Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Laimai Pušinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. T., D. K. ir G. K. dėl administracinio akto panaikinimo, gyvenamosios patalpos privatizavimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu teismo prašo:apginti R. K. pažeistas teises ir atnaujinti ieškinio senaties terminą;panaikinti 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus sprendimą Nr. 60-6-626 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“; pripažinti R. K. teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą/patalpą-butą su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis a-1 (1/2 nuo 2.22 kv. m), a-2 (1/2 nuo 2.72 kv. m), 1-5 (1/2 nuo 2.60 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 74/100 dalimis 30,00 kv. m užstatyto ploto priklausiniu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Kauno miesto savivaldybės vardu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su R. K. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį;teismui nenustačius teisinio pagrindo privatizuoti butą lengvatine tvarka, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę tęsti buto privatizavimo procedūrą, įvertinta rinkos kaina (19 000 Lt /5 502,78 Eur), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su R. K. buto/patalpos-buto su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis a-1 (1/2 nuo 2.22 kv. m), a-2 (1/2 nuo 2.72 kv. m), 1-5 (1/2 nuo 2.60 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 74/100 dalimis 30,00 kv. m užstatyto ploto priklausiniu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo -pardavimo sutartį;priteisti R. K. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas R. K. ir jo atstovė adv. pad. Martina Blėkaitienė palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo, o grįžęs iš tarnybos kariuomenėje apie 1988 m. žodiniu Butų ūkio tarnybos darbuotojo leidimu apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Orderis gyventi bute ieškovui nebuvo išduotas paaiškėjus aplinkybei, kad gyvenamas namas yra avarinės būklės. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta tik 1999 metais trečiojo asmens S. T. vardu. K. šeimoje buvo susitarimas butą Nr. 1 privatizuoti ieškovo vardu, o butą Nr. 1A privatizuoti S. T. vardu. Namą adresu (duomenys neskelbtini), per klaidą įtraukus į grąžintinų ir dėl to neprivatizuotinų namų sąrašą ieškovo ir trečiojo asmens šeima ne dėl savo kaltės negalėjo laiku įgyvendinti teisės privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka. Ieškovas ir jo šeima Kauno miesto savivaldybės butų privatizavimo skyriaus darbuotojų buvo informuoti, kad, „paaiškėjus naujoms aplinkybėms bus informuota papildomai“. Atsižvelgiant į tai, ieškovo motina S. T. ir jos šeimos nariai tuo metu nesudarė notarinio susitarimo dėl buto privatizavimo, tačiau patys susitarė, kad butas bus privatizuojamas ieškovo vardu. 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto valdyba priėmė sprendimą Nr. 465 „Dėl gyvenamųjų patalpų, esančių avariniame name, išnuomojimo“, pagal kurį ieškovo R. K. motinai S. T. buvo išnuomotas dviejų kambarių 22,54 kv. m gyvenamojo ploto butas su bendra virtuve (1-2/15,28; 1-3/7,26), esantis (duomenys neskelbtini). 2002 m. balandžio 19 d. ieškovo motina S. T. pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės butų privatizavimo skyrių norėdama gauti informacijos apie vykstančius procesus pagal privatizavimo metu pateiktą prašymą. 2003 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyrius rašte Nr. 627-2-2573 nurodyta, kad K. šeima negali užbaigti proceso, nes yra praleidę visus terminus, pasibaigė tokią procedūrą leidžiantys atlikti terminai, įstatymas nebegalioja. 1999 m. gegužės 13 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis vėliau buvo tikslinama 2006 m. gegužės 22 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. 2014 m. balandžio 3 d. S. T., R. K. ir G. K. (nepilnamečio sūnaus G. K. įstatyminė globėja) sudarė notarinį susitarimą, pagal kurį butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuotinas R. K. vardu. 2014 m. balandžio 9 d. R. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus vedėjai pateikė prašymą „Dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d.“, kuriuo prašė leisti privatizuoti Kauno miesto savivaldybei priklausantį 28,04 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 25 d. pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 14-K-079 28,04 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 19 000 Lt suma. 2015 m. sausio 28 d. ieškovas R. K. Privatizavimo skyriaus vedėjai pateikė prašymą dėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kopijų pateikimo ir nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į buto nusidėvėjimą, kuris tuo metu siekė net 70 procentų. 2015 m. gegužės 29 d. ieškovas R. K. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus vedėjui, kuriame nurodė, kad ieškovas pageidavo išsipirkti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė suteikti daugiau informacijos apie atliktą buto vertinimą ir tuo metu nesutiko su 70 procentų nusidėvėjusio buto vertinimu. 2014 m. lapkričio 25 d. ataskaita (buto vertinimas) ieškovui buvo pateiktas tik jam pareikalavus. Taip pat ieškovas buvo informuotas, kad dėl pasikeitusio įstatymo nuo 2015 m. sausio 1 d. jis esą nebegalės tęsti privatizavimo procedūros, tačiau ieškovui nebuvo nurodyta, kaip ir kokia tvarka bei sąlygomis privatizavimo procedūra bus tęsiama.2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus sprendime Nr. 60-6-626 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ nurodyta, kad ieškovui galimybė pirkti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), buvo suteikta vadovaujantis šiuo metu jau nebegaliojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Butas (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 25 d. buvo įvertintas, parengtas šio buto įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), su priklausiniu įkainojimo ir pardavimo kaina yra 5 502,78 Eur. Ieškovas pabrėžia, kad ilgus metus jis ir jo šeimos nariai mėgino privatizuoti Butą bendradarbiaujant su atsakovais, tačiau gaudavo neigiamus atsakymus iš Kauno miesto savivaldybės, o dėl lėšų stygiaus, teisinių žinių stokos, bei sunkiai susirgus pačiai S. T. ir sunkiai sergant ieškovo broliui D. K. iki šiol savo teisių neginė teisme. Ieškovas pabrėžia, kad Butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti privatizuojamas lengvatine tvarka, nes jo fizinis nusidėvėjimas jau 2012 m. siekė net 70 procentų, taip pat ieškovo motina S. T. dėl šio buto privatizavimo kreipėsi dar iki 1998 m., todėl pradėta buto privatizavimo procedūra turi būti tęsiama toliau lengvatine tvarka. Jeigu teismas nustatytų, kad nėra pagrindo Butą privatizuoti lengvatine tvarka, minėtas butas turėtų būti privatizuojamas pagal 2014 m. galiojusį teisinį reglamentavimą ir jau atliktą Buto vertinimą, kuris sudarė 19 000 Lt (5 502,78 Eur). Priešingu atveju tai neatitiktų skaidrios ir sąžiningos butų privatizavimo proceso eigos, nes pakankamai ilgą laiką vilkinant priimti sprendimus, nepateikiant visų reikalingų dokumentų ir informacijos bei neatsižvelgiant į Buto didelį nusidėvėjimą, nepagrįstai būtų didinama privatizuojamo Buto kaina. Ieškovas mano, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš skundžiamo 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turo valdymo skyriaus sprendimo Nr. 60-6-626, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Tačiau teismui nusprendus, kad suėjo ieškinio senaties terminas, prašo jį atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės įgaliota atstovė Laima Pušinskienė paaiškino, kad atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui pripažinti R. K. teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis ir 74/100 dalimis priklausiniu - ūkiniu pastatu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su R. K. buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis ir šio reikalavimo netenkinti. Teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties dėl nurodyto reikalavimo, prašo šioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o kitus ieškovo reikalavimus atmesti, kaip neįrodytus ir nepagrįstus.Atsakovių atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovės savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, svarbu nustatyti, ar ieškovas, ar jo pilnamečiai šeimos nariai LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis ir ar ši teisė buvo pažeista. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad prašymas dėl ginčo privatizavimo buvo pateiktas iki 1998 m., tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikia. 1998 m. birželio 22 d. Butų privatizavimo poskyrio raštas Nr. 44-847 nepatvirtina fakto, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovo motina ar pats ieškovas pateikė prašymą bei kitus dokumentus privatizuoti ginčo butą. Ieškovo motinai ginčo butas buvo išnuomotas tik 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 465 pagrindu, t. y. Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovo motina S. T. ir jos šeimos nariai nesudarė notarinio susitarimo dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau patys sutarė, kad butas bus privatizuojamas ieškovo vardu, taigi ieškovas pats patvirtina faktą, kad notarinio susitarimo pirkti ginčo butą nebuvo. Nesant byloje duomenų, kad pagrindinis buto nuomininkas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir kad buto nuomininkas bei jo šeimos nariai būtų sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovas ir pilnamečiai jo šeimos nariai atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Be to, vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, jei toks ir būtų pateiktas nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pavirtinančių, jog iki 1998 m. liepos 1 d., kada galiojo LR butų privatizavimo įstatymas, jis ar jos šeimos