Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Asgaard Oriens“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., skl. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas) tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-05-200428-00068 (toliau – ir Statybos leidimas).

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2000 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų r., (toliau – ir žemės sklypas) tapo S. S. nuosavybe. Įgaliotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) tarnautojas 2000 m. balandžio 18 d. įregistravo S. S. ūkininko ūkį, ūkio adresas – (duomenys neskelbtini) Trakų r. Trakų rajono savivaldybės meras 2000 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 535 patvirtino S. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., detaliojo plano projektą (toliau – ir Detalusis planas). Administracija statytojai S. S. 2010 m. liepos 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-05-100701-00007, kuriuo žemės sklype statytojai S. S. suteikta teisė statyti gyvenamąjį namą (toliau – ir 2010 m. statybos leidimas). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius statinio techninio projekto rengimo metu Įsakymu patvirtino žemės sklypo Detaliojo plano korektūrą (toliau ir – Korektūra). Korektūros brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ tekstinės dalies 7 pastaboje nurodyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai išdėstomi iki 2 ha sklypo dalyje. Korektūroje yra numatyta gyvenamojo namo statyba (statybos leidimas Nr. LNS-05-100701-00007 išduotas 2010 metais), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir nurodytas esamas pastatas – pirtis. Paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu. Statybos leidimas statytojai S. S. suteikia teisę žemės sklype statyti keturis negyvenamosios paskirties kaimo turizmo pastatus ir inžinerinius tinklus – nuotėkų kaupimo rezervuarus.

3. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412 „Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas), 10 punkte nustatyta, kad statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros savitumus. Reglamento 11 punkte nustatyta, jog esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas. Reglamento 30.1 papunktyje nustatyta, kad neleidžiama statyti naujų ir rekonstruoti esamų poilsio paskirties pastatų, kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų, fermų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose nustatyti elementai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų. Pagal šį reglamentavimą Korektūra turėjo atitikti jos projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus.

4. Detaliajame plane nebuvo numatyta poilsio paskirties statinių statyba. Kaimo turizmo pastatų (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., statybos projekto (toliau – ir Statybos projektas), pagal kurį ir buvo koreguotas Detalusis planas, aiškinamajame rašte nurodyta statybos rūšis: nauja statyba; statinių paskirtis: negyvenamieji pastatai / poilsio paskirties pastatai; objekto pavadinimas: kaimo turizmo pastatų statybos projektas. Statybos leidimas taip pat išduotas poilsio paskirties pastatų statybai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 7.13 ir 7.17 papunkčių nuostatas šie statiniai yra poilsio paskirties, o ne pagalbinio ūkio negyvenamieji pastatai. Šiuo atveju Korektūra sudarė teisines prielaidas naujų poilsio paskirties pastatų statybai, kuri Detaliajame plane nebuvo nustatyta.

5. Projektuojant statinius nebuvo laikomasi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Architektūrinio etnokultūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) dr. R. B. 2020 m. gruodžio 5 d. ekspertinė išvada ir 2021 m. sausio 22–26 d. paaiškinimai patvirtina, kad statybos projekte suprojektuoti vienodos architektūros pastatai ir pavienis jų išdėstymas žemės sklype (neformuojantis sodybos) neatitinka šios vietos Dzūkijos regiono tradicinio kraštovaizdžio ir tradicinės architektūros principų. Pareiškėjas, remdamasis nurodytos specialistės išvadomis, pareiškime nurodė, kad vienkieminių kaimų sodybų principas / bruožas yra tas, kad visi sodybos pastatai yra jungiami vieno kiemo ir visi pastatai yra matomi iš gyvenamojo namo. Šiuo atveju suplanuoti statyti keturi vienodi kaimo turizmo pastatai yra vienodi, toli vienas nuo kito, nesusieti bendra kiemo erdve bei funkcijomis, prie kiekvieno pastato yra suprojektuotas atskiras privažiavimas, parkavimo aikštelė, todėl šie pastatai niekaip nesudaro vientiso, hierarchiškai skirtingų pastatų ansamblio, kuris yra privalomas tradicinės sodybos bruožas.

