neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinių atsakovų R. J. bei jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkinamas iš dalies.

LR CK 6. 249 str. numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal LR CK 6.283 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

LR CK 6. 264 str. numatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines ( tarnybines ) pareigas, kaltės.

LR CK 6.250 str. 1d. nurodyta, jog neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

LR CK 6.250 str. 2d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Šioje byloje civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ( toliau Įstatymas ) bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo bei draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis ( toliau Taisyklės ) tenka pareiga iš sutarties, kuria buvo apdrausta UAB (duomenys neskelbtini)priklausanti transporto priemonė „MB“, v.nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo kaltinamasis R. J., atlyginti nukentėjusiajam A. Š. padarytą turtinę žalą ( negautas pajamas, žalą dėl sugadinto turto ).

Teismas sutinka su civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“( b.l. 68-70, T. 3 ) rašytiniais argumentais, jog nukentėjęs A. Š. nepagrįstai į savo negautas pajamas įskaičiuoja ir jo gaunamus dienpinigius. Vadovaujantis Taisyklių 9p., asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis (...) negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 05 27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašo ( toliau Aprašas ) 6.1 p., apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, ( ... ), skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį ( ar jo dalį ) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokesti, vadovaujantis Aprašo 5.5 p., neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Kadangi eismo įvykis buvo 2013-02-01, todėl pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus iš darbovietės, įvertinus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį 2012 m. lapkričio ir gruodžio bei 2013 m. sausio mėnesiais, darytina išvada, vidutinis A. Š. mėnesio darbo užmokestis iki eismo įvykio sudarė 397,64 Lt. ((525,60 Lt 3,67Lt)/2 mėn.), o vidutinis darbo dienos užmokestis- 19,88 Lt (795,27/40 d.d.).

Ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiojo nedarbingumas siejamas su dviem periodais, t.y., su laikinu nedarbingumu nuo 2013-02-01 iki 2013-06-25 ir nustatytu nedarbingumu nuo 2013-06-25 iki 2013-10-31. Pirmuoju laikotarpiu, A. Š. nedirbo 98 darbo dienas, per kurias būtų gavęs 1.948,24 Lt (19.88 Lt x 98 d.d.) darbo užmokesčio, tačiau jam išmokėta didesnė- 2.831,44 Lt ligos pašalpa. Antruoju laikotarpiu, A. Š. nedirbo 92 darbo dienas, per kurias gavo 1.828,96 Lt(19.88 Lt x 92 d.d.) darbo užmokesčio, tačiau jam išmokėta 2.296,88 Lt netekto darbingumo pensijų.

Pažymėtina ir tai, jog dėl transporto priemonės valdytojo kaltės nukentėjusysis nuo 2013-06-neteko 55 procentų darbingumo, o nuo 2013-08-13 - 60 proc. darbingumo, kas reiškia, kad atsakovas privalo atlyginti tik dėl jo kaltės atsiradusią žalą (analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 S.M. v. UAB „Yazaky ig Technologies Lietuva"). Vadovaujantis 1997-01-16 LAT teisėjų Senato nutarimu Nr. 2 „ Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, pirmiausia nustatoma vidutinio mėnesio uždarbio dalis, kurios nukentėjusysis neteko dėl sužalojimo, ji atitinka netekto darbingumo procentus (21 punktas). Vadinasi, apskaičiuojant atsakovo pareigą atlyginti turėtą gauti nukentėjusiojo darbo užmokestį, ši dalis laikotarpiu nuo 2013-06-25 iki 2013-08-13 dar turėtų būti mažinama 45 procentų, o nuo 2013-08-13 mažinama 40 proc.

Įvertinus tai, jog nukentėjusiojo po eismo įvykio gautos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa iki 2013-06-25 ir netekto darbingumo pensijos dydis nuo 2013-06-25), pilnai kompensuoja jo turėtas gauti pajamas ( LR CK 6. 290 str. ), dėl ko teismas daro išvadą, kad nuostolių negautų pajamų forma A. Š. nepatyrė. Dėl minėtų priežasčių UAB DK „PZU Lietuva" neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos negautoms pajamoms atlyginti, todėl A. Š. ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva" netenkintina.

A. Š. ieškinio reikalavimas dėl turtinės 2.000,00 Lt. žalos atlyginimo dėl patirtų nuostolių už sugadintus daiktus: telefoną- 400 Lt, dujinę viryklę -200 Lt, DVD leistuvą- 400 Lt, navigaciją- 300 Lt, striukę- 200 Lt., kelnes- 100 Lt, batus- 150 Lt, megztinį- 50 Lt, bei patalynę- 200 Lt. – tenkintina iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas Z. Š. ( nukentėjusiojo brolis) patvirtino, jog visi brolio drabužiai buvo prarasti ( ligoninėje sukartyti, kruvini), mobilaus ryšio telefonas sudaužytas. Iš byloje esančio vietos apžiūros protokolo ( b.l. 7, T. 1 ) matyti, jog eismo įvykio metu buvo paimti šie daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, be pakrovėjo, navigacija GPRC, DVD leistuvas „Toshiba“. Duomenų apie tai, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta dujinį viryklė-byloje nėra. Byloje yra pakvitavimas ( b.l. 103, T. 1 ) apie grąžintus A. Š. asmeninius daiktus, kur, be kitų išvardintų, nurodyta, jog nukentėjusiajam grąžinti ir du mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, DVD leistuvas „Toshiba“ bei GPRC prietaisas ( navigacija), dėl kurių nukentėjęs nurodė pretenzijų policijai neturintis. Grąžintų daiktų būklė ( sugadinti, sulaužyti ar ( ne ) veikiantys ) – nenurodyta.