nariai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl to, jog nevykdomas buto privatizavimas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovo motina S. T. nebuvo buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė, todėl jokių teisių privatizuoti butą net ir negalėjo turėti, kadangi Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. S. T. tik 2002 m. balandžio 19 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.Ieškovas teigia, kad 2014 m. lapkričio 25 d. pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neatspindi tikrosios ginčo buto vertės, jos didelio nusidėvėjimo procento, tačiau pačios nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos neskundžia, o prašo teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę tęsti buto privatizavimo procedūrą, įvertinta rinkos kaina (19 000 Lt/5 502,78 Eur). Iš ieškovo dėstomų motyvų nėra supranta, ar jis sutinka su 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Krivita“ nustatyta ginčo buto (duomenys neskelbtini) verte, ar ne. Bet kuriuo atveju ginčo buto pardavimo procedūros pagal šiuo metu negaliojantį įstatymą negali būti atnaujintos, kadangi tokio teisinio pagrindo nebeliko ir jos buvo baigtos ieškovui atsisakius sudaryti sandorį. Šiai dienai nuosavybės teise ieškovo šeima ginčo butą gali įsigyti tik LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovas prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. 60-6-626, motyvuodamas tuo, kad butas negalėjo būti įvertintas vidutine galiojusia rinkos kaina - 19 000Lt/5 502,78 Eur, tačiau minėtiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Teismui visgi laikant, jog ieškovo šeima buvo pradėjusi lengvatines ginčo buto privatizavimo procedūras, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pripažinimo R. K. teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir priklausiniais pareikšti, ir kurį šioje byloje prašo taikyti atsakovės. Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavus 2003 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. 627-2-2573, kuriuo buvo informuotas, kad butas (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą nebus parduotas. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2016 m. rugpjūčio mėn. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. Ieškovas ieškiniu prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovų nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovo pateikti argumentai dėl praleisto ieškinio senaties atnaujinimo nepagrindžia ir neįrodo svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 28,04 kv.m. bendro ploto 2 kambarių butas su rūsiu ir kitais priklausiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie buto nuomos sutarties sudarymą trečiojo asmens vardu (b. l. 16, 1 t.). 1967 m. birželio 16 d. Kauno m. Lenino rajono Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir Negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus raštu leista atidaryti kartoteką pil. J. K., kurio šeimoje 3 asmenys, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iš 2 kambarių 19,97 kv. m. gyvenamo ploto ir atskiros virtuvės (b. l. 155, 158, 1 t.). 1985 m. gruodžio 12 d. Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos sprendimu, mirus vyrui J. K., buto nuomos sutartį leista pakeisti S. K. vardu. Nurodyta, kad šeimoje 3 asmenys, nuomojamą butą sudaro 3 kambariai bendro 33,56 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 153, 154, 156, 157, 1 t.). Šio sprendimo pagrindu 1997 m. birželio 26 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi S. T. išnuomota 52,43 kv. m. bendro ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos pase nurodyta, kad butą sudaro 3 kambariai (b. l. 159-160, 161-162, 1 t.). 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 465 nuspręsta išnuomoti trečiajam asmeniui S. T. 2 kambarių 22,54 kv. m. gyvenamojo ploto su bendra virtuve butą (I-2/15,28; 1-3/7,26) (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 1 t.). Šio sprendimo pagrindu 1999 m. gegužės 13 d. tarp Kauno miesto SĮ „Santakos butų ūkis“ ir trečiojo asmens S. T. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria trečiajam asmeniui S. T. ir jos šeimos nariams išnuomota 74,97 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 114-116, 117, 1 t.). Gyvenamosios patalpos pase nurodyta, kad gyvenamąją patalpą sudaro 5 kambariai. 1999 m. gegužės 13 d. Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Naujamiesčio butų ūkio tarnybos pažymėjime (b. l. 19, 1 t.) nurodyta, kad S. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybės neprivatizuotame bute pagrindinės buto nuomininkės teisėmis. Šiame bute gyvena nuo 1967 m. balandžio 18 d., butas susideda iš 5 kambarių, 56,10 kv. m. gyvenamojo ploto, bendras naudingas plotas 74,97 kv.m. Kartu bute gyvena R. K. ir D. K.. 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto Valdybos sprendimo Nr. 465 pagrindu 2006 m. gegužės 22 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens S. T. sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-3-139, kuria trečiajam asmeniui S. T. ir jos šeimos nariams (3 asmenys) išnuomota 2 kambarių 28,04 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27, 28, 1 t.). Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1-319, 2013 m. gegužės 2 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SR-0895 trečiajam asmeniui S. T. ir jos šeimos nariams (šeimoje 4 asmenys) išnuomotas 28,04 kv. m. bendro naudingo ploto 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-34, 35, 36-37, 1 t.). Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1030, 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens S. T. sudaryta nuomos sutartis Nr. SR-0895 (1), kuria S. T. ir jos šeimos nariams (4 asmenys) išnuomotas 28,04 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-49, 50, 51-52, 1 t.). 1998 m. birželio 22 d. pranešimu Butų privatizavimo poskyris buvo informuotas apie tai, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) senas adresas buvo (duomenys neskelbtini), pretendentė atkurti nuosavybės teises į šį namą – (duomenys neskelbtini) – neteisingai nurodė adresą, todėl namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Patvirtino, kad pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 17, 1 t.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2002 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-253 nurodė, kad negali nurodyti tikslios datos, kada namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo išbrauktas iš grąžintinų namų sąrašo, tačiau pranešė, kad 1998 m. birželio 22 d. buvęs Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos Butų privatizavimo poskyris raštu Nr. 44-847 informuotas apie minėtas problemas (b. l. 21, 1 t.). 2002 m. balandžio 19 d. trečiasis asmuo S. T. pateikė prašymą „Dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius lengvatinėmis sąlygomis pagal LR Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str.“ (b. l. 123, 1 t.). S. T. prašė leisti privatizuoti savivaldybės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bendras naudingas plotas 74,97 kv. m., patalpomis naudojasi nuomos sutarties pagrindu, o pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma S. T. vardu. 2002 m. balandžio 19 d. pranešimu Nr. 44-1431 trečiasis asmuo S. T. informuota, kad jos prašymas užregistruotas 2002 m. balandžio 19 d., prašymo Nr. 44-1431 (b. l. 20, 1 t.). 2003 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 5.27-2-2573 trečiasis asmuo S. T. informuota, kad parduoti jai 74,97 kv. m. bendrojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis nėra teisinio pagrindo, kadangi buvo praleistas Butų privatizavimo įstatymu nustatytus prašymų padavimo terminas (b. l. 23-24, 1 t.). Taip pat pranešė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. į Kauno miesto merą kreipėsi ieškovas (b. l. 118, 1 t.), pažymėdamas, kad nesutinka dėl šio buto privatizavimo trečiojo asmens S. T. vardu dėl pastovių tarpusavio nesutarimų. 2003 m. gruodžio 1 d. raštu ieškovas R. K. informuotas, kad nėra teisinio pagrindo nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui S. T. privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 119-120, 1 t.). 2014 m. balandžio 3 d. notaro patvirtintu susitarimu trečiasis asmuo S. T., ieškovas R. K., veikiantis asmeniškai ir kaip nepilnamečio sūnaus G. K. atstovas pagal įstatymą, bei G. K., veikianti kaip nepilnamečio sūnaus G. K. atstovė pagal įstatymą, susitarė, kad 1 (pirmo) buto su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis: a-1 (1/2 d. nuo 2,22 kv.m.), a-2 (1/2 d. nuo 2,72 kv.m.), 1-5 (1/2 d. nuo 2,60 kv. m.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai susitarė šį butą privatizuoti ieškovo R. K. vardu (b. l. 38-39, 1 t.). 2014 m. balandžio 9 d. ieškovas R. K. pateikė prašymą „Dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 dalį“ (b. l. 40, 41, 42, 1 t.), kuriuo prašė leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį (duomenys neskelbtini), 28,04 kv. m. bendro naudingo ploto. Nurodė, kad norimu privatizuoti butu naudojasi 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties Nr. SR-0895 pagrindu, o pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma ieškovo R. K. vardu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius pradėjo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo pardavimo procedūras (b. l. 43, 1 t.). UAB „Krivita“, 2014 m. lapkričio 25 d. apžiūrėjusi vertinamą butą, pateikė buto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-079 (b. l. 53-54, 1 t.). Vertintoja pateikė išvadą, kad vertinamo 28,04 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis bei priklausiniu – dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną yra 19 000,00 Lt. 