- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-705-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00409-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė
- Trečiasis asmuo
- S. S., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) pareiškime prašė: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P2E-676 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), skl. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas) tvirtinimo“ (toliau – ir DP korektūros sprendimas, Korektūra); 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. statybos leidimas).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
2.1. 2000 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) tapo S. S. nuosavybe. Įgaliotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) tarnautojas 2000 m. balandžio 18 d. įregistravo S. S. ūkininko ūkį (ūkio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), ūkio adresas – (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 535 buvo patvirtintas S. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektas (toliau – ir Detalusis planas). Trakų rajono savivaldybės administracija statytojai S. S. 2010 m. liepos 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Žemės sklype leista statyti gyvenamąjį namą (toliau – ir 2010 m. statybos leidimas).
2.2. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P2E-676 patvirtino Žemės sklypo detaliojo plano (2000 m. birželio 26 d.) koregavimą statinio techninio projekto rengimo metu (Korektūra). Korektūros brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ tekstinės dalies 7 pastaboje nurodyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai išdėstomi iki 2 ha sklypo dalyje. Iš pastarojo brėžinio matyti, kad Korektūroje yra numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam išduotas 2010 m. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pirtis. Paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties Žemės sklypo viduriu. Statytojai S. S. buvo išduotas 2020 m. balandžio 28 d. statybos leidimas, kuriuo Žemės sklype leista statyti keturis negyvenamosios paskirties kaimo turizmo pastatus ir inžinerinius tinklus – nuotėkų kaupimo rezervuarus.
2.3. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 412 „Dėl Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 10 punkte nustatyta, kad statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros savitumus. Reglamento 11 punkte nustatyta, jog esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas. Reglamento 30.1 papunktyje nustatyta, kad neleidžiama statyti naujų ir rekonstruoti esamų poilsio paskirties pastatų, kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų, fermų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose nustatyti elementai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų. Pagal šį reglamentavimą Korektūra turėjo atitikti jos projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus.
2.4. Detaliajame plane nebuvo numatyta poilsio paskirties statinių statyba. Kaimo turizmo pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekto (toliau – ir Statybos projektas), pagal kurį ir buvo koreguotas Detalusis planas, aiškinamajame rašte nurodyta statybos rūšis: nauja statyba; statinių paskirtis: negyvenamieji pastatai / poilsio paskirties pastatai; objekto pavadinimas: kaimo turizmo pastatų statybos projektas. Statybos leidimas taip pat išduotas poilsio paskirties pastatų statybai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 7.13 ir 7.17 papunkčių nuostatas šie statiniai yra poilsio paskirties, o ne pagalbinio ūkio negyvenamieji pastatai. Šiuo atveju Korektūra sudarė teisines prielaidas naujų poilsio paskirties pastatų statybai, kuri Detaliajame plane nebuvo nustatyta.
2.5. Projektuojant statinius nebuvo laikomasi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvo gauta architektūrinio etnokultūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistės (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 3352) dr. R. B. 2020 m. gruodžio 5 d. ekspertinė išvada ir 2021 m. sausio 22–26 d. paaiškinimai. Specialistė nurodė, kad Statybos projekte suprojektuoti vienodos architektūros pastatai ir pavienis jų išdėstymas žemės sklype (neformuojantis sodybos) neatitinka šios vietos Dzūkijos regiono tradicinio kraštovaizdžio ir tradicinės architektūros principų. Pasak specialistės, vienkieminių kaimų sodybų principas / bruožas yra tas, kad visi sodybos pastatai yra jungiami vieno kiemo ir visi pastatai yra matomi iš gyvenamojo namo. Šiuo atveju suplanuoti statyti keturi vienodi kaimo turizmo pastatai yra vienodi, toli vienas nuo kito, nesusieti bendra kiemo erdve bei funkcijomis, prie kiekvieno pastato yra suprojektuotas atskiras privažiavimas, parkavimo aikštelė, todėl šie pastatai niekaip nesudaro vientiso, hierarchiškai skirtingų pastatų ansamblio, kuris yra privalomas tradicinės sodybos bruožas.
2.6. Atsakovo patvirtina Korektūra ir jos pagrindu išduotas 2020 m. statybos leidimas yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai, Reglamento 10, 11, 30.1 punktų reikalavimams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti.
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
4.1. Žemės sklypo Detaliojo plano korektūra, kurioje numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui, atitinka STĮ, Reglamento ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pateiktas sodybos, ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvokas, t. y. šiems teisės aktams prieštaravimų nėra. Detaliajame plane numatyti negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai. Žemės sklypo Detaliojo plano koregavimas statinio projekto metu koreguojant statybos ribą ir užstatymo zoną buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktus.
4.2. Korektūroje numatyta ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatų statyba, todėl šie pastatai negali būti priskirti Reglamente minimiems rekreaciniams pastatams. Žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašą (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) priskiriamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdui – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingi statiniai), o ne būdui – rekreacinio naudojimo žemės sklypai (žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti). 2020 m sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.
4.3. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas buvo patvirtintas tik 2005 m., o Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1999 m., taigi naudojimo būdas buvo nustatytas vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 38 straipsniu – kita žemės ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme.
4.4. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, o tai visiškai atitinka STĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas. Reglamento 11 punkte nustatyta, jog esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
4.5. Tikslinant Korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata – sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą. Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha, tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis.
4.6. Teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procese savo kompetencijos ribose dalyvauja daug institucijų, ir tik esant visų institucijų derinimui ir pritarimui (tame tarpe Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) arba kompleksinės saugomos teritorijos direkcijos), tvirtinamas galutinis dokumentas. Detaliojo plano koregavimas techninio projekto rengimo metu buvo derinamas Teritorijų planavimo komisijoje (protokolas Nr. AS5-47).
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Tarnyba, atlikusi iki 2020 m. liepos 29 d. Aukštadvario regioninio parko direkcijos nagrinėtų statinių statybos projektų patikrinimą, nustatė, jog skundžiami aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl kreipėsi į pareiškėją su prašymu, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
8.1. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas. Iš DP korektūros sprendimo korektūros brėžinio matyti, kad yra numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam išduotas 2010 m. statybos leidimas), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pirtis. DP korektūros sprendimu patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui.
8.2. Pagal STĮ 2 straipsnio 55 dalį, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pagal Reglamentą, rekreaciniai pastatai suprantami kaip viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai). Ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. DP korektūros sprendime numatyti keturi pastatai atitinka pateiktas ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvokas, tai nurodyta ir Korektūros aiškinamojo rašto 1.1.6 papunktyje, t. y. numatyta pagalbinio ūkio pastatų statyba. Žemės sklypas pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą priskiriamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdui „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ (šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai), o ne būdui „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“ (žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti).
8.3. Etninės globos tarybos 2008 m. leidinyje Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra (A. A., V. B., I. B., G. Ž.) parašyta: „<…> Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos, jos paprastai erdvesnės, mat neriboja kaimynai“. Šio leidinio dalyje „Išvados ir pasiūlymai“ parašyta: ,,Sodybų ribų, atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos, tačiau to laikomasi ne itin griežtai, nes atsižvelgiama į reljefą, kitus aplinkos veiksnius“, ,,šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona, paprastai aptverta, prie kluono – kluoniena; be to, kluonas, saugantis nuo gaisrų, buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. Kaip ir pirtis, kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra, ir daržai, ir sodai, kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms“. Taigi vienkieminio padriko kaimo, kuriam gali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) kaimas, struktūra gali būti įvairi. Nėra reikalavimo, kad visi sodybos pastatai būtų išdėstyti aplink stačiakampį vidinį kiemą. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės plote.
8.4. (duomenys neskelbtini) kaimas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaime, kaip ir artimoje aplinkoje, nėra pavienių kultūros paveldo objektų, įrašytų į kultūros vertybių registrą. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane Žemės sklypas patenka į apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę – specializuoto apsauginio ūkininkavimo, taigi ūkininko sodybos pastatai, pritaikyti kaimo turizmui, atitinka zonoje numatytą ūkininkavimo specifiką. Pagal parengtą Statybos projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai). Tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. Statybos projekte pagalbiniai pastatai kaimo turizmui įvardinti, kaip kaimo turizmo pastatai, statybos leidime šių pastatų paskirtis nurodyta „poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai)“, pavadinimas „kaimo turizmo pastatai“ yra tik projekto pavadinimas. Dėl to, kad statybos leidime galėjo būti įrašyta ir „pagalbinio ūkio paskirties pastatai“, galbūt buvo padaryta klaida, kuri gali būti ištaisoma pagal klaidos ištaisymo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas“ Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017).
8.5. Reglamento 11 punkte nurodyta, kad nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir (ar) bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Šios nuostatos netaikomos statinių statybai esamose sodybose. Esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype įregistruotas ūkininko ūkis, gyvenamajam namui suderintas projektas pagal 2010 m. statybos leidimą, kuris galioja. Reglamento 30.1 papunktyje nurodyta, kad neleidžiama statyti naujų ir rekonstruoti esamų poilsio paskirties pastatų, kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų, fermų. Šis Reglamento punktas ūkininko ūkio sodybos Žemės sklype atveju nėra taikomas. Ūkininko sodybos priklausiniai, kurie naudojami kaimo turizmui, nėra tapatūs poilsio paskirties pastatams, kurie naudojami rekreacijai pagal Reglamente pateiktą rekreacinių pastatų sąvoką.
8.6. Dr. R. B. ekspertinės išvados nėra pagrįstos jokiais šaltiniais, moksline ar kita literatūra (išvadose nėra nuorodų, naudotos literatūros sąrašo, kitų šaltinių), todėl tai yra tik nuomonė, kuri niekaip nepagrįsta konkretaus Žemės sklypo analize, taip pat neatsižvelgus į konkretų kraštovaizdį ir konkrečią urbanistinę struktūrą (gretimų sklypų užstatymą). Išvados teiginys ,,toks padrikas vienodų pastatų išdėstymas žemės sklype negali būti traktuojamas kaip sodyba“ yra nepagrįstas. Išvadoje nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių dr. R. B. turi išvadoje pateiktiems teiginiams pagrįsti, tuo pačiu neįmanoma nustatyti, ar pateikta nuomonė vertintina kaip ekspertinė ar specialisto išvada. Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir LAR) atestuotų architektų sąraše R. B. pavardės nėra, o tai reiškia, kad ji nėra atestuota architektė ir negali teikti išvadų architektūrinių sprendimų klausimais, kadangi tokių išvadų teikimui neturi reikiamos kvalifikacijos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino visiškai ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. P2E-676 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reg. Nr. (duomenys neskelbtini), koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), skl. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninis projektas) tvirtinimo“ bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:
10.1. 2000 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) tapo S. S. nuosavybe. 2000 m. balandžio 18 d. įregistruotas S. S. ūkininko ūkis (ūkio identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini)), ūkio adresas – (duomenys neskelbtini).
10.2. Trakų rajono savivaldybės mero 2000 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 535 buvo patvirtintas S. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektas (2000 m. detalusis planas). Pastarojo detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas.
10.3. Trakų rajono savivaldybės administracija statytojai S. S. 2010 m. liepos 1 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Žemės sklype leista statyti gyvenamąjį namą. Pastarajame statybos leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. birželio 16 d. Duomenų, kad šis gyvenamasis namas būtų pastatytas ar pradėtas statyti – nėra.
10.4. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. P2E-676 patvirtino Žemės sklypo Detaliojo plano koregavimą statinio techninio projekto rengimo metu (DP korektūros sprendimas). Iš DP korektūros brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ matyti, kad jame yra numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam išduotas statybos 2010 m. statybos leidimas), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pirtis. Pastarieji keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties Žemės sklypo viduriu. Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje išskirtas miško plotas pagal Valstybinio miškų kadastro duomenis, taip pat išskirti 4 želdynų plotai.
10.5. Statytojai S. S. 2020 m. balandžio 28 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Žemės sklype leista statyti keturis negyvenamosios paskirties kaimo turizmo pastatus ir inžinerinius tinklus – nuotėkų kaupimo rezervuarus.
10.6. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje.
11. Teismas aptarė STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, Reglamento 10, 11, 12, 30.1 punktų, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13, 7.17 papunkčių nuostatas.
12. Teismas konstatavo, kad iš nurodyto reguliavimo yra akivaizdu, jog kaimo turizmo pastatai yra priskirti poilsio pastatų kategorijai, o ne pagalbinio ūkio pastatų kategorijai. Poilsio paskirties pastatai negali būti tuo pačiu ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Pagalbinio ūkio pastatams būdingas požymis yra tarnavimas pagrindiniam daiktui. Šiuo atveju suprojektuoti atskiri pastatai, kurie tarnavimo pagrindiniam daiktui funkcijos neatlieka (to neįrodinėja ir atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S.). Tarnavimo gyvenamajam namui funkcija faktiškai DP korektūros sprendimo metu negalėjo būti įgyvendinta ir todėl kad gyvenamasis namas (kuriam tikėtina tarnautų pagalbinio ūkio pastatai) dar nėra pastatytas.
13. Teismas pažymėjo, kad tai, jog suprojektuoti pastatai skirti kaimo turizmui, parodo ir Statybos projekto pavadinimas bei aprašymas (pvz., 2.1 p., kur nurodyta, kad „teikiant kaimo turizmo paslaugas, numatoma keturių kaimo turizmo pastatų pritaikant juos atskirų šeimų poilsiui statyba“). Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime tvirtina, kad pastatai būtų naudojami kaimo turizmo veiklai (pasisakydama, kad rengiant DP korektūros sprendimą įvertintas ramybės poreikis poilsiui kaimo turizmo sodyboje), t. y. faktiškai pastatai numatomi naudoti kaip kaimo turizmo pastatai.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad net jeigu „ūkininko sodybos“ sąvoką aiškinti taip, kad joje nurodyta pagalbinio ūkio paskirties pastatų kategorija apima įvairių paskirčių pastatus, visais atvejais kaip specialią normą reikia taikyti ir Reglamento 30.1 papunktį, kuris draudžia statyti naujus ir rekonstruoti esamus poilsio paskirties pastatus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ūkininko sodybos elementas, ar ne.
15. Teismas darė išvadą, kad DP korektūros sprendimas priimtas statinio techninio projekto rengimo metu pateiktus Statybos projektą, kuriame buvo numatyti 4 kaimo turizmo statiniai. Teismas sutiko su pareiškimo argumentu, kad DP korektūros sprendimas sudarė galimybę planuoti Žemės sklype poilsio paskirties pastatus, o tai prieštaravo Reglamento 30.1 papunktyje nustatytam draudimui ir (duomenys neskelbtini) draustinio priskyrimui konservacinio prioriteto zonai, įtvirtintai Reglamento 7 punkte. Dėl to DP korektūros sprendimas laikytinas neteisėtu kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
16. Teismas nurodė, kad 2020 m. statybos leidimas išduotas tuo pagrindu, kad, atlikus detaliojo plano korektūrą, buvo galima išduoti leidimą 4 kaimo turizmo statiniams su inžinerine infrastruktūra. Teismas darė išvadą, kad pasisakius, jog DP korektūros sprendimas yra neteisėtas, jo pagrindu priimtas 2020 m. statybos leidimas taip pat laikytinas neteisėtu. Neteisėta ir šio leidimo dalis dėl inžinerinių statinių, nes pagal Statybos projekto aiškinamąjį raštą šie statiniai skirti funkciškai aptarnauti kaimo turizmo pastatus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog 2020 m. statybos leidimo turinys yra ydingas, pripažįsta ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. – ji atsiliepime nurodo, kad šiame leidime neteisingai įrašyta „Poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai)“. Teismas 2020 m. statybos leidimą laikė neteisėtu kaip prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams.
17. Dėl etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų teismas nurodė, kad tiek pareiškėjo naudoti šaltiniai (dr. R. B. išvada), tiek trečiojo suinteresuoto asmens S. S. nurodyti teiginiai patvirtina, kad iš esmės Dzūkijos etnografinio regiono sodybos statinių išdėstymui būdinga stačiakampė forma, o pagal DP korektūros sprendimą numatyta išdėstyti pastatus neformuojant jokio (nei griežtos formos, nei laisvesnės formos stačiakampio).
18. Įvertinęs Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, taip tai, kad Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – ir RAT) 2021 m. balandžio 30 d. (sprendime nurodytos datos – 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 30 d.) išvada (toliau – ir RAT išvada) buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu ir pateikta atstovui (advokatų kontorai „GREENLEX“) Lietuvos architektų rūmų 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S21/05/228; RAT išvada parengta asmenų, turinčių specialių žinių (architektų), joje nėra nenuoseklumo; ji atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. tiek pareiškėjo naudotus šaltinius (dr. R. B. išvadą), tiek trečiojo suinteresuoto asmens S. S. paaiškinimus; teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti RAT išvadoje pateiktu vertinimu. Teismas darė išvadą, kad DP korektūros sprendimu patvirtinti sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, todėl prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punktui.
19. Teismas nurodė, kad, tenkinus pareiškėjo pareiškimą, trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priimtas sprendimas yra ne jos naudai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
20. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
21.1. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra (4, 5, 6 pav.), ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, o tai visiškai atitinka STĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas.
21.2. Tikslinant Korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata – Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą. Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha, tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Korektūroje numatyta pastatų sklype išdėstymo struktūra prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies, Reglamento 10 dalies nuostatoms. Korektūroje, kurioje patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui. Pagal parengtą statybos supaprastintą projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai), stačiakampio plano (12 x 7,6 m.), kurių aukštis nuo žemės paviršiaus – 6,5 m, pastatų sienos – medinis karkasas su dailylenčių apdaila, stogas dvišlaitis, neblizgintos skardos lakštų, tamsiai rudos spalvos.
21.3. Iš leidinio Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra teksto yra akivaizdu, kad vienkieminio padriko kaimo, kuriam gali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) k., struktūra gali būti įvairi. Sodybos struktūrą (pastatų išdėstymą) lemia vykdoma ūkininko veikla ir konkreti gamtinė ir antropogeninė aplinka. Nėra reikalavimo, kad visi sodybos pastatai būtų išdėstyti aplink stačiakampį vidinį kiemą ir tai akivaizdžiai iliustruota leidinyje Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra (94 psl.) (3 pav.). Pastatų išdėstymo nuotraukoje principas yra analogiškas kaip ir nagrinėjamoje Korektūroje. Korektūros sprendiniai ir sklype parengto kaimo turizmui pastatų projektas atitinka ir išlaiko tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį.
21.4. Pareiškėjas darydamas išvada, kad DP korektūros sprendimu patvirtinti sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų ir todėl prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams, vadovaujasi prielaidomis ir neteisingai vertina teisinį reglamentavimą ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
23. Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų (tiesiogiai susijusių su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens (apeliantės) reikalavimais bei atsikirtimais), todėl iš esmės neišnagrinėjo bylos, neatliko objektyvaus ir išsamaus bylos aplinkybių tyrimo.
23.1.1. Teismas visiškai nevertino nei proceso metu nurodytų trečiojo suinteresuoto asmens argumentų (dėl to, jog pareiškėjas savo reikalavimus grindė reikalingos kompetencijos neturinčios dr. R. B. (specialistė) išvada), nei juos pagrindžiančių įrodymų (2021 m. liepos 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-21-42 (toliau – ir Protokolas), kuris yra objektyviai situaciją apibūdinantis dokumentas, tačiau skundžiamame sprendime jis apskritai neminimas). Iš Protokolo matyti, kad aptariamoje vietovėje yra ne vienas statinys ar statinių kompleksas, kurie, kaip matyti fotofiksacijoje, turėtų neatitikti Dzūkijos tradicinio kraštovaizdžio bei tradicinės architektūros principų, Reglamento nuostatų, yra gausu įvairaus pobūdžio statinių, dauguma jų nedideliu atstumu išdėstyti po žemės sklypus ir yra modernios architektūros. Tai reiškia, kad S. S. priklausantys statiniai atitinka šiuo metu minėtoje vietoje suformuotą praktiką ir (atitinkamai) pagal tai formuojami tradiciniai architektūros principai. Ši aplinkybė jokiais byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigta.
23.1.2. Tą aplinkybę, jog S. S. priklausantis statinių kompleksas tariamai neatitinka tradicinės architektūros reikalavimų, pareiškėjas grindė specialistės 2020 m. gruodžio 5 d. ekspertine išvada ir 2021 m. sausio 22–26 d. paaiškinimais. S. S., siekdama paneigti tokią pareiškėjo poziciją, į bylą pateikė Lietuvos architektų rūmų 2021 m. balandžio 7 d. raštą Nr. S21/04/144 „Dėl Jūsų paklausimo“ (toliau – ir LAR atsakymas) ir Protokolą. LAR atsakyme patvirtinamos S. S. abejonės dėl to, jog minėta specialistė neturėjo tinkamos kompetencijos parengti išvadą ir paaiškinimus (kadangi, kaip nurodoma LAR atsakyme, nėra atestuota architektė), o Protokole atskleidžiamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios statinių formavimo praktiką aptariamoje vietovėje. Šiuos argumentus ir įrodymus teismas privalėjo įvertinti itin išsamiai ir objektyviai, tačiau to nepadarė. Teismas neanalizavo S. S. argumentų dėl to, kokia yra aptariamos vietovės statinių (jų kompleksų) formavimo praktika ir kokią įtaką tokia praktika galėtų turėti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumui. Tai reiškia, kad teismas neįvertino reikšmingų bylos dalykui aplinkybių, kuriomis rėmėsi tiek pareiškėjas, tiek S. S..
23.1.3. Teismas sprendime visiškai neįvertino S. S. argumentų apie tai, kad pareiškėjo nurodomame 2020 m. statybos leidime įrašant ir „pagalbinio ūkio paskirties pastatus“ buvo galbūt padaryta klaida. Skundžiamame sprendime ne tik neanalizuotos tokio įrašo atsiradimo priežastys, bet visiškai neįvertinta ta aplinkybė, jog tokios klaidos ištaisymas yra įmanomas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Skundžiamu sprendimu teismas sukūrė situaciją, kai S. S. dabar jau yra draudžiama pasinaudoti STR 1.05.01:2017 numatyta teise, kadangi 2020 m. statybos leidimas yra panaikintas. Nepaisant to, jog S. S. kreipėsi į teismą su prašymu leisti pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones ir, vadovaujantis STR 1.05.01:2017, įgyvendinti viešojo administravimo procedūrą (t. y. klaidos 2020 m. statybos leidime ištaisymą), tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Tokie teismo veiksmai pažeidžia S. S. teisę ne tik į teisingą bylos procesą, bet taip pat ir į nuosavybę.
23.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi skundžiamą sprendimą grindė ne teismui, bet S. S. skirtu dokumentu (dėl kurio jai net nebuvo suteikta galimybė pasisakyti). RAT išvada kartu su kitais pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. posėdžio dieną, iki tol ji nebuvo bylos dalis. Nepaisant to, jog RAT išvada buvo pateikta tik S. S. (o tiksliau – jos atstovams) ir todėl ja negalėjo būti vadovaujamasi, teismas būtent ja grindė savo poziciją. Teismas klaidingai interpretavo RAT išvadoje pateiktą poziciją bei teisinį reguliavimą. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog „iš esmės Dzūkijos etnografinio regiono sodybos statinių išdėstymui būdinga stačiakampė forma“. Tačiau toje pačioje RAT išvadoje vadovaujamasi leidiniu „Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra“, kuriame teigiama, kad sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos“ (RAT išvados 6 psl.). Ta aplinkybė, jog aptariamoje teritorijoje vyrauja laisvas pastatų kompleksų išdėstymas (o ne stačiakampe forma), tačiau neigiamos pasekmės taikomos tik S. S., sudaro prielaidas abejoti teismo nešališkumu ir objektyviu bei teisingu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas vadovavosi tik pareiškėjo įrodymais ir iš esmės vertino tik juos (ignoruodamas Protokolą ir S. S. argumentus apie specialistės kompetenciją), nevertino bylai reikšmingų argumentų (dėl korektūros klaidos ištaisymo).
Šalies argumentai
23.3. Teismas apribojo S. S. procesines teises ir tokiu būdu paneigė byloje dalyvaujančio asmens teisę būti išklausytam. S. S. 2021 m. rugpjūčio 24 d. (likus savaitei iki posėdžio) pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes 2021 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti du jos atstovai. Su bylos nagrinėjimo atidėjimu nesutiko tik pareiškėjas, o kitas byloje dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo (Tarnyba) klausimą dėl atidėjimo paliko spręsti teismo nuožiūra bei nurodė, jog S. S. buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad teismas vadovavosi vien tik pareiškėjo pozicija. Būtent posėdžio dieną į bylą pateikta RAT išvada tapo skundžiamo sprendimo motyvavimo dalimi. Šis prašymas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo teisme dieną, o tai reiškia, jog S. S. net neturėjo galimybės atsiliepti į nurodytus dokumentus ir tinkamai apginti savo poziciją. Teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, privalėjo ne tik išklausyti visus byloje dalyvaujančius asmenis, bet posėdžio metu, tikėtina, spręsti dėl ekspertizės arba kompetentingų institucijų išvados gavimo, papildomų įrodymų rinkimo. To nepaisydamas, teismas skundžiamą sprendimą grindė tik pareiškėjo argumentais, o tai pagrindžia prielaidas dėl lygiateisiškumo pažeidimo ir to, jog nagrinėjant bylą nebuvo atskleista jos esmė.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovo argumentas, jog Korektūroje tikslinant statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata „Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą“, yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šios teisės normos pažeidimo teismas nenurodė kaip pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus. STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi tvirtinant Korektūrą) sudarė keturi sakiniai, įtvirtinantys iš dalies savarankiškas teisės normas, kurios galėtų būti išskirtos į papunkčius. Kiekviena ši norma įtvirtino ne alternatyvius statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentus, o atskirus, kurių visų buvo privaloma laikytis, sprendžiant statybų klausimus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Skundžiamame sprendime teismas motyvuotai konstatavo STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto pirmame sakinyje „Leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų“ įtvirtintos normos pažeidimą. Tai, kad tvirtinant Korektūrą, nebuvo pažeistos kitos STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, neturi jokios reikšmės aptariamos normos pažeidimui. Dėl Korektūros ir 2020 m. statybos leidimo sprendinių neatitikimo Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstiems reikalavimams teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, iš kurių svarbiausiais laikytini Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2021 m. balandžio 30 d. išvada, 2020 m. gruodžio 5 d. dr. R. B. ekspertinė išvada ir jos 2021 m. sausio 22–26 d. paaiškinimai. Teismas detaliai aptarė šių įrodymų neprieštaringumą, Regioninės architektūros tarybos (RAT) statusą ir kompetenciją.
26. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepateiktą.
27. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad:
27.1. Teismas šioje byloje nagrinėjo konkretaus žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento (Korektūros) ir 2020 m. statybos leidimo, o ne visos trečiojo suinteresuoto asmens aptariamos teritorijos ((duomenys neskelbtini) k.) planavimo teisėtumą. Net jei būtų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. yra ir kitų sodybų, kurių statiniai (galbūt neteisėtai) yra pastatyti kitokiu nei teismo sprendimo 13.4 papunktyje nurodytu išdėstymu, tai nesukurtų pagrindo teismui nevertinti skundžiamų administracinių aktų sprendinių atitikties STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimui dėl privalomumo sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti ir rekonstruoti, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, kadangi STĮ nenumato jo taikymo išimčių, susijusių su skirtinga statinių (jų kompleksų) formavimo praktika.
27.2. Dr. R. B. ekspertinė išvada ir specialisto paaiškinimas nebuvo vieninteliai įrodymai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą dėl skundžiamų administracinių aktų prieštaravimo STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimams. Dr. R. B. išvadoms neprieštaravo ir RAT, kurią sudarė 15 atestuotų architektų, neabejotinai turinčių pakankamai specialiųjų žinių, išvada. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad teismas neaptarė į bylą pateikto Protokolo ir LAR atsakymo, nesudarė bylos esmės ir negalėjo nulemti kitokio teismo sprendimo priėmimo.
27.3. Trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. bei jos atstovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Teismas pagrįstai pripažino nesvarbiomis priežastis, kuriomis ji (jos atstovai) grindė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pasirinkdama procesinio elgesio būdą (nei pati, nei per atstovus) nedalyvauti teismo posėdyje, ji prisiėmė tokio savo elgesio procesinę riziką, kadangi jai, šioje byloje naudojantis trijų profesionalių teisininkų paslaugomis, negalėjo būti nežinoma, kad teismas gali priimti naujus įrodymus ir teismo posėdžio metu, todėl nedalyvaudama teismo posėdyje ji pati atsisakė galimybės dėl tokių įrodymų papildomai pasisakyti. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami jokie argumentai dėl RAT išvados nepatikimumo, nenuoseklumo ar kitokio ydingumo, išskyrus tai, kad ji buvo skirta S. S., o ne pareiškėjui. Pareiškėjas šios išvados anksčiau į bylą pateikti negalėjo, nes prokuratūroje ji buvo gauta 2021 m. rugpjūčio 27 d. (penktadienį) 15:09 val., į prokuratūros dokumentų valdymo sistemą įvesta kitą darbo dieną – 2021 m. rugpjūčio 30 d. 8:01 min., tą pačią dieną kartu su prašymu pridėti ją prie bylos ir kitais prie prašymo pridėtais dokumentais buvo įkelta į elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinius skundus prašo juos atmesti.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus akcentuoja, kad:
29.1. Atsakovo administraciniais aktais, prieštaraujančiais teisės aktams, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje buvo leista statyti poilsio paskirties pastatus, neatitinkančius Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų. Pastarąją išvadą patvirtina LAR 2021 m. balandžio 30 d. išvada bei mokslų daktarės Kauno technologijų universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos R. B. 2020 m. gruodžio 5 d. išvada. LAR išvada gali būti prilyginta ekspertinei išvadai, nes LAR atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais (Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.). Mokslų daktarė R. B. yra leidinio „Kaimo statyba: Dzūkija“ (leidykla – spaustuvė uždaroji akcinė bendrovė „Petro ofsetas“, 2012 m., 108 psl.) sudarytoja bei viena iš leidinyje skelbiamų tekstų, projektų ir nuotraukų autorių.
29.2. LAR 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S21/04/144 patvirtino, jog R. B. yra Kultūros ministerijos atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir LAR neturi teisės vertinti jos veiklos. LAR, priešingai nei teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, nevertino mokslų daktarės R. B. kompetencijos. Teismas, darydamas išvadą, jog Korektūros sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įvertino ne tik mokslų daktarės R. B. išvadą, bet ir kitų įrodymų, turinčių reikšmę nagrinėjamam ginčui, visumą: LAR 2021 m. balandžio 30 d. išvadą ir bylos šalių argumentus.
29.3. 2021 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-21-42 fiksuoti ne trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys statiniai yra niekaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Trečiojo suinteresuoto asmens advokatas šį Protokolą ir su juo susijusius klausimus Tarnybai buvo teikęs 2021 m. liepos 15 d. raštu. Į šį raštą Tarnyba atsakė 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (3)-V3-1244, be kita ko, paaiškinant, jog ne visi Protokolu fiksuoti pastatai yra Aukštadvario regioniniame parke, o įvertinti šiame parke fiksuotus pastatus (jų atitiktį teisės aktams) Tarnyba neturi galimybės. Kadangi minimo Tarnybos rašto byloje nėra, jį teikia su šiuo atsiliepimu.
