Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas R. B. skundu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, teismo pranešimu. Pareiškėjas R. B. skunde nurodė, kad jam 2021 m. vasario 3 d. įteiktas atsakovo 2021 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovas nusprendė: 1) Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, išduotą R. B.; 2) Panaikinti R. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais; 3) Panaikinti B. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjui pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį dėl to, kad 2019 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, viešoje vietoje, tyčia sudavė vieną kartą E. G. į kairį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Pareiškėjui apskundus šį nuosprendį, Šiaulių apygardos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukė. Toliau Sprendime nurodyta, kad nors pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pats nusikaltimo padarymo faktas ir tai, kad nusikaltimą padarė viešoje vietoje, įžūliu veiksmu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį. Taip pat Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas per 5 metus padarė 4 administracinius teisės pažeidimus: 1 kartą baustas už automobilio vairavimą neužsisegus diržo, 1 kartą baustas už greičio viršijimą, laiku nepratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, gatvę perėjo ne tam skirtoje vietoje. Pirmiausia pamini neaiškumus dėl Sprendime nurodytų duomenų apie panaikintus leidimus. Sprendimo pradžioje nurodyta, kad R. B. nuo 2019-06-20 turi leidimų laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, kurio galiojimo laikas baigiasi 2024-05-10. Jam taip pat išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Sūnui B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, R. B. šiuo metu savo ginklų neturi. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad panaikinami 1) leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, išduotas R. B., 2) R. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1 naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais, 3) B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1 naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Lydraštyje, su kuriuo pareiškėjui atsiųstas Sprendimas, nurodyta, kad priimtas sprendimas panaikinti Jums išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108 galiojimą; Taip pat panaikinti naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1 ir naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis Jūsų sūnui B. B. priklausančiai ginklais. Taigi, iš šio lydraščio seka, kad panaikinti tik pareiškėjui išduoti leidimas ir naudotojo leidimai, bet tai prieštarauja Sprendimo turiniui. Pareiškėjas atsakovo reikalavimu visus turėtus leidimus grąžino atsakovo licencijavimo skyriui, todėl teismui negali pateikti tikslių duomenų. Iš nurodytų Sprendime išdėstytų duomenų seka, kad panaikinami leidimai ne tik pareiškėjui, bet ir jo sūnui B. B. (B. B.), tačiau pareiškėjo sūnus jokio sprendimo apie leidimo laikyti ar nešiotis ginklus nėra gavęs, Sprendime nurodyti duomenys prieštarauja vieni kitiems - vienur rašoma, kad Pareiškėjas šiuo metu savo ginklų neturi, kitur – kad B. B. naikinamas leidimas naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Pareiškėjas mano, kad atsakovas tiesiog nurodė neteisingus duomenis ir panaikino tik pareiškėjui, o ne jo sūnui B. B. išduotus leidimus. Jei atsakovas panaikino ir B. B. išduotus leidimus, atsakovas turėtų pasirūpinti jo atžvilgiu priimtą sprendimą įteikti B. B. Nepaisant to, ar atsakovas Sprendimu panaikino du ar tris pareiškėjui išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas netinkamai taikė GŠKĮ nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti jam išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus. Skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai įvertinus Sprendime nurodytus pareiškėjo asmenybę apibūdinančias duomenis ir neįvertinus visumos pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų. Akivaizdu, kad ne vairavimas neprisisegus diržo (po pilvo srities operacijos negalėjo segtis), ne 20 km/h viršytas greitis, ne gatvės perėjimas neleistinoje vietoje ir ne keliomis dienomis praleistas terminas prasitęsti leidimą ginklui (nespėjo laiku gauti psichologo pažymos, nes gydytojas į Kelmę atvažiuoja tik nustatytomis dienomis), buvo pagrindas naikinti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, nes tai seni įvykiai, po jų jokios atsakovo reakcijos nebuvo ir tai nėra pagrindas naikinti leidinius laikyti (nešiotis) ginklus. Šiuos duomenis atsakovas nurodė norėdamas kuo neigiamiau apibūdinti pareiškėją, išskyrus atsakovui prieinamų teistumų ir administracinių pažeidimų registrų duomenis, nerinko jokių kitų duomenų apie pareiškėją. Toks atsakovo veikimas (labiau neveikimas) prieštarauja viešojo administravimo objektyvumo principui – šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktas). Atsakovo išvados, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, padarytos pagal vieną nuosprendį, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, yra neproporcingos. Pats faktas, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo veiksmus, nors ir kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį, pripažino mažareikšmiais, rodo tiek veikos, tiek pareiškėjo nepavojingumą visuomenei. Atsakovas galimai net nesusipažinęs su faktinėmis, įvykio, dėl kurio pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybėmis, todėl Sprendimo teiginiai apie pareiškėjo pavojingumą, yra perdėti. Baudžiamojoje byloje nagrinėtas įvykis buvo pareiškėjo vadovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, kuriomis jis neatlygintinai buvo leidęs naudotis (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo ir pareiškėjo darbo vieta. Įvykio dieną tarp pareiškėjo ir nukentėjusiąją pripažintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos E. G. įvyko darbinis ginčas dėl pastarosios vengimo sumokėti skolas už iš (duomenys neskelbtini) įsigytą turtą. Pamini, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atleisdamas pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės nurodė: ,,<...> fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė nusikalstama veika, šie nuteistojo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmus šiuo atveju lėmė tarp jo ir nukentėjusiosios kilęs konfliktas, o ne siekis sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Neatmestina, kad nuteistojo R. B. veiksmus galėjo įtakoti ir jo sveikatos būklė, dėl kurios jis ir nesusivaldė <...> nukentėjusiosios E. G., liudytojos Ž. S. ir (duomenys neskelbtini) darbas nebuvo sutrikdytas ilgam laikui, kitų įvykio vietoje buvusių asmenų (liudytojų B. B., G. R., M. A.) rimtis nebuvo sutrikdyta ir jie jokių nepatogumų nepatyrė <...> padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrijų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga jį už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme <...>“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertino pareiškėjo asmenybę (anksčiau neteistas, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra neįgalus dėl onkologinės ligos, o taip pat, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, įvykdytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, bei tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik pusantrų metų, per šį laikotarpį nuteistasis naujų teisės pažeidimų nepadarė, ir dėl to nusprendė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.). Be to, apie pareiškėjo asmenybę yra konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę iš naujo administracinėje byloje neturėtų būti įrodinėjami ar ginčijami), pareiškėjas pateikia charakteristikas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose pareiškėjas apibūdinamas išimtinai iš teigiamos pusės, pažymėti jo nuopelnai visuomenei. Su pareiškimu pateikiami padėkos raštai ir diplomai, patvirtinantys pareiškėjo aktyvią ir visuomenei naudingą.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, teismo pranešimu. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad R. B. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108 (toliau – ir Leidimas), kurio galiojimo laikas baigiasi 2024-­05-10. Jam taip pat išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Sūnui B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1. R. B. šiuo metu savo ginklų neturi. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija, kad 2019-11-14 R. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01­1-39826-19-20 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 284 straipsnį. R. B. įtarimai buvo pareikšti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) patalpose, viešoje vietoje, įžūliu veiksmu, tyčia sudavė vieną kartą E. G. į kairį skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip savo veiksmu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. 2020-08-05 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja D. V. priėmė nuosprendį pripažinti R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje, ir nuteisė jį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. R. B. apskundus Kelmės rūmų nuosprendį Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. R. B. per 5 metus padarė 4 administracinius teisės pažeidimus: 1 kartą baustas už tai, kad vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo; 1 kartą baustas už greičio viršijimą; laiku nepratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklų; gatvę perėjo ne tam skirtoje vietoje. GŠKĮ 17, 18, 30 straipsnių nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Sprendimo panaikinimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad netinkamai yra taikytos GŠKĮ nuostatos ir padarytos nepagrįstos išvados. Jo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti jam išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus. Pabrėžia, kad sprendimas priimtas neteisingai įvertinus pareiškėjo asmenybę apibūdinančius duomenis ir neįvertinus visumos. Nors R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje asmuo, turėdamas ginklus negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pats nusikaltimo padarymo faktas ir tai, kad nusikaltimą padarė viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, neigiamai charakterizuoja R. B. asmenybę. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, ir tai neigiamai jį charakterizuoja. Paminėtas faktas, t. y. smurtiniai veiksmai padaryti viešoje vietoje, yra pavojingas savaime. Tokie agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Siekiant užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukeltų dar sunkesnių pasekmių, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra būtinas. Pareiškėjas teigia, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra seni įvykiai ir jie nurodyti norint neigiamai apibūdinti pareiškėją. Pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, rodo ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka: 2019-06-20 baustas pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir LR ANK) 228 str. l d. (Ginklų registravimo terminų arba ginklų įrašymo į įskaitą pažeidimas); 2018-03-04 baustas pagal LR ANK 432 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo; 2018-01-12 baustas pagal LR ANK 428 str. 6 d., nes gatvę perėjo ne tam skirtoje vietoje; 2016-10-07 baustas pagal LR ANK 124 str. 4 d. (vairuodamas transporto priemonę važiavo greičiau, nei nustatytas leistinas greitis. Leistiną greitį viršijo 31 km/h). Vertinant pirmiau nurodytus duomenis yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020). Surinktų duomenų visuma, patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo argumentai, jog jis yra apibūdinamas iš teigiamos pusė ir nusipelnęs visuomenei, atsižvelgiant į jo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytos veikos pobūdį, neleidžia spręsti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas skunde mini, kad sprendime panaikinami leidimai, ne tik pareiškėjui, bet ir jo sūnui B. B. Jam nesuprantama, kodėl naikinamas leidimas naudotis R. B. priklausančiais ginklais, nors šiuo metu ginklų neturi. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus arba neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus naudotojui panaikinamas atsiradus Aprašo XII skyriuje (leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas) nurodytoms aplinkybėms. Aprašo 92 p. nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų, panaikinami visi jo vardu turimi leidimai (laikytis) nešiotis ginklus. Sūnui B. B., kaip ginklų savininkui, išduotas leidimas laikyti nešiotis ginklus nėra panaikintas. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, teismų praktika, mano, kad Šiaulių aps. VPK 2021 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo atmesti pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, teismo pranešimu. Atsiliepime nurodė, kad jo interesus liečiančiu gali būti vertinamas Sprendimo 3 punktas, kuriuo panaikintas jam, kaip naudotojui išduotas leidimas Nr. 0001108-N1 laikyti (nešiotis) ginklus, priklausančius jo tėvui R. B., tačiau praktiškai šio leidimo panaikinimas jo interesams neturi jokios įtakos, nes jo tėvas R. B. nebeturi jokių ginklų. Jo tėvas yra ilgametis patyręs medžiotojas, todėl, kai leisdavo sveikata, dalyvaudavo medžioklėse naudodamasis jam priklausančiu ginklu. Atsakovo sprendimas atimti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus jo tėvui R. B. yra formalus ir neatitinkanti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų, nes jo tėvas niekam niekada nekėlė ir nekelia grėsmės, jis yra doras ir gerbiamas žmogus. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui R. B. 2019 m. birželio 20 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, kurio galiojimo laikas turėjo baigtis 2024 m. birželio 20 d. Pareiškėjui taip pat 2020 m. sausio 21 d. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis jo sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. 2019 m. birželio 20 d. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio klausimus), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė: 1) Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, išduotą R. B.; 2) Panaikinti R. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais (savininkas B. B., naudotojas R. B.); 3) Panaikinti B. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais (savininkas R. B., naudotojas B. B.). Atsakovo 2021 m. kovo 24 d. rašte Nr. 40-S-3808-(1.19E) nurodyta, jog pareiškėjas R. B. skundžiamo sprendimo priėmimo metu savo vardu registruotų ginklų neturėjo; ginčijamu sprendimu panaikinti trys leidimai laikyti nešiotis (ginklus); kadangi pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų, panaikinti visi jo vardu turimi leidimai, todėl ginčijamame sprendime klaida nepadaryta; pareiškėjo sūnui B. B., kaip ginklų savininkui, išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nėra panaikintas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi nuo 2020- 07-04 iki 2021-03-30) 92.1 punktas numato, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, <...>, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo <...> (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje, kuriuo R. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, nurodyta, kad ,,R. B. delnu sudavė E. G. į kairį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą. <...> liudytojai Ž. S., Ž. G., R. K. pavirtino, kad po byloje nagrinėjamo įvykio E. G. skruostas buvo paraudęs, be to, nukentėjusioji kitą dieną po konflikto su R. B. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios savijautos. <...> BK 284 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. <…> Tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. <…> dėl minėtų R. B. atliktų veiksmų nukentėjusioji E. G. ir konfliktą mačiusi Ž. S. patyrė stresą, buvo išsigandusios, buvo sutrikdyta normali jų darbinė veikla, nukentėjusioji skambino sutuoktiniui (Duomenys neskelbtini) direktoriui) pranešti apie įvykusį konfliktą, pastarasis, atvykęs į įvykio vietą, išvežė nukentėjusiąją E. G. ir liudytoją Ž. S. į kitas (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, liudytoja Ž. S. ir po įvykio bijojo sutikti R. B. Taigi, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas, nukentėjusioji E. G. ir liudytoja Ž. S. buvo atitrauktos nuo darbo ir negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų (duomenys neskelbtini) patalpose, kuriose įvyko konfliktas. <…> Taip pat nėra jokio pagrindo paties R. B. asmenybę vertinti kaip praradusią pavojingumą. Vien tai, kad nuteistajam nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2029 m. vasario 8 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) dėl onkologinės ligos yra nustatytas tik 25 procentų darbingumo lygis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pasikeitė R. B. pavojingumas. Liga savaime nereiškia, kad asmuo nėra pavojingas, kai jokios kitos faktinės aplinkybės nepasikeitė. Vien tai, kad R. B. serga onkologine liga, nesant duomenų apie jo galėjimą judėti, valdyti rankas ir kojas, nepaneigia galimybės, kad jis fiziškai galėtų atlikti veiksmus, už kuriuos yra nuteistas (panaudoti fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu). <...> Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis R. B. ar jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojingi, ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnyje numatytais pagrindais. <...> Nors dėl minėtų R. B. veiksmų sutriko normalus nukentėjusiosios E. G. ir liudytojos Ž. S. (o tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) darbas, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja patyrė stresą, buvo sukeltas nesaugumo jausmas, tačiau sunkesnių pasekmių šie nuteistojo veiksmai nesukėlė. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo R. B. veiksmų padariniai nėra tokie dideli, jog jam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. <...> Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad fizinis smurtas E. G. atžvilgiu ir buvo panaudotas būtent tuo metu, tačiau paminėtina, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė nusikalstama veika, šie nuteistojo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmus šiuo atveju lėmė tarp jo ir nukentėjusiosios kilęs konfliktas, o ne siekis sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Neatmestina, kad nuteistojo R. B. veiksmus galėjo įtakoti ir jo sveikatos būklė, dėl kurios jis ir nesusivaldė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją dėl kasos aparato, nukentėjusiosios veiksmus, tai, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli – nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, gydymas nebuvo reikalingas, nukentėjusiosios E. G., liudytojos Ž. S. ir (duomenys neskelbtini) darbas nebuvo sutrikdytas ilgam laikui, kitų įvykio vietoje buvusių asmenų (liudytojų B. B., G. R., M. A.) rimtis nebuvo sutrikdyta ir jie jokių nepatogumų nepatyrė, įgyvendindama humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, konstatuoja, kad nuteistojo R. B. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga jį už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.“

Teismo vertinimu, pastaruoju Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti R. B. tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija neprognozuojamą pareiškėjo elgesį konfliktinėse (sudėtingose) situacijose, neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Nors baudžiamoji byla nutraukta, tačiau aptartame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas tyčia viešoje vietoje delnu sudavė E. G. į kairį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Aplinkybė, kad baudžiamoji byla nutraukta dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-755-492/2019).

Akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Tačiau pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju priešingos išvados aptartų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2016 metų 4 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą – 2019-06-20 (2019-06-20 baustas pagal LR ANK 228 str. l d. (Ginklų registravimo terminų arba ginklų įrašymo į įskaitą pažeidimas); 2018-03-04 baustas pagal LR ANK 432 str. 1 d. už tai, kad vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo; 2018-01-12 baustas pagal LR ANK 428 str. 6 d., nes gatvę perėjo ne tam skirtoje vietoje; 2016-10-31 baustas pagal LR ANK 124 str. 4 d. (vairuodamas transporto priemonę važiavo greičiau, nei nustatytas leistinas greitis. Leistiną greitį viršijo 31 km/h).

Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, teismo nuomone, tai yra taip pat asmenį papildomai charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti, pareiškėjas sistemingai pažeidžia teisės aktais nustatytas taisykles, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai. Kaip minėta, pareiškėjas 2016-10-07 padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį baustas 2016-10-31 pagal LR ANK 124 str. 4 d. (leistiną greitį viršijo 31 km/h), taip sukeldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Iš skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pareiškėjo atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje ir visumą kitų pažeidimų, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, daro pagrįstą išvadą, kad R. B., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai 2021 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, o naikinti pastarąjį sprendimą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjui ginklas reikalingas užsiimti mėgstama veikla (medžiokle), o ne darbui kaip pragyvenimo šaltiniui, todėl privataus intereso negalima iškelti aukščiau už visuomeninį interesą. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai yra laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės, nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. B. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.