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administravimo Privatizavimo skyriaus darbuotojos B. V. rezoliucija nurodyta toliau vykdyti procedūra teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 m. sausio 28 d. ieškovas R. K. kreipėsi su prašymu išduoti jam turto vertinimo ataskaitos dalinę kopiją ir nurodė, kad vertinamas butas yra nusidėvėjęs 70 procentų, į ką, jo nuomone, skaičiuojant buto kainą nebuvo atsižvelgta; nurodė, kad nustatyta turto kaina yra labai didelė (b. l. 55, 1 t.). Atsakydamas į ieškovo prašymą suteikti jam informaciją apie tolimesnę buto privatizavimo procedūrą (b. l. 56, 1 t.), 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. 66-6-325 (b. l. 57-58, 1 t.) Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius pranešė, kad, gavus buto vertinimo ataskaitą, neatidėliotinai buvo parengtas buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas, su kuriuo ieškovas susipažino 2014 m. gruodžio 22 d. atvykęs į Privatizavimo skyrių, tačiau atsisakė jį pasirašyti motyvuodamas tuo, kad butas įvertintas labai aukšta kaina. Išaiškino ieškovui, kad vadovaujantis teisės aktais, be jo rašytinio susipažinimo su buto kaina, tolimesni sprendimai dėl buto privatizavimo negalėjo būti priimami. Taip pat pranešė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neįrašytos į Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, nuomojamų socialinio būsto nuomos sąlygomis, sąrašą, todėl bus galimybė vykdyti jų pardavimo procedūras pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kai bus priimti šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. 66-6-708 (b. l. 59-60, 1 t.) Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius supažindino ieškovą R. K. su pagrindinėmis teisės aktų nuostatomis parduodant Savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Taip pat išaiškino, kad Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis bute (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamąją vietą ieškovas deklaravo nuo 2014 m. sausio 14 d., todėl, vadovaujantis Įstatymu, buto pardavimo procedūras bus galima vykdyti ne anksčiau kaip nuo 2019 m. sausio 15 d. 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 60-6-626 (b. l. 61-62, 1 t.) Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius trečiajam asmeniui S. T. pranešė, kad 2014 metais pagal R. K. prašymą buvo vykdomos 28,04 kv. m. bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros. Galimybė pirkti minėtą nuomojamą butą buvo suteikta vadovaujantis šiuo metu jau negaliojančiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. Butas (duomenys neskelbtini), su priklausiniu jo įkainojimo aktu įvertintas 5502,78 Eur. Šio buto ieškovas nepirko, motyvuodamas labai didele buto kaina, įkainojimo akto nepasirašė, paprašė pateikti buto privatizavimo dokumentų kopijas. Toliau rašte trečiajam asmeniui S. T. pateikiamas atsakymas apie buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros vykdymo eigą, tačiau teismas jo turinio nevertina ir dėl jo nepasisako, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros. Šalys susidariusią situaciją bandė spręsti taikiu susitarimu, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos posėdyje nutarta Kauno miesto savivaldybės merui siūlyti nepritarti taikos sutarties šioje civilinėje byloje sudarymui (b. l. 141-145, 1 t.).

Teismo argumentai

Teismas pritaria ieškovo argumentams, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), tačiau atkreipia dėmesį, kad ši teisė galėjo būti realizuota tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Šalys pripažįsta aplinkybes bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė neginčija, kad trečiojo asmens S. T. šeima viename iš ginčo butų ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) apsigyveno nuo 1967 metų. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo to momento, kai trečiojo asmens S. T. šeimai buvo suteikta teisė apsigyventi ginčo bute, buvo keičiamas trečiojo asmens šeimos valdomų gyvenamųjų patalpų plotas, o vėliau buvo suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai: 2 kambarių 28,04 kv. m. bendro ploto butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį siekia privatizuoti ieškovas R. K., ir 3 kambarių 39,16 kv. m. bendro ploto butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį siekia privatizuoti S. K.. Tačiau pastebėtina, kad faktinis apsigyvenimas ginčo bute žodiniu leidimu užimti niekieno neapgyvendintas gyvenamas patalpas, neturint tam teisinio pagrindo, nesukuria tokių pačių teisinių pasekmių, kaip, pavyzdžiui, apsigyvenimas savivaldybei priklausančiame būste jo nuomos sutarties pagrindu. Ieškovui šioje byloje tenka pareiga įrodyti, kad jis arba kiti pilnamečiai jo šeimos nariai LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis.Atsakovių pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1967 m. birželio 16 d. Kauno m. Lenino rajono Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir Negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus raštu leista atidaryti kartoteką pil. J. K., kurio šeimoje 3 asmenys, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iš 2 kambarių 19,97 kv. m. gyvenamo ploto ir atskiros virtuvės (b. l. 155, 158, 1 t.). 