- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1545-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00662-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- S. B., S. J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir S. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. S. B. ir Sandra J. B. (toliau kartu vadinami – ieškovais), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Šiaurės kompanija“, UAB „Skolvalda“, V. M. ir B. P., prašydami:
1.1. Nustatyti, kad esant teisinėms spragoms bylą nagrinėjantis teismas, vykdydamas teisingumą, realizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 6 straipsnį kuris nurodo „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“, šioje byloje tiesiogiai taikytų Konstituciją, ir tokiu būdu užpildytų teisės spragas ad hoc (esant konkrečiai situacijai) ir taikyti teisę.
1.2. Atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.3. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti skubos tvarka nepranešant atsakovams. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams solidariai – visai ieškinio sumai.
1.4. Įvertinti ar atsakovų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir juos nustačius kreiptis į atitinkamus teisėsaugos organus.
1.5. Kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nemokumo administratorių rūmus išvadai gauti dėl atsakovų UAB „Skolvalda“ ir V. M. veiksmų įvertinimo teisės aktams, Konstitucijai ir kitiems reglamentuojantiems jų veiklą aktams, pagal kompetenciją.
1.6. Kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus išvadai gauti dėl B. P. veiksmų Konstitucijai ir kitiems reglamentuojančiais jų veiklą.
1.7. Išreikalauti ieškovų nurodomus dokumentus iš ieškinyje nurodytų antstolių, bankroto administratorių, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, „North Company“ GmbH (Vokietija), Lietuvos Respublikos bankroto departamento, SEB banko, VĮ Turto banko, prijungti civilinių bylų dokumentus.
1.8. Ieškovams priteisti solidariai iš atsakovės: 1) verslo atėmimo (praradimo) žalą (lašišinių žuvų ikrų gamybos ir pardavimo verslo sužlugdymas) – 5 267 738 Eur verslo atėmimo nuostolius (verslo vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) negauto pelno (nuosavybės) nuostolius (įmonės akcininkai patyrė nuostolius (prarado pelną) dėl verslo atėmimo) – 2 112 617 Eur negautų pelno nuostolius (vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) nuosavybės atėmimo nuostolius (kaimo turizmo apartamentų pardavimas iš varžytynių) – 449 645 Eur (vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) neturtinę (moralinę) žalą – 8 266 006 Eur (nuosavybės atėmimo nuostolių vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.9. S. B. priteisti iš atsakovės: 1) nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius iki kreipimosi į teismą – 243 481 Eur (vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą – 5 912 Eur per mėnesį iki S. B. sukaks senatvės pensijos gavimo amžius (nuosavybės (pajamų) vertė 2019 m. gruodžio 31 d.); kiekvienais metais, perskaičiuoti nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius, įvertinus infliaciją už praėjusius metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus; 5 proc. metines palūkanas – už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku (tai yra ta mėnesį už kurį turi būti mokamos).
1.10. S. J. B. priteisti iš atsakovės: 1) nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą – 5 893 Eur per mėnesį iki S. J. B. sukaks senatvės pensijos gavimo amžius (nuosavybės (pajamų) vertė 2019 m. gruodžio 31 d.); kiekvienais metais, perskaičiuoti nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius, įvertinus infliaciją už praėjusius metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus; 5 proc. metines palūkanas – už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku (tai yra ta mėnesį už kurį turi būti mokamos); nuosavybės atėmimo (praradimo) nuostolius (papildomas išlaidas) – 1 433 Eur (vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; nuosavybės atėmimo nuostolius (Geros savijautos centras pardavimas iš varžytynių) – 191 089 Eur (vertė 2019 m. gruodžio 31 d.) ir 5 proc. metines palūkanas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas nustatė, kad ieškovai pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, tačiau procesiniame dokumente nurodė, kad ieškinys teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinį nurodant į kurį teismą siekia kreiptis.
Šalies argumentai
4. Ieškovai pateiktame ieškinyje prie kiekvienos proceso šalies nurodė datas, tačiau turi būti nurodomi šalių asmens kodai (jei jie yra žinomi). Teismas sprendė, kad ieškovams turi būti žinomi mažiausiai dviejų bylos šalių asmens kodai, jie įpareigoti patikslinti ieškinį, nurodyti šalių asmens kodus (jei tokie žinomi).
