Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4896-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
A15.-4896-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04101-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-4896-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04101-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, viešame teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 4.17 val., Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 20, vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 1.41 promilės girtumo laipsnis, vairuodama nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, sukdama į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą su kelio ženklais, eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir apšvietimo stulpą su kelio ženklais, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9 ir 14 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl savo elgesio. Paaiškino, kad yra studentė, dirba VšĮ „V.“, pažymėjo, kad padaryta žala yra didelė, jos dalį atlygino ir prašė išdėstyti baudos mokėjimą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-81620-2019 matyti, kad jame išdėstyta L. K. pažeidimo esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat L. K. išreikštas nuoširdus apgailestavimas dėl pažeidimo (b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės B. S. 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. R., apie 4.17 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 20, kilo techninis eismo įvykis, vairuotojas numušė stulpą, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje buvo ekipažas V9011. Automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis „City Bee“, buvo nuvertęs apšvietimo stulpą, automobilis buvo stipriai apgadintas, sudaužytas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, kairės ir dešinės pusės sparnai, iššovusios oro pagalvės. Prie automobilio stovėjo keletas jaunuolių, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo B. P., J. T., L. Ž., B. A. ir L. K.. Paklausus, kas vairavo automobilį, L. K. atsakė, kad ji vairavo ir prisiima kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Patikrinus blaivumą alkotesteriu L. K. 4.33 val. nustatytas 1.53 promilės neblaivumo laipsnis, o 4.53 val. – 1.43 promilės neblaivumo laipsnis. Prie jų priėjęs B. A. paaiškino, kad jis yra automobilio „Toyota“ valdytojas, jo vardu padaryta automobilio rezervacija. B. A. paaiškino, jog kartu su pažįstamais draugais bare vartojo alkoholinius gėrimus, po to leido L. K. sėsti prie automobilio vairo, ko pasėkoje kilo eismo įvykis. B. A. taip pat buvo neblaivus, jam nustatytas 0.48 promilės girtumo laipsnis. „City Bee“ atstovas buvo informuotas dėl kilusio eismo įvykio, dėl to išrašyta pažyma (b. l. 4).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 4.17 val. Bendrajame pagalvos centre buvo gautas namo gyventojo pranešimas, kad prekybos centro „Rimi“ aikštelėje į stulpą atsitrenkė „City Bee“ juodos spalvos automobilis. Piliečiai išlipo. Įtaria, gali būti neblaivūs (b. l. 5-6).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. R. 2019 m. rugsėjo 7 d. 4.17 val. eismo įvykio vietos plano matyti automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apšvietimo stulpo ir stabdymo žymių išsidėstymas (b. l. 7-8).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 9).

Iš B. A. 2019 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo su draugais L. Ž., B. P., J. T. ir L. K. mieste „College Pub“, kur artojo alkoholinius gėrimus. Matė, kaip vairuotoja L. K. tą vakarą gėrė nealkoholinį alų, todėl manė, kad ji nebus išgėrusi ir galės vairuoti. Per jo paskyrą užregistravo „City Bee“ automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išvažiavo. Automobilį jis perdavė sąmoningai (b. l. 10).

Iš L. K. 2019 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 4.00 val., ji vairavo juodos spalvos automobilį „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį „City Bee“. Važiavo Loretos Asanavičiūtės gatve link Virginijaus Druskio gatvės. Tą naktį buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa, danga – asfaltas. Buvo dvi eismo juostos, važiavo pirmąja, greitis buvo apie 100 km/h, tiksliai neprisimena, buvo įjungti artimieji žibintai. Buvo ženklas – pėsčiųjų perėja. Kadangi buvo išgėrusi, tai nepajautė greičio ir reakcija buvo sulėtėjusi, todėl posūkyje dėl greičio nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Eismo įvykyje dalyvavo B. A., L. Ž., J. T. ir B. P. (b. l. 11).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 0974667 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 (1.01...6.00 ‰ ± 1.7 %) yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 13).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 4.53 val. L. K. nustatytas 1.43 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 14).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 4.32 val. L. K. nustatytas 1.53 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 15).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų, matyti, kad automobilio „Toyota Yaris Hybrid“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke yra UAB „Luminor lizingas“, o valdytoja – UAB „CityBee Solutions“ (b. l. 16).

