- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2-27955-894/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11353-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai Ganienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. P., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. L., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atlygintinų paslaugų teikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 7973,90 Eur įsiskolinimą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 120,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2015-03-26 ieškovė su atsakove sudarė devynias krovinių pervežimo sutartis. Ieškovė teigia, kad sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovė dėl suteiktų paslaugų ieškovei pretenzijų neturėjo. Atsižvelgusi į tai, ieškovė pateikė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas, kurių bendra suma sudarė 7973,90 Eur. Tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, nors buvo raginama tai padaryti (3-6 b.l.).
2015-06-08 Kauno apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16469-894/2015, kuriuo ieškinį patenkino visiškai (65-67 b.l.).
2015-06-22 teisme gauti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravimai, kuriuose nurodyta, kad su priimtu preliminariu sprendimu atsakovė nesutinka. Atsakovė nurodo, kad krovinių gabenimo sutartis ieškovė turėjo vykdyti itin rūpestingai ir jai buvo keliami didesni nei bet kuriam kitam vežėjui atidumo reikalavimai. Vienas tokių reikalavimų buvo per 15 dienų po krovinio iškrovimo išsiųsti paštu užsakovui 2 CMR važtaraščius, su originaliu gavėjo spaudu ir parašu. Ieškovė neįvykdė šio savo įsipareigojimo. Ieškovės nurodomas UAB „Bijusta“ raštas dėl registruotų siuntų įteikimo ir pašto kvitas bei sąskaita nepatvirtina, jog atsakovė gavo originalius CMR važtaraščius. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog šalys sutartyje susitarė, kad 30 dienų terminas piniginei prievolei įvykdyti pradedamas skaičiuoti po visų originalių dokumentų gavimo datos. Anot atsakovės, ieškovė neįvykdė savo sutartyje numatytos pareigos pateikti 2 CMR važtaraščius su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu, todėl nuo sutartyje apibrėžto įvykio nepradėtas skaičiuoti ir nepasibaigė 30 dienų terminas. Atitinkamai nepasibaigus terminui, negalima reikalauti įvykdyti pinginės prievolės, kurios atsiradimas siejamas su termino pasibaigimu. Atsakovė nurodo, jog du kartus raštu, registruotu paštu kreipėsi į ieškovę, akcentuodama jos pareigą pateikti 9 CMR važtaraščius su originaliais krovinio gavėjo spaudu ir parašu. Atsakovė savo 2015-05-15 pranešime Nr. S15-012 nurodė, kad originalių dokumentų nepateikimas nukelia PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą už krovinių gabenimą atitinkamam vėlavimo laikui. Atsakovė savo 2015-06-02 rašytiniame pranešime Nr. S15-013 pakartotinai ragino pateikti reikalaujamus originalius dokumentus ir užtikrino apmokėsianti sąskaitas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ieškovė į raginimus nereagavo (89-91 b.l.).
2015-07-29 gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad, prieštaravimuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o patvirtintos CMR važtaraščių kopijos atsakovei yra pateiktos, tačiau atsakovė su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė (105 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
2015 m. birželio 8 d. preliminarus sprendimas pakeistinas. Patikslintas ieškinys tenkintinas.
2015-09-24 teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovas pateikė vietinio mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovui apmokėta 7 973,90 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant transporto paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. MST 0006204; Nr. MST 0006200; Nr. MST 0006205; Nr. MST 0006206; Nr. MST 0006212; Nr. MST 0006211; Nr. MST 0006247; Nr. MST 0006287; Nr. MST 0006288 (124 b.l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir ieškovui nustatytas terminas patikslinti ieškinį. Patikslintu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo: 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų už įsiskolinimo sumą – 7 973,90 Eur- nuo bylos iškėlimo teisme iki 2015-09-24 (7 973,90 Eur sumokėjimo dienos); 120,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti; kelionės išlaidas; 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą (130-132 b.l.). Atsakovo atsikirtimai į patikslintą ieškinį iš esmės grindžiami tuo, kad ieškovas nėra pateikęs CMR važtaraščių su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu, nuo kurių pateikimo pradedamas skaičiuoti suteiktų pervežimo paslaugų apmokėjimo terminas. Nesuėjus mokestinės prievolės įvykdymo terminui, negali būti skaičiuojamos palūkanos (137-139 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovui teismo posėdyje sumokėjus pagrindinę skolos dalį, ieškinio reikalavimai buvo patikslinti, teismas ginčą nagrinės pagal 2015-10-12 teisme pateiktus ieškinio reikalavimus.
