Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rimauda“ akcininko A. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimauda“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Rimauda“ akcininkas A. V. prašo iškelti bankroto bylą UAB „Rimauda“. Nurodo, kad įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, laiku nemoka už prekes, paslaugas, nevykdo turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, privalomųjų įmokų, priteistų sumų. Įmonės sąskaitos areštuotos, įmonė darbų vykdyti negali, nėra prasmės ieškoti užsakovų.

Pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų LR Įmonių bankroto įstatyme.

2018 m. balandžio 13 d. nutartimi klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. balandžio 25 d. 9.00 val., apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Atsakovei UAB „Rimauda“ keltina bankroto byla.

Dėl įmonės nemokumo nustatymo.

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

Iš UAB „Rimauda“ akcininko teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2017 m. gruodžio 31 d. d. siekė 299 643 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 295 029 Eur, trumpalaikis turtas – 4 614 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 51 619 Eur. Iš 2018 m. kovo 30 d. parengto balanso nustatyta, kad įmonės balansinė turto vertė sudaro 153 584 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 153 580 Eur, trumpalaikis turtas 4 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 56 176 Eur. Taigi, formaliai vertinant UAB „Rimauda“ balanso duomenis, spręstina, kad įmonė 2018 m. yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (56 176 Eur) neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (153 584 Eur).

Tačiau klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Taip pat atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 metus matyti, kad įmonė patyrė 99 480 Eur dydžio nuostolius. Iš 2018 m. kovo 30 d. parengtos Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė patyrė 150 616 Eur dydžio nuostolius. Pateiktame kreditorių sąraše nurodoma, kad pradelsti reikalavimai kreditoriams sudaro 56 175,96 Eur. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad įmonės nuostoliai, įsipareigojimai kreditoriams nuo 2017 metų tik didėja. Viešai skelbiamais Sodros duomenimis, UAB „Rimauda“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1 739,08 Eur, įmonėje nėra apdraustų asmenų. Pateiktais VMI duomenimis UAB „Rimauda“ turėjo 40 415,39 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Viešais skelbiamais VMI duomenimis klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Rimauda“ mokestinė nepriemoka sudaro 2 902,78 Eur. Iš pareiškime nurodomų duomenų taip pat nustatyta, kad iš įmonės antstolių R. M., V. P. kontorose vykdomi išieškojimai. Įmonės atžvilgiu užvestos civilinės bylos. Įmonės akcininkas pareiškime nurodo, kad dėl areštuotų sąskaitų nėra tikslinga ieškoti naujų užsakovų, negalima vykdyti darbų. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, įmonei nuosavybės teise priklauso statiniai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 86 567 Eur, tačiau vienam iš statytinų, kurio vidutinė rinkos vertė yra 14 481 Eur įregistruota hipoteka. VĮ Regitra duomenimis įmonei priklauso dvi transporto priemonės.

Tai, kad įmonė nepajėgi vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, atlikti einamuosius mokėjimus pripažįsta ir pati UAB „Rimauda“. Nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Aplinkybę, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais taip pat patvirtina įsiskolinimai VSDFV, VMI, bei susidariusių įsiskolinimų atsiskaitymo terminai, kurių dalis suėję jau nuo 2016 metų. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonė negali vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d. 2 p.).

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Taigi, vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje) dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė (įstaiga) neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2012). Iš pateikto kreditorių sąrašo taip pat nustatyta, kad 9 379,81 Eur įsiskolinimas darbuotojams susidarė nuo 2017 m. spalio mėnesio, atsiskaitymo terminas suėjo 2017 m. gruodžio mėnesį. Kaip matyti įmonė daugiau kaip 4 mėnesius (pareiškimas pateiktas 2018 m. balandžio 12 d.) neatsiskaito su darbuotojais.

Pažymėtina, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir (ar) būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus. Pavyzdžiui, delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali nuolat didinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau sunkinti įmonės finansinę padėtį. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos užtikrina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles (tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais) pavėluotą mokėjimą skaičiavimas (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2461-330/2017).

Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai iškelti UAB „Rimauda“ bankroto bylą, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas ir įmonė negali vykdyti įsipareigojimų.

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratore atrinko UAB "J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos", sąrašo eilės Nr. B-JA089, kuri pateikė sutikimą-deklaraciją administruoti atsakovę. Teismas neturi duomenų, kad siūloma bankroto administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl iškėlus bankroto bylą, UAB „Rimauda“ bankroto administratore skirtina Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos parinkta šias paslaugas atlikti UAB "J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos" (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA089, Ukmergės g. 315B, 06306 Vilnius, tel. 8 655 43558, el. p. lbr@bankrotoadministravimas.lt), atitinkanti LR įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus administratoriaus kandidatūrai.

Iškėlus UAB „Rimauda“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Rimauda“ (juridinio asmens kodas 300143161, buveinės adresas: Technikos g.3, Pelėdnagių k., Kėdainių r. sav.) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Rimauda“ bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę "J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos" (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA089, Ukmergės g. 315B, 06306 Vilnius, tel. 8 655 43558, el. p. lbr@bankrotoadministravimas.lt).

Uždėti uždarosios akcinės bendrovės „Rimauda“ (juridinio asmens kodas 300143161) nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams, ieškovei, atsakovei ir administratoriui.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.