6. Atsakovo patvirtinta Korektūra ir jos pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai, Reglamento 10, 11 ir 30.1 punktų reikalavimams.

7. Atsakovas Administracija su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo Detaliojo plano Korektūra, kurioje numatyta keturių pagalbinių pastatų kaimo turizmui statyba, atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Reglamento ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pateiktas sodybos, ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvokas, t. y. šiems teisės aktams prieštaravimų nėra. Detaliajame plane numatyti negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai. Žemės sklypo Detaliojo plano koregavimas statinio projekto metu koreguojant statybos ribą ir užstatymo zoną buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktus.

8. Korektūroje numatyta ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatų statyba, todėl šie pastatai negali būti priskirti Reglamente minimiems rekreaciniams pastatams. Žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašą (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) priskiriamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdui – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingi statiniai), o ne būdui – rekreacinio naudojimo žemės sklypai (žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m sausio 23 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

9. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas buvo patvirtintas tik 2005 metais, o žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1999 metais, taigi, naudojimo būdas buvo nustatytas vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 38 straipsniu – kita žemės ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties žemė nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme.

10. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir Vilkokšnio ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, o tai visiškai atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas. Reglamento 11 punkte nustatyta, jog esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.

11. Tikslinant Korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata – sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą. Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha, tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis.

12. Teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procese savo kompetencijos ribose dalyvauja daug institucijų ir, tik esant visų institucijų derinimui ir pritarimui (tame tarpe Tarnybos arba kompleksinės saugomos teritorijos direkcijos), tvirtinamas galutinis dokumentas. Detaliojo plano koregavimas techninio projekto rengimo metu buvo derinamas Teritorijų planavimo komisijoje (protokolas Nr. AS5-47).

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pareiškimą prašė tenkinti. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad, atlikusi iki 2020 m. liepos 29 d. Aukštadvario regioninio parko direkcijos nagrinėtų statinių statybos projektų patikrinimą, nustatė, jog skundžiami aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl kreipėsi į pareiškėją su prašymu, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas. Žemės sklype numatyta gyvenamojo namo (statybos leidimas išduotas 2010 metais), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir nurodytas esamas pastatas – pirtis. Korektūros sprendimu patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui.

15. Akcentavo, kad Dr. R. B. ekspertinės išvados nėra pagrįstos jokiais šaltiniais, moksline ar kita literatūra (išvadose nėra nuorodų, naudotos literatūros sąrašo, kitų šaltinių), todėl tai yra tik nuomonė, kuri niekaip nepagrįsta konkretaus žemės sklypo analize, taip pat neatsižvelgta į konkretų kraštovaizdį ir konkrečią urbanistinę struktūrą (gretimų sklypų užstatymą). Išvados teiginys ,,toks padrikas vienodų pastatų išdėstymas žemės sklype negali būti traktuojamas kaip sodyba“ yra nepagrįstas. Išvadoje nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių dr. R. B. turi išvadoje pateiktiems teiginiams pagrįsti, tuo pačiu neįmanoma nustatyti, ar pateikta nuomonė vertintina kaip ekspertinė ar specialisto išvada. Lietuvos architektų rūmų atestuotų architektų sąraše R. B. pavardės nėra, o tai reiškia, kad ji nėra atestuota architektė ir negali teikti išvadų architektūrinių sprendimų klausimais, kadangi tokių išvadų teikimui neturi reikiamos kvalifikacijos.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija (toliau – ir Direkcija) pareiškimą prašė tenkinti. Direkcija atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas yra valstybės saugojamoje konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.