Atsakovas patvirtino, kad dėl ieškovo atliktų pervežimo paslaugų jokių pretenzijų neturi. Iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar suėjo terminas atsakovui įvykdyti prievolę - apmokėti už pagal tarp šalių sudarytas transporto užsakymus- sutartis atliktus pervežimus.
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalių sudarytų transporto užsakymų-sutarčių (7, 14, 17, 20, 29, 32, 36, 40, 43 b.l.) 1 punktu, be kita ko, įsipareigojo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 15 dienų po krovinio iškrovimo atsiųsti paštu 2 vnt. CMR važtaraščių su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytų sutarčių 2 punktu, be kita ko, įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu UAB „MS Transport“ pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą už pilną krovinio pervežimo prievolės įvykdymą per 30 dienų nuo visų originalių dokumentų gavimo datos.
Ieškovas į bylą pateiktais UAB „Bijusta“ raštu dėl registruotų siuntų įteikimo ir AB „Lietuvos paštas“ kvitu bei sąskaita (49-52 b.l.) įrodinėjo, jog pašto siuntomis nusiuntė atsakovui visus reikalingus dokumentus, įskaitant CMR važtaraščius su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad minėtas siuntas gavo. Atsakovas patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovas dokumentus, kuriuos privalėjo atsiųsti pagal sutarčių 1 punktą, siųsdavo būtent pašto siuntomis, tokiu pačiu būdu, kaip ir buvo atsiųsti dokumentai ginčo sutarčių pagrindu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovo 2015-03-06 siųstą pašto siuntą atsakovas priėmė 2015-03-09; 2015-03-13 siųstas dvi siuntas atsakovas priėmė 2015-03-18; 2015-03-16 siųstą pašto siuntą atsakovas priėmė 2015-03-20; 2015-03-18 siųstą pašto siuntą atsakovas priėmė 2015-03-25; 2015-03-23 siųstą pašto siuntą atsakovas priėmė 2015-03-27 (49-50 b.l.). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas gavo per AB „Lietuvos paštas“ 2015-04-02 atsakovo jam išsiųstą siuntą (51-52 b.l.). Tačiau atsakovas ginčijo, kad minėtose šešiose siuntose be kitų dokumentų buvo ir CMR važtaraščiai su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu. Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog iš ieškovo priėmęs 6 siuntas su 9 įvykdytų pervežimų dokumentais laikotarpiu nuo 2015-03-09 iki 2015-04-05 atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl to, kad nėra pateikti reikalingi dokumentai. Pirmąjį pranešimą dėl dokumentų originalų pateikimo atsakovas ieškovui išsiuntė tik 2015-05-22, t.y. praėjus daugiau kaip 6 savaitėms nuo pirmosios siuntos gavimo (92-93 b.l.). Antrasis pranešimas ieškovui išsiųstas 2015-06-06, t.y. jau pateikus ieškinį teismui (94-95 b.l.). Tuo tarpu ieškovas iki kreipimosi į teismą elektroniniu paštu 2015-04-10 ir 2015-05-14 buvo siuntęs atsakovui raginimus atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas faktūras (53,55 b.l.).
