- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2-286-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03388-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, atstovei I. S.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6315,91 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 142 Eur žyminio mokesčio bei 326,01 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Ieškinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. 9 val. 25 min. Vokietijoje, Braunschweigo m., įvyko eismo įvykis (toliau vadinama - Įvykis), kurio metu vilkikas su atsakovui priklausančia priekaba (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusią priparkuotą transporto priemonę S. F., v/n (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir nesustojęs nuvažiavo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie Įvykį Braunschweigo policijos inspekcijos Eismo įvykių tarnybai pranešė liudytoja. Ji paaiškinimus teikė du kartus, nuvažiuojantį atsakovo autovežį užfiksavo fotonuotraukomis. Liudytojos automobilis judėjo priešpriešais ir ji stovėjo norėdama sukti į kairę, o autovežis – į dešinę. Atstumas tarp jų buvo 7 metrai. Autovežis buvo pakrautas pilnai. Atliekant posūkio manevrą, autovežio priekabos galas susvyravo ir kliudė stovintį automobilį. Stovėjęs automobilis susvyravo, buvo girdėti atsitrenkimo garsas. Ji intensyviai signalizavo. Kaip matyti iš policijos medžiagos, buvo dienos metas, šviesu, eismas neintensyvus. Liudytoja signalizavo vairuotojui, bet jis nuvažiavo. Dėl susidūrimo buvo apgadinta S. F. automobilio kairioji pusė, nubrauktas visas automobilio šonas. Vieta, kur įvyko įvykis yra privačių namų, gyvenamoji erdvė, tai ne greitkelis, o siauros individualių namų gatvelės, kur judėjo autotraukinys. Tokiai didelei transporto priemonei judant sudėtingoje erdvėje, vairuotojas turėjo būti itin atidus ir atsargus, atlikdamas posūkio manevrą, įvertinti pastebėtą kliūtį. Vairuotojas turėjo girdėti aiškų atsitrenkimo garsą, signalizavimą. Tik atsitiktinio liudytojo pagalba nukentėjusiam buvo atlyginta žala. Ištyrus visas aplinkybes buvo nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE, draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas iš viso 6283,35 Eur dydžio draudimo išmoką (kurią sudaro 5556,95 Eur išmoka dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims bei 758,96 Eur šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Versicherung AG atstovavimo išlaidų už draudžiamojo įvykio administravimą). Mano, kad padarytas ypatingai šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas. Vairuotojas nebuvo apklaustas, nepatikrintas jo blaivumas, krovinio dokumentai, duomenys kaip laikomasi darbo laiko režimas. Galbūt vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti tyrimo ir nuslėpti teisiškai reikšmingus faktus. Kadangi atsakingas už žalą asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, sutinkamai su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. – jis privalo atlyginti visą žalą. Be to TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pareiga transporto priemonės valdytojui per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Ieškovas informaciją apie įvykį gavo 2017-01-20 iš užsienio korespondento. Tada ji tiesiogiai išsiunčiama atsakovui ir trečiajam asmeniui. Ieškovas keletą kartų ragino atsakovą pateikti medžiagą apie įvykį. Svarbu buvo išsiaiškinti kieno transporto priemonė dalyvavo Įvykyje, nes buvo matomas tik priekabos numeris. Atsakovui raginimai siųsti 2017-01-31, 02-09, 02-2. Ragino draudikas. Draudikas buvo priverstas užsakinėti iš Vokietijos policijos pažymą, nes negalėjo gauti informacijos iš draudėjo. 2017-04-26 dienomis buvo gauta policijos pažyma. 2017-05-08 atsakovas išsiuntė savo brokeriui reikiamą informaciją, tačiau vairuotojo paaiškinimas pateiktas tik į bylą jau teisme. Kadangi užsitęsė tyrimas, nukentėjusysis kreipėsi į vietos apylinkės teismą. Jį atstovavo advokatas, todėl draudikas taip pat turėjo samdytis advokatus. Vokietijos teisme buvo pasiektas taikus susitarimas, tačiau padidėjo atlygintinos žalos dydis beveik 1500 Eur. Šiuo atveju nebendradarbiaudamas atsakovas sukūrė tokią situaciją, kad žala padidėjo. Kadangi apie Įvykį atsakovė nepranešė laiku, jo nebuvo galima tinkamai ištirti, surinkti visų reikiamų įrodymų, todėl dar ir dėl šios priežasties privalo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.4, 60.5 punktai).