18. Akcentavo, kad 2019 metais galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies redakcijoje nustatyta, jog detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Asgaard Oriens“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino visiškai ir panaikino Įsakymą bei Administracijos išduotą Statybos leidimą.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino. Teismas panaikino Administracijos Įsakymą ir Administracijos išduotą Statybos leidimą. Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

23. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo ir išduoto Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24.1. žemės sklypas nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. priklausė nuo 2000 m. vasario 18 d. S. S. žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-273, sudarytos 2000 m. vasario 18 d., pagrindu. S. S. 2022 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DB-15330 žemės sklypą pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Asgaard Oriens“.

24.2. Žemės sklype 2000 m. balandžio 18 d. įregistruotas S. S. ūkininko ūkis (ūkio identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini)), ūkio adresas – (duomenys neskelbtini), Trakų rajonas.

24.3. Trakų rajono savivaldybės meras 2000 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 535 „Dėl detalaus projekto patvirtinimo“ patvirtino S. S. žemės sklypo detaliojo plano projektą. Žemės sklypo detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas.

24.4. Administracija 2010 m. liepos 1 d. statytojai S. S. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-05-100701-00007, suteikiantį teisę žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Statybos leidimas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d.

24.5. Administracijos direktorius 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P2E-676 „Dėl žemės sklypo, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., skl. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas) tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimą statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., skl. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas).

24.6. Žemės sklypo detaliojo plano korektūros sprendimo brėžinyje „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ nurodyta, kad yra numatyta gyvenamojo namo, kurio statybai 2010 m. liepos 1 d. statytojai S. S. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-05-100701-00007, keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir nurodytas esamas pastatas – pirtis. Keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai Vilkokšnio ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu. Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje išskirtas miško plotas pagal Valstybinio miškų kadastro duomenis, taip pat išskirti 4 želdynų plotai.

24.7. Administracija 2020 m. balandžio 28 d. statytojai S. S. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-05-200428-00068, kuris statytojai S. S. suteikė teisę žemės sklype statyti keturis negyvenamosios paskirties kaimo turizmo pastatus ir inžinerinius tinklus – nuotėkų kaupimo rezervuarus.

24.8. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.

25. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas), Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412 (toliau – ir Reglamentas), Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

26. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, nėra. Todėl žemės sklypui taikomi aptarti specialūs Aukštadvario regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimai bei apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumai, įtvirtinti Reglamente.

27. Kaimo turizmo pastatų (duomenys neskelbtini), Trakų r.sav., statybos projekto, kuris yra ginčijamo Statybos leidimo neatskiriama dalis, Aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad žemės sklypo plotas – 5,0901 ha. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Tikslinant žemės sklypo ribas, plotas pakito (buvo 5,33 ha). 2000 metais buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kurio tikslas – ūkininko sodybos (gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų) statyba. Gyvenamojo namo statybai buvo parengtas statybos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. 2019 m. žemės sklypo detalusis planas buvo koreguotas ir patvirtintas Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P2E-676. Sodyboje yra pirtis ir lieptas, 2006 metų statyba. Įvažiavimas – esamas įregistruotu Nekilnojamojo turto registre servitutiniu keliu žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiųjų asmenų interesai nepažeidžiami. Teritorija aptverta tvora. Esamas elektros tiekimas. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad teikiant kaimo turizmo paslaugas, numatoma keturių kaimo turizmo pastatų, pritaikant juos atskirų šeimų poilsiui, statyba. Pagalbiniai pastatai naudojami ir bus naudojami tik sezono metu, t. y. keturių mėnesių laikotarpiu.

28. Taigi, teismas pažymėjo, kad iš Statybos leidimo ir Aiškinamojo rašto akivaizdu, jog statytojai S. S. išduotas ginčijamas Statybos leidimas žemės sklype suteikia teisę statyti kaimo turizmo pastatus, pritaikytus atskirų šeimų poilsiui.

