Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I sektoriuje, nevedusio, iki sulaikymo mokėsi (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis sąmoningai, siekdamas naudos sau pasipelnyti, patalpino interneto svetainėje www.skelbiu.lt melagingą skelbimą dėl bilietų į „Damien Rice“ koncertą pardavimą, 2016 m. liepos 3 d. susitarė su pirkėju I. D. dėl bilietų pirkimo-pardavimo, už kuriuos apie 23.29 val. I. D. pervedė 30 eurų į G. J. nurodytą banko sąskaitą, tačiau I. D. sutartu laiku bilietų neperdavė, sumokėtų pinigų negrąžino, todėl jam inkriminuotas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytas pažeidimas (smulkus svetimo turto pagrobimas).

Teisme G. J. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2016 m. kovo mėnesį buvo pavogti jo „Facebook“ duomenys, kuriuos jis laikė stalčiuje ir kuriais galėjo naudotis kiekvienas, nes patalpoje gyveno su 20 asmenų, jis grįžta po darbo 18-20 val. S. G. nepažįsta, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, neturi telefono, naudojasi taksofonu, taip pat yra galimybė pasinaudoti kitų nuteistųjų telefonu. Niekam jis neskambino ir nesiūlė užsidirbti. Nėra baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Dabar atlieka bausmę Pravieniškėse pagal BK 178 ir 284 straipsnius, bausmės pabaiga 2017 m. spalio mėnesį. Iki duomenų pavogimo „Facebook“ paskyra buvo pavadinta vardu ir pavarde – G. J.. Pavadinimas „M. M.“ jam nieko nesako. Jis keldavo nuotraukas į savo paskyrą. Jo „Facebook“ paskyra buvo pervadinta į „M. M.“. Pataisos namuose virš 100 asmenų, pervadinti galėjo bet kuris asmuo.

Institucijos įgaliota atstovė L. M. teisme paaiškino, kad yra 2014 metų protokolas dėl vagystės, 2016 m. birželio mėnesį dėl analogiškos, praeitų metų pabaigoje to paties pobūdžio 4 administracinės bylos dėl bilietų. Šioje byloje neturi jokių papildomų liudytojų. Paskyrose „M. M.“ ir „G. J.“ yra sukeltos tos pačios nuotraukos. Buvo apie 7 paralelinės bylos, kuriose figūravo „M. M.“, „G. J.“. Asmuo, prisistatęs G. J. arba M. M. prašydavo iš jaunų mergaičių erotinių nuotraukų, po to jas šantažuodavo.

Nukentėjusysis I. D. teismui pateikė atspausdintus pokalbius iš „Facebook“ ir duomenis dėl apmokėjimo. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 3 d. važiavo su drauge iš Latvijos į Vilnių. Draugė turėjo bilietą į koncertą liepos 4 d., jis nusprendė vykti kartu, tačiau bilietai buvo išpirkti. Ieškojo kur galima įsigyti bilietų. Interneto tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad yra laisvi 3 bilietai. Parašė SMS skelbime nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), pasiteiravo ar dar yra laisvas vienas bilietas (pagarsino susirašinėjimo žinutes). Jam atsakė, kad bilietų yra. Jis paprašė vieno bilieto, tada jam atsiuntė banko sąskaitos numerį, vardą – S. G., kaina 30 eurų. Jis parašė, kad perves per SEB banką. Jam liepos 4 d. parašė, kad nėra pinigų. Jis patikrino ir įsitikino, kad pinigai išsiųsti. Tada jis paprašė el. pašto, kad galėtų išsiųsti banko išrašą, patvirtinantį apmokėjimą. Jam buvo nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini). Tada parašė, kad išsiuntė elektroniniu paštu banko išrašą. Jam atrašė, kad pinigai neatėjo, kad jis kažką meluoja. Jis parašė, kad paskambintų jam kai galės. Pats tą dieną skambino du kartus, bet niekas neatsiliepė. Paskambino jo draugė M. B., tada atsiliepė ir jai pasakė, kad turi tris bilietus. Draugė paklausė, kodėl neperveda jam bilieto, jai atsakė, kad negavo pavedimo ir padėjo ragelį. Tada jis paskambino dar kartą ir paprašė, kad arba atsiųstų bilietus, arba grąžintų pinigus, kitaip jis kreipsis į policiją. Jam parašė, kad gerai, pažiūrės. Liepos 4 d. jis tikrino „Facebook“ paskyras, žiūrėjo koncerto tinklalapį, kuriame buvo paviešinta, kad parduoda vieną bilietą. Jis pasiteiravo ar bilietas tikras, buvo patikintas, kad taip. Jis pasakė, kad buvo apgautas, jam atsakė, kad ir pastarasis irgi buvo apgautas, tada atsiuntė tą pačią S. G. sąskaitą. Jis suprato, kad tai yra tas pats žmogus ir kreipėsi į policiją. Bilieto negavo, pinigų neatgavo. Norėtų atgauti 30 eurų. „Facebook“ paskyra buvo pavadinta M. Č. vardu. Per „Facebook“ pamatė, kad tai gali būti tas pats asmuo, su kuriuo susirašinėjo žinutėmis ir buvo nurodyta ta pati banko sąskaita.

