- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-31724-1044/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25518-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. D. (anksčiau – J.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Legal Balance“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. D. (toliau ir atsakovė) 568,39 Eur negrąžintos kredito sumos, 97,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 26,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019-06-26) iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 55 dienas, 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (568,39 Eur) nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, 148,50 Eur administravimo mokesčio, 22,39 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo bendros negrąžintos skolos sumos (negrąžinta vartojimo kredito dalis, pelno palūkanos iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir administravimo mokestis) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. liepos 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-8w5t9hwf (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei 36 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas, atsakovei įsipareigojant grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 331,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 162 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2019 m. balandžio 4 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Reikalavimo perleidimo 2018 m. liepos 31 d. sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą 2019 m. birželio 26 d. perleido ieškovui.
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti 2019 m. spalio 12 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2019-09-12), taip pat procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. spalio 18 d. išsiųstu elektroniniu laišku. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-8w5t9hwf, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas, atsakovei įsipareigojant grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 331,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 31,20 proc.) ir 162 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (e. b. l. 5-14, 33-34). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pervedė atsakovei 600 Eur (e. b. l. 17). Atsakovei nevykdant įsipareigojimų 2019 m. kovo 1 d. raginimu atsakovė buvo įspėta dėl įsipareigojimų nevykdymo, o 2019 m. kovo 19 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo atsakovei pranešta, kad sutartis su atsakove laikoma nutraukta nuo 2019 m. balandžio 4 d. (e. b. l. 16, 19). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai).
Tarp BnP Finace AB ir UAB „Legal Balance“ 2018 m. liepos 31 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu 2019 m. balandžio 4 d. pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui (e. b. l. 27-31, 35-41). Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. pranešimu (e. b. l. 25). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalį.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė, remiantis sutarties 4.2. punktu, susipažino su pradinio kreditoriaus skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydama nuotoliniu būdu. Sutarties 3.6.4 punkte numatyta, jog visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant sutarties 1.24 punkte numatytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinti vartojimo kredito gavėjo ar šalių parašais. CK 6.4 straipsnyje numatyta, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Atsakovė sutarties 3.1, 3.5.2, 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Tačiau atsakovė negrąžino paskolos, nesumokėjo vartojimo kredito mokesčio, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 568,39 Eur negrąžinto kredito, 97,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 26,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019-06-26) iki kreipimosi į teismą dienos (2019-08-21), viso už 55 dienas, ir 148,50 Eur administravimo mokesčio, yra pagrįsti ir tenkintini.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, kad šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 31,20 proc. (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti 31,20 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (568,39 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir sutartį pradinis kreditorius nutraukė dėl atsakovės kaltės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 31,20 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (568,39 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti 22,39 Eur delspinigių. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties 6.2. punkte atsakovė įsipareigojo, praleidusi mokėjimo terminus, mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 22,39 Eur delspinigių laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistina 22,39 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.)
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (863,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25,90 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos (146,90 Eur) yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 568,39 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 39 ct) negrąžinto kredito, 97,13 Eur (devyniasdešimt septynis eurus, 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 26,95 Eur (dvidešimt šešis eurus, 95 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo dienos (2019-06-26) iki kreipimosi į teismą dienos, viso už 55 dienas, 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) administravimo mokesčio, 31,20 (trisdešimt vieno ir dvidešimt šimtųjų) proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (568,39 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 22,39 Eur (dvidešimt du eurus, 39 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (863,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.