Iš fotonuotraukų matyti, kad juose pavaizduoti automobilis ir apšvietimo stulpas su kelio ženklais po eismo įvykio (b. l. 20-24).

Iš L. K. 2019 m. spalio 9 d. prašymo matyti, kad ji savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pripažino visiškai, nurodė, kad pasielgė neatsakingai. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 4.17 val. Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 20, būdama neblaivi (kai nustatytas 1.41 promilės girtumo laipsnis) vairavo automobilį, dėl blogų oro sąlygų bei šlapios kelio dangos posūkyje nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, sugadindama vairuojamą automobilį, gatvės apšvietimo elektros atramą ir kelio ženklą. Pažymėjo, kad yra pasirengusi geranoriškai atlygint padarytą žalą, tariasi dėl automobilio taisymo kaštų ir gatvės apšvietimo elektros atramos taisymo. Šiuo metu atlygino 300 Eur gatvės elektros apšvietimo atramos taisymo išlaidų. Nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja, darbe charakterizuojama teigimai. Ilgalaikis specialiosios teisės atėmimas atsilieps jos šeimai, kadangi gyvena su tėvais, kuriuos priežiūros tikslu tenka vežti į gydymo įstaigas. Reziumavo, kad šiai dienai jos turtinė padėtis yra sunki ir teismo paskirta sankcija ją gali finansiškai sužlugdyti. Prašė skirti mažesnę baudą negu ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą (b. l. 26).

Iš VšĮ „V.“ priėmimo skyriaus vyresniosios slaugytojos L. O. 2019 m. rugsėjo 30 d. charakteristikos-rekomendacijos matyti, kad L. K. VšĮ „V.“ priėmimo skyriuje dirba (duomenys neskelbtini). L. K. yra sąžininga, pareiginga, kruopšti, iniciatyvi, organizuota, korektiškai elgiasi, laikosi visuotinai priimtų etikos normų, geba savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą, visada laiku ir kruopščiai atlieka jai pavestas užduotis, lengvai priima ir komunikuoja informaciją, yra įdomi pašnekovė. Galima tik teigiamai įvertinti L. K. užsispyrimą dirbant jai pavestą darbą (b. l. 27).

Iš VšĮ „V.“ 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 042 matyti, kad L. K. 2019 m. kovo-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu vidutiniškai gavo 214,14 Eur per mėnesį darbo užmokesčio (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

L. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 9 punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. kaltė 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 4.17 val., Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės g. 20, vairavus automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būnant neblaivia, kai nustatytas lengvas 1.41 promilės girtumo laipsnis, vairuojant nesiėmus visų atsargumo priemonių, nepasirinkus saugaus greičio, sukant į dešinę nesuvaldžius automobilio ir atsitrenkus į apšvietimo stulpą su kelio ženklais, eismo įvykio metu apgadinus vairuojamą automobilį ir apšvietimo stulpą su kelio ženklais, taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus, t. y. padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Tokią poziciją L. K. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Tai matyti iš jos rašytinių paaiškinimų (b. l. 11) ir administracinio nusižengimo protokole nurodyto paaiškinimo (b. l. 1). Šiuo aspektu paminėtinas ir L. K. teismui pateiktas prašymas (b. l. 26). Be L. K. prisipažinimo jos kaltę padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina kiti bylos įrodymai. Antai Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse užfiksuotas Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie prekybos centro aikštelėje į stulpą atsitrenkusį automobilį (b. l. 5-6). Į įvykio vietą atvykusios vyriausiosios patrulės B. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobilis nuvertė apšvietimo stulpą. Paklausus L. K. pripažino vairavusi automobilį (b. l. 4). Vyriausiojo patrulio N. R. eismo įvykio vietos planas atskleidžia automobilio, apšvietimo stulpo ir stabdymo žymių išsidėstymą (b. l. 7-8). Pateikta schema leidžia spręsti, kad vairuodama automobilį L. K. nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, sukdama į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą su kelio ženklais. Eismo įvykio metu padarytus apgadinimus pirmiausia patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių seka, kad buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 9). Pastebėtina, kad informacijos apie kelių transporto priemones duomenimis automobilis L. K. nepriklauso (b. l. 16), todėl laikytina, kad apgadinimai padaryti kitam asmeniui priklausančiai transporto priemonei. Tuo tarpu vyriausiosios patrulės B. S. tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad automobilis nuvertė apšvietimo stulpą su kelio ženklais (b. l. 4). Visa tai objektyviai pavaizduota byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 20-24). Pagaliau, L. K. apsvaigimu nuo alkoholio leidžia įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, pagrindžiantys, kad netrukus po įvykio jai buvo nustatytas 1.41 promilės (įvertinus 1.01...6.00 ‰ ± 1.7 % paklaidą) neblaivumo laipsnis (b. l. 14). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad L. K. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Dėl L. K. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Teismas, L. K. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – susijęs su transportu; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nepagrįstas pasitikėjimas; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, studijuojanti, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 27), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 3), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista. Visa tai L. K. charakterizuoja teigiamai, neleidžia spręsti apie jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat neleidžia įžvelgti besiformuojančių jos antivisuomeninių nuostatų, kas sudaro pagrindą nagrinėjamą administracinį nusižengimą vertinti atsitiktiniu, nulemtu daugiau apsvaigimo nuo alkoholio. Kartu, L. K. visiškais kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis sudaro pagrindą manyti, kad ji padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje nedarys atitinkamų pažeidimų. L. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atlygino dalį padarytos žalos (b. l. 29) (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. K. prašė jai paskirti mažesnę baudą negu ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Nurodė, kad padaryta žala yra didelė, o jos turtinė padėtis sunki, todėl paskirta bauda gali ją finansiškai sužlugdyti. ANK 34 straipsnio 5 dalyje teismo teisė paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda siejama su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įvertinimu bei vadovavimusi teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Teismų praktikoje mažesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), konstatavimu. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda (administracinio poveikio priemonės) negali būti skiriama (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-332/2019). ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik tais atvejais, kai yra nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-334/2019). Nagrinėjamu atveju L. K. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas, tačiau artimas vidutiniam, neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę ir nesiėmusi visų atsargumo priemonių bei nepasirinkusi saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir sukėlė techninį eismo įvykį. Kita vertus, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių, kadangi automobilyje taip pat važiavo keturi keleiviai (b. l. 11), todėl L. K. kėlė realų pavojų jų sveikatai ir net gyvybei. L. K. pripažino, kad automobilio važiavimo greitis sudarė apie 100 km/h (b. l. 11), o padaryti apgadinimai leidžia spręsti apie itin stiprų smūgį (b. l. 20-24). L. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, turint omenyje, kad jos vairavimo stažas nesiekia net vienerių metų (b. l. 1, 25). Šių aplinkybių kontekste išskirtinai teigiamas L. K. asmenybės apibūdinimas, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismo vertinimu, neatsveria padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir sudaro pagrindą administracinę nuobaudą paskirti ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Atskirai pažymėtina, jog L. K. turtinė padėtis ir jos padarytos žalos dydis individualizuojant administracinę atsakomybę nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijos minimumą.

Įvertinus L. K. prašymą, pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį (b. l. 28), taip pat tai, kad ji privalės atlyginti padarytą žalą, kuri, sprendžiant pagal automobilio ir kelio stulpo su ženklais apgadinimus, yra pakankamai didelė, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Dėl L. K. skirtinos administracinio poveikio priemonės

ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismas nustatė, kad L. K. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas, tačiau artimas vidutiniam, neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę ir nesiėmusi visų atsargumo priemonių bei nepasirinkusi saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir sukėlė techninį eismo įvykį, kurio metu kėlė realų pavojų kartu važiavusių keturių keleivių sveikatai ir net gyvybei. L. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo šiurkštumas, turint omenyje, kad pradedantieji vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 42 dalis), sudaro pagrindą jai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį. Teismo vertinimu, L. K. nurodyta aplinkybė, kad jai reikia vežti tėvus į gydymo įstaigas, todėl ilgalaikis specialiosios teisės atėmimas neigiamai atsilieps jos šeimai, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi L. K. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama pažeidimą, todėl jį padariusi privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, L. K. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 423 straipsnio 4 dalimi, L. K. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 100 Eur dydžio įmoką. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105809628.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas