- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-606-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03860-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- K. Č.
- Pareiškėjas
- D. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12461-723/2021 pagal pareiškėjo D. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovė byloje K. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir nustatyti tokią laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) vaikų tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais, D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną ketvirtadienį, dukras pasiimant iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos – vaikų darželio – po pietų miego pagal įstaigos nustatytą laiką arba nuo 14 val. ir grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19 val. Nustatyta diena – kiekvienas ketvirtadienis – abiejų tėvų sutikimu gali būti pakeista į bet kurią kitą savaitės darbo dieną; 2) vaikų tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais, D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną sekmadienį, dukras pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.
2. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas santuokoje su atsakove susilaukė dviejų vaikų: D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. Č., gimusios (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10073-272/2020 patvirtino pareiškėjo ir atsakovės sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nebuvo nustatytas konkretus matymosi su vaikais grafikas, tai yra jokia pareiškėjo vaikų lankymo ir matymosi su jais tvarka nustatyta nebuvo. Atsakovė netrukdė pareiškėjui bendrauti su dukromis, leido 1-2 kartus per savaitę susitikti, matytis ir bendrauti.
3. Vaikams pradėjus lankyti darželį, atsakovė, nepaaiškinusi priežasčių ir motyvų, visiškai uždraudė bei neleidžia pareiškėjui matytis su dukromis, bendrauti ir dalyvauti jų ugdyme. Apie nepagrįstai suvaržytas jo teises matytis su nepilnamečiais vaikais ir apie vaikų interesų bendrauti su tėvu pažeidimą pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. pranešė Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. taip pat kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu skirti privalomąją teisminę mediaciją šeimos ginče dėl nepilnamečių vaikų lankymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi mediacijos procesas ir teismo procesinių dokumentų paruošimas užtruks tam tikrą laiko tarpą, o nepilnamečių vaikų interesas išlaikyti nenutrūkstamus socialinius artimus ryšius su abiem tėvais, bendrauti ir matytis yra neatidėliotinas ir užtikrintinas jau dabar, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius laikinos pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos, bus ne tik pažeistas vaikų interesas, bet ir padidės socialinio-emocinio tėvo ir vaikų ryšio atskirtis, kils neigiamos pasekmės, kurių vėlesnis atstatymas gali būti apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, sprendžiant ginčą dėl vaikų lankymo tvarkos ieškinio teisenos ar taikos sutarties pagrindu, nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) vaikų tėvas D. Č. turi teisę su nepilnamečiais vaikais, D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną ketvirtadienį, dukras pasiimant iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos – vaikų darželio po pietų miego pagal įstaigos nustatytą laiką arba nuo 14 val. ir grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19 val. Nustatyta diena – kiekvienas ketvirtadienis – abiejų tėvų sutikimu gali būti pakeista į bet kurią kitą savaitės darbo dieną; 2) vaikų tėvas D. Č. turi teisę su nepilnamečiais vaikais, D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną sekmadienį, dukras pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.
5. Teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę ir pareigą pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką tenkintinas. Įvertinęs, kad laikinos bendravimo tvarkos tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, taip pat užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius, kol bus nagrinėjama byla ir bendravimo tvarkos klausimas bus išspręstas iš esmės, teismas sprendė, kad yra nustatytina pareiškėjo pasiūlyta laikinoji jo bendravimo su vaikais tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė K. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką: 1) vaikų tėvas turi teisę su nepilnamečiais vaikais – D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną ketvirtadienį, dukras pasiimant iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų darželio, po įstaigos nustatyto įprasto darbo laiko pabaigos (apie 16-17 val.), tam, kad vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą bei bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje iki 19 val. Nustatyta diena – ketvirtadienis, kaip ir dienų kiekis, abiejų tėvų sutikimu gali būti pakeisti į bet kurią kitą ar kitas savaitės darbo dieną ar dienas; 2) vaikų tėvas turi teisę su vaikais, D. Č. ir K. Č., bendrauti kiekvieną sekmadienį vaikų gyvenamojoje vietoje iki 19 val., su galimybe trumpam išvykti (pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ir pan.) iki 1,5-2 val., nenutolstant toli nuo namų, su sąlyga, kad apie tai vaikų motina bus įspėta, bus laikomasi motinos rekomendacijų ir užtikrinti vaikų poreikiai ir interesai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjo ir atsakovės nesutarimai kilo ne dėl bendravimo su vaikais ribojimo ar nutraukimo, o dėl paties pareiškėjo savanaudiško elgesio, nepaisant dukrų interesų ir jų gerovės. Pareiškėjas siekia dukras „pasiimti“ iš motinos ar vaikų darželio, taip demonstruodamas draugams ir aplinkiniams savo tėvystę ir tariamą rūpinimąsi dukromis. Atsakovė nesutinka su tokiais pareiškėjo veiksmais, nes jis nesugeba užtikrinti elementarių mažamečių vaikų poreikių: pakeisti sauskelnes, pamaitinti tinkamu maistu, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką. Tačiau atsakovė nedraudžia pareiškėjui susitikti ir bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Kai vaikais paaugs ir bus labiau savarankiški, atsakovė neprieštaraus pareiškėjo norui pasiimti dukras nors ir visai savaitei.
6.2. Pareiškėjas teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai uždraudusi ir neleidusi pareiškėjui matytis su dukromis ir dalyvauti jų ugdyme. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kodėl jis negalėtų bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, kaip tai vyko iki šiol. Pareiškėjas nenurodė jokių konfliktinių situacijų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas ir perteklinis. Pareiškėjas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas D. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atskirajame skunde atsakovės nurodytos aplinkybės yra paremtos subjektyviomis prielaidomis, nėra teisiškai reikšmingos ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė nenurodo jokių objektyvių argumentų savo teiginiui, kad pareiškėjas nesugeba savarankiškai užtikrinti mažamečių dukrų elementarių poreikių, pagrįsti. Vaikų lankymo tvarkos nustatymas nėra sietinas su vaiko būtiniausių poreikių patenkinimu, kuris iš esmės realizuojamas per pareigos išlaikyti vaikus vykdymą. Be to, nei karto nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjas būtų vaikus netinkamai maitinęs ar dėl jo veiksmų vaikams būtų kilęs pavojus.
7.2. Atsakovė nepagrindžia savo reikalavimo, pagal kurį pareiškėjas gali tik trumpam matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas suklaidino teismą, nurodydamas, jog ji neleidžianti bendrauti su dukromis. Pateiktame atskirajame skunde atsakovė kaip tik nurodo nepagrįstus draudimus ir apribojimus pareiškėjui bendrauti su dukromis. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas negali bendrauti su vaikais, kai jie yra vaikų darželyje. Vaikų buvimo darželyje metu tėvo teisė su jais bendrauti negali būti ribojama. Be to, teismo nutartyje nurodyta ne konkreti valanda, kada tėvas pasiima vaikus, o užsiėmimų ir vaikų buvimo darželyje pabaiga.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Pagal CK 3.170 straipsnio 1-3 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo dalyvavimas nepilnamečių vaikų auklėjime, ugdyme ir jų gyvenime kaip tik ir atitinka vaikų interesus ir jis negali būti ribojamas dėl vaikų amžiaus ar ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Pareiškėjas kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis apie savo ir atsakovės susirašinėjimą SMS žinutėmis. Pareiškėjas teigia, kad šie duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovė neleidžia pareiškėjui matytis ir bendrauti su dukromis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.
10. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 8 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
13. Pagal Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatas viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.
14. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
15. Pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).
16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad, priimdamos sprendimus, valdžios institucijos siektų teisingos vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros, suteikiant ypatingą svarbą geriausiems vaiko interesams, o sprendimo priėmimo procesas, kuriuo apribojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, turi būti teisingas bei užtikrinti šiuo straipsniu saugomus interesus.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
18. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
19. Vadinasi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
20. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir atsakovė turi dvi nepilnametes dukras, kurioms šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10073-272/2020 buvo nutraukta pareiškėjo ir atsakovės santuoka, taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.5 punktą šalys susitarė kartu rūpintis dukrų auklėjimu ir priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauti vaikų auklėjime. Šalys nenustatė konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir patvirtino, kad nesudarys viena kitai jokių kliūčių bendraujant su vaikais.
21. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Tarnyba), pranešdamas, kad vaikų motina draudžia jam pasiimti vaikus su savimi. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, taip pat pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ir laikinos pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
22. Pagal pareiškėjo prašymą ir teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjui suteikta teisė bendrauti su vaikais ketvirtadieniais po pietų miego ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba nuo 14 val. iki 19 val., taip pat sekmadieniais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 19 val. Tuo tarpu atsakovė atskiruoju skundu prašo, kad laikina bendravimo tvarka būtų pakeista taip, kad pareiškėjas ketvirtadieniais vaikus paimtų iš jų ugdymo įstaigos po nustatyto įprasto darbo laiko pabaigos (apie 16-17 val.), grąžintų jas į jų gyvenamąją vietą ir bendrautų jų gyvenamojoje vietoje iki 19 val., taip pat ir sekmadieniais bendrautų su vaikais jų gyvenamojoje vietoje iki 19 val., tik trumpam, iki 1,5-2 val. išvykdamas, nenutolstant toli nuo namų ir įspėjant atsakovę.
23. Atsakovės atskirojo skundo turinys ir siūloma kita pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarka patvirtina, kad atsakovė nesutinkanti, kad pareiškėjas pasiimtų vaikus ir bendrautų su jais ne jos ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Tokį reikalavimą atsakovė grindžia argumentu, kad pareiškėjas nesugeba užtikrinti elementarių tokio amžiaus vaikų poreikių: laiku pakeisti sauskelnes, tinkamai pamaitinti ir užtikrinti vaikams saugią aplinką. Atsakovė atskirajame skunde mini, kad po pirmojo pareiškėjo bendravimo su vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje, pareiškėjas vaikus grąžino netinkamai aprengtus, sušalusius, su nekeistomis sauskelnėmis, o nuo galimai netinkamo maisto vaikai naktį nemiegojo, sutriko jų virškinimas. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų galinčių patvirtinti nurodytas aplinkybes.
24. Byloje esančioje Tarnybos informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nėra užfiksuota jokių duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų sukėlęs grėsmę vaikų interesams (b.l. 8-10). Be to, atsakovė nenurodė, kad po jos minėto vienintelio atvejo, ji būtų išaiškinusi pareiškėjui apie vaikų mitybos ypatumus ir kitus specialius poreikius, o pareiškėjas po to pakarotinai būtų nesugebėjęs užtikrinti vaikų poreikių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas neleisti pareiškėjui bendrauti su vaikais ir ne jų nustatytoje gyvenamojoje vietoje.
25. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką pareiškėjui suteikta teisė bendrauti su vaikais tik tam tikrą laiko tarpą iki 19 val., ketvirtadieniais ir sekmadieniais, tai yra tik dvi dienas per savaitę. Pagal nustatytą tvarką vaikai negalės likti nakvoti kartu su pareiškėju. Taigi nustatytoji laikina pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarka yra minimali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka yra pakankama, kad laikinai būtų užtikrintas būtinas vaikų ryšys su vienu iš tėvų ir nebūtų pažeisti esminiai vaikų interesai. Galimos žalos vaikams ir grėsmės jų interesams, jiems būnant kartu su pareiškėju ne vaikų nustatytoje gyvenamojoje vietoje, atsakovė neįrodė.
26. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 14 d. pateikė atsakovei ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Minėtas ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1532-494/2022, išvadą teikianti institucija byloje yra Tarnyba. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, taip pat pagal CPK 149 straipsnį panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, paaiškėjus bet kokioms naujoms aplinkybėms, dėl kurių iškiltų būtinybė keisti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė gali teikti civilinę bylą Nr. e2-1532-494/2022 nagrinėjančiam teismui prašymą dėl laikinosios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
27. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atsakovės K. Č. atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.