- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-220-245/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, t. y. naudojant vaizdo ir garso perdavimą užtikrinančią platformą „Zoom“ dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš nuteistojo L. B. priteista 15 Eur nukentėjusiojo L. S. įstatyminei atstovei, jo motinai J. V., turtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo L. B. priteista 300 Eur nukentėjusiajam L. S. neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamu nuosprendžiu 2020 m. vasario 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės nutarimu nuteistajam L. B., paskirtas ir paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/2 (vieną antrąją) dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas (pratęstas) iki priteisto šioje byloje civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. B. (toliau – L. B.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 6 d. apie 21.00 val. Alytuje šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės, dėl negrąžintos garso kolonėlės ir skolos, kumščiu sudavė du smūgius L. S. (toliau – L. S.) į kairį skruostą, vieną kartą galva smūgiavo L. S. į kaktą ir taip sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą, o dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje nežymiai jį sužalojo.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis L. S. buvo skolingas nuteistajam. Nuteistojo teigimu, jis kilusį ginčą dėl skolos su nukentėjusiuoju bandė išspręsti taikiai, o nepavykus to padaryti, kreipėsi į policiją dėl jam padarytos žalos, tačiau pagalbos iš policijos nesulaukė, kadangi nukentėjusiajam dėl jo jauno amžiaus baudžiamoji atsakomybė nekyla. L. B. teigimu, jis dar ne kartą kreipėsi į nukentėjusįjį ir jo šeimą, prašydamas grąžinti jam skolą bei kolonėlę, tačiau to padaryta nebuvo. Nuteistasis nurodo, kad tuo metu nedirbo, sirgo, o pinigų jam reikėjo vaistams įsigyti. Įsidarbinti tuo metu L. B. negalėjo dėl minėtos ligos ir dėl to, kad neturėjo asmens tapatybės dokumento. Nuteistasis nurodo, kad savo veiksmais jis nesiekė sužeisti nukentėjusiojo, o norėjo tik pamokyti. Nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė išsamius parodymus. L. B. teigimu, pats nukentėjusysis išprovokavo neteisėtus nuteistojo veiksmus.
2.2. Skunde teigiama, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl ko jam buvo paskirta neteisinga bausmė. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas šališko teismo. Teismas skundžiamame nuosprendyje išvardino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į jas, skirdamas bausmę nuteistajam. Nuteistasis nurodo, kad skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į nuteistojo pateiktus dokumentus. L. B. nurodo, kad jis nesutinka su turtinės žalos atlyginimu, kadangi ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Nuteistasis taip pat nesutinka ir su neturtine žala.
2.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų E. S. ir T. R. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
2.4. Nuteistojo teigimu, kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma nepagrįstai, kadangi už jam inkriminuotą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, o suėmimas tokiais atvejais nėra taikomas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis L. B. prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat nesutinka su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose įvertins skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
5. BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje 2K-449-942/2016).
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. B., vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad L. B. padarė tyčinį, smurtinį, nesunkų nusikaltimą. Nors nuteistasis savo kaltę ir pripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikaltimo aplinkybes L. B. aiškino skirtingai nuo teismo nustatytų. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Skiriant bausmę, taip pat buvo įvertinta, kad praeityje L. B. teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka ir yra sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas. Nuteistasis faktiškai niekur nedirbo, buvusios darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Remiantis šiomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. B. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, L. B. asmenybę, pagrįstai sprendė jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvardino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į jas, skirdamas bausmę. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). L. B. prisipažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybes aiškino savaip, nurodydamas, kad siekdamas nukentėjusįjį pamokyti dėl negrąžintos skolos, sudavė pastarajam delnu per skruostą, o į galvą trenkė netyčia. Apygardos teismo vertinimu, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai, kadangi anksčiau paminėti L. B. parodymai negali būti vertinami kaip nuoširdus gailėjimasis ar kritiškas savo elgesio vertinimas. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. L. B. paskirta bausmė teisingumo ir protingumo kriterijų nepažeidžia, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
7. Savo skunde nuteistasis nesutinka tiek su turtinės, tiek ir su neturtinės žalos atlyginimu. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu, L. B. pastarajam suplėšė striukę. Tai patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 24 – 25). Nors byloje ir nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų už kokią sumą buvo susiūta nukentėjusiojo striukė, tačiau prašoma priteisti 15 Eur suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati, todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė pagrįstai. Vertinant priteistos neturtinės žalos dydį, pažymėtiną, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo L. B. nukentėjusiajam L. S. buvo priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašė priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją sumažino iki 300 Eur. Vertinant analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką matyti, kad panašiose bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžiai nagrinėjamu atveju nustatyti tinkamai, todėl L. B. apeliacinio skundo argumentai atmetami.
8. Skunde nuteistasis nurodo, kad skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų E. S. ir T. R. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės ir liudytojų parodymų skirtingumas neturi reikšmės bausmės individualizavimui, kadangi ir pats nuteistasis prisipažino sudavęs fizinius smūgius nukentėjusiajam, be to, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
9. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma nepagrįstai, kadangi už jam inkriminuotą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, o suėmimas tokiais atvejais nėra taikomas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, perkvalifikavus L. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam buvo pratęstas vienam mėnesiui ir L. B. šios nutarties neskundė. Skundžiamu nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios. Pirmosios instancijos teismas kardomąją priemonę – suėmimą paliko nepakeistą tuo pagrindu, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tai yra siekiant užtikrinti bausmės įvykdymą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta kardomoji priemonė palikta nepakeista pagrįstai.
10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė nuteistajam L. B. buvo paskirta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir nepažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatų L. B. paskyrė bausmę, kuri nei protingumo, nei teisingumo kriterijams neprieštarauja. Byloje turtinės ir neturtinės žalos klausimas išspręstas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo prašomų priteisti 1000 Eur iki 300 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistos neturtinės žalos dydis atitinka analogiškose bylose priteisiamos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad nuteistasis savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį, todėl jo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
11. 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 186,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 12 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam L. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo L. B. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 186,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 12 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam L. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo L. B. valstybės naudai priteisiant 186,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 12 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo L. B. išieškoti valstybės naudai 186,12 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 12 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.