29. Pagal Reglamento 6 punktą viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai) laikomi rekreaciniais pastatais, kurie pagal Reglamento nuostatas žemės sklype ūkininko sodyboje yra negalimi. STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 7.13 punkte nustatyta, kad poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). To paties STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 7.17 punkte nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Be to, iš šio reguliavimo akivaizdu, kad kaimo turizmo pastatai yra priskirti poilsio pastatų kategorijai, o ne pagalbinio ūkio pastatų kategorijai.

30. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Administracijos išduotas ginčijamas Statybos leidimas akivaizdžiai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo ir Reglamento nuostatoms. Todėl, teismo vertinimu, toks ginčijamas Statybos leidimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

31. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas žemės sklypo detaliojo plano korektūros sprendimo pagrindu.

32. Apžvelgęs Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 318.3, 323.1 papunkčius ir Taisyklių 325 punktą, teismas nurodė, kad pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., statybos projekto (žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., detaliojo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimas) aiškinamajame rašte, kuris yra neatskiriama žemės sklypo detaliojo plano korektūros sprendimo dalis, nurodyta, kad dėl žemės sklype numatomų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybos koreguojama statybos riba ir užstatymo zona. Minėtame aiškinamajame rašte pastatų paskirtis – Negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai. Korektūros brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ tekstinės dalies 7 pastaboje nurodyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai išdėstomi iki 2 ha sklypo dalyje. Korektūroje yra numatyta gyvenamojo namo statyba (statybos leidimas Nr. LNS-05-100701-00007 išduotas 2010 metais), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir nurodytas esamas pastatas – pirtis. Paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai Vilkokšnio ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu.

33. Taigi, teismas apibendrino, kad Administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu sudarė galimybę žemės sklype planuoti poilsio paskirties pastatų statybą. Tokie žemės sklypo detaliojo plano Korektūros sprendiniai neatitinka Reglamento 30.1 papunktyje įtvirtintam draudimui ir prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo ir Reglamento nuostatoms. Todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą teismas taip pat laikė neteisėtu, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

34. Teismas, konstatavęs, kad Įsakyme ir ginčijamame Statybos leidime nurodytų statinių statyba žemės sklype iš viso negalima, nurodė, jog pareiškėjo pareiškime ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. atsiliepime nurodyti argumentai dėl statinių išdėstymo žemės sklype yra nereikšmingi.

35. Tenkinus pareiškėjo pareiškimą, trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priimtas sprendimas ne jos naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

37. Teigia, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvykdė jam tenkančią teisingumo vykdymo funkciją, tačiau bylą išnagrinėjo neįvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, sprendime iš esmės nevertino atsakovo argumentų, o tai turėjo įtakos tam, kad buvo pri­imtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

38. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo Detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas. Žemės sklype numatyta gyvenamojo namo (statybos leidimas išduotas 2010 metais), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir nurodytas esamas pastatas – pirtis. Korektūros sprendimu patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui.

39. Apžvelgęs Reglamento 10, 11, 12 ir 30.1 punktus, Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, Etninės globos tarybos 2008 m. leidinį ,,Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra“ (A. A., V. B., I. B., G. Ž.), pažymėjo, kad Savaitiškių kaimas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaime, kaip ir artimoje aplinkoje, nėra pavienių kultūros paveldo objektų, įrašytų į kultūros vertybių registrą. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypas patenka į apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę – specializuoto apsauginio ūkininkavimo, todėl ūkininko sodybos pastatai, pritaikyti kaimo turizmui, atitinka zonoje numatytą ūkininkavimo specifiką. Pagal parengtą statybos projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai). Tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. Statybos projekte pagalbiniai pastatai kaimo turizmui įvardinti kaip kaimo turizmo pastatai, statybos leidime šių pastatų paskirtis nurodyta „poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai)“, pavadinimas „kaimo turizmo pastatai“ yra tik projekto pavadinimas. Dėl to, kad statybos leidime galėjo būti įrašyta ir „pagalbinio ūkio paskirties pastatai“, galbūt buvo padaryta klaida, kuri gali būti ištaisoma pagal klaidos ištaisymo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas“ Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017).

