Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

4.1. Žemės sklypo Detaliojo plano korektūra, kurioje numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui, atitinka STĮ, Reglamento ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pateiktas sodybos, ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvokas, t. y. šiems teisės aktams prieštaravimų nėra. Detaliajame plane numatyti negyvenamieji pastatai / pagalbinio ūkio pastatai. Žemės sklypo Detaliojo plano koregavimas statinio projekto metu koreguojant statybos ribą ir užstatymo zoną buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktus.

4.2. Korektūroje numatyta ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatų statyba, todėl šie pastatai negali būti priskirti Reglamente minimiems rekreaciniams pastatams. Žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašą (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) priskiriamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdui – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviai veiklai reikalingi statiniai), o ne būdui – rekreacinio naudojimo žemės sklypai (žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti). 2020 m sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

4.3. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas buvo patvirtintas tik 2005 m., o Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1999 m., taigi naudojimo būdas buvo nustatytas vadovaujantis galiojusiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 38 straipsniu – kita žemės ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme.

4.4. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, o tai visiškai atitinka STĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas. Reglamento 11 punkte nustatyta, jog esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.

4.5. Tikslinant Korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata – sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą. Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha, tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis.

4.6. Teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procese savo kompetencijos ribose dalyvauja daug institucijų, ir tik esant visų institucijų derinimui ir pritarimui (tame tarpe Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) arba kompleksinės saugomos teritorijos direkcijos), tvirtinamas galutinis dokumentas. Detaliojo plano koregavimas techninio projekto rengimo metu buvo derinamas Teritorijų planavimo komisijoje (protokolas Nr. AS5-47).

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Tarnyba, atlikusi iki 2020 m. liepos 29 d. Aukštadvario regioninio parko direkcijos nagrinėtų statinių statybos projektų patikrinimą, nustatė, jog skundžiami aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl kreipėsi į pareiškėją su prašymu, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

8.1. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo detaliojo plano projektu numatomas ūkininko sodybos pastatų statybos detalusis išplanavimas. Iš DP korektūros sprendimo korektūros brėžinio matyti, kad yra numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam išduotas 2010 m. statybos leidimas), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pirtis. DP korektūros sprendimu patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui.

8.2. Pagal STĮ 2 straipsnio 55 dalį, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pagal Reglamentą, rekreaciniai pastatai suprantami kaip viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai). Ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. DP korektūros sprendime numatyti keturi pastatai atitinka pateiktas ūkininko sodybos ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvokas, tai nurodyta ir Korektūros aiškinamojo rašto 1.1.6 papunktyje, t. y. numatyta pagalbinio ūkio pastatų statyba. Žemės sklypas pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą priskiriamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdui „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ (šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai), o ne būdui „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“ (žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti).

8.3. Etninės globos tarybos 2008 m. leidinyje Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra (A. A., V. B., I. B., G. Ž.) parašyta: „<…> Vienkieminių kaimų sodybos gali būti stačiakampio plano arba laisvai išdėstytos, jos paprastai erdvesnės, mat neriboja kaimynai“. Šio leidinio dalyje „Išvados ir pasiūlymai“ parašyta: ,,Sodybų ribų, atskirų kiemų ir statinių išdėstymas dažniausiai artėja prie stačiakampės konfigūracijos, tačiau to laikomasi ne itin griežtai, nes atsižvelgiama į reljefą, kitus aplinkos veiksnius“, ,,šalia įvairių paskirčių pastatų gali būti formuojamos atskiros erdvės: prie tvarto natūraliai susidaro purvinesnė zona, paprastai aptverta, prie kluono – kluoniena; be to, kluonas, saugantis nuo gaisrų, buvo statomas atokiau nuo kitų pastatų. Kaip ir pirtis, kuriai neretai parenkama vieta prie natūralaus ar dirbtinio vandens telkinio. Atskiras erdvines zonas sodyboje sudaro ir kūdra, ir daržai, ir sodai, kuriuose dažnai sustatomi aviliai bitėms“. Taigi vienkieminio padriko kaimo, kuriam gali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) kaimas, struktūra gali būti įvairi. Nėra reikalavimo, kad visi sodybos pastatai būtų išdėstyti aplink stačiakampį vidinį kiemą. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra, pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės plote.

