- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- AN2-256-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00109-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. V.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Palangos PK
- Kategorijos
- 16.9.12Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 428 str.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo J. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, ANK 506 straipsnio 4 dalį 90 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir J. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-08-11 J. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-08-11 apie 19.25 val. adresu J. Basanavičiaus g. / Meilės al., Palangoje, vairuodamas dviratį, pažeidė kelio ženklą Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus, keletą kartų pareikalavus sustoti, į teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą nereagavo, o sustabdytas pareikalavus prisistatyti, tai padaryti vengė, tokiais savo veiksmais J. V. nevykdė teisėtų statutinio valstybės tarnautojo reikalavimų. Taip pat J. V. girdint policijos pareigūnams ir kitiems asmenims garsiai keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2020-09-29 nutarimu pripažino J. V. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio 1 dalyje, ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaudė pagal AN 428 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 90 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. V. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nors protokolo surašymo metu J. V. nepripažino padarytų administracinių nusižengimų, nurodė, jog važiavo dviračių taku, kuris jau daugelį metų ten buvo, tačiau teisme jis pripažino, jog pažeidė KET, t. y. važiavo dviračiu vietoje, kurioje eismas dviračiais draudžiamas, tačiau ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepripažino, nurodęs, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, jis pasakė „eina na“, o ne keiksmažodžius. Tačiau, teismo vertinimu, J. V. kaltė dėl visų jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: 1) 2020-08-11 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 60-ANR_P-7050-2020 (b. l. 3–5), kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės; 2) 2020-08-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK) viršininko Algirdo Budgino tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), kuriame užfiksuota, jog 2020-08-11 apie 19.25 val. adresu J. Basanavičiaus g. / Meilės al., Palangoje, pastebėtas dviratininkas, kuris nepaisė kelio ženklo „Dviračių eismas draudžiamas“ (KET III skyriaus Nr. 309) reikalavimų ir, kai asmuo priartėjo, jam buvo pasakyta sustoti ir nulipti nuo dviračio bei nurodyta, jog čia važiuoti dviračiu draudžiama. Minėtas dviratininkas nepaisė policijos pareigūno nurodymo ir toliau važiavo dviračiu, kol kolega Kęstutis Bončkus jam neužstojo kelio ir jis buvo priverstas sustoti. Tada abu su kolega K. Bončkumi dviratininkui paaiškino, kad čia važiuoti negalima, ir parodė kelio ženklus, o po to buvo jo paprašyta pasakyti asmens duomenis arba pateikti asmens dokumentus dėl KET pažeidimo įforminimo. Į prašymą asmuo nereagavo, buvo nusiteikęs agresyviai, keletą kartų paprašius pasakyti asmens duomenis jis to nepadarė, todėl buvo nuspręsta pristatyti jį į policijos komisariatą. Vedant link tarnybinio automobilio, pašaliniams asmenims girdint, asmuo pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais (b. l. 8); 3) 2020-08-11 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus viršininko K. Bončkaus tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK viršininko A. Budgino tarnybiniame pranešime (b. l. 9); 4) byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog J. V. su dviračiu sustabdytas policijos pareigūnų, nors garso įrašas yra nekokybiškas ir vietomis trūkčioja, tačiau girdėti, kaip policijos pareigūnui paprašius J. V. eiti į tarnybinį automobilį, jis policijos pareigūnui atsako, tačiau nepakankamai aiškiai girdėti ką, po to policijos pareigūnas jam sako, jog neisiu ten, kur mane siuntei. Nors teismo posėdžio metu J. V. teigė, jog frazė buvo pasakyta ne policijos pareigūnams, o tiesiog sau, vėliau teigė, jog nevartojo apskritai necenzūrinių