40. Korektūros brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ tekstinės dalies 7 pastaboje nurodyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai išdėstomi iki 2 ha sklypo dalyje. Iš pastarojo brėžinio matyti, kad Korektūroje yra numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam išduotas statybos leidimas Nr. LNS-05-100701-00007), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pir­tis. Pagal parengtą statybos supaprastintą projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasa­dų estetika ir spalviniai sprendimai), stačiakampio plano (12,0x7,6 m.), kurių aukštis nuo žemės pa­viršiaus – 6,5 m., pastatų sienos – medinis karkasas su dailylenčių apdaila, stogas dvišlaitis, neblizgintos skardos lakštų, tamsiai rudos spalvos. Paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę ly­giagrečiai Vilkokšnio ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu. Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje išskirtas miško plotas pagal Valstybinio miškų kadastro duomenis, taip pat išskirti 4 želdynų plotai.

41. Atsakovas teigia, kad rengiant detaliojo plano korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir Vilkokšnio ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, kas pilnai atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas.

42. Tikslinant detaliojo plano korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata (Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą). Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha., tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis. Nėra pagrindo teigti, kad Detaliojo plano Korektūroje numatyta pastatų sklype išdėstymo struktūra prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms, taip pat Reglamento 10 dalies nuostatoms. Tai, kad (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., skl. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) korektūros sprendiniai ir sklype parengto kaimo turizmui pastatų projektas atitinka ir išlaiko tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad pažeistos Reglamento 11 dalies nuostatos ir prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms, taip pat Reglamento 10 dalies nuostatoms.

43. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, darydamas išvadą, jog detaliojo plano korektūros sprendimu patvirtinti sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijoms pagrįstų reikalavimų ir todėl prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams, vadovaujasi prielaidomis ir neteisingai vertina teisinį reglamentavimą ginčo teritorijoje.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.

45. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, vertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

47. Teigia, kad atsakovo nurodymas, jog „pagal parengtą statybos supaprastintą projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai), stačiakampio plano (12,0 x 7,6 m.), kurių aukštis nuo žemės paviršiaus – 6,5 m., pastatų sienos – medinis karkasas su dailylenčių apdaila, stogas dvišlaitis, neblizgintos skardos lakštų, tamsiai rudos spalvos. Paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai Vilkokšnio ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu“ suponuoja tik tai, kad suprojektuoti iš esmės vienodi stačiakampiai pastatai, kurie skiriasi tik spalviniais sprendimais ir neatitinka aukščiau nurodytų Reglamento nuostatų.

48. Tarnyba nurodo, kad būtent dėl šių projektinių sprendinių, kaip prieštaraujančių nurodytiems teisės aktams Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, buvo gauta mokslų daktarės Kauno technologijų universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos R. B. 2020 m. gruodžio 5 d. išvada. Taip pat, analogišką išvadą pateikė ir Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros taryba: „Projektas neatitinka Dzūkijos etnografinio regiono tradicinės sodybos užstatymo principų, nes suprojektuoti keturi vienodi (tiek pastatų tūris, tiek jų paskirtis) pagalbinio ūkio pastatai, kurie išdėstyti vienoje eilėje, o toks užstatymo principas nėra tradiciškai būdingas šiam regionui ir kraštovaizdžiui“). Tarnybos vertinimu, Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2021 m. balandžio 30 d. išvada gali būti prilyginta ekspertinei išvadai, nes Lietuvos architektų rūmai atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais (Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.).

