Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1698-1116/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-24
Bylos Nr.: e2-1698-1116/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01550-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Staugienė
Ieškovas: R. Č.
Trečiasis asmuo: G. G., V. Č.
Atsakovas: G. K.
Advokatai: Ramunė Jatautienė

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.2Vartojimo ranga

Civilinė byla Nr. e2-1698-1116/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01550-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.18.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant ieškovo R. Č. ir trečiojo asmens G. G. atstovui advokatui E. G.,atsakovui ir atstovo G. K. individualios įmonės atstovui G. K.,atsakovo G. K. atstovei advokatei Ramunei Jatautienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams G. K. ir G. K. individualiai įmonei dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui R. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – V. Č. ir G. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5335,54 Eur patirtų nuostolių sumą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vasarnamis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vasarnamis yra rekonstruojamas. Rekonstrukciją prižiūri ir jai vadovauja ieškovo tėvas V. Č.. 2019 m. kovo mėn. V. Č. žodžiu susitarė su santechniku G. K., kad šis išvedžios, sumontuos bei paleis name naują šildymo sistemą oras-oras. 2019 m. balandžio mėn. atsakovas sumontavo išorinius šildymo blokus lauko išorės sienose, išvedžiojo šildymo sistemos vamzdyną visame name, sumontavo vidinius šildymo blokus kambariuose. V. Č. atvykus į objektą priimti atliktų darbų ir susimokėti už juos, buvo pastebėta nemažai darbų trūkumų. Todėl V. Č. su atsakovu sutarė, kad šis atvyks kurią nors dieną ištaisyti aptartus darbų trūkumus. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas atvyko ištaisyti darbų trūkumus. Jį į namą įleido meistras A. B., kadangi V. Č. Palangoje tą dieną nebuvo. Santechnikams išvažiavus A. B. nuėjo pažiūrėti darbų rezultato ir pamatė, kad visa namo šildymo sistema sunaikinta, vidaus šildymo blokų ant sienų nebėra, vamzdžiai supjaustyti, ištraukti iš sienų. Į vasarnamį atvykęs advokatas E. G. pamatęs situaciją, iškvietė policiją.

3. R. Č. 2019 m. gegužės 12 d. nuvykęs į vasarnamį pamatė, kad namo šildymo sistema sugadinta: nuo išorinių šildymo blokų nupjauti šildymo kabeliai bei maitinimo laidai (tose vietose, kur ėjo šildymo kabeliai iš lauko į vidų šviečia skylės), šildymo kabeliai išlupti iš sienų/lubų, nepataisomai juos pažeidžiant; nuo vidinių šildymo blokų nukirpti šildymo bei maitinimo kabeliai; vidiniai šildymo blokai demontuoti nuo sienų; šildymo kabeliai ištraukti iš sienų, lubų bei grindų, pažeidžiant namo sienų/lubų/grindų konstrukcijas bei dalinę apdailą; dalis šildymo kabelių nukarpytais galais kabo išlindę iš sienų lubų.

Šalies argumentai

4. Ieškovas ne kartą po to kreipėsi į atsakovą dėl turto sugadinimo, tačiau šis į telefono skambučius nereagavo. Ieškovas 2019 m. gegužės mėn. su pareiškimu dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą. Ieškovo teigimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė neteisėtai, nebuvo apdairus ir rūpestingas, elgėsi nesąžiningai. Atsakovo veiksmai, o būtent šildymo sistemos sugadinimas/išardymas sukarpant vamzdžius, išleidžiant azotą, lėmė atsiradusius nuostolius – buvo nepataisomai sugadintos medžiagos. Atsakovo kaltė yra jo nerūpestingumas, neapdairumas, visiškas abejingumas

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

6. Atsakovas ir atsakovo G. K. individualios įmonės atstovas G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą su V. Č. atsakovas dvylikoje patalpų turėjo sumontuoti 12 šildymo-vėsinimo blokų ir pajungti juos į keturis išorinius šilumos siurblio blokus, sumontuoti dvejose virtuvėse ir keturiuose vonios kambariuose vėdinimo sistemas. Buvo sutarta, kad už atliktus darbus atsakovo įmonei bus sumokėta 3000 Eur, o už medžiagas bus apmokėta pagal pateiktus pirkimo dokumentus. Atsakovas daug kartų siūlė ir prašė įteisinti jau atliktus darbus, sudaryti sutartį dėl šildymo įrengimo darbų bei priimti darbus pagal priėmimo-perdavimo aktą, tačiau iš ieškovo konkretaus atsakymo nesulaukė. Visi užsakovo nurodyti darbai buvo atlikti per 6 dienas (2019 m. kovo 26, 27, 28, 29, balandžio 4, 5 d.). Atsakovas su V. Č. telefonu sutarė, kad 2019 m. balandžio 5 d. atsakovas pabaigs darbus ir V. Č. atvyks juos priimti bei atsiskaityti. Tačiau tą dieną V. Č. nei jo atstovas neatvyko. Praėjus savaitei atsakovas sulaukė V. Č. skambučio su priekaištais dėl atlikto darbo ir pabrėžė, kad darbus reikia perdaryti. Po šio pokalbio atsakovas suprato, kad V. Č. yra konfliktiška asmenybė ir kad be projekto ir sutarčių jo žodiniais susitarimai gali pastoviai keistis, todėl 2019 m. balandžio 13 d. atsakovas paprašė buhalterės A. S. į ieškovo objektą Palangoje nuvykti kartu. V. Č. pradėjo kritikuoti ir tyčiotis iš atliktų darbų, o buhalterei pasiteiravus, kokia yra jo įmonė ar duomenys apie užsakovą, V. Č. neatsakė ir pasišalino iš pastato. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. atvyko perdaryti darbus.