Liudytoja S. G. teisme paaiškino, kad G. J. susirado ją per skelbimą, kuriame ji buvo nurodžiusi, kad ieško darbo. Jis pervedė jai kažkokią sumą, o ji jam nuperka kažką. Jis siūlė darbą, žadėjo legaliai įdarbinti. Kai siūlė darbą konkrečiai savęs nepristatė, ji apie jį nieko nežinojo, tiesiog pasitikėjo. Darbas būtų toks, kad jis perveda pinigus, o ji kažką nuperka arba kažkam perveda pinigus. Apie bilietus ji nieko nežinojo. Bilietus pardavinėjo jis. Buvo telefono numeris ir skelbimas www.skelbiu.lt. Per „Facebook“ jie nebendravo, bet po to ji sužinojo apie „Facebook“. G. J. siūlė jai darbą, ji pakomentavo, kad jis sukčius, tada jis ją užblokavo. „Facebook“ buvo pasivadinęs „M. M.“. Su G. J. bendravo gal savaitę ar kelias dienas. Kai sužinojo, kad tai apgaulė, matė, kad už bilietus perveda skirtingi asmenys. Pirko „Akropolio“ kuponą, tada pinigus siuntė autobusu. Jai siūlė pirkti daiktus, siūlė atlygį, bet ji nebesutiko, nedarė nieko, nes jau žinojo. Suvedusi G. J. telefono numerį „Google“, sužinojo, kad pardavinėja bilietus. Tada paskambino iš kito numerio ir susitarė dėl bilietų. G. J. jai atsiuntė jos sąskaitą. Kai G. J. sužinojo, kad ji žino apie jo aferas, jai buvo siūloma bendradarbiauti, tačiau ji nesutiko. Iš apgautojo ji sužinojo apie G. J.. Jai „Facebook“ parašė mergaitės, kurios buvo apgautos. Jai paaiškino, kad G. J. yra sukčius, galimai sėdi kalėjime. I. D. darė pavedimus, su juo pačiu telefonu ji nebendravo. G. J. siuntė kupono kopiją el. paštu, neturi užsirašiusi adreso. Savo sąskaitos numerį G. J. padiktavo telefonu. Su G. J. bendravo telefonu 3-4 dienas, mano, kad galėtų atpažinti iš balso. G. J. nėra siuntusi jokios nuotraukos. Matė, kad sąskaitoje yra I. D. pavedimas, sau nepasiliko nei vieno cento, viską atidavė G. J.. Po įvykių daugiau su G. J. nebendravo. Jis išvadino ją keiksmažodžiais ir išjungė telefoną, taip viskas ir baigėsi. Su G. J. „Facebook“ nesusirašinėjo, susirašinėjo telefonu, tačiau išklotinės neturi.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo G. J. terminas iki vienerių metų, t. y. iki 2017 m. liepos 3 d. (b. l. 43).