Atsakovas tiek atsiliepime į 2015-10-05 patikslintą ieškinį (137-139 b.l.), tiek 2015-10-28 teismo posėdyje teigė, jog 7 973,90 Eur 2015-09-24 teismo posėdyje sumokėjo iš esmės dėl tos priežasties, kad liepos mėnesį iš savo klientų gavo visus mokėjimus pagal ginčo krovinių pervežimo sutartis. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog sutarties nuostata dėl apmokėjimo po to, kai bus pateikti CMR važtaraščių originalai iš esmės įrašyta todėl, kad minėtų dokumentų originalų iš atsakovo savo ruožtu reikalauja jo klientai. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo nepateiktų CMR važtaraščių su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai vėlavo atsiskaityti su atsakovu, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių. Teismas pažymi, jog jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.). Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visi ginčo CMR važtaraščiai su originaliu krovinio gavėjo spaudu ir parašu atsakovui buvo atsiųsti pašto siuntomis, kurias priėmė atsakovas.
Dėl palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį priteisimo
Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškinyje, kurio pagrindu buvo priimtas preliminarus sprendimas byloje, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nebuvo prašoma priteisti. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 str. 4 d.). Todėl patikslintame ieškinyje papildomai prašoma priteisti 40 Eur suma pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį negali būti priteista.
Dėl palūkanų priteisimo
Už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-06-05) iki 2015-09-24 (7 973,90 Eur įsiskolinimo sumokėjimo dienos) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2015-01-01 buvo 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Todėl, nustačius, jog ieškovas įvykdė savo sutartines pareigas, iš atsakovo priteistina 8,05 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 7 973,90 Eur įsiskolinimo sumos nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-06-05) iki 2015-09-24 (7 973,90 Eur įsiskolinimo sumokėjimo dienos). Palūkanų suma už kiekvieną praleistą dieną sudaro po 1,76 Eur. Nuo 2015-06-05 iki 2015-09-24 praėjo 111 dienų, todėl iš atsakovo priteistina 195,36 Eur (1,76 Eur x 111 d.) palūkanų suma.
Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu apmokėjo 7 973,90 Eur preliminariu sprendimu priteistą įsiskolinimą ieškovui ir šioje apimtyje ieškinio reikalavimas nebėra palaikomas, preliminarus sprendimas keistinas iš priteistinos sumos išminusuojant 7 973,90 Eur (CPK 430 str. 6 d.).
Dėl piktnaudžiavimo procesu
Ieškovo advokatas D. P. prašė atsakovei paskirti baudą, nurodydamas, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: apie tai, kad sumokėjo pagrindinę skolos dalį, informavo baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, vadinasi sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teismo nuomone, ieškovo advokato nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina ieškovo prašymo dėl baudos atsakovui paskyrimo.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 7 d.).
Ieškovas sumokėjo 120,00 Eur žyminio mokesčio (60 b.l.). Patikslintą ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 120,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.).
Pateikta teisinės pagalbos sutartis tarp ieškovo ir advokato D. P. (57-58 b.l.). Pateiktas 2015-05-26 ieškovo mokėjimo nurodymas advokatui 500,00 Eur sumai už teisinę pagalbą (61 b.l.). Advokatas parengė procesinius dokumentus - ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, teismas vertina, kad ieškovo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovo priteistinos kaip pagrįstos ir įrodytos.
Ieškovo atstovas prašė atlyginti patirtas kelionės iš Vilniaus miesto į Kauno apylinkės teismą išlaidas. Į bylą pateikti kuro apmokėjimą patvirtinantys kvitai bendrai 34,76 Eur sumai, automobilio registracijos liudijimas (117,133, 143 b.l.). Atsakovas teismo posėdyje dėl šių išlaidų priteisimo neprieštaravo. Įvertinus tai, kad ieškovo buveinė yra Vilniuje, jis sudarė teisinės pagalbos sutartį su Vilniuje esančia advokatų kontora (57-58 b.l.), byloje buvo paskirti žodiniai teismo posėdžiai, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti kelionės išlaidos yra priskirtinos prie kitų būtinųjų ir pagrįstų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Teismo vertinimu išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas, todėl, patikslintą ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinę skolos dalį - 7 973,90 Eur atsakovas ieškovui sumokėjo tik teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, laikytina, kad atsakovas turi atlyginti susidariusias bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 654,76 Eur (120 Eur+500 Eur+34,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 7,64 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Preliminarų sprendimą pakeisti. Patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 195,36 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 36 ct) palūkanų ir 654,76 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 7,64 Eur (septyni eurai 64 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.