Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys ieškovės pusėje: R. K. ir D. K., dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nustatyta, kad 39,16 kv. m. bendro ploto 3 kambarių butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie buto nuomos sutarties sudarymą su ieškove S. T. (1 t., b. l. 16-17).

6. 1967 m. birželio 16 d. Kauno m. Lenino rajono Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir Negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus raštu leista atidaryti kartoteką pil. J. K., kurio šeimoje 3 asmenys, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iš 2 kambarių 19,97 kv. m. gyvenamo ploto ir atskiros virtuvės (1 t., b. l. 9). Pagal 1975 m. vasario 28 d. Kauno m. lenino rajono DŽDT sprendimu Nr. 95 buvo leista J. K. prie turimo buto (duomenys neskelbtini) prijungti vieną kambarį 13,59 kv. m. gyv. ploto (1 t., b. l. 10). 1985 m. gruodžio 12 d. Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos sprendimu, mirus vyrui J. K., buto nuomos sutartį leista pakeisti S. K. vardu. Nurodyta, kad šeimoje 3 asmenys, nuomojamą butą sudaro 3 kambariai bendro 33,56 kv. m. gyvenamojo ploto (1 t., b. l. 11). Šio sprendimo pagrindu 1997 m. birželio 26 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi S. T. išnuomota 52,43 kv. m. bendro ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos pase nurodyta, kad butą sudaro 3 kambariai (1 t., b. l. 12-15.). 2006 m. gegužės 22 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir S. T. sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-3-138, kuria S. T. ir jos šeimos nariams (3 asmenys) išnuomota 3 kambarių 39,74 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 24-26 b. l.). Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1299, 2012 m. gegužės 14 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SR-0062, S. T. ir jos šeimos nariams (šeimoje 4 asmenys) išnuomotas 39,16 kv. m. bendro naudingo ploto 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 30-38 b. l ).

7. 1998 m. birželio 22 d. pranešimu Butų privatizavimo poskyris buvo informuotas apie tai, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)senas adresas buvo (duomenys neskelbtini), pretendentė atkurti nuosavybės teises į šį namą – (duomenys neskelbtini)– neteisingai nurodė adresą, todėl namas adresu (duomenys neskelbtini)buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Patvirtino, kad pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini)nėra (1 t., b. l. 18).

8. 2002 m. balandžio 15 d. notaro patvirtintu susitarimu S. T., ieškovas R. K., bei D. K., susitarė, kad privatizuojamą butą Nr. 1a privatizuoti ieškovės S. T. vardu (1 t., b. l. 19).

9. 2002 m. balandžio 19 d. S. T. pateikė prašymą „Dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius lengvatinėmis sąlygomis pagal LR Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str.“ (1 t., b. l. 64). S. T. prašė leisti privatizuoti savivaldybės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendras naudingas plotas 74,97 kv. m., patalpomis naudojasi nuomos sutarties pagrindu, o pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma S. T. vardu.

10. 2002 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. 44-1431 S. T. informuota, kad jos prašymas užregistruotas 2002 m. balandžio 19 d., prašymo Nr. 44-1431 (1 t., b. l. 20). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2002 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-253 nurodė, kad negali nurodyti tikslios datos, kada namas adresu K. (duomenys neskelbtini)buvo išbrauktas iš grąžintinų namų sąrašo, tačiau pranešė, kad 1998 m. birželio 22 d. buvęs Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos Butų privatizavimo poskyris raštu Nr. 44-847 informuotas apie minėtas problemas (1 t., b. l. 21). 2003 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 5.27-2-2573 S. T. informuota, kad parduoti jai 74,97 kv. m. bendrojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis nėra teisinio pagrindo, kadangi buvo praleistas Butų privatizavimo įstatymu nustatytus prašymų padavimo terminas (1 t., b. l. 22-23). Taip pat pranešė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. į Kauno miesto merą kreipėsi ieškovės sūnus R. K. (1 t., b. l. 118), nurodydamas, kad nesutinka dėl šio buto privatizavimo S. T. vardu dėl pastovių tarpusavio nesutarimų. 2003 m. gruodžio 1 d. raštu R. K. informuotas, kad nėra teisinio pagrindo nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui S. T. privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-258-587/2017 1 t., b. l. 119-120).

11. 2012 m. sausio 2 d. raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius nurodė, kad 2011-12-16 kadastrinių matavmų duomenimis gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimas yra 70 procentų (1 t., b. l. 28, 29).

12. Šalys susidariusią situaciją bandė spręsti taikiu susitarimu, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos posėdyje nutarta Kauno miesto savivaldybės merui siūlyti nepritarti taikos sutarties šioje civilinėje byloje sudarymui (1 t. b. l. 80-8).

13. 2006 m. gegužės 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1889 buto (duomenys neskelbtini) nuomininkei G. S. buvo leista lengvatinėmis sąlygomis minėtą butą privatizuoti (1 t. b. l. 119-122).

Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

14. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau ir BPĮ) įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2001 m. rugpjūčio 11 d.) 5 punktu, pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą, – į atitinkamą administraciją.

16. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (BPĮ 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-282-686/2017).

18. Pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl kiekviena šalis turi įrodyti savo teiginius. Be to, pagal įrodinėjimo taisykles įrodinėjimo pareigą turi teigiantis, o ne neigiantis asmuo, nes įmanoma įrodyti tik tas aplinkybes, kurios buvo ir neįmanoma įrodyti to, ko nebuvo.

19. Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektas, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą.

20. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar ieškovė išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Tam, kad ieškovė būtų pripažinta įgijusi teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, ji iki įstatymo galiojimo pabaigos turėjo būti atlikusi tam tikrus jame numatytus veiksmus, tai yra turėjo būti išreiškusi savo valią įgyti nuomojamą butą nuosavybės teise.

21. Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai.

23. Kai asmenys pareiškia ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, jie turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos sprendimo 17 punkte nurodytos sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą. Šioje byloje nėra pateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti, kad ieškovė įstatymo galiojimo metu kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovė pati pripažino, kad neva suklaidinta atsakovės dėl to, kad jos nuomojamas butas negali būti privatizavimo objektu, tokio pareiškimo neparašė. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pretendentė kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į dalį ginčo objekto (beje, jau praėjus trims mėnesiams po Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1991 m. birželio 30 d.) nepaneigia asmenų, siekiančių privatizuoti turtą, savo norą privatizuoti nuomojamas patalpas išreikšti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovei nepareiškus prašymo dėl ginčo buto privatizavimo, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo pateikusi pareiškimą kompetetingam organui. Be to, vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Nuomininkų sutikimas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipusis į savivaldybę dėl buto išpirkimo. Toks susitarimas buvo sudarytas tik 2002 m. balandžio 15 d., ir kaip pati ieškovė nurodo ieškinyje, ji į atsakovę kreipėsi tik 2002 m. balandžio 19 d., norėdama gauti informacijos apie galimybę privatizuoti butą lengvatine tvarka. Ieškovė, nesirūpindama tinkamu savo teisių įgyvendinimu, tikėtina dėl savo kaltės nuo 1991 iki 2002 metų neatliko jokių veiksmų, todėl konstatuotina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai ir ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal BPĮ.

24. Faktas, kad atsakovė 2006 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1889 leido (duomenys neskelbtini), Kaune buto nuomininkei G. S. privatizuoti šį butą lengvatinėmis sąlygomis nepatvirtina aplinkybės, kad ir ieškovė analogišką teisę įgijo. Pateiktuose dokumentuose neatsispindi visa (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo procedūros eiga, nėra duomenų apie tai, kada šio buto nuomininkė kreipėsi dėl buto privatizavimo, todėl ieškovės nuomojamo ir šio buto privatizavimo procedūrų nėra galimybės palyginti. Be to, ieškovės pozicija yra prieštaringa, nes ji ieškinyje nurodo, kad privatizavimo procedūrą pradėjo jos kaimynė, dėl ko ir ji manė turinti tokią teisę, o rašytinis įrodymas- 2002 m. balandžio 19 d. ieškovės raštas atsakovei, 2002 m. balandžio 19 d. notarinis susitarimas tarp šeimos narių dėl buto privatizavimo liudija, kad ir ieškovė ėmėsi veiksmų savo teisei įgyvendinti dar 2002 m., tačiau tikėtina, kad dėl savo aplaidumo ir nerūpestingo elgesio savo teisės tinkamai neįgyvendino. Tikėtina, kad tam sutrukdė ir šeimos narių nesutarimas, kieno vardu bus atliekamas patalpų, kuriomis naudojosi visi šios šeimos nariai, taip pat ir buto Nr. 1, privatizavimas (1 t., 63 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės veiksmus (ar neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo. Tuo labiau, kad kaimynė G. S. savo butą privatizavo 2006 m., praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po to, kai paaiškėjo aplinkybė, jog namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą.

Dėl ieškinio senaties

25. Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 46 punktas).

27. Teismas sprendžia, kad senaties termino pradžia tapatintina su momentu, kai ieškovei atsakovės 2003 m. gruodžio 11 d. raštu buvo pranešta, jog buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas, t. y. 2003 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 5.27-2-2573 ieškovė S. T. informuota, kad parduoti jai 74,97 kv. m. bendrojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis nėra teisinio pagrindo, kadangi buvo praleistas Butų privatizavimo įstatymu nustatytus prašymų padavimo terminas (1 t., b. l. 22-23). Teismas su ieškovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2016 m. lapkričio 29 d., kai ieškovei buvo išaiškinta, jog ji buto privatizavimo procedūros negalėjo tęsti dėl atsakovės darbuotojo klaidos, nesutinka, nes rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent 2003 m. gruodžio 11 d. raštu ieškovei buvo nurodyta, kad privatizavimas nebus vykdomas. Kiekvienam apdairiam ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiančiam asmeniui, manančiam, kad jis turėjo teisę privatizuoti ginčo butą, iš šio rašto turinio turėjo būti akivaizdu, kad jo teisės pažeidžiamos. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2017 m. sausio 11 d., praėjus daugiau kaip trylikai metų po minėto rašto gavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas ir dėl to, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str.).

28. Ieškovė savo ieškinyje prašė atnaujinti ieškinio terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tačiau jokių priežasčių ir jokių įrodymų, dėl ko terminas buvo praleistas, nenurodė ir nepateikė. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo objektas kažkuriuo laikotarpiu buvo įtrauktas į grąžintinų savininkams objektų sąrašą, tačiau dar nepasibaigus BPĮ galiojimui iš šio sąrašo buvo išbrauktas, o ieškovė apie tai neinformuota, nelaikytina priežastimi, dėl kurios galima būtų patenkinti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, juolab, kad ši aplinkybė ieškovei vėliausiai tapo žinoma gavus 2003-12-11 raštą (CK 1.131 str. 2 d.).

29. Atmetus ieškovės ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Iš ieškovės valstybei priteistina 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,88 Eur (dešimt eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.