8. Atsakovo teigimu, jo įmonė darbus atliko tinkamai. Ieškovas sumontuota šildymo sistema be gedimų naudojosi daugiau kaip mėnesį, tačiau iki gegužės 9 d. ieškovas nesumokėjo už atliktą darbą ir neatsiskaitė už atsakovo įmonės panaudotas medžiagas. Ieškovas taip pat neatsiskaito už darbus, dėl kurių nekelia pretenzijų: už sumontuotus tris išorinius blokus, pritvirtintus ir perdarytus lauko bloko laikiklius, paruoštas angas vamzdynams ir kabeliams pravesti ir antrame aukšte sumontuotą dalinį vamzdyną. Be to, ieškovas faktiškai nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė realią žalą ir kokio dydžio yra patirta žala. Vienintelis ieškovo įrodymas – remonto darbų sąmata, iš kurios neaišku, ar realiai tokie darbai buvo reikalingi ir ar atlikti, dėl koi r/ar dėl kieno kaltės susidarė nuostoliai.

9. Teismo posėdyje G. K. ir jo atstovė advokatė Ramunė Jatautienė prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

10. Atsakovas G. K. pareiškė priešieškinį, kuriame prašo teismo priteisti iš ieškovo 1474,74 Eur skolą už atliktus darbus ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Priešieškinyje paaiškino, kad žodiniu susitarimu ieškovas atsakovo įmonei įsipareigojo už darbus sumokėti 3000 Eur, o už medžiagas pagal pateiktus dokumentus. Kadangi atsakovas dėl ieškovo kaltės neturėjo galimybės užbaigti visus numatytus darbus, todėl priešieškiniu reikalauja apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus 1474,74 Eur sumai. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. atvyko perdaryti šiuos darbus: 1) užsakovui pakeistus II a vonios kambario išplanavimą, kur buvo sukeisti vietomis dušo kabina ir klozeto rėmas, reikėjo išmontuoti ir perkelti į kitą vietą vamzdynus ir elektros kabelius, o taip pat perdaryti ventiliaciją, pakeičiant gofrąį plieninį vamzdį sienoje ir lubose, todėl variniai vamzdžiai ir elektros kabeliai buvo atjungti, o ne supjaustyti, kaip nurodė ieškovas, ir tvarkingai sudėti gretimame kambaryje; 2) III aukšto palėpėje, kur buvo sumontuota dalis ventiliacijos vamzdynų ir gofrų, V. Č. nurodžius, buvo išvesti per stogo dangą į lauką, kur žadėjo patys pasistatyti ventiliacijos kaminuką; todėl toje vietoje ir buvo padaryta anga; 3) vidiniai ir išoriniai blokai buvo sujungti elektros kabeliais ir variniais vamzdžiais, todėl lauko sienoje buvo išgręžta viena skylė 125 mm diametru, pro kurią ir buvo pravesti 20 varinių vamzdžių ir 12 elektros kabelių, tačiau anga buvo išgręžta vietoje, kur nebuvo fasado apdailos, o keturi išoriniai blokai buvo sumontuoti ant žemės, o ne pritvirtinti prie fasado sienos; pastato viduje, montuojant vamzdyną ir elektros kabelius buvo išgręžta virš 20 skylių, reikalingų sumontuoti vamzdžius ir kabelius į kiekvieną kambarį, kuriuose yra vidiniai blokai; 4) kondicionieriaus pildymo medžiaga freonas yra suspausta ir užpildyta keturiuose išoriniuose šilumos siurblio blokuose, ir nebuvo išleista. Atsakovas tą pačią 2019 metų gegužės 9 dieną iš objekto išvyko, prieš tai tvarkingai nieko nepažeidžiant numontavęs įrangą ir susukęs kabelius, t. y. paruošė, kad gavus projektą ar brėžinius, galėtų ateityje naujai permontuoti pagal užsakovo naujus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdyje G. K. ir jo atstovė advokatė Ramunė Jatautienė prašė priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsiliepime į priešieškinį paaiškino, kad 2019 metų kovo mėnesį šalys sutarė, kad atsakovas ieškovui įregs dvibučio namo šildymo sistemą oras-oras. Kadangi tarp šalių bendravimas darbiniais reikalais vyko nuo 2018 metų pabaigos, ieškovą tenkino anksčiau jam atliktų darbų kokybė ir kaina. Šalys prieš pradadnt darbus iki galo kainų neaptarė, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas jam taikys standartinius tokiems darbams taikytus įkainius, atsižvelgiant į anksčiau vykdytų darbų istoriją. Ieškovas tik nurodė, kuriuose kambariuose turės būti sumontuoti šildymo agregatai ir tokios informacijos atsakovui atlikti užduotį užteko. G. K. sumontavus bei pajungus šildymo sistemą, buvo pastebėta nemažai darbų broko. V. Č. paskambino atsakovui ir išvardino savo pastabas. G. K. atvyko ištaisyti atliktų darbų broko 2019 m. gegužės 9 d. Santechnikams išvykus buvo pamatyta, kad visa namo šildymo sistema sunaikinta, vidaus šildymo blokų nebėra ant sienų, vamzdžiai supjaustyti, ištraukti iš sienų. Todėl po 2019 m. gegužės 9 d. ieškovui priklausančiame vasarnamyje nebeliko jokio atsakovo atliktų darbų rezultato, liko tik namui bei medžiagoms, kurias nupirko ieškovas padaryta žala. Todėl atsakovo reikalavimas sumokėti už darbų rezultatą, kurį jis pats, be niekieno prašymo, sunaikino, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovui ir G. G. priklausantis vasarnamis nėra komercinis kompleksas, tai dvibutis vasarnamis, skirtas šeimos poilsiui, todėl turėtų būti taikomi vartojimo rangą reglamentuojantys teisės aktai.

15. Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, jo atstovas advokatas E. G. prašė priešieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

16. Trečiasis asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jos atstovas advokatas E. G. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti.

17. Trečiasis asmuo V. Č. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, priešieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovų dėl atsakomybės už statybos rangos metu užsakovui galimai padarytos žalos taikymo bei atlyginimo rangovui už faktiškai atliktus darbus priteisimo.

19. Rašytiniais bylos įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojų parodymais, garso įrašu ir nuotraukomis nustatyta, kad 2019 m. kovo mėn. ieškovas R. Č., atstovaujamas savo tėvo V. Č., ir G. K., veikdamas kaip G. K. individualios įmonės savininkas, sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovas, veikdamas kaip rangovas, turėjo įrengti šildymo sistemą oras-oras ieškovui dalinės nuosavybės teise kartu su seserimi G. G. priklausančiame objekte Kunigiškių g. 20, Palangoje. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad trečiasis asmuo G. G. rangos darbų atlikimui jai, kaip bendraturtei priklausančiame objekte, neprieštaravo. Tiek ieškovas R. Č., tiek trečiasis asmuo G. G. darbų procesu domėjosi per V. Č.. Atsakovas teismui paaiškino, kad užsakovo atstovui preliminarią darbų kainą jis nurodė telefonu, dar neapžiūrėjęs objekto, o konkrečios darbų kainos, kuri būtų įvertinta apžiūrėjus objektą, nenurodė. Rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo parengtas rašytinis projektas. 2019 m. kovo mėn. objekte susitikę V. Č. ir atsakovas aptarė, kokie rangos darbai turėtų būti atliekami objekte, V. Č. parodė vietas ant sienų, kur reikia atlikti darbus, o atsakovas tas vietas ant sienų pažymėjo ženklais. V. Č., veikdamas kaip užsakovo atstovas, atsakovui darbų nedetalizavo, pokalbio metu su atsakovu teigė, kad jis, kaip rangovas, pats turėtų žinoti, kaip konkrečiai atlikti darbus. Rangovas darbus vykdė 2019 m. kovo – balandžio mėn. Rangovas kartu su G. K. individualios įmonės buhaltere A. S. 2019 m. balandžio 13 d. objekte Kunigiškių g. 20, Palangoje susitiko su užsakovo atstovu V. Č., kuris pokalbio metu išsakė savo pastabas dėl atsakovo atliktų darbų. Dalis šio pokalbio buvo įrašyta atsakovo teismui pateiktame garso įraše. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta A. S.. Teismo posėdžio metu V. Č. pripažino, kad pokalbyje yra užfiksuotas jo balsas. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas dar kartą atvyko į objektą (duomenys neskelbtini), jo teigimu, perdaryti darbus. Šį darbų perdarymą ieškovo atstovas advokatas E. G. įvertino, kaip ieškovo turtui padarytą žalą, ir kreipėsi į policiją, kad ši pradėtų atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2019 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl, kad pareiškimo dalykas yra sutartiniai turtiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Po 2019 m. gegužės 9 d. nei ieškovas, nei jo atstovas, nei tretysis asmuo V. Č., nei G. G. su atsakovu G. K. susitikę nebuvo. Nustatyta, kad po 2019 m. gegužės 9 d. V. Č. bandė prisiskambinti atsakovui telefonu, bet atsakovas telefono ragelio nekėlė, motyvuodamas tuo, kad jam vieną kartą pakėlus ragelį, V. Č. su juo kalbėjo apsimetęs policijos pareigūnu ir bandė jį gąsdinti. Atsakovas pateikė teismui garso įrašą, kuriame, atsakovo teigimu, girdėti V. Č., apsimetusio policijos pareigūnu, balsas. V. Č. teismo posėdyje neigė, kad atsakovo pateiktame garso įraše, kuriame kalba policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, yra girdėti jo balsas.

20. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje bei teismo posėdyje tvirtino, kad ieškovo R. Č. nepažįsta, jokio bendravimo su juo nebuvo, todėl ieškinyje nurodytas netinkamas ieškovas.

21. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 26 d. išrašas (b. l. 34-39) patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso G. G. ir R. Č.. Ieškovo atstovas ir V. Č. teismui paaiškino, kad ieškovu ieškinyje yra nurodytas tik R. Č. dėl to, kad rangos darbai buvo atliekami tik R. Č. faktiškai priklausančioje namo pusėje. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinyje ieškovas nurodytas tinkamai, o V. Č. santykiuose su atsakovu veikė kaip R. Č. atstovas, tačiau neatskleisdamas atsakovui atstovavimo fakto (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino pats V. Č.).

22. Šalys nesutaria dėl to, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Atsakovas G. K. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad vykdydamas rangos darbus veikė kaip individualios įmonės atstovas. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad ieškinį atsakovui G. K. reiškia, kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą. Todėl ginčo dėl to, kad atsakovas G. K. veikė kaip verslininkas byloje nėra. Šalys nesutaria dėl to, kokiu tikslu buvo užsakomi rangos darbai. Atsakovo manymu, objektas, esantis adresu Kunigiškių g. 20, Palangoje, įvertinus jo dydį, jame atliekamų darbų mastą, dirbančių žmonių skaičių, laikytinas komercinei veiklai skirtu pastatu. Ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad pastatas, esantis adresu Kunigiškių g. 20, Palangoje, yra gyvenamasis namas, skirtas poilsiui, kurį savo vaikams padovanojo trečiasis asmuo V. Č.. Todėl, ieškovo manymu, ginčo santykiams turėtų būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

23. Pagal vartojimo rangos sutarties apibrėžimą, įtvirtintą CK 6.672 straipsnio 1 dalyje rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 26 d. išrašo (b. l. 34-39) matyti, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamsis namas, kurio paskirtis gyvenamoji (dveijų butų pastatas) (išrašo 2.2 punktas), kuris 2016 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš buvusių savininkų V. Č. ir A. Č. perėjo G. G. ir R. Č. nuosavybėn lygiomis dalimis (po ½) (išrašo 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 punktai). Taigi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, ieškovo atstovo ir V. Č. teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Atsakovas, teigdamas, kad ginčo statinys naudojamas komercinei veiklai, savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais, pateikė teismui savo samprotavimus, paremtus pastato dydžiu, jame atliekamų darbų mastu ir darbininkų skaičiumi. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo nurodyti kriterijai negali būti laikomi pakankamais nuginčyti viešame registre įrašytus duomenis apie ginčo statinio pobūdį ir paskirtį, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė, o atsakovas nepaneigė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Be to, šioje byloje ginčas kilo dėl šildymo sistemos įrengimo darbų kokybės. Šildymo sistemos įrengimo darbai pagal Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų nuostatas (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1.2.1. punktas) yra laikomi statybos darbais. Todėl ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytinos statybos rangą reglamentuojančios CK nuostatos, bei nurodyto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatos.

Dėl ieškinio reikalavimų

24. Kaip minėta, ieškovas reiškia ieškinį atsakovams dėl nuostolių už statybos rangos metu užsakovui galimai padarytą žalą priteisimo.

25. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018). CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

26. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad užsakovas, siekdamas nuostolių priteisimo iš rangovo už statybos rangos metu užsakovui galimai padarytą žalą, privalo įrodyti statybos darbų defektų faktą.

27. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Šioje byloje ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šioje byloje ekspertizės skirti neprašo ir jos nepageidauja, nes ieškovo turto sugadinimas yra matomas ir be ekspertizės. Be to, paaiškino teismui, kad šioje byloje nėra galimybės skirti teismo ekspertizę, kadangi dalis atsakovo vykdytų darbų objekte Kunigiškių g. 20 Palangoje, buvo perdaryta kitų asmenų. Paaiškino teismui, kad ieškovas nelaukė, kol bus išspręstas ginčas ir kreipėsi dėl darbų perdarymo, todėl, kad pastatą reikia šildyti, eksploatuoti artėjant žiemai. Atsakovas teismui nurodė, kad ieškovas turėtų byloje pateikti statybos rangos darbų ekspertizės išvadą, tačiau pats atsakovas prašymo teismui skirti ekspertizę nereiškė. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kaip minėta, nė viena iš šalių nepateikė teismui eksperto išvados, nė viena iš šalių neprašė teismo skirti ekspertizę. Be to, teismas negali šioje byloje savo iniciatyva skirti ekspertizės, kadangi jau pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovo vykdyti darbai jau yra perdaryti kitų asmenų. Todėl teismas, spręsdamas ginčą, susijusį su šildymo sistemos montavimo darbų kokybe, remsis kitais šalių į bylą pateiktais įrodymais.

28. Kaip minėta, sprendimo 25-26 punktuose, pagal teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, šioje byloje atsakovo vykdytų statybos rangos darbų defektų faktą turi įrodyti ieškovas. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą kildina iš to, kad atsakovas, jo manymu, 2019 m. gegužės 9 d. atvykęs ištaisyti darbų trūkumų, neištaisė trūkumų, bet sugadino R. Č. turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas veikė neteisėtai, nebuvo apdairus ir rūpestingas bei elgėsi nesąžiningai. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja šiomis įrodinėjimo priemonėmis: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-29967-19; kartu su ieškiniu pateiktomis sąskaitomis ir sąmata; nuotraukomis, trečiojo asmens V. Č. paaiškinimais, liudytojų A. B. ir R. M. parodymais.

29. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus daro išvadą, kad visi šie įrodymai negali būti pagrindu atsakovo vykdytų darbų kokybės įvertinimui. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrinio medžiagoje esančiose ir ieškovo posėdyje pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti atskiri vykdytų statybos rangos darbų fragmentai, tačiau neatskleistas visas vykdytų darbų vaizdas. Iš rašytinės bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios statybos darbų objekto nuotraukos buvo padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris fiksavo tai, kas ieškovo atstovo buvo nurodyta kaip ieškovo turto sugadinimas. Nuotraukos buvo daromos nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių nuotraukų pavadinimai, kuriuose yra žodžiai “apgadinimai” ir pan. yra įvardinti ikiteisminio tyrimo pareigūno. Ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija, vertinant šildymo sistemos įrengimo darbų kokybę, yra nenustatyta. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama ekspertizė, nebuvo nustatinėjamas atsakovo vykdytų darbų kokybės vertinimas, nebuvo nustatyta, kad atsakovo veiksmais būtų padarytas ieškovo turto sugadinimas.

30. Teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys patvirtino teismui, kad yra matę tiek ieškovo atstovo pateiktose į bylą nuotraukose (b. l. 8-20), tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose nuotraukose (kompaktiniame diske, esančiame voke prie bylos) užfiksuotą vaizdą objekte Kunigiškių g. 20, Palangoje, tačiau tiek proceso dalyviai, tiek liudytojai, pateikė teismui skirtingą tose pačiose nuotraukose esančio vaizdo vertinimą.

31. Ieškovo atstovas ieškinyje ir teismo posėdyje, o trečiasis asmuo teismo posėdyje nuotraukose matomus statybos rangos darbus įvardino kaip akivaizdų ieškovo turto sugadinimą. Ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo V. Č. teigė, kad namo šildymo sistema sugadinta: nuo išorinių šildymo blokų nupjauti šildymo kabeliai bei maitinimo laidai (tose vietose, kur ėjo šildymo kabeliai iš lauko į vidų šviečia skylės), šildymo kabeliai išlupti iš sienų/lubų, nepataisomai juos pažeidžiant; nuo vidinių šildymo blokų nukirpti šildymo bei maitinimo kabeliai; vidiniai šildymo blokai demontuoti nuo sienų; šildymo kabeliai ištraukti iš sienų, lubų bei grindų, pažeidžiant namo sienų/lubų/grindų konstrukcijas bei dalinę apdailą; dalis šildymo kabelių nukarpytais galais kabo išlindę iš sienų lubų.

32. Tuo tarpu atsakovas teismui teigia, kad jokios žalos jis nepadarė, visi darbai buvo atlikti tinkamai, su užsakovu suderinus ir pagal numatytus tokių sistemų montavimo saugumo reikalavimus. Atsakovas nuotraukose užfiksuotus darbų fragmentus apibūdino arba kaip tinkamai atliktus darbus, esant V. Č. nurodymams (byloje esanti nuotrauka, b. l. 13, 20) arba kaip ne atsakovo, bet kitų tame pačiame objekte kitus darbus dirbusių asmenų galimai atliktus apgadinimus (nuotrauka, b. l. 14), arba kaip nuotraukose užfiksuotus medžiagų likučius, o ne medžiagų sugadinimą (nuotrauka, b. l. 12). Teismo posėdyje atsakovas išsamiai paaiškino, kad varinių vamzdžių jis negadino ir nepjaustė, jie buvo išmontuoti ir tvarkingai sudėti. Elektros kabelių jis nepjaustė, juos išmontavo tokio ilgio kokie jie ir buvo sumontuoti. Jokios namo lauko sienos ir fasado G. K. negadino, ir jau atvykęs dirbti pirmą dieną pastebėjo, kad namo fasadas nėra tvarkingas ir yra apgadinimų, pradėję kristi apdailos plytelės. Vidinėse namo sienose, lubose ir grindyse G. K. išpjovė skyles tik todėl, kad per jas buvo vedami vamzdžiai ir kabeliai, kaip ir buvo tartasi su užsakovu per pirmąjį susitikimą. Iš išorinių ir vidinių kondicionierių G. K. neišleido freono, o jį sugrąžino į išorinį bloką ir užsuko uždarymo sklendes, kad freonas neišbėgtų taip pat užsandarino vamzdžių galus, kad nepapultų nešvarumų ir drėgmės į įrenginius. Drenažo vamzdžiai nebuvo supjaustyti, G. K. juos tik atjungė, nes užsakovas pasakė, kad darbas atliktas netinkamai, todėl, atsakovo teigimu, reikėjo viską permontuoti. Ventiliacijos sistemos G. K. negadino ir nepjaustė, jis tik atsuko varžtus jungiančius vamzdžius ir juos išmontavo, kad galėtų atlikti darbus pagal naujus užsakovo pageidavimus. Namo stoge G. K. išpjovė 2 skyles tam kad galėtų prakišti į lauką virtuvės ir vonios ventiliacijos vamzdžius. Skyles G. K. išpjovė su užsakovo žodišku leidimu, kadangi visus veiksmus derino telefoninių pokalbių su užsakovu metu. Kad galėtų patekti į palėpę, G. K. turėjo nusukti gipso plokštę, nuimti apšiltinamąjį sluoksnį. Šiuos darbus jis atliko tvarkingai, be sumontuotų medžiagų pažeidimų, kad atlikus visus reikiamus darbus galėtų tas pačias medžiagas sumontuoti atgal. Palėpėje G. K. turėjo išvedžioti vamzdynus. Elektros skydelį G. K. pats atsivežė ir sumontavo, bet negavęs pinigų už darbą ir sunaudotas medžiagas iš užsakovo, G. K. teigė, kad skydelį pasiėmė sau, kadangi jis yra jo, o ne užsakovo nuosavybė.

33. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovo paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, priešieškinyje), tiek duoti teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminiame tyrime apklausiant jį kaip liudytoją, buvo detalūs, nuoseklūs, neprieštaringi. Atsakovas išsamiai teismo posėdyje apibūdino kiekvieną į bylą pateiktą nuotrauką ir pateikė dėl jų išsamius paaiškinimus. Be to, atsakovo paaiškinimų nuoseklumą patvirtina jo pateiktas garso įrašas, kuriame buvo užfiksuotas 2019 m. balandžio 13 d. vykusio jo pokalbio su V. Č. fragmentas (kompaktiniame diske voke, esančiame prie bylos). Šis atsakovo įrodymas teismo yra vertinamas kaip atitinkantis sąsajumo ir leistinumo reikalavimus. Nors pokalbio įrašas buvo padarytas be V. Č. žinios, tačiau jame yra užfiksuotas statybos darbų sandorio dalyvių pokalbis statybos objekte dėl statybos rangos darbų, t.y. nepažeidžiant V. Č. teisės į privatų gyvenimą. Liudytoja apklausta A. S. patvirtino, kad ji pati darė šio pokalbio garso įrašą, todėl, kad pamatė, jog gali būti konfliktas dėl darbų atlikimo. Teismo posėdyje V. Č. patvirtino, kad pokalbyje girdėti jo balsas ir kad toks pokalbis tarp jo ir atsakovo buvo. Priešingai nei teigia, V. Č., 2019 m. balandžio 13 d. vykusio pokalbio metu atsakovas nepripažino, kad netinkamai atliko darbus. Priešingai, šio pokalbio metu girdėti, kaip atsakovas teigia, kad visi techniniai dalykai yra padaryti gerai, kaip nuosekliai aiškina V. Č., kodėl tam tikrų V. Č. nurodymų jis įvykdyti negali, kuo tai paaiškinama, kokios būtų pasekmės juos įvykdžius. Tuo tarpu V. Č. į atsakovo paaiškinimus atsakė “man taip netinka”, išsamiau nepagrįsdamas, kodėl, ir liepdamas atsakovui viską perdaryti. Be to, teismo vertinimu, atsakovo pateiktas 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas kartu su atsakovo pateiktomis telefoninių pokalbių išklotinėmis (sąskaitos išklotinė serija JUP Nr. 2027559370) patvirtina, kad atsakovas dėl darbų atlikimo ir pridavimo bandė susiekti su užsakovu, kadangi įraše girdisi, kaip atsakovas teigia, kad V. Č. 2019 m. balandžio 13 d. pirmą kartą per dvi savaites atvyko susitikti su atsakovu į objektą. Pokalbio įraše V. Č. atsakydamas, kad neprivalo čia būti, patvirtino šią aplinkybę. Iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad atsakovas bandė susisiekti su V. Č. 2019 m. balandžio 4, 5, 10 dienomis. Ir nors išklotinėje yra pateikti tik išeinantys skambučiai, tačiau, kaip minėta, atsakovo nurodytas aplinkybes, be išklotinės, patvirtina 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas.

