Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovei B. J., jos atstovei advokatei R. P., nedalyvaujant atsakovui D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareikštu ieškiniu ieškovė B. J. prašo: panaikinti ieškovės B. J. ir atsakovo D. J. (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos pagrindu (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuokos apskaitos akto įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos akto įrašo naikinimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę - „Ž.“; nustatyti, kad ieškovė B. J. nereikalauja iš D. J. išlaikymo; nustatyti, kad su D. J. santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto; nustatyti, kad su D. J. neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat ieškovė neturi jokių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų jokiems kreditoriams; nustačius, kad atsakovas D. J. turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, prašo teismo pripažinti juos jo asmeninėmis prievolėmis, kurias jis dengs iš savo asmeninių lėšų; pripažinti, kad kiekvieno iš šalių atskirai atidarytose bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka asmenine tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios lėšos; pripažinti, kad reikalavimo teisės pagal pensijos kaupimo sutartis, gyvybės draudimo, investicinio draudimo sutartis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys tai šaliai, kurios vardu buvo įgytas arba kurios vardu buvo sudaryta atitinkama sutartis arba atlikta atitinkama registracija atitinkamame registre arba pateikta paraiška, prašymas atitinkamai institucijai ar įstaigai; pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo turimi buities apyvokos reikmenys ir kilnojamieji neregistruotini daiktai yra pasidalinti bendru susitarimu arba yra asmeninio naudojimo ir todėl nedalinami; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su D. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė su atsakovu bendrų vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje ieškovės su atsakovu gyvenimas klostėsi neblogai, vėliau santykiai pašlijo. Jau ilgą laiką negyvena kartu, atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur dirba, jokio ryšio su ieškove nepalaiko, ieškovė net nežino kur jis gyvena. Kaip nurodo ieškovė, jų santuoka iširo, kadangi skiriasi jų abiejų charakteriai, gyvenimo vertybės ir požiūris į šeimą, atsirado skirtingi siekiai bei troškimai. Ieškovė su atsakovu nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, charakterių skirtumo negalima tikėtis, kad vėl bus kartu. Panaikinti apskaitos įrašą bendru sutikimu nėra galimybės, nes atsakovas nereaguoja į jos pasiūlymus, netgi į pasiūlymą dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos nesureagavo, gyvena užsienyje ir jam tai nereikalinga. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę - „Ž.“. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovui taip pat nėra pagrindo priteisti išlaikymą iš ieškovės. Su atsakovu santuokos metu neįsigijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto. Prašo teismą pripažinti, kad kiekvieno iš šalių vardu atidarytose bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka asmenine tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios lėšos. Taip pat prašo pripažinti, kad reikalavimo teisės pagal pensijos kaupimo sutartis, gyvybės draudimo, investicinio draudimo sutartis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys tai šaliai, kurios vardu buvo įgytas arba kurios vardu buvo sudaryta atitinkama sutartis arba atlikta atitinkama registracija atitinkamame registre arba pateikta paraiška, prašymas atitinkamai institucijai ar įstaigai. Buities apyvokos reikmenys ir kilnojamieji neregistruotini daiktai yra pasidalinti bendru susitarimu. Nei bendrų, nei asmeninių kreditorių ieškovė neturi. Apie atsakovo asmenines skolas ieškovei nėra žinoma, kadangi su atsakovu negyvena kartu ir nebendrauja. Nėra pagrindo ir skirti terminą šalims susitaikyti, kadangi jau beveik 2 metus gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, jų nesieja jokie bendri reikalai, jie visiškai nebendrauja. Tik dėl atsakovo pasyvaus elgesio ir piktybiško vengimo taikiai nutraukti santuoką ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą, patyrė išlaidų, todėl prašo jas priteisti iš atsakovo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad pasidarė neįmanoma gyventi kartu su atsakovu, nesutapo charakteriai, supratimas apie finansus ir pan. Atsakovas gyveno tik dėl savęs, pirmoje vietoje jam buvo draugai. Ji gal per daug reikalavo iš jo, nors kartais ir bandė taikytis prie jo norų, tačiau viskas baigdavosi skandalais, negirdėjimu vienas kito. Jau 3 metus kartu negyvena. Nori pasilikti ikisantuokinę pavardę, išlaikymo neprašo, turto nebuvo įgiję, daiktus pasidalino, bendro registruotino turto nėra, bendrų ar jos asmeninių kreditorinių įsipareigojimų nėra, o ar atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų ji nežino. Palaiko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nebuvo lojalus, nesiekė santuokos išsaugoti, nesiekė santuokos išsaugoti ir ieškovė, išryškėjo skirtingi šalių prioritetai, todėl manytina, kad yra abiejų kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepateikė informacijos apie turimus kreditorius, jis kelis metus jau gyvena užsienyje. Jei paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, tai prašo nustatyti, kad jis asmeniškai turi vykdyti įsipareigojimus jiems. Ieškovė nenorėjo kreiptis į teismą, siekė taikiai nutraukti santuoką, buvo kreiptasi dėl mediacijos, tačiau atsakovas neatvyko į Lietuvą, mediacija neįvyko, todėl ieškovė buvo priversta ieškoti teisinės pagalbos ir kreiptis į teismą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neprisijungė nuotoliniu būdu, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, nėra gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Ieškovė prašo panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių, turto padalijimo, prievolių kreditoriams ir kitus su bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį, ieškovei nežinoma atsakovo buvimo/ gyvenamoji vieta, bendravimas nutrūkęs, ieškovė aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

10. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Iš byloje esančio santuokos liudijimo (b. l. 24) matyti, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Spręstina, kad abi šalys neginčija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje yra visiškai pasyvus, nepateikė savo nuomonės nagrinėjamais klausimais, nedalyvauja teismo posėdžiuose. Įvertinus, kad teismas negali nutraukti pačios santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą todėl panaikintinas bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), akto apskaitos įrašas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 3.24 str., 3.61 str. 2 d.).

Dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo

13. Spręsdamas bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

14. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog gyvendami santuokoje su atsakovu ir vesdami bendrą ūkį, jie neįgijo jokio nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, kurį reikėtų dalinti, o visi kiti daiktai buvo pasidalinti pradėjus gyventi atskirai, arba nedalintini, nes yra asmeninio naudojimo. Tai pagrindžia nekilnojamojo turto registro, valstybės įmonės „Regitra“ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 7, 13, 14). Atsakovas tokiai ieškovės pozicijai prieštaravimų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 str.).

15. Ieškovės teigimu, ji neturi ir jokių kreditorinių įsipareigojimų, taip pat jai nėra žinoma apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie bendrus ar asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, o procesinę pareigą pateikti informaciją apie skolinius įsipareigojimus kreditoriams įstatymas nustato proceso šalims, todėl laikytina, jog bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė ir atsakovas neturi (CPK 178, 185 str.). Taip pat pripažintina, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo vardu atidarytose bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka asmenine tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios lėšos, bei pripažintina, kad reikalavimo teisės pagal pensijos kaupimo sutartis, gyvybės draudimo, investicinio draudimo sutartis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys tai šaliai, kurios vardu buvo įgytas arba kurios vardu buvo sudaryta atitinkama sutartis arba atlikta atitinkama registracija atitinkamame registre arba pateikta paraiška, prašymas atitinkamai institucijai ar įstaigai.

Dėl tarpusavio išlaikymo

16. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tiek ji, tiek atsakovas (jos žiniomis) yra darbingi, sveiki asmenys, todėl reikalauti išlaikymo šiuo metu pagrindo nėra, tarpusavio išlaikymo neprašo. Atsakovas priešieškinio nepareiškė. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų

17. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 12), todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ir išlaikymo klausimai šioje byloje nespręstini (CPK 178, 185 str.).

Dėl pavardžių

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovas nuomonės dėl pavardžių nepareiškė, todėl teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė – „Ž.“, o atsakovui paliktina pavardė – „J.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 109 Eur žyminis mokestis ir 726,30 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl valstybei iš atsakovo jos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie bažnytine tvarka (duomenys neskelbtini) sudarytą B. J. (ikisantuokinė pavardė – Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo B. J. palikti ikisantuokinę pavardę – Ž., D. J. palikti pavardę – J..

Nustatyti, kad B. J. nereikalauja iš D. J. išlaikymo.

Nustatyti, kad B. J. su D. J. santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto.

Nustatyti, kad B. J. su D. J. neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat B. J. neturi jokių asmeninių kreditorinių įsipareigojimų jokiems kreditoriams.

Pripažinti, kad B. J. ir D. J. atskirai atidarytose bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka asmenine tos šalies nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios lėšos.

Pripažinti, kad reikalavimo teisės pagal pensijos kaupimo sutartis, gyvybės draudimo, investicinio draudimo sutartis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys tai šaliai, kurios vardu buvo įgytas arba kurios vardu buvo sudaryta atitinkama sutartis arba atlikta atitinkama registracija atitinkamame registre arba pateikta paraiška, prašymas atitinkamai institucijai ar įstaigai.

Pripažinti, kad B. J. ir D. J. turimi buities apyvokos reikmenys ir kilnojamieji neregistruotini daiktai yra pasidalinti bendru susitarimu arba yra asmeninio naudojimo ir todėl nedalinami.

Priteisti B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 835,30 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.