Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (ne)buvimo

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovei esant tinkamai informuotai apie procesą ir jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovė atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad ji byloje jau buvo pateikusi atsiliepimą (prieštaravimus), todėl, neturėdama teisinių žinių, sąžiningai klysdama manė, kad kito atsiliepimo byloje pateikti nebeturi. Be to, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuriems esant būtų galima teigti, kad jos ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

20. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės atskirojo skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

21. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

23. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas).

24. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

25. CPK 288 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pažymėtina tai, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, toliau pasisakytina dėl šių sąlygų (ne)buvimo.

26. Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla buvo pradėta pagal kreditorės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės O. B. atžvilgiu, pateiktą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams (civilinė byla Nr. eL2-3298-1060/2022).

27. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. gegužės 18 d. išdavė kreditorei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teismo įsakymą dėl 933,02 Eur įsiskolinimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 12,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės O. B.. Kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas, kuriame, be kita ko, skolininkei išaiškinta teisė per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo, buvo išsiųsti ir įteikti skolininkei.

28. Skolininkė O. B. 2022 m. birželio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, juos įvardindama „atsiliepimas į pareikštą ieškinį“. Juose skolininkė pateikė prašymus: i) pateikti mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.; ii) paaiškinti aplinkybes dėl delspinigių skirtumo, esančio kreditorės pareiškime ir teismo įsakyme; iii) įvertinti argumentus ir įpareigoti kreditorę sudaryti taikos sutartį palankesniam terminui skolai sumokėti, atsižvelgiant į jau mokamą priteistą skolą iki 2022 m. rugpjūčio mėn. ir gaunamą tik socialinę pašalpą.

29. Skolininkės prieštaravimai 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartimi priimti ir išsiųsti kreditorei kartu su teismo pranešimu, nurodant, kad kreditorė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turite teisę pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

30. Kreditorė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2022 m. birželio 30 d. pateikė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš O. B. 1 239,72 Eur skolą, 16,94 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

31. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4730-1060/2022 priėmė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, panaikino 2022 m. gegužės 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3298-1060/2022 ir bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį ir teismo pranešimą, kuriame numatyta tai, kad atsakovė per 14 dienų nuo pranešimo su priedais įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir išaiškintos tokio atsiliepimo nepateikimo pasekmės – sprendimo už akių priėmimas, 2022 m. liepos 8 d. išsiuntė atsakovei (CPK 142 straipsnis). Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai 2022 m. liepos 14 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą ginčo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos eiga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, apie ką ji buvo tinkamai informuota CPK nustatyta tvarka (įskaitant ir apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisines pasekmes), esant ieškovės prašymui, šioje byloje turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

35. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atskirojo skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės ir neginčija to, kad byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, t. y. to fakto, kad ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovės 2022 m. birželio 30 d. pareikštą ieškinį po prieštaravimų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Tačiau atsakovė teigia, kad to ji nepadarė, kadangi klydo manydama, kad ji atsiliepimą į ieškinį byloje jau buvo pateikusi 2022 m. birželio 14 d., reikšdama prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo.

36. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismas išvada, kad byloje atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo pagrindas priimti 2022 m. liepos 29 d. sprendimą už akių, tačiau, įvertinęs atsakovės nurodomus argumentus, tai, kad atsakovė iš esmės nebuvo pasyvi teisminio proceso stebėtoja ir siekė įgyvendinti jai proceso įstatymo suteiktas teises, atsikirsdama į jai pareikštus reikalavimus (pateikė prieštaravimus), vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo netikėti atsakovės teiginiais, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikimas buvo nulemtas jos sąžiningo klydimo, o ne sąmoningo veikimo, nukreipto prieš greitą ir operatyvų procesą. Šį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad atsakovė, teikdama prieštaravimus, juos įvardijo atsiliepimu į ieškinį, kas leidžia manyti, jog atsakovė, tikėtina, dėl teisinių žinių stokos (ką, kaip priežastį, ji pati ir nurodo), laikė, kad ji byloje jau yra pareiškusi savo poziciją dėl jos atžvilgiu ieškovės reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo, todėl kito procesinio dokumento nepateikimas jai nesukels neigiamų teisinių pasekmių – sprendimo už akių byloje priėmimo (CPK 185 straipsnis).

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors šioje byloje ir buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte esanti sąlyga sprendimui už akių panaikinti), tačiau įvertinus tai, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui, šiuo konkrečiu atveju nustačius atsakovės sąžiningą klydimą, ši aplinkybė visgi leistų spręsti dėl galimybės panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, nustačius tai, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, visgi nepakanka ir greta to turi būti nustatyta ir kita sąlyga sprendimui už akių panaikinti – atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

ii) dėl aplinkybių ir įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (ne)buvimo

38. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė visų įrodymų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad jos ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl tai yra pagrindas panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

39. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas).

40. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Priešingai, jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

41. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad, pasak atsakovės, ieškovė nepagrindė prašomo priteisti 1 239,72 Eur įsiskolinimo už atsakovės butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį, tačiau su šiais atsakovės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

42. Kaip jau minėta, ši civilinė byla buvo pradėta pagal kreditorės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės O. B. atžvilgiu. Pagal teismo įsakymo procedūrą byla teisme iškeliama supaprastinta tvarka, šio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisyklės numatytos CPK XXIII skyriuje, 431-440 straipsniuose.

43. CPK 433 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl teismo įsakymo formą ir turinį, 3 dalyje numatyta, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Atsižvelgiant į tai, kreditorė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, teikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrįstai kartu su juo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsiskolinimo dydį. Visgi skolininkei O. B. pateikus byloje prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, teismui šiuos prieštaravimus priėmus, o ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vėliau pateikus ieškinį, ieškovei, vadovaujantis CPK 135 straipsniu, kilo pareiga kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, ką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ir padarė.

44. Ieškovė, grįsdama atsakovės 1 239,72 Eur dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., pateikė pirmosios instancijos teismui mokesčių paskaičiavimo pažymą, taip pat už ginčo laikotarpį atsakovei išrašytas sąskaitas, iš kurių aiškiai matyti už kokias konkrečiai ieškovės atsakovei teiktas paslaugas (atsakovė neginčija pačių paslaugų teikimo fakto) mokesčiai buvo paskaičiuoti, taip pat juose nurodyta ir tai, kaip šie mokesčiai buvo apskaičiuoti. Be to, minėtuose dokumentuose atsispindi ir ieškovės iš atsakovės prašomi priteisti 16,94 Eur dydžio delspinigiai. Pažymėtina tai, kad ieškovė ieškinyje gana aiškiai išdėstė prašomo priteisti įsiskolinimo (įskaitant delspinigius) faktinį pagrindą, ką pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ir įvertino bei, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini.

45. Šiuo atveju atsakovė nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos byloje priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nepateikia jokių įrodymų, galinčių sukelti bent kokią abejonę ieškovės reikalavimų pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Atsakovė iš esmės apsiriboja tik teiginiais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsiskolinimo dydį, kas neatitinka faktinės situacijos ir yra paneigta jau anksčiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis.

46. Pabrėžtina tai, kad atsakovei ieškovės ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai, todėl atsakovė turėjo galimybę susipažinti su procesinių dokumentų turiniu, ieškovės pateiktais įrodymais ir pareikšti savo poziciją dėl jai paskaičiuotos skolos, tačiau to nepadarė, toliau nepagrįstai teigdama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsiskolinimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien atsakovės nesutikimas su priimtu sprendimu už akių ir/ar išreiškiamos abejonės, kurios nėra patvirtinamos jokiais įrodymais, savaime nėra pakankamas pagrindas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai konstatuoti ir sprendimui už akių panaikinti.

47. Šiuo atveju atsakovės siekis su ieškove sudaryti taikos sutartį atsakovę tenkinančiomis sąlygomis taip pat nėra pagrindas panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas negali įpareigoti šalis sudaryti taikos sutartį, tokią valią turi pareikšti pačios šalys. Šiuo atveju atsakovė, susipažinusi su ieškiniu ir jo priedais, ieškovės ieškinyje nurodyta pozicija dėl to, kad ji neprieštarautų taikos sutarties sudarymui, pati turėjo veikti aktyviai ir siekti taikaus ginčo sprendimo būdo, o to nepadarius (nesant teismui pateiktos taikos sutarties) ir suėjus nustatytam terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių.

48. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigė teismo sprendime už akių padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

49. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Tokia teisė numatyta ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnis). Be to, įstatymas nedraudžia šalims ir po teismo sprendimo byloje priėmimo susitarti dėl turtinių įsipareigojimų vykdymo joms priimtinu būdu ir sąlygomis (pvz. išdėstant priteistų sumų mokėjimą dalimis) (CPK 284 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių institutą, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

53. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų priteisimo iš atsakovės šioje nutartyje nepasisako.

54. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-05092 suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (dėl atskirojo skundo parengimo), apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta 2022 m. gruodžio 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad jos sudaro 113,33 Eur sumą.

55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestas ir atsakovė, jai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šioje byloje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nė iš vienos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės O. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.