49. Atsakovo cituojamame Etninės globos tarybos 2008 m. leidinyje „Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra“ pateiktos tik bendrosios nuostatos apie vienkiemines sodybas, o dr. R. B. ir Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros taryba nagrinėjo būtent šį konkretų ginčo atvejį ir pateikė išvadas, kad projektas neatitinka teisės aktų nuostatų. Taigi ir atsakovo nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės plote, šiame projekte išpildyta (suplanuota sodyba) netinkamai (o ginčo dėl 2 ha sodybos ploto iš esmės nėra).

50. Teigia, kad įrodymų, jog Statybos leidime galimai buvo padaryta klaida, nėra. Iš ginčijamų siekiamų statyti pastatų projekto (projektinių sprendinių) vienareikšmiškai matyti, jog šie pastatai yra skirti poilsiui, o ne tarnavimui pagrindiniam daiktui. Pagalbiniai ūkio paskirties pastatai turi tarnauti pagrindiniam statiniui – gyvenamajam namui. Tik pakeitus pastatų pavadinimus, atsakovo nurodyti teisiniai argumentai tiek dėl pastatų išvaizdos, tiek dėl išplanavimo netinkamumo, nesikeistų.

51. Nagrinėjamu atveju, vertinant galiojančių ir planavimo metu galiojusių teisės aktų visetą, matyti, kad draustinyje buvo leidžiama kurti tik sodybą, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais, bet ne su gyvenamąjį namą su kaimo turizmui skirtais poilsio paskirties pastatais. Šiuo atveju, siekiant draustinyje esančioje sodyboje pastatyti poilsio paskirties pastatus, kurių statybos galimybės nenumatė Saugomų teritorijų įstatymas, klaidinančiai buvo pavadinta Korektūra, nes vietoje pagalbinio ūkio pastatų, suprojektuoti keturi vienodi poilsio paskirties pastatai. Tai, kas leidžiama ūkininko sodyboje ne saugomoje teritorijoje, valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje – draudžiama.

52. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

53. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, iš kurių svarbiausiais laikytini 2021 m. balandžio 30 d. Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos išvada, 2020 m. gruodžio 5 d. dr. R. B. ekspertinė išvada ir 2021 m. sausio 22-26 d. R. B. specialistės paaiškinimas. Nors teismas sprendime atskirai neaptarė paminėtų byloje esančių rašytinių įrodymų, tačiau visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodyta skundžiamo sprendimo 42 punkte, konstatavo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą netūrėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl paminėtų rašytinių įrodymų detalus neaptarimas nelaikytinas skundžiamo sprendimo ydingumu.

54. Pareiškėjas nurodo, kad pirmą kartą šią bylą išnagrinėjęs teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendime detaliai aptarė minėtų įrodymų neprieštaringumą, Regioninės architektūros tarybos statusą ir kompetenciją, o taip pat vienareikšmes tiek Regioninės architektūros tarybos, tiek specialistės išvadas apie tai, kad Korektūros ir Statybos leidimo sprendiniai neatitinka Dzūkijos etnografinio regiono tradicinės sodybos užstatymo principų, nes suprojektuoti keturi vienodi (tiek pastatų tūris, tiek jų paskirtis) pagalbinio ūkio pastatai, kurie išdėstyti vienoje eilėje, o toks užstatymo principas nėra tradiciškai būdingas šiam regionui ir kraštovaizdžiui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

55. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. P2E-676 „Dėl žemės sklypo, Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., skl. kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas) tvirtinimo“ ir Administracijos 2020 m. balandžio 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-05-200428-00068.

56. Nuo 2000 m. vasario 18 d. žemės sklypo savininkė yra S. S. 2000 m. balandžio 18 d. įregistruotas S. S. ūkininko ūkis.

57. Trakų rajono savivaldybės meras 2000 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 535 patvirtino žemės sklypo detaliojo plano projektą. Administracija S. S. 2010 m. liepos 1 d. išdavė statybos leidimą, kuriuo žemės sklype suteikta teisė statyti gyvenamąjį namą, statybos leidime buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. birželio 16 d.