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovai ieškinį grindžia ir tarptautinių / užsienio teismų priimtomis teisės aiškinimo taisyklėmis (pvz.: ieškinio 89 puslapyje nurodo, kad J. byloje nurodė Lordų rūmai), tačiau nepateikė teismo procesinių sprendimų, kuriuose suformuluota atitinkama taisyklė, kopijos ir nustatyta tvarka patvirtinto vertinimo į valstybinę kalbą. Ieškovai įpareigoti patikslinti ieškinį ir pateikti minėtus dokumentus.
6. Teismas sprendė, kad ieškovai ieškinyje aiškiai nenurodo savo ieškinio pagrindo ar konkrečių aplinkybių, kurios pagrindžia ieškinio reikalavimus, nes per daug išsiplečia ties aplinkybių aiškinimu, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku, t. y. civilinių bylų aprašymu, kuriose ieškovų ieškinius atsisakyta priimti ir kurios dėl šios priežasties neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, lietuvių tautos aprašymu, Konstitucijos aprašymu, BUAB „Natural North Caviar“ ir BUAB „Caviar GmbH“ bankrotų aprašymu, nors bendrovės nėra nei atsakovės nei tretieji asmenys nagrinėjamoje byloje ir pan., todėl ieškovų ieškinį sudaro net 226 puslapiai. Teismas sprendė, kad tokia ieškinio apimtis, vertinant ieškinio dalyką, yra akivaizdžiai per didelė, todėl ieškovai įpareigoti patikslinti ieškinį ir glaustai pateikti ieškinio faktinį pagrindą.
7. Teismas nurodė, kad itin didelės apimties ieškinio pateikimas gali būti laikomas veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl jei minėti trūkumai nebus pašalinti ir ieškinio argumentai nebus pateikti glausta forma, ieškovai įspėti, kad teismas tokį jų procesinį elgesį gali vertinti kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl jiems gali būti skirta iki 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atkreiptas dėmesys, kad identiška situacija buvo susiklosčiusi ir civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2020, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovus pateikti atskirojo skundo argumentus glausta forma.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovai atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų ieškinį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Nutartyje nurodomi trūkumai yra neprincipiniai, teismas juos gali pats ištaisyti, jie neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Teismas kelia neįvykdomus reikalavimus, kurių ieškovai realiai per tokį trumpą laiką (7 dienos nuo nutarties kopijos gavimo) negali ištaisyti arba šio reikalavimo ištaisymas reikštų atsisakymą nuo ieškinio, kadangi reikalavimas išbraukti tam tikras vietas, kurios yra atsakovų vykdyta neteisėta veika, reiškia ieškinio pareiškimo negalimumą.
8.2. Netinkamo teismo pavadinimo nurodymas yra neesminis trūkumas, kaip ir trūkumas dėl asmens kodų, kadangi, ieškovų asmens kodai yra įvesti į sistemą. Teismas konkrečiai nenurodė kokių asmenų asmens kodų nenurodė ieškovai.
8.3. Teismo prašyta išversti užsienio teismo nutartis tik patvirtina, kad ir kitose šalyse naudojamas tapatus teisinis reguliavimas, kurio taikymo prašo ieškovai. Tokiu būdų teismas gali nesiremti šia nutartimi, kaip įrodymu ir tai neįtakos atsakovų vykdomų neteisėtų veiksmų pažeidžiant Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją o taip pat kitus Lietuvos teisės aktus. Pareiškėjai gali šį trukumą ištaisyti bylos nagrinėjimo metu ir tai neturi įtakos ieškinio priėmimo klausimui.
8.4. Taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalį teismas rėmėsi didele ieškinio apimtimi ir ši priežastis, teismo nuomone, įrodo, kad ieškovai neapibrėžė bylos nagrinėjimo ribų, nesuformulavo jame ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, nors teismas pirmoje sakinio dalyje „tokia ieškinio apimtis atsižvelgiant į ieškinio dalyką“ nurodo, kad suvokė ieškinio dalyką. Šis teismo reikalavimas paneigiamas pačio teismo suformuluota ieškinio dalyko samprata ir pasirėmus iš šio suvokimo padarytomis išvadomis, todėl negali būti pagrindu taikyti trūkumų šalinimo institutą.