29.4. Byloje nėra įrodymų, jog 2020 m. statybos leidime galbūt buvo padaryta klaida. Iš siekiamų statyti pastatų projekto (projektinių sprendinių) matyti, jog šie pastatai yra skirti poilsiui, o ne tarnavimui pagrindiniam daiktui. Tik pakeitus pastatų pavadinimus, teisiniai argumentai tiek dėl pastatų išvaizdos, tiek dėl išplanavimo netinkamumo nesikeistų. 2020 m. statybos leidimą išdavęs atsakovas taip pat neteigia, jog jame yra padaryta klaida, kurią be statybos leidimo panaikinimo būtų galima ištaisyti.
29.5. RAT išvada buvo parengta S. S. prašymu, todėl yra akivaizdu, kad ji jai yra žinoma. Tai, kad šią išvadą į bylą pateikė ne trečiasis suinteresuotas asmuo S. S., o pareiškėjas, įrodymų vertinimui neturi reikšmės. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovų prašymus atidėti teismo posėdį ir su jais pateiktus dokumentus teismas įvertino ir neatvykimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą yra pateikęs atsiliepimą į pareiškimą bei savo argumentus pagrindžiančius dokumentus ir teismas juos įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, akcentuodama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas tinkamo proceso principas – teisės būti išklausytam, kuris reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses; taip pat nurodydama, kad pažeistos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, reglamentuojamos procesinės teisės normų.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ.
32. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
33. Vadovaujantis ABTĮ 77 straipsniu, byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (1 d.); proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (3 d.). ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
34. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas įstatymo nuostatą, jog proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, ir įstatymo nuostatą dėl galimybės atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra pateikiami proceso dalyvių motyvuoti prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kiekvieną kartą privalo įsitikinti, kad nebus pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis, kad viena šalis neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį (žr., pvz., EŽTT 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B. V. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 14448/88; 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). Atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, EŽTT paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Vardanyan ir Nanushyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8001/07).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius ginčo puses (lotynų kalba – audiatur et altera pars) (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3556-756/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1019-520/2022).
37. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir jos atstovai žinojo apie posėdį, t. y. jiems buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Apeliantė per atstovą (advokatą) 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydama, kad abu jos atstovai – advokatai, 2021 m. rugpjūčio 30 d. (posėdžio dieną) teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių: vienas bus išvykęs iš Lietuvos, kitas – dalyvaus bylos nagrinėjime Kauno m. apylinkės teisme. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pridėti prie pateikto prašymo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje šių apeliantės nurodomų priežasčių dėl atstovų negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje nepripažino svarbiomis, neatidėjo bylos nagrinėjimo ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nesuteikęs galimybės teismo posėdyje jai ir / ar atstovams išsakyti savo poziciją nagrinėjamais klausimais tiek dėl ginčo esmės, tiek ir dėl byloje sprendžiamų procesinio pobūdžio klausimų, taip pat įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 48 str. 1 ir 2 d.).
38. Atmesdamas trečiojo suinteresuotojo asmens (apeliantės) prašymą, pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad advokatas P. K. bilietus skrydžiui į užsienį įsigijo jau žinodamas apie byloje nustatytą posėdžio laiką, o advokatas R. K. kitame teismo posėdyje dalyvauja nuo 10:00 val., taigi nepaneigta galimybė, kad jis 13:00 val. gali atvykti į šį posėdį. Be to, atkreiptas dėmesys, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovauja ir advokato padėjėjas.
39. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg svarią reikšmę suteikė proceso operatyvumui, be objektyviai pateisinamų priežasčių atėmęs galimybę trečiajam suinteresuotam asmeniui per atstovus įgyvendinti savo procesines teises. Svarbu ir tai, kad faktinė situacija neindikuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo atstovai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
40. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui ir / ar jo atstovams, pažeidė ne tik jų teises būti išklausytiems, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 48 str. 1 ir 2 d.), bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, t. y. buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą).
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
42. Teisėjų kolegija iš esmės nevertina atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų dėl ginčo esmę sudarančių faktinių aplinkybių ir materialiosios teisės taikymo, nes bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme iš naujo bus vertinamos visos ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės bei pateikiami argumentai dėl taikytinos materialiosios teisės.
43. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.