žodžių ir sakė „eina na“. Tačiau šie J. V. teiginiai buvo paneigti teisme apklausto liudytojo K. Bončkaus parodymais, kuris teigė, jog J. V. vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Be to, iš garso įrašo, nors ir nepakankamai aiškiai girdėti J. V. pasakyta frazė, tačiau aiškiai girdėti policijos pareigūno į tai atsakyta frazė: „aš neisiu ten kur tu mane pasiuntei“, iš to darytina išvada, jog J. V. vartojo necenzūrinius žodžius. Bylos duomenys – liudytojo K. Bončkaus, kuris neturi jokio suinteresuotumo nubausti J. V., parodymai, jog J. V. vartojo necenzūrinius žodžius, iš esmės paneigia J. V. nurodytas aplinkybes, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, netikėti teisme apklausto liudytojo duotais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, analogiškas aplinkybes patvirtino ir A. Budginas, buvęs administracinių nusižengimų padarymo metu, bei garso įrašo medžiaga.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-09-29 nutarimą ir administracinę teiseną jam nutraukti, taip pat prašo išreikalauti šiuos duomenis: 1 ) iš Palangos miesto savivaldybės 2020-08-11 galiojusią Palangos miesto savivaldybės transporto eismo schemą, patvirtinančią arba paneigiančią faktą, kad Meilės alėjos ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje galioja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reglamentuotas ženklas Nr. 309, kuris draudžia dviračių eismą Meilės alėjoje; 2) iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų K. Bončkaus ir A. Budgino pareigybių aprašymus ir jų giminystės ryšį įrodančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius duomenis, kad policijos pareigūnai K. Bončkus ir A. Budginas įvykio metu (2020-08-11) tikrai patruliavo Palangos mieste pagal administracine tvarka patvirtintą policijos pareigūnų patruliavimo planą.
3.1. Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas 2020-09-29 nutarimu pripažino jį kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 1 dalyje, ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Teisme jis kaltu prisipažino dėl KET numatyto ženklo Nr. 309 pažeidimo, tačiau jis tai pripažino tik dėl to, jog policijos pareigūnai teisme įtikinėjo, kad jo važiavimo dviračių vietoje 2020-08-11 tikrai galiojo šis dviračių eismą draudžiantis ženklas. Dėl kitų administracinių nusižengimų jis kaltu neprisipažino ir dabar neprisipažįsta, kadangi šie pažeidimai nebuvo tinkamai nustatyti ir įrodyti.
3.2. J. V. nurodo, kad įvykio metu jis važiavo dviračių taku, kuris sutampa su Meilės alėja, kuri yra miesto gatvė ir tuo pat metu dviračių takas. Kadangi Meilės alėja driekiasi iš šiaurės pusės pietų kryptimi ir ties J. Basanavičiaus gatve šią gatvę kerta skersai, todėl pareigūnams įvykio metu susidarė įspūdis, kad jis važiuoja J. Basanavičiaus gatve. Dėl šios priežasties policijos pareigūnai jį apkaltino, kad neva jis pažeidė KET kelio ženklo Nr. 309 reikalavimą. Byloje nėra faktinės medžiagos, kuri patvirtintų jo važiavimo dviračių taku vietą, todėl policijos pareigūnų paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi pareigūnai yra tiesiogiai suinteresuoti, kad jų surašyto administracinio nusižengimo protokolas būtų visa apimtimi realizuotas teisme. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, kadangi jie yra policijos įstaigos atstovai, tačiau ne liudytojai. Kaip liudytojai jie bet kuriuo atveju yra šališki, kadangi jie yra policijos įstaigos atstovai, kurie kaltina asmenis dėl administracinių nusižengimų padarymo. Kadangi policijos pareigūnai gina savo surašytus procesinius dokumentus, todėl jie kaip liudytojai byloje yra neobjektyvūs, todėl jų parodymai teisme, nesant kitų asmenų parodymų apie įvykį, vertintini kritiškai. J. V. nurodo, kad jo žiniomis, Meilės alėja Palangos mieste yra dviračių takas, todėl važiavimas dviračiu šia miesto gatve yra leistinas ir netgi skatintinas Palangos miesto savivaldybės. Dėl šio pažeidimo, apelianto nuomone, byloje buvo būtina Palangos miesto savivaldybės kelių transporto eismo schema, kuri patvirtintų dviračių eismo gatvėmis draudimus. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra faktinių duomenų, išskyrus policijos pareigūnų liudijimą, apie jo važiavimo dviračiu kryptį ir vietą.