58. Nuo 2006 m. gegužės 29 d. žemės sklype yra įregistruota S. S. nuosavybės teisė į pastatą (pirtis) ir inžinierinį statinį (lieptas).

59. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad šiuo metu 2010 m. statybos leidimas negalioja, žemės sklype gyvenamasis namas nebuvo pradėtas statyti.

60. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu patvirtino žemės sklypo Detaliojo plano koregavimą statinio techninio projekto rengimo metu – pagalbinio pastato statybos techninį projektą. S. S. išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype statyti statinius – keturis kaimo turizmo pastatus ir nuotekų kaupimo rezervuarus.

61. Žemės sklypas yra Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje.

62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Direktorius skundžiamu Įsakymu sudarė galimybę žemės sklype planuoti poilsio paskirties pastatų statybą. Tokie žemės sklypo detaliojo plano Korektūros sprendiniai neatitinka Reglamento 30.1 papunktyje įtvirtintam draudimui ir prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo ir Reglamento nuostatoms. Todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą taip pat laikė neteisėtu, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio1 dalies 1 punktas). Teismui konstatavus, kad Įsakyme ir ginčijamame Statybos leidime nurodytų statinių statyba žemės sklype iš viso negalima, pareiškėjo pareiškime ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. atsiliepime nurodytus argumentus dėl statinių išdėstymo žemės sklype pripažino nereikšmingais.

V.

63. Byloje nagrinėjimas ginčas dėl to, ar skundžiamais administraciniais sprendimais yra leista statyti Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje poilsio paskirties pastatus, kas yra neleidžiama pagal Saugomų teritorijų įstatymą (9 straipsnio 3 dalies 3 punktas) Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentą (11, 30.1 punktai). Bylos šalys, nesutinkančios su minėtu tvirtinimu, nurodo, kad skundžiamais administraciniais sprendimais yra leista statyti ūkininko sodybos pagalbinio ūkio ar kitos paskirties pastatus (kaimo turizmo), kaip jie yra apibrėžti Ūkininko ūkio įstatyme (2 straipsnio 2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X-1420 redakcija) ir Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamente (1 punktas), kas yra leidžiama pagal minėtas teisės normas.

64. Minėti bylos dokumentai (nutarties 60 p.) patvirtina, kad skundžiami administraciniai sprendimai suteikė teisę saugomoje teritorijoje Aukštadvario regioniniame parke statyti naujus statinius. Statybos leidime nurodyti duomenys apie ginčo statinius: paskirtis – Poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai); pavadinimas – Kaimo turizmo pastatas. Statybos projekto aiškinamajame rašte nurodyti duomenys apie ginčo statinius: paskirtis – negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai; esama padėtis – sodyba yra Aukštadvario regioniniame parke, teikiant kaimo turizmo paslaugas, numatoma keturių kaimo turizmo pastatų, pritaikant juos atskirų šeimų poilsiui, statyba, pagalbiniai pastatai naudojami ir bus naudojami tik sezono metu, t. y. keturių mėnesių laikotarpyje.

65. Minėta, kad skundžiami administraciniai sprendimai suteikė teisę draustinyje statyti naujus statinius, kurių Statybos leidime nurodyta paskirtis (Poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai) ir pavadinimas (Kaimo turizmo pastatas) sudaro pagrindą tvirtinti, kad šis administracinis sprendimas leidžia vykdyti statybą, kuri yra šioje vietoje neleidžiama. Tokia išvada daroma ne vien pagal Statybos leidime nurodytą statinių paskirtį bei pavadinimą, bet taip pat ir pagal Statybos projekto aiškinamajame rašte nurodytus duomenis (esama padėtis – sodyba yra Aukštadvario regioniniame parke, teikiant kaimo turizmo paslaugas, numatoma keturių kaimo turizmo pastatų, pritaikant juos atskirų šeimų poilsiui, statyba, pagalbiniai pastatai naudojami ir bus naudojami tik sezono metu, t. y. keturių mėnesių laikotarpyje). Pagal Statybos projekto aiškinamajame rašte nurodytus duomenis dėl statinių paskirties – negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai, galima būtų manyti, kad galbūt Statybos leidimas išduotas dėl statinių, kurių statyba šioje vietoje yra leidžiama. Tačiau pačiame Statybos leidime nurodyta kitokia pastatų paskirtis (poilsio) bei kiti minėti duomenys, kurie nepatvirtina, kad administracinis sprendimas priimtas yra dėl ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatų (kaimo turizmo). Statybos projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta neatitinkanti tikrovės esama padėtis: sodybos, kaip ji apibrėžta teisės aktuose, sklype nėra, gyvenamasis namas net nėra pradėtas statyti.

