Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1489-658/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-08-08
Bylos Nr.: 2A-1489-658/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10931-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nerijus Meilutis
Ieškovas: ERGO Insurance SE
Atsakovas: akcinei bendrovei „Kauno autobusai“
Trečiasis asmuo: D. R., R. V.

Kategorijos

73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
95.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1489-658/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10931-2013-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 73.1; 73.2.6.1; 95.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės- ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-944-775/2014 pagal ieškovės- ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei- akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. R., R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš AB „Autrolis“ 3 286,16 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-05-23 įvyko eismo įvykis Kęstučio g., Kaune, atsakovei priklausiusią transporto priemonę Skoda 14 TR 10690 vairavusi D. R. buvo neatidi, sustojusi jos vairuojama transporto priemonė pariedėjo atgal ir atsitrenkė į už jos stovėjusį autobusą DAF SB 220. Ji pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešus policijai. Transporto priemonės Skoda 14 TR 10690 valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“ (dabar – ERGO Insurance SE). Ieškovė atlygino 3 286,16 Lt žalą UAB „Kauno autobusai“ už apgadintą autobuso priekinį stiklą, valytuvą ir apdailą pagal ieškovei pateiktą aktą. Atsakovės darbuotojai pasišalinus iš įvykio vietos, ieškovė turi teisę vadovaujantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovės (b. l. 4-5).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad autoįvykyje dalyvavusio troleibuso vairuotoja – trečiasis asmuo D. R. tiek paaiškinime administracinėje byloje, tiek paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad ji jokio smūgio ar susidūrimo nejuto, todėl ir nesuvokė, jog galimai įvyko susidūrimas su kita transporto priemone. Jai niekas apie tai nepasakė, neįspėjo, nors troleibuse visada būna žmonių. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ji administracine tvarka nebuvo bausta. Teismas sprendė, kad tai, jog vairuotoja galėjo nepajausti, o tuo pačiu ir nesuvokti įvykusio susidūrimo su kita transporto priemone, gali būti paaiškinama ir tokiomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, jog abi susidūrusios transporto priemonės yra labai didelių gabaritų, taip pat tuo, kad transporto priemonių kontaktas buvo labai nežymus, nes troleibusas iš viso neapgadintas, o autobuso apgadinimai gana nedideli. Apie įvykį policija jai pranešė tik kitą dieną. Teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo nesuvokė įvykusio susidūrimo su kita transporto priemone, todėl nuvažiavo neturėdamas tikslo pasišalinti iš autoįvykio vietos. Neįrodžius faktinio ieškinio pagrindo - trečiojo asmens D. R. sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš autoįvykio vietos, teismas ieškinį atmetė (b.l. 97-100).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 111-116) ieškovė- ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos kaip administracinis teisės pažeidimas ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme negali būti tapatinamas su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, sudarančiu pagrindą susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo kausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 straipsnį. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Šioje situacijoje už žalą atsakingam asmeniui turi būti taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai nei eiliniam padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, kadangi jis yra keleivius miesto ribose pervežančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

Vertinant asmens kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos reikia įvertinti automobiliams padarytą žalos mąstą bei pobūdį. Šiuo atveju nukentėjusiai transporto priemonei padarytos žalos dydis siekia net 3 286,16 Lt. Apgadintos net trys transporto priemonės detalės: sudaužytas priekinis stiklas, dešinės pusės valytuvas, apgadinta priekinė panelė, dvi skylės. Apgadinimų pobūdis liudija, jog transporto priemonių susidūrimo negalima priskirti nežymiam kontaktui, kadangi autobuso stiklas nėra nežymiai įskilęs, o sudaužytas su ryškia kontakto vieta. Trečiasis asmuo D. R. turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę suprasti, kad dalyvavo eismo įvykyje ir privalėjo vykdyti kelių eismo reikalavimus bei TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l. 119-121). Nurodo, kad apeliantei kilo pareiga atlyginti žalą, susidariusią dėl trečiojo asmens D. R. nepakankamo rūpestingumo, neatsargumo ir atidumo. Tačiau šis D. R. nepakankamas rūpestingumas ar atidumas, dėl ko įvyko eismo įvykis, negali būti tiesiogiai siejamas su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos ir pareiga vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu regreso tvarka atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į kontakte dalyvavusių transporto priemonių masę ir gabaritus, nukentėjusiai transporto priemonei padaryti apgadinimai yra nežymūs. D. R. dėl jos vairuojamos transporto priemonės masės ir gabaritų negalėjo pajusti nežymaus pajudėjimo atgal ir kontakto, šio kontakto nepastebėjo ir tuo metu troleibuse važiavę keleiviai. Prievolės nevykdymas dėl to, kad nežinoma ją egzistuojant, negali būti pripažintas kaltu veiksmu. Nežinojimas to, kas toje situacijoje nebuvo įmanoma žinoti pakankamai apdairiam ir normaliai rūpestingam asmeniui, negali būti vertinama kaip asmens kaltė.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl procesinių teisių perėmimo

CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo atlikta AB „Autrolis“ ir UAB „Kauno autobusai“ reorganizacija, reorganizavimą vykdant CK 2.97 straipsnio 3 dalyje numatytu prijungimo būdu – AB „Autrolis“ prijungiant prie UAB „Kauno autobusai“. AB „Autrolis“ prijungus prie UAB „Kauno autobusai“ pastarajai perėjo visos AB „Autrolis“ teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu AB „Autrolis“ neegzistuoja kaip juridinis asmuo, yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl, vadovaujantis formuojama teismine praktika, apeliacinėje instancijoje spręstina dėl šio asmens procesinių teisių perėmimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2011). Byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, tad atsižvelgiant į ginčo pobūdį yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovė AB „Autrolis“ pakeistina jos procesinių teisių ir pareigų perėmėja UAB „Kauno autobusai“.

Dėl bylos esmės

Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-12-28 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta troleibuso Skoda 14 TR valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 20). Iš prie bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-12-6835406 medžiagos matyti, kad 2012 m. gegužės 23 d. 15 val. 14 min. Kęstučio gatvėje prie 52 namo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Kauno autobusai“ priklausantis autobusas DAF SB 220, v/n (duomenys neskelbtini) Įvykyje dalyvavęs troleibusas pasišalino iš įvykio vietos (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos 31, 35, 42 lapai). Apgadintą autobusą vairavo R. V. (b. l. 23-24), troleibusą – D. R.. Kauno AVPK 2012 m. birželio 5 d. nutarimu D. R. už Kelių eismo taisyklių 4 p. ir 9 p. reikalavimų pažeidimą skirta 150 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos 30 lapas). Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad D. R., vairuodama troleibusą, buvo neatidi, troleibusui sustojus ir pariedėjus atgal atsitrenkė į iš paskos stovintį ta pačia kryptimi autobusą. 2012 m. birželio 5 d. nutarimas, kuriuo konstatuota D. R. kaltė yra įsiteisėjęs, jis nebuvo apskųstas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad 2012 m. gegužės 23 d. eismo įvykis kilo dėl D. R. kaltės. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių, t.y., kad D. R., vairuodama atsakovei priklausančią transporto priemonę (troleibusą), buvo neatidi, dėl ko sustojus transporto priemonei, pastaroji pariedėjo atgal ir atsitrenkė į už jos stovėjusį autobusą (b.l. 41). Bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, kad troleibuso vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu padaryta žala nustatyta transporto priemonės apžiūros – defektų aktu (b. l. 31), nuostoliai apskaičiuoti avariniame akte sudaro 3 286,16 Lt (b. l. 29). Autobuso sugadinimai užfiksuoti pateiktose nuotraukose, matyti, jog skilęs priekinis autobuso stiklas, palenktas valytuvas (b. l. 34-36). Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą ją patyrusiam asmeniui išmokėdama 3 286,16 Lt draudimo išmoką (b. l. 27, 28) ir reikalauja, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovė, kaip atsakinga už žalos padarymą asmuo, nes jos darbuotojas pasišalino iš įvykio vietos.

Ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – ieškinyje kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės, esant privalomojo draudimo civiliniams teisiniams santykiams, įgyvendinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs atsakingo už žalos padarymą asmens sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos fakto ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (pvz. TPVCAPDĮ 12 str.). TPVCAPDĮ 22 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais pranešti policijai apie įvykį bei priemonių galimai žalai sumažinti. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59.4 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo. Šiose įstatymo ir Taisyklių nuostatose, kuriomis remiasi ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nenustatyta, kad pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis. Ta aplinkybė, kad troleibuso vairuotoja (eismo įvykio kaltininkė) už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo bausta administracine tvarka nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tuo tarpu civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civiliniame procese taip pat galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai nei administraciniame procese. Civiliniame procese abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t.y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Iš eismo įvykio metu apgadinto autobuso nuotraukų (b.l. 34-36), papildomų duomenų apie eismo įvykį (b.l. 31) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų trečiųjų asmenų (eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų) paaiškinimų daugiau tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimo metu atsiradę apgadinimai (sudaužytas priekinis stiklas, sulankstytas dešinės pusės valytuvas, apgadinta priekinė panelė, dvi skylės), jų pobūdis (autobuso priekinis stiklas nėra nežymiai įskilęs, o sudaužytas su ryškia kontakto vieta) turėjo lemti, kad troleibusui atbuline eiga pariedėjus ir atsitrenkus į už jo stovintį autobusą, troleibuso vairuotoja turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį, nepaisant to, kad abi transporto priemonės yra didelių gabaritų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu autobuso vairuotojas paaiškino, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo už troleibuso, užtraukė rankinį stabdį ir pasilenkė paimti nukritusio tušinuko. Tuo metu pajuto smūgį, iš karto nesuprato kas atsitiko – atidaręs duris pasignalizavo garsiniu signalu ir bėgo žiūrėti į autobuso galą ar niekas neatsitrenkė iš galo. Paskui suprato, kad į autobuso priekį atsitrenkė troleibusas, kuris atbuline eiga pariedėjo apie vieną metrą. Taigi autobuso vairuotojas pajuto smūgį, todėl tikėtina, kad smūgį turėjo pajusti ir troleibuso vairuotoja, tačiau užsidegus žaliam šviesoforo signalui troleibusas pajudėjo ir nuvažiavo į sustojimą. Autobuso vairuotojas teigia mojavęs rankomis, bandydamas atkreipti troleibuso vairuotojos dėmesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbi aplinkybė, į kurią neatkreipė dėmesio pirmosios instancijos teismas, yra ir tai, jog iš bylos aplinkybių aišku, jog troleibuso vairuotoja sustojusi nebuvo užtraukusi rankinio stabdžio, dėl ko troleibusas pavažiavo atgal. Akivaizdu, jog taisyklės reikalauja, jog transporto priemonės vairuotojas imtųsi priemonių, jog sustojusi transporto priemonė nejudėtų (ką padarė autobuso vairuotojas, užtraukdamas prie sankryžos rankinį stabdį), todėl konstatuotina, kad vairuodama keleivius vežančią transporto priemonę troleibuso vairuotoja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Net ir nesant vairuotojos tiesioginės tyčios, didesnio pavojaus šaltinio valdytojams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Transporto priemonės vairuotojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, juo labiau, kad jis yra keleivius miesto ribose pervežančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, atsižvelgė į tai, kad autobuso vairuotojas nesivijo troleibuso, nors iki stotelės buvo tik apie 30 metrų bei į tai, kad paklaustas ar negalėjo autobusas pats pavažiuoti į priekį atsakė, jog kiek atsimena, jis nemano, kad taip galėjo būti, todėl teismas suabejojo autobuso vairuotojo elgesio tinkamumu. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiam aplinkybių vertinimui. Visų pirma, troleibuso vairuotojos kaltė dėl eismo įvykio yra konstatuota administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo, kad eismo įvykis įvyko dėl troleibuso vairuotojos kaltės, todėl nebuvo pagrindo spręsti apie galimai netinkamą autobuso vairuotojo elgesį. Antra, nei kelių eismo taisyklės, nei TPVCAPDĮ neįpareigoja nukentėjusio vairuotojo vytis ar bandyti sulaikyti iš eismo įvykio pasitraukiančią transporto priemonę, priešingai – eismo įvykio kaltininkui teisės aktai numato pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, o šios pareigos troleibuso vairuotoja neįvykdė. Įvertinęs faktines eismo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad troleibuso vairuotoja turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę suprasti, kad įvyko eismo įvykis. Atsikirsdama į ieškovės reikalavimą atsakovė teigė, kad nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, t.y., kad žala nepadidėjo dėl to, kad troleibuso vairuotoja pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Teismas pripažįsta, kad pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau toks apdraustojo (jo darbuotojo) elgesys suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise (Taisyklių 59.4 punktas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas ). Priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų nebuvimas nepaneigia ieškovės teisės reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, kadangi paties pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas sąlygoja draudėjo pareigos grąžinti sumokėtas draudimo išmokas draudikui kilimą. Tuo tarpu priežastinio ryšio nustatymas yra reikšmingas atvejams, numatytiems TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis (3286,16 Lt) nustatytas 2012 m. gegužės 23 avariniu aktu (b.l. 29). Draudimo išmokos sumokėjimą patvirtina byloje pateiktas 2013-06-11 mokėjimo nurodymas Nr. 59767 (b.l. 30). Byloje nėra ginčo nei dėl padarytos žalos dydžio nei dėl draudimo išmokos sumokėjimo fakto. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovės reikalavimas dėl 3 286,16 Lt draudimo išmokos priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą) – teismo sprendimas panaikintinas (CPK 329 straipsnio 1 d., CPK 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistina 99 Lt už ieškinį sumokėjo žyminio mokesčio (b.l.7). Iš atsakovės valstybei priteistina 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina 99 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

atsakovę AB „Aurolis“ (kodas 132715138) pakeisti jos procesinių teisių ir pareigų perėmėja uždarąją akcine bendrove „Kauno autobusai“ (kodas 133154754).

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (kodas 302912288, buveinės adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Geležinio Vilko g. 6A) 3 286,16 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir 16 ct) draudimo išmokos, 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos (3 286,16 Lt), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ (kodas 133154754, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Raudondvario pl. 105).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ (kodas 133154754, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Raudondvario pl. 105) 37 Lt (trisdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis