- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-862-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09389-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisės aktų nustatyta tvarka; 2) priteisti iš Administracijos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjui priklauso 0.0925 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d., vadovaudamasis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, Tvarkos apraše numatytu nuotoliniu būdu pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą su priedais išduoti specialiuosius reikalavimus. Iš sistemos duomenų matyti, kad prašymui suteiktas registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Prašymas įvestas į sistemą 2023 m. spalio 3 d., užregistruotas 2023 m. spalio 3 d., tikrinamas 2023 m. spalio 5 d., priimtas 2023 m. spalio 17 d., rengiami reikalavimai 2023 m. spalio 17 d., nepatenkintas 2023 m. spalio 23 d. Nagrinėjantis asmuo - Administracija. Pastabose nurodyta – pagal U zonos BP statyba galima žemės sklypuose, ne mažesniuose nei 0,1000 ha. Pareiškėjas gali skųsti atsakymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teigia, jog iš informacinės sistemos ekrano nuotraukos matyti, kad prašymas pripažintas tinkamu ir priimtas, tačiau Administracija neįvykdė teisės aktų reikalavimų. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pastabose minimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) teritorijos (10 640 ha) (toliau: „U“ zona) bendrojo plano (toliau - BP) 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 29 p., urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, nemažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų. Pagal 30 p., išimtinai esami gyvenamųjų namų statybai skirti žemės sklypai, suformuoti iki Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323, ir/ar suformuoti jau patvirtintų esamų gyvenviečių suplanavimo projektuose gali būti dalijami į mažesnius kaip 0,1000 ha apytiksliai lygaus ploto žemės sklypus, bet ne mažesnius kaip teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius, pateikiant sklypo bendraturčių (t.y. kartu gyvenančių šeimos narių) deklaraciją apie gyvenamąją vietą žemės sklypo dislokacijos adresu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, BP nustato žemės sklypų dydžius, tačiau nenustato draudimo juose statybai.
Pažymi, kad pareiškėjo sklypas suformuotas 2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr.48SK-1177(14.48.111.), kuris derintas su Vilniaus rajono savivaldybe. Sklypo suformavimo teisėtumo klausimas neginčijamas. Šiuo atveju Žemės sklypas yra 925 m². Žemės sklypas yra ne mažesnis už teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimų, pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ir dokumentus, teismas ginčo atveju svarstys Word programoje suklijuotas ekrano nuotraukas ir turės jas traktuoti, kaip įstatymų nustatyta tvarka priimtą administracinį sprendimą, kuris akivaizdžiai neatitinka įstatyminio reglamentavimo. Pagal Tvarkos aprašo, galiojusiu veiksmų atlikimo momentu, 2 p., specialiuosius reikalavimus išduoda savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu pateikė Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023 m. balandžio 25 d. potvarkį Nr.M22-38 „Dėl įgaliojimų suteikimo išduoti specialiuosius reikalavimus“, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo ((duomenys neskelbtini)) skyriaus (duomenys neskelbtini) Č. L. paskyrė specialiųjų reikalavimų nagrinėjimo, derinimo ir išdavimo procedūroms atlikti. Pareiškėjo nuomone, asmens skyrimas atlikti tam tikras procedūras, skiriasi nuo įgaliojimo priimti sprendimą. Č. L. pagal minėtą potvarkį nėra įgaliota priimti galutinį administracinį sprendimą ir išduoti specialiuosius reikalavimus. Be to, jei mėginti nagrinėti Word programoje suklijuotas ekrano nuotraukas, jei tai laikyti administraciniu sprendimu, Č. L. nurodoma, kaip užduoties „kuratorius“, „tikrintojas“. Prašymo 2023 m. spalio 23 d. nepatenkino, specialiųjų reikalavimų neišdavė savivaldybės (duomenys neskelbtini) O. K. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų nei formos, nei turinio prasme, o Sprendimą priėmė tam įgaliojimų neturintis asmuo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad atsiliepime, didžioji dalis skirta nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir Vilniaus rajono savivaldybės bendro plano, kaip norminio administracinio dokumento, vertinimui. Pareiškėjas sutinka su atsakovo atliktais citavimais, tačiau nesutinka su teisinėmis išvadomis, vertinimais, padarytais juos pacitavus. Savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad „U zonos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2.6. skyriaus Bendri planavimo principai 29 p. nurodyta, kad: „Urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, nemažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų.“ Savivaldybės administracija atsiliepime taip pat nurodo, kad „U zonos BP Aiškinamojo rašto 2.6. skyriaus Bendri planavimo principai 30 p. numato vienintelę išimtį, kuomet galima statyti mažesniame žemės sklype: „Išimtinai esami gyvenamųjų namų statybai skirti žemės sklypai, suformuoti iki Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323, ir/ar suformuoti jau patvirtintų esamų gyvenviečių suplanavimo projektuose gali būti dalijami į mažesnius kaip 0,1000 ha apytiksliai lygaus ploto žemės sklypus, bet ne mažesnius kaip teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius, pateikiant sklypo bendraturčių (t. y. kartu gyvenančių šeimos narių) deklaraciją apie gyvenamąją vietą žemės sklypo dislokacijos adresu“. Pareiškėjo sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, suformuotas 2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr.48SK-1177(14.48.111.). Šiuo sprendimu pirminis sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypas, dėl kurio buvo kreiptasi išduoti specialiąsias sąlygas). Pirminis sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirtas gyvenamųjų namų statybai ir suformuotas dar iki Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323. Tai, kad 2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-1177 padalino sklypą, patvirtina, kad buvusios sąlygos atitiko Vilniaus rajono savivaldybės bendro plano sprendinius ir U zonos BP Aiškinamojo rašto 2.6. skyriuje Bendri planavimo principai,30 p. išdėstytus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad šiuo atveju Žemės sklypas yra 925 m². Ginčo žemės sklypas yra ne mažesnis už teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius, todėl jis pilnai atitinka U zonos BP Aiškinamojo rašto 2.6. skyriuje Bendri planavimo principai 30 p. išdėstytus reikalavimus. Traktuojant priešingai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu. Be to, pagal nustatytas tvarkas tokie sprendimai privalomai derinami su Vilniaus rajono savivaldybe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus rajono savivaldybės bendras planas nustato žemės sklypų dydžius, tačiau nenustato draudimo juose statybai. Pareiškėjas sklypų padalinimą atliko griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos padarytos išvados visiškai neatitinka pačios pacituotam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nesilaikė VAĮ, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimų, pažeidė pareiškėjo teises.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad 2023 m. spalio 3 d. Administracija IS „Infostatyba“ gavo pareiškėjo prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą Žemės sklype. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo ((duomenys neskelbtini)) skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti SAR, nes Žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano sprendinius yra per mažas – statyba galima žemės sklypuose, ne mažesniuose negu 0,1000 ha (pareiškėjo Žemės sklypo plotas yra 0,0925 ha). Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad prašymas pateiktas 2023 m. spalio 3 d. būsena – netvirtinti įvesta 2023 m. spalio 18 d., būsena – neišduoti įvesta 2023 m. spalio 23 d., pagrindas – U zonos BP plano reikalavimai dėl žemės sklypų dydžio.
Teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrasis planas arba BP). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrasis planas (toliau – U zonos BP arba U zonos Bendrasis planas) TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Su visais parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (jų patikslinimais) galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (duomenys neskelbtini) (TPDR registracijos numeriai pateikti prie nurodytų planų). U zonos bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, aiškinamasis raštas yra šio norminio administracinio akto sudėtinė dalis, todėl yra privalomas planuojant teritoriją. Plano sprendiniai (tiek grafiniai, tiek tekstiniai) yra privalomi visoje Savivaldybės teritorijoje.
Akcentuoja, jog U zonos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2.6. skyriaus Bendri planavimo principai 29 p. nurodyta, kad: „Urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, nemažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų.“ U zonos BP Aiškinamojo rašto 2.6. skyriaus Bendri planavimo principai 30 p. numato vienintelę išimtį, kuomet galima statyti mažesniame žemės sklype: „Išimtinai esami gyvenamųjų namų statybai skirti žemės sklypai, suformuoti iki Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009-09-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323, ir/ar suformuoti jau patvirtintų esamų gyvenviečių suplanavimo projektuose gali būti dalijami į mažesnius kaip 0,1000 ha apytiksliai lygaus ploto žemės sklypus, bet ne mažesnius kaip teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius, pateikiant sklypo bendraturčių (t. y. kartu gyvenančių šeimos narių) deklaraciją apie gyvenamąją vietą žemės sklypo dislokacijos adresu.“
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrojo plano sprendinius statyba galima žemės sklypuose, ne mažesniuose negu 0,1000 ha (pareiškėjo Žemės sklypo plotas yra 0,0925 ha), teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2020 m. birželio 5 d. priklauso Žemės sklypas, kurio plotas 0,0925 ha. (pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“).
Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. per IS „Infostatyba“ Administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus rekonstruoti pagalbinį ūkio pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą Žemės sklype.
Administracija Sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) bendrąjį planą statyba galima žemės sklypuose, ne mažesniuose negu 0,1000 ha.
Nesutikdamas su Administracijos Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Tvarkos aprašas ir VAĮ (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu).
Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (1 straipsnis).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu: 1) statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; 2) statinį teismo sprendimu arba vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu statybos darbai atliekami pagal šio straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas tik aplinkos ministro numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Tvarkos aprašas reglamentuoja specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą ir išdavimo reikalavimus (1 punktas).
Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą, prašymą ir kitus dokumentus teikiant nuotoliniu būdu pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) (duomenys neskelbtini), užpildomi atitinkami laukai, įkeliami privalomi dokumentai, nurodomi kiti IS „Infostatyba“ išvardinti duomenys.
Tvarkos aprašo 9¹ punkte nustatyta, kad specialieji reikalavimai neišduodami, kai: 9¹.1. statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; 9¹.2. statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima; 9¹.3. projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka.
Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose) teritorijos (10 640 ha) bendrojo plano 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 29 punkte nustatyta, kad urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, nemažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų. Pagal U zonos BP 30 punktą, išimtinai esami gyvenamųjų namų statybai skirti žemės sklypai, suformuoti iki Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009-09-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323, ir/ar suformuoti jau patvirtintų esamų gyvenviečių suplanavimo projektuose gali būti dalijami į mažesnius kaip 0,1000 ha apytiksliai lygaus ploto žemės sklypus, bet ne mažesnius kaip teisės aktuose nustatytus minimalaus namų statybai skirto žemės sklypo dydžius, pateikiant sklypo bendraturčių (t. y. kartu gyvenančių šeimos narių) deklaraciją apie gyvenamąją vietą žemės sklypo dislokacijos adresu.
Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad rašytinis Sprendimas nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas ir pareiškėjui nebuvo pateiktas. Pareiškėjas IS „Infostatyba“ galėjo tik susipažinti su pateiktomis pastabomis, kuriose teigiama, kad „pagal U zonos BP statyba galima žemės sklypuose, ne mažesniuose nei 0,1000 ha“, taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Konkrečios teisės aktų nuostatos, o būtent – anksčiau aptarti U zonos BP 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 29 ir 30 punktai, nurodyti tik atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovas, šalindamas skundo trūkumus, kreipėsi į Administraciją 2023 m. lapkričio 23 d. raštu ir el. paštu, tačiau nei pats Sprendimas, nei jokie papildomi paaiškinimai pareiškėjui nebuvo pateikti (byloje apie tai duomenų nėra).
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu – 2019 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-1177-(14.48.111.).
Kaip Administracija nurodo savo atsiliepime, U zonos BP patvirtintas 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-477, t. y. jau po pareiškėjo Žemės sklypo suformavimo, todėl nėra aišku, kodėl sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo buvo vadovaujamasi U zonos BP 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 29 punktu, kuriame kalbama tik apie naujai projektuojamus žemės sklypus. Be to, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, minėtas 29 punktas reglamentuoja tik sklypų dydžius, tačiau nekalba apie statybos leistinumą/neleistinumą juose.
Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021, 2023 m. lapkričio 8 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1767-502/2023).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, tarp kurių – 6 punkte įtvirtintas reikalavimas motyvuoti administracinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Administracijos Sprendimas (išreikštas žymos ir pastabos forma IS „Infostatyba“), neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, o šiame Sprendime padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Nei Sprendime, nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nebuvo aiškiai pagrįsta, kodėl pareiškėjo prašymo atveju buvo vadovaujamasis U zonos BP 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 29 punktu, o pačiame Sprendime konkreti U zonos BP nuostata apskritai nenurodyta.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame, kaip minėta, nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas ginčo Sprendimas, tačiau nurodytų nuostatų taikymo nepagrindė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik ginčą dėl individualaus administracinio akto nagrinėjant teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjo skunde ir atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti ginčijamą Administracijos Sprendimą kaip nemotyvuotą ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir įpareigoti Administraciją pareiškėjo 2023 m. spalio 3 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 1073 Eur sumą, sumokėtą jo atstovui advokatui už skundo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, parengimą bei atstovavimą teisme, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio ribų, todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti.
Panaikinti 2023 m. spalio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2023 m. spalio 3 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos M. A. 1073 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.