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nėra ginčo, kad 2016-12-28 9.25 val. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovo valdoma priekaba (duomenys neskelbtini), ir kad priekaba buvo apdrausta pas ieškovą įprastinės civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat iš esmės neprieštarauja dėl žalos dydžio, nes ji jau nustatyta įsiteisėjusiu Vokietijos teismo sprendimu, tačiau kategoriškai nesutinka, kad vairuotojas pasišalino iš Įvykio vietos ir laiku apie jį nepranešė draudikui. Šiuo atveju privalo būti aišku, kad vairuotojas sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio. Tą turi įrodyti ieškovas. Gi ieškovas savo reikalavimus įrodinėja policijos pažyma ir vienos liudytojos parodymais. Liudytoja Vokietijos policijos pareigūnams aiškino, kad pamatė susvyravus Skodą ir išgirdo garsą. Tačiau nėra duomenų, kad vairuotojas apsižvalgė, pamatė įvykį, sustojo ir tik tada nuvažiavo. Vairuotojas šiuo atveju nesuprato, kad užkabino, galbūt jis klausėsi muzikos ir negirdėjo signalizuojant. Jis vairavo autovežį, kurio nepakrauto svoris apie 15-17 tonos, pakrautas sveria apie 25-30 tonų. O Skoda Fabia 1200 kg. Smūgis neženklus, nematomas, užkabindamas galine dalimi, padarė minimalią žalą. Be to, vairuotojas paaiškinime nurodė, kad apie jokį įvykį jis nieko nežino, neigia atsitrenkęs į stovintį automobilį. Po to vairuotojas dar ilgokai dirbo pas atsakovę įmonėje, neišėjo iš darbo, taigi nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis suvokė apie įvykį ir sąmoningai pasišalino. Draudiko pareiga aiškintis dėl įvykio aplinkybių. Dėl atsakovo pareigos per tris dienas pateikti visą informaciją apie įvykį, mano, kad jis šią pareigą vykdė kai tik gavo informaciją apie įvykį. Jis laiku tokios informacijos negavo, nes ir pats vairuotojas nesuprato, kad padarė žalą, neinformavo savo darbdavio, iš reiso grįžo tik 2017 m. vasario 12 d. Tokiu būdu ir draudėjas draudiko laiku r apie įvykį. Kai parašė draudikas atsakovo pateikti informaciją apie įvykį, buvo sunku išsiaiškinti, nes įmonėje dirba apie 100 vairuotojų. Todėl reikėjo nustatyti kas ir kada buvo toje vietovėje. Ant vairuotojo paaiškinimo surašymo data nurodyta klaidinga. Atsakovo priekaba nebuvo apgadinta dėl smūgio, jei buvo tai nežymiai. Be to, liudytoja nurodė, jog ji signalizavo iš savo stovinčio automobilio (primena – vairuotojo vilkiko kabina jau buvo užsisukusi), tačiau jokių duomenų, kad ji prisivytų vilkiką, ar būtų kitoks vizualus kontaktas su vilkiko vairuotoju, kas leistų teigti apie pastarojo sąmoningą nereagavimą į signalus ir pasišalinimą – nėra. Susipažinus su apgadinto automobilio SKODA FABIA fotonuotraukomis akivaizdu, jog nebuvo stipraus kontakto ar smūgio, ant nukentėjusiojo asmens automobilio yra tik sunkiai nuotraukose matomas galinių durelių įbrėžimas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su atsakovo išreikšta pozicija ir nurodė, jog apie 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusi eismo įvykį Vokietijoje, kurio metu Atsakovo vairuotojas apgadino automobilį SKODA FABIA trečiasis asmuo buvo informuotas 2017 m. sausio 20 d., ieškovui elektroniniu paštu pateikus trečiajam asmeniui prašymą suteikti informaciją apie atsakovo vilkiką bei draudimo bendrovę. Veikdamas išimtinai atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) interesais, jis nedelsdamas informavo atsakovą apie įvykusį eismo įvykį bei apie ieškovo prašymą pateikti informaciją. Po to sekė betarpiškas susirašinėjimas tiek su ieškovu, tiek su atsakovu, buvo tiriamos įvykio aplinkybės, pateikiami ieškovui visi dokumentai, kurių ieškovas reikalaudavo, tam kad būtų tinkamai ištirtas įvykis. Tiriant įvykio aplinkybes 2017 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakovo paaiškinimas, kad 2016-12-28 vairuotojas važiavo iš Volsburgo į Daniją, tačiau neturėjo jokio eismo įvykio, su policija taip pat nebendravo, deklaracijos jokios nerašė. Apie šias aplinkybes ieškovas buvo informuotas trečiojo asmens elektroniniu paštu 2017.05.17 09:37 val. 2017 m. gegužės 12 d. Trečias asmuo gavo nuo atsakovo vairuotojo raštišką paaiškinimą. Paaiškinime buvo išdėstytos analogiškos aplinkybės, kurios buvo išdėstytos atsakovo 2017 m. vasario 9 d elektroniniame laiške ir apie kurias elektroniniu laišku 2017.05.17 buvo informuotas ieškovas, kad vairuotojas tą dieną jokio eismo įvykio neturėjo. Jokių kitų ieškovui nežinomų ir turinčių reikšmės įvykio tyrimui aplinkybių vairuotojo paaiškinime nebuvo nurodyta. Apie tai, kad trečiasis asmuo gavo raštišką atsakovo paaiškinimą dėl įvykio, ieškovas žinojo, bet pats neprašė, kad šį paaiškinimą ieškovui pateiktų. 2017 m. gegužės 17 d. 14:36 val. trečiasis asmuo parašė ieškovui elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad su ieškovu buvo bendrauta ir telefono skambučiu. Atsižvelgdamas į tai, kad vairuotojo paaiškinime nebuvo naujų, šalims nežinomų aplinkybių jie parašė ieškovui, kad „Bet kaip ir kalbėjome telefonu, kad greičiausiai nejuto susidūrimo, paaiškinimo nesiunčiame, bei kad šiai dienai iš kliento pusės papildomai jokių dokumentų pateikti nereikia". Iš esmės, trečiasis asmuo, pateikdamas Ieškovui elektroninį laišką tiesiog perfrazavo vairuotojo paaiškinimą vienu sakiniu, nekeisdamas raštiško paaiškinimo esmės. Elektroniniu laišku Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad raštiškas paaiškinimas Ieškovui nėra siunčiamas. Kaip matyti, ieškovui tokio elektroninio laiško iš trečiojo asmens pakako, nes kaip rodo bylos aplinkybės, ieškovas žinodamas, kad Trečias asmuo turi raštišką Atsakovo paaiškinimą nereikalavo, kad Trečiasis asmuo šį paaiškinimą Ieškovui pateiktų. Vėliau taip pat nereikalavo Trečiojo asmens pateikti jokių kitų dokumentų bei neteikė jokių prieštaravimų dėl Trečiojo asmens veiksmų, kas patvirtina, kad Trečiasis asmuo veikė tinkamai. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovės ir atsakovės sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
4. Nustatyta, kad 2016-12-21 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria draudimo kompanijoje ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančioje per ERGO Insurance SE filialą, apdrausta atsakovės priekaba v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
5. Iš Braunschweigo policijos inspekcijos Eismo įvykių tarnybai pranešimo matyti, jog 2016-12-28 9.25 val. Vokietijoje Braunschweigo m. įvyko eismo įvykis, kurio metu autovežis (autotraukinys) su atsakovui priklausančia priekaba (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į prie šaligatvio stovėjusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino.