3.3. Aplinkybė, kad įvykio vietoje jis nepripažino administracinių nusižengimų, negalėjo būti įvertinta kaip policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
3.4. Pirmiausia policijos pareigūnai jo nestabdė su policininko lazdele, kaip yra būtina pagal nustatytą tvarką, todėl jis iš karto negalėjo suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų ir dėl kokios priežasties yra stabdomas.
3.5. Teisės aktuose nėra numatyta, kad asmenys pagal žodinį policijos pareigūno nurodymą ar policijos pareigūno veiksmus stojant jam prieš dviračio važiavimo kryptį, asmuo privalo sustoti ir vykdyti visus jų žodinius nurodymus, kadangi šis įvykis nebuvo kokia nors išskirtinė ar ekstremali eismo situacija. Taip pat teisės aktai nenumato, kad po kelių policijos pareigūno žodinių nurodymų asmeniui yra privaloma sustoti ir kada pastarojo veiksmai tampa neteisėtais ir tai užtraukia asmens atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Asmens kodo paieška telefone taip pat nelaikytina teisės pažeidimu. Byloje nustatyta, kad jis sustojo policijos pareigūnams pareikalavus ir buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau, apelianto nuomone, be teisėtos priežasties. Byloje taip pat yra minima, kad jis sudrumstė aplinkinių asmenų poilsį ir rimtį, tai reiškia, kad gatvėje buvo pašalinių asmenų. Visuotinai žinomas faktas, kad Meilės alėjos ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje vasaros kurortinio sezono metu vienu metu bei nuolat, o ypač vakare, apie 19.25 val., būna daug kurorto poilsiautojų, todėl logiškai suprantama, kad jis galbūt policijos pareigūnų žodinį nurodymą sustoti išgirdo ne iš pirmo karto. Todėl ši faktinė aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, kadangi jo tyčia padaryti tokį pažeidimą nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai prieš jį būtų panaudoję specialiąsias priemones, todėl akivaizdu, kad jis pakluso policijos žodiniams raginimams sustoti, tačiau policijos pareigūnų teisėtų nurodymų turinio ir šių nurodymų tyčinio nevykdymo teismas 2020-09-29 nutarime nenustatė ir tinkamai neištyrė. Visos faktinės aplinkybės teismo buvo konstatuojamos pagal policijos pareigūnų liudijimus ir administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurį teismas be pagrindo vertino kaip jo kaltės įrodymą.
3.6. J. V. nurodo, kad jo tariamai pavartoti keiksmažodžiai teismo nebuvo identifikuoti. Teismas pripažino, kad garso įrašas yra nekokybiškas, tačiau teismas vis tiek šį garso įrašą laikė jo kalės įrodymu, kadangi garso įrašo turinį nuosekliai tvirtino abu policijos pareigūnai. Teismo nutarime yra minima ir visuomenės rimtis, tačiau nė vienas pašalinis asmuo byloje nepatvirtino, kad įvykio vietoje jis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Dėl šių priežasčių jo veiksmai pagal garso įrašo turinį negalėjo būti įvertinti kaip administracinis nusižengimas, kadangi abu policijos pareigūnai buvo tiesiogiai suinteresuoti apginti savo pačių surašytą administracinio nusižengimo protokolą.
3.7. Nepagrįstos teismo išvados, kad jo kaltė yra įrodyta administracinių nusižengimų protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir garso ar vaizdo įrašu. Šie dokumentai savaime nėra asmens kaltės įrodymai. Policijos pareigūnų procesiniuose dokumentuose yra fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, kurios teismo privalėjo būti nešališkai ištirtos, įvertinant visų įrodymų visetą visa apimtimi. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra procesiniai dokumentai, todėl jų turinys turi būti vertinamas kalto asmens naudai, jeigu asmuo nepripažįsta savo kaltės ir nurodo kitas faktines įvykio aplinkybes. Šioje dalyje teismo teisinis vertinimas buvo vienpusiškas ir akivaizdžiai neobjektyvus, kadangi teismas padarė nepatikrinamą išvadą, jog pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo netikėti. Taigi policijos pareigūnų parodymų objektyvumo įvertinimą teismas perkėlė pažeidėjui.