66. Administracinis sprendimas, kuriame nurodomi labai prieštaringi duomenys, o būtent – neatitinkanti tikrovės esama padėtis, veiksmai, kurie yra neleidžiami pagal teisės aktus, kartu nurodant veiksmus, kurie yra leidžiami pagal teisės aktus – negali būti laikomas aiškus ir teisėtas. Šis administracinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų. Aptarti esminiai administracinio sprendimo trūkumai negali būti laikomi klaida, kuri gali būti taisoma kaip sprendimo esmės nekeičianti klaida. Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra yra negalima (Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus sprendimus kaip neteisėtus iš esmės.

67. Žemės sklypas, kurio savininkė yra S. S., yra saugomoje teritorijoje, todėl, valdant ir naudojant šią nuosavybę, turi būti laikomasi įstatymuose nustatytų apribojimų. Apribojimai nustatyti siekiant išsaugoti visai visuomenei svarbias šioje vietovėje saugomas vertybes – kraštovaizdį, gamtinių objektų vertę, tradicinę architektūrą. Duomenų, kad žemės sklype nustatyti ribojimai nagrinėjamu atveju yra neproporcingi, nėra.

68. Žemės sklypo savininkės S. S. atžvilgiu buvo priimti palankūs administraciniai sprendimai, kuriais buvo leista statyti statinius, dalis administracinių sprendimų pagrindu atsiradusių teisių buvo įgyvendinta. Nėra įgyvendinta teisė statyti ūkininko sodybą – gyvenamąjį namą, statybos leidimas šiuo metu negalioja, todėl statybos leidimo, leidžiančio statyti poilsio pastatus (žemės sklypo savininkės vadinamus sodybos pagalbiniais pastatais), panaikinimas nelaikytinas neproporcinga priemone. Nėra pagrindo manyti, kad yra neproporcingai ribojamos žemės sklypo savininkės teisės naudotis sklypu dėl to, kad yra neleidžiama statyti ūkininko sodybos pagalbinių pastatų, kai nėra įgyvendinta teisė statyti ūkininko sodybą. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas ir su protingu ir teisingu minėtų teisės normų, reglamentuojančių draustinyje esančios ūkininko sodybos pagalbinių pastatų statybą, aiškinimu ir taikymu. Taigi žemės sklypo savininkės teisės nėra ribojamos labiau nei tai yra būtina nagrinėjamoje situacijoje, kuri atsirado taip pat ir dėl pačios žemės savininkės veiksmų (administraciniu sprendimu suteiktų teisių neįgyvendinimo).

69. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiami administraciniai sprendimai panaikinti dėl to, kad jų pagrindu leista vykdyti statybą, kuri yra negalima draustinyje. Be to, byloje nustatyta, kad skundžiamo Įsakymo sprendiniai neatitiko etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijoms pagrįstų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje tai patvirtinta tiek Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta specialisto išvada (Dr. R. B.), tiek S. S. iniciatyva parengta specialistų išvada (Lietuvos architektų rūmų regioninės architektūros tarybos).

70. Apibendrinant, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nagrinėjamoje byloje nustatytų faktų ir taikytos teisės ir padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių sprendimų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.