6. Pakrautą automobiliais autotraukinį vairavo atsakovo darbuotojas vairuotojas V. B.. Iš autoįvykio atsakovo vairuotojas pasišalino, policijai apie tai nepranešęs.
7. Kaip matyti iš 2017-03-06 policijos medžiagos, apie eismo įvykį pranešė liudytoja, kuri parodymus Vokietijos pareigūnams davė du kartus.
8. S. F. apgadinimai užfiksuoti Vokietijos Brauschweigo policijos inspekcijos Eismo įvykių tarnybos ir patvirtinti 2018-04-24 Braunšveigo apylinkės teismo patvirtinta nukentėjusiojo ir ERGO taikos sutartimi (prie ieškinio pateiktos fotonuotraukos).
9. Ieškovas kompensavo 5556,95 Eur nuostolius nukentėjusiajam bei turėjo 758,96 Eur nuostolių dėl įvykio administravimo ir atstovavimo išlaidos, 2018-10-11 dienos keturiais mokėjimo pavedimais pervesdamas nurodytą sumą savo korespondentui Vokietijoje ir informavo atsakovą, prašydamas atlyginti išmokėtą žalą regreso tvarka. Atsakovas žalos neapmokėjo, todėl ieškovas prašo teismo išieškoti šią sumą.
10. Kaip matyti iš ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo el. paštu, draudikas pradinę informaciją apie Įvykį gavo ne iš draudėjo, bet iš savo korespondento Vokietijoje, o vėliau išsireikalavo medžiagą iš Vokietijos policijos bei teismo.
11. Kaip matyti iš ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, kaip draudimo brokerio, susirašinėjimo elektroniniu paštu, trūkstamus dokumentus tyrimui atlikti atsakovė pateikė ieškovui 2017-05-08, 05-12
12. Įvykyje dalyvavusio vairuotojo V. B. paaiškinimas surašytas 2017-12-28, o pateiktas į teismą jau nagrinėjant civilinę bylą. Jis apie įvykį teigia nieko nežinojęs ir nesupratęs, todėl iš jo pasišalino.
13. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, sumokėjusio draudimo išmoką nukentėjusiajam, reikalavimo sumokėtų dėl padarytos žalos sumų grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos ir neinformavo apie įvykį įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka.
Dėl pasišalinimo iš Įvykio vietos
14. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas savo civilinę atsakomybę dėl žalos, kuri būtų padaryta jo valdomai transporto priemonei, buvo apdraudęs privalomuoju draudimu pas ieškovą. Ieškovas reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė, išmokėdamas draudimo išmoką, grindžia bendrais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais, nurodydamas, kad šiuos nuostolius privalo atlyginti draudėjas (byloje - atsakovas), kuris yra atsakingas už teisę pažeidusį ir žalą padariusį savo darbuotoją – V. B. , vairavusį autoavarijoje dalyvavusią atsakovo transporto priemonę (LR Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.263 str. 3 d., 6.264 str. nuostatos).
15. Vairuotojo neteisėti veiksmai, kaip pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo taikant atsakovui civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, ieškinyje grindžiami faktine aplinkybe, kad dėl Įvykio kaltas ir dėl žalos atsiradimo atsakingas pripažintas atsakovo transporto priemonę vairavęs jos darbuotojas, pasišalino iš autoįvykio vietos.
16. Draudimo išmokos LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokėjimas siejamas su apdraustų valdytojų civiline atsakomybe (3 str. 1 d.). Vien žalos faktas yra nepakankamas, būtina nustatyti, kad žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti apdraustojo transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal LR CK 6.270 str. (LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1, 2 d.). Taigi sprendžiant dėl draudimo išmokos pagrįstumo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę civilinės, o ne administracinės atsakomybės prasme (LR CK 6.248 str.).
17. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad atsakovo darbuotojas V. B., vairuodamas autovežį, buvo neatidus ir važiuodamas Vokietijoje, Braunschweigo mieste gyvenamųjų namų rajone, pakankamai siauromis gatvėmis, šviesiu dienos metu, sukdamas į dešinę, užkliudė stovintį automobilį S. F. ir jį apgadino (nubraukė visą jo šoną, automobilio priekį, fotonuotraukos pateiktos kartu su ieškiniu prie policijos medžiagos).