3.8. Apelianto nuomone, abu policijos pareigūnai yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, kadangi jie siekia, kad jis būtų nubaustas taip, kaip jie surašė administracinio nusižengimo protokolą. J. V. informuoja teismą, kad abu policijos pareigūnai yra Palangos policijos komisariato vadovaujantys asmenys, kuriems yra žinoma, kad jų vadovaujamoje įstaigoje yra tiriama baudžiamoji byla Nr.01-1-25505-20, kurioje jis yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje, padarymu. Abu policijos pareigūnai yra suinteresuoti, kad ši baudžiamoji byla būtų užbaigta kaltinamuoju aktu ir perduota į teismą. Šioje administracinio nusižengimo byloje abu policijos pareigūnai siekia, kad jo veiksmuose būtų užfiksuoti atitinkami administraciniai nusižengimai, kad jo teisinė padėtis būtų sunkesnė.
3.9. Abu policijos pareigūnai yra policijos įstaigos vadovaujantys asmenys, o K. Bončkus yra tiesiogiai pavaldus A. Budginui. Apeliantas abejoja, ar šie policijos įstaigos vadovai 2020-08-11 apie 19.25 val. tikrai buvo paskirti patruliuoti J. Basanavičiaus gatvėje, Palangos mieste. J. V. nuomone, policijos pareigūnai 2020-08-11 vakare tiesiog vaikščiojo J. Basanavičiaus gatve ir tiesioginių savo pareigų neatliko.
3.10. Be to, policijos pareigūnas K. Bončkus yra A. Budgino pusbrolis, jie vienas kitam yra pavaldūs, todėl visiškai tikėtina, kad policijos pareigūnai dėl tarpusavio giminystės ryšių buvo suinteresuoti vienas kitą palaikyti atliekant policijos pareigūno pareigas. Šie duomenys įrodo, kad abu policijos pareigūnai prieš jo, J. V., asmenį galėjo būti nusiteikę neigiamai, todėl kai kurias 2020-08-11 įvykio faktines aplinkybes jie galėjo įvertinti neobjektyviai. Pažymėtina, kad kitų jo kaltės įrodymų, išskyrus abiejų policijos pareigūnų neobjektyvius liudijimus teisme, nėra. Bylos medžiagoje esantis garso ar vaizdo įrašas jo kaltės nepagrindė.
3.11. Taip pat pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra oficialaus Palangos miesto savivaldybės administracinio akto, kuris pagrįstų KET reglamentuoto kelių ženklo Nr. 309 galiojimo ribas, teritoriją ir šio ženklo galiojimą laike. Taip pat byloje nėra nustatyta jo važiavimo dviračiu kryptis ir vieta. Jo prisipažinimas dėl KET reglamentuoto kelių ženklo Nr. 309 draudimo važiuoti dviračiu pažeidimo teismui nėra privalomas, todėl teismas privalėjo patikimai patikrinti, ar šis jo tariamai padarytas pažeidimas buvo tikrai padarytas, neatsižvelgiant į jo pripažinimą teismo posėdžio metu.
3.12. Policijos pareigūnų liudijimai teisme turi būti atidžiai patikrinti ir patvirtinti kitais faktiniais duomenimis, o administracinio nusižengimo protokolas nėra asmens kalės įrodymas. Asmens kaltės įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie turi būti pagrįsti kitais rašytiniais įrodymais ir tinkamai nustatytais faktais, tačiau ne vien tik policijos pareigūnų liudijimais teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje, tačiau mano, kad šio teismo išvada dėl J. V. kaltės padarius kitus du jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįsta prielaidomis, todėl neteisinga. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl ši apylinkės teismo nutarimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta.
Dėl ANK 428 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Nagrinėjamoje byloje J. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-08-11 apie 19.25 val. adresu J. Basanavičiaus g. / Meilės al., Palangoje, vairuodamas dviratį, pažeidė kelio ženklą Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas), taip pažeisdamas KET 8 punkto reikalavimus.
11. Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, dviratininkas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 8 punktas nurodo: „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.“ Vairuotojas, dviratininkas, keleivis ir pėsčiasis yra eismo dalyviai, turintys teises ir pareigas, įtvirtintas KET, kurias turi žinoti ir jų laikytis (KET 5 punktas).