8.5. Ieškovams išbraukus neteisėtas veikas, kuriomis atsakovai privedė šias įmones prie bankroto ir tokiu būdu padarė žalą ieškovams, taptų neįmanomas ieškinio pareiškimas, kadangi būtent šių įmonių privedimas prie bankroto ir yra ieškinio pagrindas. Šias bendroves įtraukti trečiaisiais asmenimis teismas turi galimybe pats, matydamas tam poreikį ir šis veiksmas gali būti atliktas ieškinio nagrinėjimo metu.
8.6. Teismo reikalavimas išbraukti iš ieškinio aprašymus apie Lietuvos tautą, jos siekius ir Konstituciją nepagrįstas, kadangi ieškovai atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtus veiksmus, kuri atsako už valstybinių institucijų, o taip pat įgaliotų asmenų darbą, sieja būtent su veiksmais kurie pažeidžia Konstituciją o tokiu būdu pažeidžia ir ne tik ieškovų teises ir laisves bet ir visos Lietuvos tautos teises ir laisves kurios ir yra Konstitucijoje. Ieškovai, įrodinėdami vykdomus pažeidimus, turi teisę remtis Konstitucija ir Lietuvos tauta. Trūkumas neužkerta kelia ieškinio pareiškimo galimybėms ir pažeidžia ieškovų teises.
8.7. Ieškovų pateiktas ieškinys apima laikotarpį nuo 2011m. iki 2020 m., neteisėtas veikas, kurios buvo vykdomos šiuo laikotarpiu, neteisėtos veikos buvo vykdomos ne vieną kartą, o daug kartų skirtingų asmenų, valstybės įgaliotų asmenų ir valstybinių institucijų, todėl tam, kad aiškiai išdėstyti kiekvieno atsakovo neteisėtas veikas ir šiuos veiksmus surišti į bendrą visumą, pateikiamas tokios didelės apimties ieškinys. Teismas turi vertinti šią situaciją, nesudaryti dirbtinių kliūčių ieškovams realizuoti jiems suteiktas teises.
2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 6 d. gautas ieškovų prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigiama, kad bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
3. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas ribas, patikrina skundžiamos nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovams pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio proceso
14. Ieškovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, kad tokiu būdu bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau.
15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi šioje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškovų ieškinio trūkumai, teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškinio priėmimo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, yra nustatomas tik ieškinio formos bei turinio atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams. Be to, ieškovai nepagrindžia kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl šių priežasčių ieškovų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl ieškovų ieškinio trūkumų
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos ieškovų ieškinio trūkumus: 1) ieškinys pateiktas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ieškinyje nurodyta, kad ieškinys teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui; 2) nenurodyti procesinių šalių asmens kodai; 3) nepateiktos užsienio teismų procesinių sprendimų, kuriuose suformuluotos ieškovų prašomos taikyti taisyklės, kopijos ir nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į valstybinę kalbą; 4) ieškinyje aiškiai nenurodytas ieškinio pagrindas ar konkrečios aplinkybės, kurios pagrindžia ieškinio reikalavimus, per daug išsiplečiama ties aplinkybių aiškinimu, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku, ieškinio apimtis, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, yra akivaizdžiai per didelė.
18. Ieškovai mano, kad teismo nurodyti ieškinio trūkumai dėl teismo pavadinimo, šalių asmens kodų nurodymo ir užsienio šalių teismų sprendimų ir jų vertimų pateikimo, yra formalūs, netrukdo priimti ieškinį ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, o trūkumas dėl ieškinio pagrindo suformulavimo nustatytas nepagrįstai, kadangi nurodytomis aplinkybėmis ieškovai grindžia savo reikalavimus, o teismo nurodytas aplinkybes iš ieškovų ieškinio pašalinus, ieškinio reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas.
19. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama. CPK nustato byloje dalyvaujantiems asmenims pareigą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (šiuo atveju – teise kreiptis į teismą) naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl teisė kreiptis į teismą negali būti tinkamai įgyvendinama be taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad, taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, kuris veiktų negatyviai ir paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje H. T. ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 19074/05, 32–33 punktai). Teisė į teisminę gynybą negali būti realizuojama nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesu, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, ir CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų. Jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
20. Nustatant reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio. Tik aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti reiškiami reikalavimai kitai proceso šaliai, taip pat aiškios juos pagrindžiančios aplinkybės, sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikštų reikalavimų, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, kad bylą teismas išnagrinėtų vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis) ar per kaip įmanoma trumpesnį terminą, nustatytas reikalavimas, jog suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
21. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šalių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą, todėl šis institutas negali būti taikomas tik formaliai (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
22. Vertinant pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovų teiginiui, kad neteisingas teismo pavadinimo nurodymas netrukdo priimti ieškinio. Teismo pavadinimo nenurodymas (ar netinkamas jo nurodymas) nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (priimti ieškinį) (CPK 115 straipsnio 4 dalis), ypač įvertinant tai, kad ieškovų ieškinio suma 16 532 012 Eur, todėl akivaizdu, kad tai rašymo apsirikimas, nes ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovų teiginiui, kad šalių asmens kodų nenurodymas netrukdo priimti ieškinį. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Ieškovai ieškinį reiškia fiziniams asmenims – V. M., kurio asmens kodą ieškinyje nurodė, bei antstolei B. P., kurios identifikavimas, teismui nenurodžius jos asmens kodo, nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Taip pat ieškinys reiškiamas juridiniams asmenims, kurių kodus ieškovai nurodė. Ieškovo S. B. asmens kodas nurodytas ieškinio 56 lape, o ieškovės S. J. B. asmens kodą teismas galėjo nustatyti Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ pagalba, kadangi ieškovai kartu dalyvauja daugelyje bylų, kuriose jų asmens kodai nurodomi. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos, kurioje priimta skundžiama nutartis, elektroninės bylos kortelėje ieškovų asmens kodai įvesti jau nuo 2020 m. gegužės 15 d., taigi teismas, 2020 m. rugsėjo 9 d. priimdamas skundžiamą nutartį, galėjo nustatyti visų bylos šalių asmens kodus netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto.
24. Sutiktina ir su ieškovų teiginiu, kad užsienio šalių teismų sprendimų, kuriuose priimtomis teisės aiškinimo taisyklėmis ieškovai grindžia ieškinį, kopijų ir jų vertimų nepateikimas, yra formalus trūkumas, kuris netrukdo priimti ieškinio ir gali būti pašalintas bylos nagrinėjimo metu nustačius tokį poreikį.
25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinyje aiškiai nenurodytas ieškinio pagrindas – konkrečios aplinkybės, kurios pagrindžia ieškinio reikalavimus, per daug išsiplečiama ties aplinkybių aiškinimu, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku, o ieškinio apimtis, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, yra akivaizdžiai per didelė.
26. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio dalyką ir pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pateikto ieškinio itin didelę apimtį (226 lapai), pažymėtina, kad tokia ieškinio apimtis nėra pagrįsta reikalavimo sudėtingumu (iš esmės reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kiti prašymai – procesiniai) ir pažeidžia vieną iš civilinio proceso principų – proceso koncentraciją (CPK 7 straipsnis).
28. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio turinio, ieškovai plačiai aprašo Konstitucijos priėmimo aplinkybes ir svarbą, valstybės pareigą sukurti veiksmingą organizuoto nusikalstamumo ribojimo ir mažinimo priemonių sistemą, valdžios padalijimo principus, Lietuvoje vykstančius teisės pažeidimus, dešimtis kartų cituoja Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, tiesioginio Konstitucijos taikymo sąlygas, antstolio veiklą reglamentuojančius teisės aktus (net cituoja antstolio priesaikos tekstą), aptaria kai kurių Lietuvos įstatymų konstitucingumo klausimus, bausmes už nusikalstamas veikas, administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo skirtumus, nuosavybės ir gamybos monopolizavimą bei daugybę kitų aspektų.
29. Pažymėtina, kad itin didelė ieškinio apimtis, nesant tam objektyvių priežasčių, yra netinkamas ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo formulavimas. Nors asmenys patys sprendžia su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus (įgyvendinimo būdus ir apimtį), tačiau itin didelės apimties ieškinio pateikimas sąlygoja, jog nebus tinkamai nustatytos nagrinėjamo ginčo ribos.
30. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Bendrieji reikalavimai procesinių dokumentų turiniui yra įtvirtinti CPK 111 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio dalykas ir pagrindas procesiniuose dokumentuose turi būti išdėstyti aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam vidutinių gebėjimų asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007).
31. Kaip jau minėta, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad ieškovas formuluodamas savo ieškinį privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Teisinio ieškinio pagrindo ieškovas nurodyti ir suformuluoti neprivalo, nes nurodytam faktiniam reikalavimo pagrindui tinkamos teisės (teisės normų) nustatymas yra teismo pareiga. Taip pat teismas nėra saistomas ir ieškovų nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu. Nepaisant kokiomis teisės normomis ieškovas grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, tik teismas nustato koks norminis reguliavimas (norminis aktas ar aktai) yra taikomi nagrinėjant konkrečią bylą pagal šalių nurodomas aplinkybes. Teisingumas yra įvykdomas teismui tinkamai atliekant savo pareigą, t. y. šalių pateiktą faktinę situaciją teismui vertinant pagal teisinio reguliavimo normas. Tokiu būdu yra realizuojamas civilinio proceso principas iura novit curia (lot. teismai žino teisę).
32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje cituodami įvairus teisės aktus, pateikdami jų komentarus ir vertinimus, apkraudami ieškinį šiomis nebūtinomis dalimis (ypač tokia apimtimi, kokia tai daro ieškovai), tokiu būdu nereikalingai didindami kitų proceso dalyvių patirtinas sąnaudas dalyvaujant byloje, elgiasi priešingai proceso operatyvumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir proceso koncentracijos principams.
33. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai pasirengti būsimam procesui ir apsibrėžti ginčo ribas, pagrįstai pareikalavo tikslinti ieškinio pagrindą, kad argumentai ieškinyje būtų pateikti koncentruotai. Tokio reikalavimo nustatymas dirbtinai nesuvaržo ieškovų teisės kreiptis į teismą, nepagrįstai neapsunkina šios teisės įgyvendinimo, priešingai, ieškovams koncentruotai aptarus ieškinio pagrindą, atsakovams reikės mažesnių laiko sąnaudų atsikirtimams į ieškovų ieškinį pateikti, bus patirta mažiau bylinėjimosi išlaidų (kurios ieškinį atmetus būtų priteistos iš ieškovų), bus greičiau išnagrinėta byla ir atkurta teisinė taika.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau teismo reikalavimas patikslinti ieškinį ir glaustai pateikti ieškinio faktinį pagrindą yra pagrįstas.
35. Lietuvos civilinio proceso teisėje nėra nustatyti konkretūs reikalavimai ieškinio apimčiai, tačiau kaip orientyras ieškinio apimčiai galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų 105 punkte nustatytasis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad didžiausias ieškinyje pareiškiamų puslapių skaičius negali viršyti 50, o kad su procesiniais dokumentais būtų lengviau susipažinti jie turi būti pateikti vienu iš įprastų šriftų ne mažesniu kaip 12 punktų dydžio, ir t. t. (81 punkto b papunktis).
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad nustačius ir daugiau ieškovų ieškinio trūkumų (pavyzdžiui, žyminio mokesčio nesumokėjimas, dokumentų kopijų nepatvirtinimas, atsakovų netinkamumas ar kt.), ieškovams gali būti pakartotinai taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, tačiau ir po ieškinio priėmimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).
37. Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis keistina, ieškovus įpareigojant patikslinti ieškinį ir glaustai pateikti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), o ieškovai per šia nutartimi nustatomą terminą pašalinę ieškinio trūkumus, patikslintą ieškinį turi pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nustatyti ieškovams S. B. ir S. J. B. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinį ir glaustai pateikti ieškinio faktinį pagrindą.“