8.4. (duomenys neskelbtini) kaimas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaime, kaip ir artimoje aplinkoje, nėra pavienių kultūros paveldo objektų, įrašytų į kultūros vertybių registrą. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane Žemės sklypas patenka į apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupę – specializuoto apsauginio ūkininkavimo, taigi ūkininko sodybos pastatai, pritaikyti kaimo turizmui, atitinka zonoje numatytą ūkininkavimo specifiką. Pagal parengtą Statybos projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai). Tradicinės architektūros statiniai gerai įsiterpia į kraštovaizdį. Statybos projekte pagalbiniai pastatai kaimo turizmui įvardinti, kaip kaimo turizmo pastatai, statybos leidime šių pastatų paskirtis nurodyta „poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai)“, pavadinimas „kaimo turizmo pastatai“ yra tik projekto pavadinimas. Dėl to, kad statybos leidime galėjo būti įrašyta ir „pagalbinio ūkio paskirties pastatai“, galbūt buvo padaryta klaida, kuri gali būti ištaisoma pagal klaidos ištaisymo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos stabdymas“ Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017).

8.5. Reglamento 11 punkte nurodyta, kad nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir (ar) bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Šios nuostatos netaikomos statinių statybai esamose sodybose. Esamos sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas. Nagrinėjamu atveju Žemės sklype įregistruotas ūkininko ūkis, gyvenamajam namui suderintas projektas pagal 2010 m. statybos leidimą, kuris galioja. Reglamento 30.1 papunktyje nurodyta, kad neleidžiama statyti naujų ir rekonstruoti esamų poilsio paskirties pastatų, kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų, fermų. Šis Reglamento punktas ūkininko ūkio sodybos Žemės sklype atveju nėra taikomas. Ūkininko sodybos priklausiniai, kurie naudojami kaimo turizmui, nėra tapatūs poilsio paskirties pastatams, kurie naudojami rekreacijai pagal Reglamente pateiktą rekreacinių pastatų sąvoką.

8.6. Dr. R. B. ekspertinės išvados nėra pagrįstos jokiais šaltiniais, moksline ar kita literatūra (išvadose nėra nuorodų, naudotos literatūros sąrašo, kitų šaltinių), todėl tai yra tik nuomonė, kuri niekaip nepagrįsta konkretaus Žemės sklypo analize, taip pat neatsižvelgus į konkretų kraštovaizdį ir konkrečią urbanistinę struktūrą (gretimų sklypų užstatymą). Išvados teiginys ,,toks padrikas vienodų pastatų išdėstymas žemės sklype negali būti traktuojamas kaip sodyba“ yra nepagrįstas. Išvadoje nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių dr. R. B. turi išvadoje pateiktiems teiginiams pagrįsti, tuo pačiu neįmanoma nustatyti, ar pateikta nuomonė vertintina kaip ekspertinė ar specialisto išvada. Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir LAR) atestuotų architektų sąraše R. B. pavardės nėra, o tai reiškia, kad ji nėra atestuota architektė ir negali teikti išvadų architektūrinių sprendimų klausimais, kadangi tokių išvadų teikimui neturi reikiamos kvalifikacijos.

Atsiliepimas

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1. Rengiant Korektūrą buvo įvertinta konkreti žemės sklypo ir kraštovaizdžio struktūra (4, 5, 6 pav.), ją saugant. Pasirinktas pastatų išdėstymo variantas, nekoncentruojant pastatų vienoje sklypo dalyje, sudaro žymiai geresnes galimybes vizualinei kraštovaizdžio ir (duomenys neskelbtini) ežero apžvalgai, mažina vizualinę pastatų intervenciją, o tai visiškai atitinka STĮ 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento 10 dalies nuostatas.

21.2. Tikslinant Korektūroje statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata – Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą. Bendras sklypo plotas – 5,0901 ha, tačiau sklypo užstatymo tankis (užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu) – 474 kv. m. (apie 0,9 proc.), taigi užstatoma tik labai maža sklypo dalis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Korektūroje numatyta pastatų sklype išdėstymo struktūra prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies, Reglamento 10 dalies nuostatoms. Korektūroje, kurioje patikslinta statybos riba ir statybos zona, taip pat numatyti keturi pagalbiniai pastatai kaimo turizmui. Pagal parengtą statybos supaprastintą projektą pastatai numatyti dviejų tipų (skiriasi fasadų estetika ir spalviniai sprendimai), stačiakampio plano (12 x 7,6 m.), kurių aukštis nuo žemės paviršiaus – 6,5 m, pastatų sienos – medinis karkasas su dailylenčių apdaila, stogas dvišlaitis, neblizgintos skardos lakštų, tamsiai rudos spalvos.

21.3. Iš leidinio Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra teksto yra akivaizdu, kad vienkieminio padriko kaimo, kuriam gali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) k., struktūra gali būti įvairi. Sodybos struktūrą (pastatų išdėstymą) lemia vykdoma ūkininko veikla ir konkreti gamtinė ir antropogeninė aplinka. Nėra reikalavimo, kad visi sodybos pastatai būtų išdėstyti aplink stačiakampį vidinį kiemą ir tai akivaizdžiai iliustruota leidinyje Dzūkijos tradicinio kaimo architektūra (94 psl.) (3 pav.). Pastatų išdėstymo nuotraukoje principas yra analogiškas kaip ir nagrinėjamoje Korektūroje. Korektūros sprendiniai ir sklype parengto kaimo turizmui pastatų projektas atitinka ir išlaiko tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį.

21.4. Pareiškėjas darydamas išvada, kad DP korektūros sprendimu patvirtinti sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų ir todėl prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams, vadovaujasi prielaidomis ir neteisingai vertina teisinį reglamentavimą ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

24. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovo argumentas, jog Korektūroje tikslinant statybos zoną buvo vadovautasi STĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata „Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą“, yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šios teisės normos pažeidimo teismas nenurodė kaip pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus. STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi tvirtinant Korektūrą) sudarė keturi sakiniai, įtvirtinantys iš dalies savarankiškas teisės normas, kurios galėtų būti išskirtos į papunkčius. Kiekviena ši norma įtvirtino ne alternatyvius statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentus, o atskirus, kurių visų buvo privaloma laikytis, sprendžiant statybų klausimus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Skundžiamame sprendime teismas motyvuotai konstatavo STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto pirmame sakinyje „Leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų“ įtvirtintos normos pažeidimą. Tai, kad tvirtinant Korektūrą, nebuvo pažeistos kitos STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, neturi jokios reikšmės aptariamos normos pažeidimui. Dėl Korektūros ir 2020 m. statybos leidimo sprendinių neatitikimo Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstiems reikalavimams teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, iš kurių svarbiausiais laikytini Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos 2021 m. balandžio 30 d. išvada, 2020 m. gruodžio 5 d. dr. R. B. ekspertinė išvada ir jos 2021 m. sausio 22–26 d. paaiškinimai. Teismas detaliai aptarė šių įrodymų neprieštaringumą, Regioninės architektūros tarybos (RAT) statusą ir kompetenciją.

26. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepateiktą.

27. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad:

27.1. Teismas šioje byloje nagrinėjo konkretaus žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento (Korektūros) ir 2020 m. statybos leidimo, o ne visos trečiojo suinteresuoto asmens aptariamos teritorijos ((duomenys neskelbtini) k.) planavimo teisėtumą. Net jei būtų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. yra ir kitų sodybų, kurių statiniai (galbūt neteisėtai) yra pastatyti kitokiu nei teismo sprendimo 13.4 papunktyje nurodytu išdėstymu, tai nesukurtų pagrindo teismui nevertinti skundžiamų administracinių aktų sprendinių atitikties STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimui dėl privalomumo sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti ir rekonstruoti, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, kadangi STĮ nenumato jo taikymo išimčių, susijusių su skirtinga statinių (jų kompleksų) formavimo praktika.

27.2. Dr. R. B. ekspertinė išvada ir specialisto paaiškinimas nebuvo vieninteliai įrodymai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą dėl skundžiamų administracinių aktų prieštaravimo STĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimams. Dr. R. B. išvadoms neprieštaravo ir RAT, kurią sudarė 15 atestuotų architektų, neabejotinai turinčių pakankamai specialiųjų žinių, išvada. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad teismas neaptarė į bylą pateikto Protokolo ir LAR atsakymo, nesudarė bylos esmės ir negalėjo nulemti kitokio teismo sprendimo priėmimo.

27.3. Trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. bei jos atstovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Teismas pagrįstai pripažino nesvarbiomis priežastis, kuriomis ji (jos atstovai) grindė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pasirinkdama procesinio elgesio būdą (nei pati, nei per atstovus) nedalyvauti teismo posėdyje, ji prisiėmė tokio savo elgesio procesinę riziką, kadangi jai, šioje byloje naudojantis trijų profesionalių teisininkų paslaugomis, negalėjo būti nežinoma, kad teismas gali priimti naujus įrodymus ir teismo posėdžio metu, todėl nedalyvaudama teismo posėdyje ji pati atsisakė galimybės dėl tokių įrodymų papildomai pasisakyti. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami jokie argumentai dėl RAT išvados nepatikimumo, nenuoseklumo ar kitokio ydingumo, išskyrus tai, kad ji buvo skirta S. S., o ne pareiškėjui. Pareiškėjas šios išvados anksčiau į bylą pateikti negalėjo, nes prokuratūroje ji buvo gauta 2021 m. rugpjūčio 27 d. (penktadienį) 15:09 val., į prokuratūros dokumentų valdymo sistemą įvesta kitą darbo dieną – 2021 m. rugpjūčio 30 d. 8:01 min., tą pačią dieną kartu su prašymu pridėti ją prie bylos ir kitais prie prašymo pridėtais dokumentais buvo įkelta į elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus akcentuoja, kad:

29.1. Atsakovo administraciniais aktais, prieštaraujančiais teisės aktams, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje buvo leista statyti poilsio paskirties pastatus, neatitinkančius Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų. Pastarąją išvadą patvirtina LAR 2021 m. balandžio 30 d. išvada bei mokslų daktarės Kauno technologijų universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos R. B. 2020 m. gruodžio 5 d. išvada. LAR išvada gali būti prilyginta ekspertinei išvadai, nes LAR atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais (Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.). Mokslų daktarė R. B. yra leidinio „Kaimo statyba: Dzūkija“ (leidykla – spaustuvė uždaroji akcinė bendrovė „Petro ofsetas“, 2012 m., 108 psl.) sudarytoja bei viena iš leidinyje skelbiamų tekstų, projektų ir nuotraukų autorių.

29.2. LAR 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S21/04/144 patvirtino, jog R. B. yra Kultūros ministerijos atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė ir LAR neturi teisės vertinti jos veiklos. LAR, priešingai nei teigia trečiasis suinteresuotas asmuo, nevertino mokslų daktarės R. B. kompetencijos. Teismas, darydamas išvadą, jog Korektūros sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, įvertino ne tik mokslų daktarės R. B. išvadą, bet ir kitų įrodymų, turinčių reikšmę nagrinėjamam ginčui, visumą: LAR 2021 m. balandžio 30 d. išvadą ir bylos šalių argumentus.

29.3. 2021 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-21-42 fiksuoti ne trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys statiniai yra niekaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Trečiojo suinteresuoto asmens advokatas šį Protokolą ir su juo susijusius klausimus Tarnybai buvo teikęs 2021 m. liepos 15 d. raštu. Į šį raštą Tarnyba atsakė 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (3)-V3-1244, be kita ko, paaiškinant, jog ne visi Protokolu fiksuoti pastatai yra Aukštadvario regioniniame parke, o įvertinti šiame parke fiksuotus pastatus (jų atitiktį teisės aktams) Tarnyba neturi galimybės. Kadangi minimo Tarnybos rašto byloje nėra, jį teikia su šiuo atsiliepimu.

29.4. Byloje nėra įrodymų, jog 2020 m. statybos leidime galbūt buvo padaryta klaida. Iš siekiamų statyti pastatų projekto (projektinių sprendinių) matyti, jog šie pastatai yra skirti poilsiui, o ne tarnavimui pagrindiniam daiktui. Tik pakeitus pastatų pavadinimus, teisiniai argumentai tiek dėl pastatų išvaizdos, tiek dėl išplanavimo netinkamumo nesikeistų. 2020 m. statybos leidimą išdavęs atsakovas taip pat neteigia, jog jame yra padaryta klaida, kurią be statybos leidimo panaikinimo būtų galima ištaisyti.