Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., A. V., G. V., V. S., D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos T. Š. brolis P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos brolio mirties liko nekilnojamasis turtas – 1/5 dalis 1,4400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 2,1500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 0,8000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 1,5500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Palikėjo P. V. pirmosios eilės turto įpėdiniai: sutuoktinė A. V., dukros J. K. ir V. S. bei sūnus G. V. 1964 m. Civilinio kodekso nustatyta tvarka per 6 mėnesius nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat faktiškai nepriėmė palikimo. Po palikėjo mirties likusį turtą priėmė trečiosios eilės įpėdinė – pareiškėja T. Š., pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y., ji rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į aukščiau nurodytus žemės sklypus ir kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ne tik jai, bet ir jos mirusiam broliui P. V., teikė tuometinei Alytaus apskrities viršininko administracijai giminystės ryšio ir nuosavybės teises į žemės sklypus patvirtinančius dokumentus, dalyvavo ženklinant žemės sklypus. Atkūrus nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, tarp tuometinių žemės sklypo savininkų nusistovėjo faktinė naudojimosi žemės sklypais tvarka. Pareiškėja T. Š. organizavo ne tik savo, bet ir brolio P. V. dalies žemės sklypuose priežiūrą, naudojo tiek jo, tiek savo dalį pagal tiesioginę žemės sklypų paskirtį.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja T. Š. yra palikėjo P. V. sesuo, šį faktą patvirtina į bylą pateikti gimimo ir santuokos liudijimai, gimimo įrašą liudijantis išrašas, Gyventojų registro pažyma apie palikėjo asmens duomenis. P. V. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 162. Mirusiojo mirties momentu atsirado palikimas, kurį pagal palikėjo mirties momentu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, sutuoktinis, tėvai; antros eilės – senoliai, vaikaičiai, nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties; trečios eilės – broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės; ketvirtos eilės – brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); penktos eilės – tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Bylos duomenimis, mirusiojo sutuoktinė A. V., dukros J. K., V. S. ir sūnus G. V., mirusios sesers O. V. dukra D. B., byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, taip pat miręs brolis J. V. V., po palikėjo mirties likusio palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po brolio mirties ji priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, nes ji įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą.

Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000-07-18 Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001-07-01). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. CK. Palikėjo mirties metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, numatytas CK 587 straipsnio 2 dalyje , nustatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <....>.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981-06-26 nutarimo Nr. 46 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.).

Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų, palikėjo P. V. vardu Nekilnojamojo turto registre 1997 m. gruodžio 30 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-6912, 1997 m. gruodžio 30 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 909 pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/5 dalis 1,4400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 2,1500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 0,8000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis 1,5500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis (duomenys neskelbtini). P. V. mirties metu 1994 m. gruodžio 9 d. pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sutuoktinė A. V., vaikai – J. K., V. S. ir G. V. (suinteresuoti asmenys), trečios eilės įpėdinis – brolis J. V. V. (miręs), taip pat ketvirtos eilės įpėdinė mirusios sesers O. V. dukra D. B. (suinteresuotas asmuo), kurie likusio po palikėjo mirties palikimo nepriėmė, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto nepateikė. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad po brolio mirties pareiškėja – trečiosios eilės įpėdinė naudojosi palikėjui priklausančiomis minėtų žemės sklypų dalimis. Teismui pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą, jį valdo ir juo rūpinasi, t. y. elgiasi su juo kaip su savo turtu, kas atitinka faktinio palikimo priėmimo turinį. Šiuo atveju pastebėtina, kad kiti paveldėtojai į palikimą nepretenduoja, o pareiškėja įrodė, kad kaip įpėdinė ji pakankamai aiškiai išreiškė savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas, t. y. ji pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Teismas laiko, kad tokiu būdu pareiškėja palikimą, atsiradusį po brolio mirties, faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas byloje patyrė 36,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos T. Š. 36,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.