Teismas daro išvada, jog eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiojo drabužiai, t.y., striukė- 200 Lt., kelnės- 100 Lt, batai- 150 Lt, megztinis- 50 Lt, bei patalynė- 200 Lt. vertės, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir ši suma- 700 Lt, kas atitinka 202, 73 EUR, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, priteisiama iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva".

Teismas sprendžia, jog nėra byloje jokių objektyvių įrodymų, kad A. Š. priklausantys du mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, DVD leistuvas „Toshiba“ bei GPRC prietaisas ( navigacija) ar dujinė viryklė buvo sugadinti ar sulaužyti eismo įvykio metu, todėl dėl šių daiktų vertės priteisimo ieškinio dalis netenkintina.

Byloje nustatyta, jog eismo įvykį, kurio metu atsirado nukentėjusiajam A. Š. nurodytos sunkios pasekmės bei buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, sukėlė R. J.. Kaltinamąjį tuo metu siejo darbiniai santykiai su civiliniu atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) ( jis tuo metu vykdė darbines pareigas ir vairavo civiliniam atsakovui priklausantį automobilį), todėl civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui A. Š. padarytą neturtinę žalą tiek, kiek tai viršija pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1d. ( toliau LR TPVCAPDĮ ) tenkančią iš sutartinių santykių kilusią pareigą kitam civiliniam atsakovui, t.y., draudimo bendrovei UAB DK „PZU Lietuva", kurioje eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB (duomenys neskelbtini)priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atlyginti neturtinę žalą pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. LR TPVCAPDĮ 11str. 1d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio metu nuo 2012 06 11, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ( tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos ) ir1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Bylos duomenimis ( tą patvirtino ir nukentėjusiojo atstovas advokatas V. B. ), jog civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva" nukentėjusiajam A. Š. atlygino maksimalią pagal draudimo sutartį 5 000 EUR neturtinės žalos sumą, todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva" atmetams, nes pareiga atlyginti neturtinę žalą dėl savo darbuotojo kaltų veiksmų tenka kitam civiliniam atsakovui, t.y., darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Neabejotinai byloje įrodyta, jog civiliniam ieškovui A. Š. buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes jam eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas ( visiškai amputuota kairė ranka). Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas įvairiose ligoninėse nuo 2013 02 01 iki 2013 03 26. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjęs kentė didelius fizinius skausmus, patyrė dideles moralines kančias, kurias jaučia iki dabar. Jo po to gydymas buvo tęsiamas namuose. Nuo 2013 birželio mėnesio nukentėjęs neteko 55 procentų darbingumo, o nuo 2013-08-13 - 60 proc. darbingumo. Bylos duomenimis ( b.l. 134, T. 3 ), nuo 2014 08 13 A. Š. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ( asmenį ištiko insultas). Paskutiniu metu jis buvo patalpintas į Utenos socialinės globos namus. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, šiuo metu ruošiamas procesas dėl jo pripažinimo neveiksniu bei globos nustatymo. Iš to daroma išvada, jog A. Š. pasveikimo galimybės yra minimalios.

Vadovaujantis šiuo metu formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, įvertinęs A. Š. sukeltas sunkias pasekmes, pasveikimo minimalią galimybę, teismas, atėmęs iš prašomos priteisti 100 000 Lt. neturtinės žalos sumos nukentėjusiajam draudimo kompanijos išmokėtų 5 000 EUR sumą ( 17 264 LT. ), iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)priteisia likusią 23 962 EUR ( 82 736 Lt. ) sumą.

Iš kaltinamojo R. J. priteisiamos 850, 84 EUR valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam procese ( dėl atstovo – advokato dalyvavimo procese ( b.l. 188, T. 3 ; LR BPK 106 str. 2d. )

UAB Lietuvos draudimas pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 9 935,00 litų turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 122, dėl eismo intensyvumo skaitiklio su programine įranga sugadinimo ) netenkinamas, nes ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ( nenurodytas atsakovas, neaišku kur ir koks įrenginys, kokiu būdu buvo sugadintas, kas yra atsakingas už padarytą žalą, be to, ieškinyje nurodyta, jog buvo sugadinti įrengimai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu eismo įvykis buvo kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 95-me kilometre).

Kaltinamasis R. J. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Administracine tvarka nebaustas. Padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip geras darbuotojas. (III t., b.l. 31). Yra vedęs ir augina mažametį sūnų ( b.l. 32-34, T. 3 ) bei išlaido dar vieną pilnametį vaiką ( b.l. 34, T. 3 ), žmona bedarbė ( b.l. 35, T. 3 ).

Teismas sprendžia, jog, vadovaujantis LR BK 54str. 2d., 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmę-baudą, kurią, teismo manymu, asmuo bus pajėgus sumokėti. Baudos dydis, įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus jo šeimos bei turtinę padėtį, nustatomas mažesnis, nei baudos vidurkis, numatytas LR BK 47str.,3d.,5p. Teismas sprendžia, jog, įvertinus įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, baudžiamosios poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 3d. (specialiosios teisės atėmimo ) netikslinga taikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307str., 308str.1d., teismas

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3d. ir už tai nuteisti 40 MGL dydžio, t.y., 1506, 40 EUR( vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir keturiasdešimties euro centų ) bauda.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam:

-iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 202, 73 EUR ( du šimtus du eurus ir septyniasdešimt tris euro centus ) turtinės žalos;

- iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)23 962 EUR ( dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus ) neturtinės žalos.

UAB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl 9935,00 litų turtinės žalos išieškojimo atmesti.

Iš kaltinamojo A. J. išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokato teisinių paslaugų teikimo nukentėjusiajam, t.y., 850, 84 EUR lt. ( aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt keturis euro centus), kuriuos asmuo privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.