12. ANK 428 straipsnyje, inter alia, įtvirtinta administracinė atsakomybė už dviračius vairuojančių asmenų ir kitų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje apibūdinti (įvardyti) kai kurie pažeidimai (pavyzdžiui, dviračius vairuojančių asmenų nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymas ir kt.), užtraukiantys atsakomybę pagal minėtą teisės normą (ANK 428 straipsnio 1 dalį). Be to, toje pačioje ANK 428 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, t. y. kelių eisme dalyvaujantys asmenys – pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais.
13. Konkrečiai ANK 428 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas.
14. Byloje esanti medžiaga: paties J. V. rašytinis paaiškinimas (b. l. 6–7), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 8–9) patvirtina, kad 2020-08-11 apie 19.25 val. adresu J. Basanavičiaus g. / Meilės al., Palangoje, J. V., vairuodamas dviratį, pažeidė kelio ženklą Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas), taip pažeisdamas KET 8 punkto reikalavimus.
15. Iš byloje Institucijos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-24 įsakymo Nr. A1-670 „Dėl eismo organizavimo“ (b. l. 46) ir 2020-05-18 įsakymo Nr. A1-639 „Dėl direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-670 pakeitimo“ (b. l. 50) matyti, jog kasmet nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. yra uždraustas dviračių eismas J. Basanavičiaus gatvėje, įrengiant kelio ženklus Nr. 309 „Dviračių eismas draudžiamas“. Iš prie šių įsakymų pridėtų kelio ženklo Nr. 309 įrengimų vietų schemų matyti, kad tokie ženklai buvo įrengti ir Meilės al. tiek atvažiuojant nuo Birutės parko, tiek nuo Naglio al. prieš įvažiavimą į skverą, esantį J. Basanavičiaus g. (b. l. 47 pirma ir antra pusės), kuriame dviračiu važiavo J. V.. Taigi J. V., kaip eismo dalyvis, nagrinėjamoje situacijoje privalėjo matyti kelio ženklą Nr. 309 „Dviračių eismas draudžiamas“ ir juo vadovautis, tačiau to nepadarė. J. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis važiavo Meilės alėja, kuri yra ir miesto gatvė, ir kartu dviračių takas, ir kuri ties J. Basanavičiaus gatve šią gatvę kerta skersai, todėl, pasak apelianto, pareigūnams galėjo susidaryti įspūdis, kad jis važiuoja J. Basanavičiaus gatve, paneigti Institucijos pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad važiuojant dviračiu Meilės alėja prieš įvažiavimą į J. Basanavičiaus gatvėje esantį skverą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas), todėl važiuoti dviračiu Meilės al. / J. Basanavičiaus g. sankryžoje (skvere) J. V. negalėjo, tačiau šio draudimo nepaisė. Nors, apelianto J. V. teigimu, byloje nėra faktinių duomenų, išskyrus policijos pareigūnų liudijimą, apie jo važiavimo dviračiu kryptį ir vietą, tačiau pažymėtina, jog pats J. V. savo 2020-08-14 rašytiniame paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad važiavo Meilės alėja ir privažiavęs J. Basanavičiaus gatvę, važiavo tiesiai, t. y. nurodė: „2020-08-11 d. 19:30 važiavau dviračiu nuo teniso kortų, esančių „Auskos“ aikštelėje, važiavau dviračių takais ir privažiavus Basanavičius gatvę žinojau, kad negalima važiuoti į Basanavičiaus gatvę, todėl nusprendžiau tiesiai važiuoti dviračių taku <...> Aš jokių ženklų nemačiau, tiesiog įvažiavau į tą keliuką, kuris tęsiasi apie 5 m. <...>“ (b. l. 6–7), ir, jo nuomone, važiuoti toje vietoje dviračiu jis galėjo. Tačiau, kaip minėta, Meilės alėjoje prieš įvažiavimą J. Basanavičiaus g. esantį į skverą buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 309 „Dviračių eismas draudžiamas“, kurio J. V., kaip matyti, nepaisė, nes, kaip pats nurodė, važiavo tiesiai apie 5 metrus (kito kelio važiuoti dviračiu tiesiai iš Meilės alėjos, neįvažiuojant į J. Basanavičiaus g. esantį į skverą, nėra). Būtent todėl jis ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų J. Basanavičiaus g. / Meilės al., kaip dviratį vairuojantis asmuo, pažeidęs kelio ženklo Nr. 309 (dviračių eismas draudžiamas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. V. kaltė dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.