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad galimai padaryto pažeidimo padarymo vieta Vilnius, (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad tai yra nukentėjusiojo I. D. gyvenamoji vieta, kuri nėra ir negali būti laikoma pažeidimo padarymo vieta. Pagal teismų praktiką laikomasi nuostatos, kad nusikalstamų veikų padarymo vieta, kuomet jos vykdomos internetinėje erdvėje, elektroninių ar telekomunikacijos priemonių pagalba arba naudojant kitas nuotolinio informacijos perdavimo priemones (informaciją pateikiant internete svetainėje, skelbiant ją personalinių kompiuterių, mobilaus ryšio telefonų pagalba), laikoma elektroninio komunikavimo įrenginio, iš kurio paskleidžiama informacija (žinia), buvimo vieta (laikraščio redakcijos buveinė, asmens personalinio kompiuterio, mobilaus ryšio telefono buvimo vieta ir kt.). Pagal analogiją tokios praktikos turėtų būti laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Atitinkamai administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą (ATPK 281 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje vagystės, įvykdytos sukčiavimo būdu, padarymo vieta yra laikoma vieta, kurioje asmuo galimai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. vieta, kurioje G. J. buvo, kai pasiūlė nukentėjusiajam iš jo įsigyti bilietus į festivalį, kai bendravo su nukentėjusiuoju ir tarėsi dėl tariamo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygų. Kaip matyti G. J. bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose, bausmės atlikimo pabaiga 2017 m. spalio mėnuo, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad jam inkriminuoto pažeidimo padarymo vieta buvo Vilniuje. Protokole nurodoma, jog G. J. internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt patalpino skelbimą dėl bilietų pardavimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, t. y. nenurodyta kada, kokiu laiku, kurioje vietoje iš kokio IP adreso patalpino skelbimą internete, kaip ir nėra jokių duomenų patvirtinančių skelbime nurodyto telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę G. J.. Iš byloje pateikto UAB „Omnitel“ atsakymo į paklausimą Nr. 378956 (b. l. 21) nėra aišku kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), kokioje teritorijoje (celių veikimo zonoje) jis veikė pažeidimo padarymo metu 2016-07-03, koks yra celių adresas, nėra pokalbių ir SMS išklotinių už tiriamą laikotarpį. Pažeidimo padarymo metu G. J. buvo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tačiau nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad 2016 m. liepos 3 d. ir 4 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), el. paštu (duomenys neskelbtini) ar „Facebook“ paskyromis „G. J.“, „M. M.“, „M. Č.“ buvo naudojamasi pagal faktinę G. J. buvimo vietą. Nors yra sąsajos tarp šių „Facebook“ paskyrų, telefono numerio ir el. pašto, yra, tačiau tokius ryšius su G. J. patvirtinančių duomenų byloje nepateikta.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad panašus sukčiavimo atvejis, naudojantis minėtomis „Facebook“ paskyromis nebuvo vienetinis, tačiau nėra ištirta ar G. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad į S. G. sąskaitą pervesti nukentėjusiojo I. D. pinigai buvo perduoti G. J. ar jo nurodytiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, parengta bylos medžiaga nekokybiška, byloje nesurinkti reikalingi įrodymai, todėl teismas negali tinkamai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Pagal teismų praktiką pažeidimą turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Administracinė byla teisme nagrinėjama tik pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimų apimtimi. ATPK 284 str. 2 d. nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, papildyti jį naujomis esminėmis aplinkybėmis, bei pripažinti padarius pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Administracinių teismų praktika Nr. 9, l. 31-40). Todėl teismas negali savo nuožiūra papildyti kaltinimo asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis nei nurodė institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, teismas administracinio teisės pažeidimo byloje nėra institucija renkanti įrodymus iš esmės. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos juos rinkti ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojama veika turi būti aprašyta tiksliai ir išsamiai, nurodant visus būtinus inkriminuojamos veikos požymius. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole tiksliai nenurodytas svarbus pažeidimo objektyviosios pusės požymis – pažeidimo padarymo vieta, kuri taip pat apsprendžia bylos nagrinėjimo vietą (teismingumą). Nuo 2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vykdytina pagal ATPK.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla yra su esminiais trūkumais, kliudančiais ją išnagrinėti teisme, šių pažeidimų teismas pats ištaisyti negali, tam reikėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, todėl byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti iš naujo.

Vadovaudamasis ATPK 248 straipsniu, 260 straipsnio 1 dalimi, 302² straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ajam veiklos skyriui administracinio teisės pažeidimo bylą dėl G. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį trūkumams pašalinti bei pažeidimui tirti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.