18. Vokietijos Braunschweigo apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta nukentėjusiojo ir draudiko taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, žalos dydis yra užfiksuotas ir iš viso su atstovavimo ir administravimo išlaidomis sudaro 6315,91 Eur.
19. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 28 d. eismo įvykis kilo dėl jos vairuotojo kaltės. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių, t.y., kad vairuotojas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę (autovežį), buvo neatidus, dėl ko sukdamas į dešinę posūkyje užkliudė stovinčią priparkuotą transporto priemonę. Bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, kad atsakovės autovežio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
20. Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą 2018-10-11 išmokėdama 5556,95 Eur draudimo išmoką ir turėdama 758,96 atstovavimo išlaidų už įvykio administravimą užsienyje ir reikalauja, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovė, kaip atsakinga už žalos padarymą asmuo, nes jos darbuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
21. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (pvz. TPVCAPDĮ 12 str.). TPVCAPDĮ 22 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.).
22. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais pranešti policijai apie įvykį bei imtis priemonių galimai žalai sumažinti. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59.4 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.
23. Šiose įstatymo ir Taisyklių nuostatose, kuriomis remiasi ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nenustatyta, kad pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis. Tačiau asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
24. Nagrinėjamu atveju, iš eismo įvykio metu apgadinto automobilio fotonuotraukų, liudytojos parodymų Vokietijos policijos pareigūnams, tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimo metu atsiradę apgadinimai (braukimas per visą automobilio šoną, smūgis, nuo kurio liudytojos paaiškinimas, sujudėjo stovėjusi S. F. ir susvyravo autovežio priekaba, liudytojos signalizavimas), turėjo lemti, kad autovežio vairuotojui matant kliūtį (stovintį automobilį S. F.) ir atsitrenkus į jį, vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, nepaisant to, kad atsakovės transporto priemonė yra didelių gabaritų.
25. Be to, atsakovės vairuotojas galėjo įvertinti aplinkybes, kad su didelių gabaritų autotraukiniu važiuoja siaura gatve gyvenamųjų namų rajone, šviesiu dienos metu, jis taip pat aiškiai galėjo matyti stovintį automobilį ir įvertinti posūkio trajektoriją bei posūkio metu stebėti situaciją per šoninį veidrodį, o ne galimai klausantis muziką (pasak atsakovės atstovo) ir nestebint posūkio per veidrodį važiuoti trankydamas pakelėje prie šaligatvio stovinčius automobilius.
26. Be to, negalima nepastebėti liudytojos parodymų, kad jeigu S. F. sujudėjo nuo smūgio, tikėtina, kad kažkokį smūgį galėjo pajusti ir autovežio vairuotojas arba bent numanyti, kad jis gali kliudyti stovintį automobilį su tokių gabaritų mašina, tačiau toliau važiavo nekreipdamas dėmesio į liudytojos signalizavimą. Atsakovės atstovas teigia, kad paprastai kelyje daug eismo dalyvių pastoviai signalizuoja, todėl galima neatkreipti į tai dėmesio. Tačiau šiuo atveju tikėtina, jog įvykio vietos rajone iš ryto 2016-12-28 negalėjo būti daug automobilių, tai nebuvo greitkelis ar vieta, kur telkiasi daug automobilių. Ir tikėtina jog tuo metu negalėjo signalizuoti daug dalyvių. Todėl apdairus vairuotojas galėjo atkreipti dėmesį į signalizavimą.
27. Be to, jis turėjo galimybę stebėti posūkio metu judėjimo trajektoriją per šoninį veidrodį. Net ir nesant vairuotojo tiesioginės tyčios, didesnio pavojaus šaltinio valdytojams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Juo labiau, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas važiavo mieste, gyvenamųjų namų rajone, kur galimai daugiau pėsčiųjų, vaikų ir kt.