16. Dėl apelianto abejonių, ar policijos pareigūnai K. Bončkus ir A. Budginas 2020-08-11 tikrai patruliavo Palangos mieste pagal administracine tvarka patvirtintą policijos pareigūnų patruliavimo planą, pažymėtina, kad iš Institucijos kartu su atsiliepimu į J. V. apeliacinį skundą pateiktos Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK Veikos padalinio Veiklos skyriaus pajėgų išdėstymo plano 2020-08-11 00.00–00.00 matyti, kad šie pareigūnai 2020-08-11 laikotarpiu nuo 18.00 iki 20.00 val. patruliavo J. Basanavičiaus gatvėje.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. V. kaltės padarius kitus du jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimo
18. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių padarymas. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
19. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisme kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų K. Bončkaus, A. Budgino parodymais ir garso įrašo medžiaga pripažino įrodyta, kad J. V. vartojo necenzūrinius žodžius, pažymėdamas, kad nors garso įraše nepakankamai aiškiai girdėti J. V. pasakyta frazė, tačiau aiškiai girdėti policijos pareigūno į tai atsakyta frazė: „aš neisiu ten, kur tu mane pasiuntei“, iš to teismas padarė išvadą, jog J. V. vartojo necenzūrinius žodžius. J. V. su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad jis jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, jo tariamai pavartoti keiksmažodžiai teismo nebuvo identifikuoti. Teismas, nors ir pripažino, kad garso įrašas yra nekokybiškas, tačiau vis tiek šį garso įrašą laikė jo kalės įrodymu, kadangi garso įrašo turinį nuosekliai tvirtino abu policijos pareigūnai. Be to, teismo nutarime yra minima ir visuomenės rimtis, tačiau nė vienas pašalinis asmuo byloje nepatvirtino, kad įvykio vietoje jis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Dėl šių priežasčių jo veiksmai pagal garso įrašo turinį negalėjo būti įvertinti kaip administracinis nusižengimas, kadangi abu policijos pareigūnai buvo tiesiogiai suinteresuoti apginti savo pačių surašytą administracinio nusižengimo protokolą.
20. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog J. V. padarė jam inkriminuojamus veiksmus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, girdint policijos pareigūnams ir kitiems asmenims, garsiai keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
21. Minėta, kad asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. J. V. viso proceso metu kategoriškai neigė vartojęs necenzūrinius žodžius ir tokia jo versija, priešingai apylinkės teismo išvadai, bylos duomenimis nėra paneigta. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad J. V. vedant jį į tarnybinį automobilį keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint pašaliniams asmenims, taip pareigūnai K. Bončkus ir A. Budginas tvirtino ir apklausiami teisme kaip liudytojai. Tačiau byloje pačių pareigūnų, pažymėtina, tik teismui pareikalavus pateiktame vaizdo įraše kaip tik ir užfiksuotas J. V. vedimas į tarnybinį automobilį, tačiau jame nesigirdi nė vieno J. V. išsakyto necenzūrinio keiksmažodžio, kokie nors liudytojai (pašaliniai asmenys), kurie būtų patvirtinę, jog J. V. savo veiksmais pažeidė jų rimtį ar viešąją tvarką, nenustatyti ir neapklausti. Tai, jog pareigūnų pateiktame vaizdo ir garso įraše girdėti, kaip pareigūnas sako „aš neisiu ten, kur tu mane pasiuntei“, savaime neduoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius, kurių, pažymėtina, vaizdo įraše nesigirdi. Be to, priešingai nei apklausiami teisme nurodė policijos pareigūnai, iš filmuotos medžiagos nesimato, kad J. V. būtų agresyviai nusiteikęs ir / ar aiškiai rodęs nepasitenkinimą, jis tik paklausė, kodėl yra vedamas į tarnybinį automobilį, nurodydamas, kad pasakė savo asmens kodą ir, kaip minėta, jokie jo neva pavartoti necenzūriniai žodžiai nesigirdi, nors abu policijos pareigūnai teisme tvirtino, jog vedant link tarnybinio automobilio, pašaliniams asmenims girdint, J. V. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų ir J. V. parodymai dėl jų pokalbio turinio skiriasi, yra prieštaringi, tarp J. V. ir policijos pareigūnų buvo kilęs konfliktas dėl KET pažeidimo (t. y. J. V. įvykio vietoje nepripažino administracinių nusižengimų) ir pažeidėjo asmenybės identifikavimo (J. V. sulaikymo metu neturėjo asmens tapatybės dokumento ir pareigūnams pareikalavus prisistatyti, kaip nurodė, ieškodamas savo asmens kodo telefone tarp gausybės nuotraukų, užtruko apie 3–5 minutes), laikytina, kad pagal byloje surinktą medžiagą jų tarpusavio bendravimas neperžengė viešosios rimties sutrikdymo ribų.
22. Kita vertus, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jeigu J. V. ir būtų išsakęs necenzūrinius žodžius, nėra jokio pagrindo išvadai apie jo siekį tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jokie J. V. tyčiniai veiksmai, kuriais jis būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole ir priešingai apylinkės teismo išvadai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti, o išvada, kad J. V. vartojo necenzūrinius žodžius, remiantis tuo pagrindu, jog, kaip užfiksuota vaizdo ir garso įraše, pareigūnas sako: „aš neisiu ten, kur tu mane pasiuntei“, savaime tokios išvados nepagrindžia. Surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. kaltei dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas administracinės teisenos dėl šio J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nutraukimui.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies pažeidimo
23. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė, inter alia (be kita ko), kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog J. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad jis nevykdė valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo.
24. Kaip matyti iš skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2020-09-29 nutarimo, pirmosios instancijos teismas J. V. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, grindė policijos pareigūno surašyto administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis bei policijos pareigūnų A. Budgino ir K. Bončkaus 2020-08-11 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei šių pareigūnų, apklaustų kaip liudytojų, teisme duotais parodymais, kad J. V. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šie duomenys (t. y. nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, nei šių pareigūnų teisme duoti parodymai, nei byloje pačių policijos pareigūnų pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys) neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. V. nevykdė teisėto valstybės tarnautojo, šiuo atveju – policijos pareigūno reikalavimo sustoti bei prisistatyti.
25. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, vengė tai padaryti, t. y., kad J. V. nereagavo į policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir nulipti nuo dviračio. Kaip nurodė teisme apklausiamas J. V., stabdomas policijos pareigūnų, jis sustojo, kai tik suprato, jog yra stabdomas (teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad J. V., atsakydamas į teisėjos klausimą, ar sustojo pareigūnams stabdant, nurodė: „Aš stojau“ ir kartu patikslino: „Aš nulipau nuo dviračio, kojom pradėjau eiti, nuleidau kojas nuo pedalo.“ (teismo posėdžio protokolo garso įrašo 10.53 min.), ir tokie jo parodymai jokiais bylos duomenimis nėra paneigti. Pažymėtina, kad nors policijos pareigūnas K. Bončkus, apklausiamas teisme kaip liudytojas, nurodė, kad J. V. į jo kolegos raginimą sustoti ir nulipti nuo dviračio nereagavo, tačiau kartu nurodė, kad dviratininkas važiavo į jo pusę ir tada sustojo, ir nors, pasak pareigūno, jis tarsi užtvėrė dviratininkui kelią, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad J. V. būtų siekęs išvengti sustabdymo (pavyzdžiui, siekdamas pasišalinti iš Meilės al. / J. Basanavičiaus g. sankryžos, būtų staiga padidinęs važiavimo greitį, pakeitęs važiavimo kryptį ar pan., nors tokią galimybę turėjo), priešingai, kaip nurodė pats pareigūnas K. Bončkus, tuo metu, kai jo kolega pareikalavo dviratininko sustoti, pastarasis važiavo būtent į jo pusę, o tai būtų nelogiška, jei asmuo būtų siekęs išvengti sulaikymo. Šių duomenų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai kokių nors specialiųjų stabdymo priemonių, siekdami sulaikyti, pasak jų, į nevienkartinį nurodymą sustoti ir nulipti nuo dviračio nereagavusį J. V., nenaudojo, be to, apygardos teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų, kad policijos pareigūnų reikalavimas dviračiu važiavusiam J. V. sustoti buvo išreikštas pakankamai aiškiai ir jis iš karto tai suprato, nėra pagrindo išvadai, kad J. V., keletą kartų pareigūnui pareikalavus sustoti, į teisėtą policijos pareigūno reikalavimą nereagavo ir tokiu būdu nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustoti. Tai, kad J. V. sustojo ne iš karto pareigūnui pareikalavus, o privažiavęs prie antrojo policijos pareigūno (kaip nurodė apklausiamas teisme: „Sustojau minti, bet nepilnai <...> nulipau nuo dviračio ir kojom dar pradėjau eiti, tiesiog sustojau minti, bet nepilnai“ (teismo posėdžio protokolo garso įrašo 12.23–40 min.), savaime neleidžia daryti išvados, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti.