1985 m. gruodžio 12 d. Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos sprendimu, mirus vyrui J. K., buto nuomos sutartį leista pakeisti S. K. vardu. Nurodyta, kad šeimoje 3 asmenys, nuomojamą butą sudaro 3 kambariai bendro 33,56 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 153, 154, 156, 157, 1 t.). Šio sprendimo pagrindu 1997 m. birželio 26 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi S. T. išnuomota 52,43 kv. m. bendro ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos pase nurodyta, kad butą sudaro 3 kambariai (b. l. 159-160, 161-162, 1 t.). Šie rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad trečiojo asmens S. T. šeimai nuomos sutarties pagrindu buvo suteikta teisė naudotis 3 kambarių butu adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad pats ieškovas ir trečiasis asmuo S. T. teisme duotais paaiškinimais pripažino aplinkybę, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), jie apsigyveno gavę žodinį Butų ūkio tarnybos darbuotojo sutikimą, tačiau negali nurodyti konkrečios datos, kada tai įvyko. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiajam asmeniui S. T. 2 kambarių 22,54 kv. m. gyvenamojo ploto su bendra virtuve butą (I-2/15,28; 1-3/7,26) adresu (duomenys neskelbtini) nuspręsta išnuomoti 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 465 (b. l. 18, 1 t.). Šio sprendimo pagrindu 1999 m. gegužės 13 d. tarp Kauno miesto SĮ „Santakos butų ūkis“ ir trečiojo asmens S. T. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria trečiajam asmeniui S. T. ir jos šeimos nariams išnuomota 74,97 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 114-116, 117, 1 t.). Butų privatizavimo įstatymo, kurio pagrindu ieškovas siekia lengvatine tvarka privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini), 1 straipsnis numatė, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui S. T. 2 kambarių 22,54 kv. m. gyvenamojo ploto su bendra virtuve butą (I-2/15,28; 1-3/7,26) adresu (duomenys neskelbtini) nuspręsta išnuomoti 1999 m. balandžio 27 d. Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 465, o ginčo buto nuomos sutartis sudaryta 1999 m. gegužės 13 d., t. y. po to, kai pasibaigė įstatymo nustatytas terminas ir papildomas terminas, kuriuo specialiai įsteigta komisija turėjo teisę leisti pareikšti norą nuosavybėn įgyti gyvenamąsias patalpas. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.). Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.). Atsižvelgiant į iki 1998 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstais pripažįsta atsakovių argumentus, jog pirmiausia turi būti sudaromas susitarimas tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Po to asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga (conditio sine qua nori). Buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebūdavo pasiekiamas, o teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga vadinamoji juridinių faktų sudėtis, t.y. sistema, susidedanti iš kelių tarpusavyje susijusių veiksmų ir sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2011). Žodinis susitarimas tarp savivaldybės būsto nuomininkų dėl jo privatizavimo nėra tinkamas įstatymo reikalavimo įgyvendinimas, o byloje pateiktas Kauno m. 7-ojo notarų biuro patvirtintas susitarimas patvirtina, kad trečiojo asmens ir ieškovo šeima dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo buvo sudarytas tik 2014 m. balandžio 3 d. (b. l. 38, 1 t.). Darytina išvada, kad iki 1998 m. sausio 1 d. nei ieškovas, nei tretieji asmenys nebuvo įgiję teisės lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti buto adresu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo ieškovui pripažinti teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą ginčo butą. Ieškovas mano, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti, šio termino skaičiavimo pradžios momentą nurodo skundžiamo 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus sprendimo Nr. 60-6-626 priėmimą. Teismas nesutinka su ieškovo nurodytu ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momentu. Trečiajam asmeniui S. T. apie tai, kad parduoti jai 74,97 kv. m. bendrojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis nėra teisinio pagrindo, kadangi buvo praleistas Butų privatizavimo įstatymu nustatytus prašymų padavimo terminas pranešta 2003 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 5.27-2-2573 (b. l. 23-24, 1 t.). Be to, pats ieškovas 2003 m. gruodžio 1 d. raštu (b. l. 119-120, 1 t.) buvo informuotas, kad nėra teisinio pagrindo nei jam, nei jo motinai privatizuoti ginčo buto, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 Nr. IX-1188) 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kada šis pranešimas ieškovui buvo įteiktas, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimo senaties terminas pareikšti teisme reikalavimą dėl teisės ieškovui privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą pripažinimo prasidėjo 2003 m. gruodžio 1 d. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo namo klaidingu įtraukimu į gražintinų namų sąrašą šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos, kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas iki 1998 m. sausio 1 d. nebuvo įgijęs teisės lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti buto adresu (duomenys neskelbtini). Teismų praktikos aptarimas šiuo klausimu tokio pobūdžio bylose savaime nereiškia, kad egzistavo analogiškos aplinkybės, kurios gali būti pripažintos svarbiomis ir dėl jų būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmestinas.LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuris galiojo iki 2015 m. sausio 1 d., numatė, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami gyvenamieji namai, jų dalys, taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei yra ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė neturi lėšų - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. 2014 m. balandžio 9 d. ieškovas R. K. pateikė prašymą „Dėl leidimo privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą (patalpas) ir (ar) jų priklausinius pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 dalį“ (b. l. 40, 41, 42, 1 t.), kuriuo prašė leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį (duomenys neskelbtini), 28,04 kv. m. bendro naudingo ploto. Nurodė, kad norimu privatizuoti butu naudojasi 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties Nr. SR-0895 pagrindu, o pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma ieškovo R. K. vardu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius pradėjo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo pardavimo procedūras (b. l. 43, 1 t.). UAB „Krivita“, 2014 m. lapkričio 25 d. apžiūrėjusi vertinamą butą, pateikė buto adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-079, kurioje nurodė, kad vertinamo 28,04 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis bei priklausiniu – dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną sudarė 19 000,00 Lt. Gavus duomenis apie parduodamo turto vertę, buvo toliau vykdomos privatizavimo procedūros. Ieškovas su ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktu buvo supažindintas 2014 m. gruodžio 22 d. atvykęs į Privatizavimo skyrių, tačiau šį aktą atsisakė pasirašyti, motyvuodamas tuo, kad butas įvertintas labai aukšta kaina (b. l. 57-58, 1 t.). Pažymėtina, kad ieškovas šių aplinkybių neneigia. Atsižvelgiant į tai, kad be privatizuojamo buto pirkėjo rašytinio susipažinimo su buto kaina negalėjo būti priimami tolimesni sprendimai dėl buto privatizavimo, ginčo buto privatizavimo procedūra nutrūko. Ginčo buto privatizavimo procedūrai nutrūkus dėl ieškovo veiksmų, nėra pagrindo naikinti ginčijamą 2016 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus sprendimą Nr. 60-6-626. Teismas nepasisako dėl šio sprendimo teisėtumo dalyje dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo proceso eigos, kadangi šio buto privatizavimo procesas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šį butą privatizuoti siekia S. T.. Teisiškai reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, kurio pagrindu ieškovas buvo pradėjęs ginčo buto privatizavimo procedūrą, nustojo galioti 2015 m. sausio 1 d. Nutrūkus pradėtai ginčo buto privatizavimo procedūrai ir nustojus galioti įstatymui, kurio pagrindu buvo atliekama privatizavimo procedūra, nėra teisinio pagrindo atsakoves Kauno miesto savivaldybę ir Kauno miesto savivaldybės administraciją įpareigoti tęsti nutrūkusią ginčo buto privatizavimo procedūrą (CK 1.7 str. 2 d.). Nors nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo ir įpareigoti atsakoves tęsti ginčo buto privatizavimo procedūrą, ginčo butą įvertinus 19 000,00 Lt/ 5502,78 Eur kaina ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu R. K. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovo teisė privatizuoti ginčo butą nėra niekaip ribojama ar apsunkinama. Šią teisę jis turi teisę realizuoti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriuo vadovaujantis už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus ieškovui pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis bute (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamąją vietą ieškovas deklaravo nuo 2014 m. sausio 14 d., vadovaujantis Įstatymu, buto pardavimo procedūras bus galima vykdyti ne anksčiau kaip nuo 2019 m. sausio 15 d.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir teismo išsakytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).Atmetus ieškovo ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos. Iš ieškovo valstybei priteistina 5,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 177 str.,178 str., 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo R. K. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,52 Eur (penkis Eur 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.