28. Atsakovas teigia, kad galbūt įvykis buvo surežisuotas ir automobilis S. F. ne pirmą kartą paliekamas, o liudytoja specialiai nufotografavo nuvažiuojančio autovežio numerį, net nebandė pasivyti autovežio ir jį įspėti, siekiant prisiteisti žalos atlyginimą. Tačiau teismo nuomone tokios prielaidos yra visiškai niekuo nepagrįstos. Išsamus tyrimas yra atliktas Vokietijos policijos pareigūnų, byla buvo nagrinėjama Vokietijos Braunschweigo m. apylinkės teisme ir tikėtina, jog įvykis buvo ištirtas išsamiai, o ne formaliai.
29. Be to, nėra nustatyta, kad S. F. būtų pastatyta neleistinoje vietoje ar parkuojama netinkamai, todėl nebuvo pagrindo spręsti apie galimai netinkamą S. F. vairuotojo elgesį. Antra, nei kelių eismo taisyklės, nei TPVCAPDĮ neįpareigoja nukentėjusio ar liudytojo vytis ar bandyti sulaikyti iš eismo įvykio pasitraukiančią transporto priemonę, priešingai – eismo įvykio kaltininkui teisės aktai numato pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, o šios pareigos autovežio vairuotojas neįvykdė. Logiškai paaiškinamas pasišalinimo iš autoįvykio vietos tikslas galėtų būti siekimas išvengti nepageidaujamų autoįvykio pasekmių arba atsakomybės už padarytą eismo taisyklių pažeidimą (2014-08-08 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1489-658/2014)
30. Todėl įvertinęs faktines eismo įvykio aplinkybes teismas sprendžia, kad autovežio vairuotojas turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę suprasti, numanyti, kad įvyko eismo įvykis.
31. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo nei dėl padarytos žalos dydžio nei dėl draudimo išmokos sumokėjimo fakto. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 6315,91 Eur draudimo išmokos priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl atsakovo nepranešimo apie eismo įvykį
32. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Minėto Įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60. 3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
33. Taigi minėtos teisės normos imperatyviai nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
34. Teismo nuomone, galiojant minėtam teisiniam reglamentavimui, teisė reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo siejasi tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes). Pažymėtina, kad būtent tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje šiuo klausimu (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-502-413/2013 ir kt.).
35. Nagrinėjamu atveju susiklostė neįprasta situacija dėl to, kad vairuotojas, patekęs į eismo įvykį, neinformavo savo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė laiku neinformavo draudiko. Vairuotojas iš komandiruotės sugrįžo tik 2018-02-12, todėl nesant jokių duomenų apie įvykį, per 3 dienas draudiko informuoti atsakovė negalėjo.
36. Tačiau vėliau atsakovė bendradarbiavimo pareigą vykdė (kaip matyti iš pridedamo susirašinėjimo el. paštu su ieškove, atsakove ir draudimo brokeriu), t.y. nebuvo pasyvi ir nedelsdama (keleto dienų bėgyje) teikė draudikui (per brokerį) reikalaujamus dokumentus.
37. Įvykio tyrimą galimai apsunkino ir tai, kad atsakovės vairuotojas yra užsienietis, apie įvykį tikėtina neinformavo darbdavio, atsakovės paaiškinimais, įmonėje dirba apie 100 vairuotojų, todėl buvo sudėtinga išsiaiškinti, kuris vairuotojas galėjo būti įvykio vietoje.
38. Šiuo atveju ne atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik liudytojos ar Vokietijos policijos pareigūnų pateikta informacija. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
39. Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui nekvestionuotiną teisę reikalauti viso žalos atlyginimo regreso teise dėl vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, o ne savalaikio nepranešimo apie įvykį. Todėl reikalavimas šiais pagrindais atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 142 Eur žyminio mokesčio bei 326,01 Eur už procesinių dokumentų vertimo paslaugas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą (LR Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), filialo kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6315, 91 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų, 91 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) valstybei sumokėto žyminio mokesčio bei 326,01 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus, 01 ct) išlaidų už vertimo paslaugas.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.