26. Policijos pareigūnų reikalavimai pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus yra teisėti ir pagrįsti, šie veiksmai būtini siekiant užfiksuoti reikiamus duomenis ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Nors, kaip nurodyta policijos pareigūnų K. Bončkaus ir A. Budgino 2020-08-11 tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9) ir jų pagrindu J. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole, J. V. pareigūnams pareikalavus prisistatyti, tai padaryti atsisakė, tačiau, kaip nurodė J. V., jis pasakė pareigūnams savo asmens kodą, tik, ieškodamas jo telefone, užtruko apie 3–5 minutes, ir ši jo versija bylos duomenimis nėra paneigta. Priešingai, kaip matyti iš pačių policijos pareigūnų pateikto vaizdo ir garso įrašo, J. V. klausia pareigūnų, kodėl yra vežamas į policijos komisariatą, nurodydamas, kad savo asmens kodą pasakė. To apklausiami teisme neginčijo ir patys policijos pareigūnai (tai užfiksuota teismo posėdžio protokolo garso įraše), jie tik nurodė, kad asmuo buvo vežamas į policijos komisariatą, nes jau buvo priimtas toks sprendimas, kai asmuo savo asmens kodą jau pasakė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad J. V. savo aktyviais veiksmais ar nepateisinamai ilgu neveikimu būtų sutrukdęs policijos pareigūnams nustatyti jo asmenybę. Ta aplinkybė, kad sustabdžius J. V. dėl KET pažeidimo, jis ne iš karto nurodė savo asmens kodą, nes, kaip nurodė, užtruko keletą minučių ieškodamas jo savo telefone, negali būti laikoma siekiu nuslėpti savo asmenybę ar trukdymu policijos pareigūnams užfiksuoti įvykio aplinkybes. Toks pažeidimas galėtų būti laikomas padarytu, jei savo asmens duomenis J. V. būtų atsisakęs nurodyti aiškinantis įvykio aplinkybes vietoje ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Kaip minėta, patys policijos pareigūnai apklausiami teisme neginčijo, kad J. V. savo asmens kodą pasakė (jų pačių pateiktoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip J. V. nurodo, kad savo asmens kodą pasakė, o tai, kad J. V. tai padarė ne iš karto (kaip nurodė, užtruko keletą minučių ieškodamas telefone savo asmens kodo), neduoda pagrindo išvadai, kad J. V., pareigūnams pareikalavus prisistatyti, tai padaryti atsisakė. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. garsiai buvo paaiškinta, jog dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo – savo tapatybės nenurodymo, tai patvirtinančių dokumentų nepateikimo, jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
27. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. V. nevykdė teisėtų statutinio valstybės tarnautojo reikalavimų, t. y. keletą kartų pareikalavus sustoti, į teisėtą policijos pareigūnų reikalavimą nereagavo, o sustabdytas pareikalavus prisistatyti, tai padaryti vengė, kaip ir neįrodyta, kad J. V. girdint policijos pareigūnams ir kitiems asmenims garsiai keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
15. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, J. V. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria J. V. pripažintas padaręs šiuos jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, naikintina ir administracinio nusižengimo bylos teisena J. V. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo dalį dėl J. V. nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir ANK 506 straipsnio 4 dalį ir dėl šių administracinių nusižengimų J. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. V. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda.
Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo dalį (dėl J. V. nubaudimo pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda) palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.