34. Be to, teismo vertinimu, 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas taip pat patvirtina tai, kad V. Č. vengė pasakyti užsakovo duomenis, kadangi pokalbyje girdėti, kaip A. S. aiškiai prisistatė, kaip įmonės buhalterė ir paklausė V. Č., kokia yra jo įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad V. Č. pats pripažino, kad atstovavimo R. Č. fakto jis neatskleidė, todėl toks buhalterės klausimas jam turėjo būti suprantamas, ir jis į šį klausimą neatsakė, duomenų apie savo atstovaujamąjį, nei apie save, kaip atstovą, nepateikė.

35. Liudytoju apklaustas J. L. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. gegužės 9 d. vykimo į objektą Kunigiškių g. 20, Palangoje tikslas buvo perdaryti atliktus darbus, tam kad vėliau juos galėtų pabaigti pagal projektą. Taip pat patvirtino, kad yra girdėjęs G. K. pokalbį telefonu, kurio metu jis prašė V. Č. pateikti darbų projektą. Taip pat patvirtino, kad objekte Kunigiškių g. 20, Palangoje, tuo pačiu metu, kai jie atliko darbus, tame pačiame objekte dirbo ir kiti asmenys.

36. Ieškovo kviestas liudytojas A. B. parodymuose nepateikė atsakovo darbų vertinimo. Jis pats tame pačiame objekte tuo pačiu metu, kaip ir atsakovas, atliko apdailos darbus. Ieškovo kviestas liudytojas R. M. dalyvavo perdarant atsakovo vykdytus darbus. Šis liudytojas parodė, kokius konkrečiai darbus perdarė objekte. Teigė, kad iš objekte atsakovo paliktų medžiagų beveik nieko nepanaudojo, kadangi, liudytojo manymu, dar kartą panaudojus demontuotas medžiagas, nebūtų galima tikėtis kokybiško darbų rezultato.

37. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai šioje byloje nebuvo paneigti, kadangi iš proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovas vykdė darbus objekte (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu taip pat dirbo ir kiti asmenys. Todėl teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktų įrodymų, negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent atsakovo veiksmais buvo padaryti tam tikri darbai, ieškovo atstovo įvardinti kaip objekto apgadinimai, užfiksuoti nuotraukose. Be to, paties ieškovo kviestas liudytojas R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad toks šildymo sistemos vamzdžių ir laidų susukimas, kuris yra užfiksuotas ieškovo pateiktose nuotraukose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, neprieštarauja statybos techniniams reglemantams. Minėtas liudytojas parodė, kad jam pačiam atliekant darbus, V. Č. jam yra davęs nurodymų, neatitinkančių darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurių jis nevykdė. Teismo vertinimu, taip pat nebuvo paneigti atsakovo teiginiai, kad kai kuriose nuotraukose yra užfiksuoti medžiagų likučiai, o ne medžiagų sugadinimas.

38. Tai, kad po 2019 m. gegužės 9 d. atsakovo atliktų darbų perdarymo, negalima naudotis darbų rezultatu, teismo vertinimu, nereiškia, kad darbų rezultatas buvo sunaikintas, ar buvo su defektais, bet reiškia tai, kad dalį statybos rangos darbų, kilus nesutarimams dėl darbų atlikimo tarp atsakovo ir V. Č., atsakovas perdarė iš baigtų į nebaigtus, tam kad jie vėliau galėtų būti pabaigti. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad pats V. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad konkrečių nurodymų dėl darbų atlikimo atsakovui nedavė, pirmo susitikimo metu atsakovui nurodė, kad jis, kaip rangovas, pats turėtų žinoti, kaip konkrečiai atlikti darbus. 2019 m. balandžio 13 d. pokalbio įraše girdėti, kaip V. Č. liepia atsakovui visus darbus perdaryti, nors 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas ir telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina atsakovo teiginius, kad atsakovas iki 2019 m. balandžio 13 d. bandė susisiekti su V. Č., tačiau jam tai nepavyko.

39. Be to, teismas įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens V. Č. bei teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų kompetenciją, daro išvadą, kad jų pateiktas teismui atsakovo vykdytų statybos rangos darbų vertinimas negali būti laikomas nešališka ekspertine išvada byloje, dėl to, kad nė vieno iš jų kvalifikacija negali būti laikoma pakankama šildymo sistemos įrengimo darbų kokybės vertinimui ir atsakovo paaiškinimų nuginčijimui. Ieškovo atstovas advokatas E. G. paaiškino, kad jis pats 2019 m. gegužės 9 d. atsakovo vykdytus darbus įvertino kaip ieškovo turto sugadinimą ir iškvietė policiją, remdamasis savo bendru supratimu, o vėliau tai patvirtino R. M., kuris teismo procese buvo kviestas liudytoju. V. Č. teigė, kad atsakovo vykdytus darbus vertino kaip turto sugadinimą, remdamasis savo darbine patirtimi, kadangi jis vadovauja įmonei, kuri užsiima automobilių šaldymo įrangos montavimu. Liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad pagal specialybę yra baldžius, pas V. Č. atliko vidaus apdailos darbus. Liudytoju apklaustas R. M. teigė, kad jo išsilavinimas yra inžinerinis, jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) užsiima šilumo siurblių pardavimais, montavimu. Vien ta aplinkybė, kad R. M. atlikti darbai objekte buvo priimtini ieškovui ar jo atstovui, nesant nešališkos specialisto išvados šiuo klausimu, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. M. darbų atlikimas buvo teisingas ir tinkamas, o G. K. darbai buvo su defektais ar jais padaryta žala. Be to, vien ta aplinkybė, kad R. M., perdarydamas darbus, beveik nepanaudojo medžiagų, likusių po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo, nesant nešališkos specialisto išvados šiuo klausimu, negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti atsakovo teiginius, kad visas medžiagas jis tvarkingai paruošė tolimesniam naudojimui gavus iš užsakovo projektą. Atsakovas G. K. teigė, kad jo vadovaujama įmonė veikia jau 10 metų, prieš tai jis 5-7 metus dirbo su verslo liudijimu. Tai nebuvo pirma jo montuota šildymo sistema oras-oras, kadangi per tiek metų jis sukaupė nemažą patirtį ir niekada neturėjo jokių konfliktinių situacijų su klientais. Teigė, kad šildymo sistemas montavo ir ieškovo atstovui kituose objektuose, jokių nesutarimų iškilę nebuvo. Dėl susiklosčiusios geros ankstesnės praktikos jis sutiko imtis darbų objekte Kunigiškių g. 20, Palangoje.

40. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo vykdyti darbai, kurie po 2019 m. gegužės 9 d. atlikto perdarymo, laikytini nebaigtais, neatitinka tokio pobūdžio darbams keliamų kokybės reikalavimų, ar juo labiau, galėtų būti vertinami kaip ieškovo turto sugadinimas. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė statybos darbų defektų fakto, dėl to jo ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

41. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo 1474,74 Eur skolą už atliktus darbus ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Ieškovas teigia, kad joks atlyginimas už darbus atsakovui nepriklauso, kadangi jis jokio darbų rezultato nesukūrė, vien tik padarė žalą ieškovo turtui. Atsakovas teigia, kad atliko darbus pagal užsakovo atstovo (V. Č.) nurodymus ir 2019 m. gegužės 9 d. atvykęs perdaryti darbus V. Č. reikalavimu, dalį darbų paliko, ir už juos prašo atlyginti priešieškinyje nurodyto dydžio sumą, o dalį darbų perdarė, juos paruošdamas vėlesniam atlikimui kai bus projektas ir už šiuos darbus užmokesčio priešieškiniu neprašo. Atsakovo manymu, jis sukūrė darbų rezultatą, kadangi įranga buvo sumontuota ir, atsakovo teigimu, veikė visa mėnesį.

43. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustačius statybos darbų defektų fakto, laikytina, kad atsakovas darbus atliko, tačiau jie po 2019 m. gegužės 9 d. perdarymo laikytini nebaigtais.

44. Pagal CK 6.671 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pagal CK 6.218 straispnio 1 dalį, šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

45. Šioje byloje rašytiniais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojų parodymais, 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašu nustatyta, kad atsakovas apie savo ketinimą perdaryti darbus užsakovo iš anksto neįspėjo. Po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo su užsakovu ar jo atstovu nebendravo. Iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad po 2019 m. gegužės 9 d. V. Č. bandė prisiskambinti atsakovui telefonu, bet atsakovas telefono ragelio nekėlė, motyvuodamas tuo, kad jam vieną kartą pakėlus ragelį, V. Č. su juo kalbėjo apsimetęs policijos pareigūnu ir bandė jį gasdinti. Atsakovas pateikė teismui garso įrašą, kuriame, atsakovo teigimu, girdėti V. Č., apsimetusio policijos pareigūnu, balsas. Tačiau V. Č. teismo posėdyje neigė, kad atsakovo pateiktame garso įraše, kuriame kalba policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, yra jo balsas. Nesant kitų įrodymų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti šiuos atsakovo teiginius, laikytina, kad aplinkybė, jog V. Č. su atsakovu kalbėjo apsimetęs policijos pareigūnu, yra neįrodyta. Todėl laikytina, kad po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo atsakovas be pateisinamų priežasčių nebendravo su užsakovu ar jo atstovu, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų vienašališkai nutraukė statybos rangos darbų sutartį. Pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas, būtina sąlyga tam, kad rangovas galėtų reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus yra rangos sutarties nutraukimas įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu. Šiuo atveju atsakovas sutartį nutraukė be pakankamo pagrindo, numatyto 6.217 straispnyje, ir iš anksto nepranešęs apie tai užsakovui ar jo atstovui. Todėl atsakovas netenka teisės reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, dėl to jo priešieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Atmestus ieškinį ir priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliua – ir CPK) 93 straipsnio 1, 4 dalys).

47. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsmesti.

Atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė