Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1286-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2A-1286-643/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16056-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Venckus, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Ieškovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1286-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16056-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovo Lietuvos valstybės atstovų) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. D. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (Generalinė prokuratūra) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Teisingumo ministerija), 3 700 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso (BK) 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas nuosprendžiu išteisino ieškovą, nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymius. Civilinio ieškovo UAB „Baltria“ ieškinys dėl 579,24 Eur žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas. Teismas priėmė UAB „Baltria“ atsisakymą nuo ieškinio. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-211/2016 buvo atmestas. Ieškovo nuomone, jis buvo įtariamas ir kaltinamas nepagrįstai ir neteisėtai. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko tik su ieškovo išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė nuo šio kaltinimo, nurodęs, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Reikalavimus sumažino ir civilinis ieškovas UAB „Baltria“.

3. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją byla ir atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo pažeisti BK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 168 straipsnio 1 dalies, 212 straipsnio 1 ir 2 punktų, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, 218 straipsnio 1, 3 ir 6 dalių, 219 straipsnio reikalavimai, teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas nepagrįstai ilgai. Tyrimas pradėtas 2012 m. balandžio 27 d., nutarimas sujungti atskirus ikiteisminius tyrimus į vieną priimtas 2013 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo pabaiga – 2014 m. spalio 30 d., kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. gruodžio 11 d. Ieškovas buvo įtariamas baudžiamosios veikos padarymu, kurios atlikimo mechanizmas yra nesudėtingas, pats tyrimas yra siauros apimties, liudytojai buvo apklausti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, specialisto išvada dėl atlikto buhalterinės apskaitos tyrimo pateikta 2012 m. lapkričio mėnesį. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Valstybės institucijos pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje. Teisminis bylos nagrinėjimas taip pat truko nepateisinamai ilgai. Kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. gruodžio 11 d., Vilniaus apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. gruodžio 12 d., o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – 2017 m. birželio 22 d. Bendra teisminio nagrinėjimo trukmė – 2,5 metų. Bylos nagrinėjimo teisme metu skirta buhalterinė ekspertizė, papildoma buhalterinė ekspertizė. Šie procesiniai sprendimai galėjo būti priimti dar ikiteisminio tyrimo metu, nustačius, kad specialisto išvada yra nepakankama, neišsami, neleidžia pagrįstai pareikšti ieškovui kaltinimų, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl to bylos nagrinėjimo teisme procesas užtruko nepagrįstai ilgai.

4. Baudžiamojo proceso metu ieškovas nurodo patyręs turtinę žalą: 3 200 Eur užmokestis gynėjui, taip pat – 500 Eur UAB „Auditoriaus konsultacijos“ už atliktą buhalterinę ekspertizę.

5. Be to, ieškovas nurodo patyręs ir 3 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė dėl nepagrįstų baudžiamojo persekiojimo veiksmų patirtu netikrumo jausmu dėl bylos baigties, neigiamu poveikiu savijautai ir emocinei būklei, pakenkta reputacija bendradarbių, pažįstamų akyse, neigiamu poveikiu ieškovo šeimos tarpusavio santykius. Baudžiamojo persekiojimo veiksmai vyko provincijoje, todėl ieškovui teko patirti nuolatines apkalbas, kitų asmenų kišimąsi į jo asmeninį gyvenimą. Tokia padėtis truko nepateisinamai ilgai (5 metus) dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo bei per ilgo bylos nagrinėjimo teisme. Ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tokiu būdu buvo nepagrįstai suvaržyta ieškovo teisė laisvai judėti savo nuožiūra. Ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš užimamų pareigų, jis prarado vienintelį pajamų šaltinį, kas sukėlė abejones dėl galimybės išgyventi pačiam ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės neigiamai paveikė ieškovo emocinę savijautą, atsirado kraujospūdžio pakitimai, psichinės sveikatos pokyčiai (nerimas, liūdesys, netikrumo jausmas), kurie yra jaučiami iki šiol.

Atsiliepimas

6. Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad teismo proceso trukmės pagrįstumas yra vertinamas pagal bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą. Bylos sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis aplinkybėmis, su inkriminuojama veika (epizodų skaičius, įtariamųjų skaičius ir kt.), tyrimo aplinkybėmis (daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų, be kita ko, apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir kt.) bylų tarpusavio ryšiu, jų sujungimu, kaltinamųjų (įtariamųjų) veiksmais (slapstymasis, parodymų keitimas ir kt.). Bylos dėl ekonominio, finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, t. y. tokių nusikalstamų veikų, kurios buvo inkriminuojamos ieškovui, teismų praktikoje paprastai laikomos sudėtingomis. Skirta buhalterinė ekspertizė negali būti vertinama kaip nepagrįstas proceso delsimas, kadangi nepriklausomai nuo proceso stadijos, kurioje ekspertizė buvo paskirta, įtakos bendrai proceso trukmei tai neturi. Vien faktas, kad ieškovas nebuvo nuteistas pagal jam inkriminuojamus kaltinimus savaime nereiškia, kad yra atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai.

7. Teisingumo ministerijos nuomone ieškovas neįrodė, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl proceso trukmės. Ieškovo teiginiai apie jo patirtą neturtinę žalą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso, taikytini specifiniai kriterijai, be kita ko, baudžiamojo proceso delsimo trukmė, pareikšto kaltinimo sunkumas, delsimo įtaka asmens teisėms ir pareigoms, taip pat atsižvelgiama į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja suformuotai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

8. Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad šie veiksmai BPK nustatytais pagrindais užsibaigė ne asmens nubaudimu baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti, jei jie atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras, laikantis detalizuotos tvarkos. Nagrinėjamu atveju vertinant neva per ilgą baudžiamojo proceso trukmę, būtina analizuoti baudžiamojo proceso veiksmų chronologiją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteisė ieškovui D. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 3 700 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 700 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

10. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iš esmės neginčija ikiteisminio tyrimo eigoje ar teisminio nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumo. Ieškovas nurodo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas, jo vertinimu, užsitęsė nepagrįstai ilgai, dėl to, jo nuomone, buvo pažeisti BK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, Konstitucijos 118 straipsnio, BPK 168 straipsnio 1 dalies, 212 straipsnio 1 ir 2 punktai, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 218 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys, 219 straipsnio reikalavimai, o jis pats buvo kaltinamas nepagrįstai. Ieškovo vertinimu, jam inkriminuotų veikų tyrimas ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti atliktas daug greičiau, jei būtų imtasi operatyvių tyrimo veiksmų ir pan. Teismas pažymėjo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 str.).

11. Išanalizavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų organizuotų ir atliktų procesinių veiksmų seką (ieškovas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo apklaustas 2012 m. liepos 9 d., o 2012 m. lapkričio 30 d. ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta FNTT specialisto išvada, įtarimai ieškovui pareikšti 2014 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminis tyrimas baigtas 2014 m. spalio 30 d., kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. gruodžio 12 d.), teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo proceso trukmės negalima vertinti kaip nepagrįstai ar nepateisinamai užsitęsusios.

12. Teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminą teisme sąlygojo perduotos baudžiamosios bylos tinkamas (ne)paruošimas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad byloje teismas buvo paskyręs net dvi buhalterines ekspertizes ir jų skyrimą sąlygojo paties ieškovo teismui pateikta specialisto išvada. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis FNTT specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta ne per vieną posėdį, vienok, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo imtasi papildomų priemonių užtikrinti tiek liudytojų apklausą, tiek prokurorą įpareigojus atlikti papildomus veiksmus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo eiga nesąlygoja išvados, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme apskritai užsitęsė. Teismo atlikti veiksmai sąlygoja išvadą, kad teismai ėmėsi priemonių tinkamai išsiaiškinti asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir asmens atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad jo baudžiamasis persekiojimas vyko beveik 5 metus, nes įtarimai asmeniui buvo pareikšti 2014 m. rugsėjo 19 d., byla teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota 2014 m. gruodžio 12 d., o išteisinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. gruodžio 12 d.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas buvo UAB „Baltria“ administracijos vadovu, kuriam tiek civilinio kodekso nuostatomis, tiek akcinių bendrovių įstatymu yra keliami aukštesni supratimo, rūpestingumo, atidumo ir kompetencijos reikalavimai, o pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

14. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo neteisėtų veiksmų. Tačiau pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriame teismas konstatavo, kad ieškovas išteisinamas pagal visas jam inkriminuotas veikas nesant inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Nurodytos teismo išvados bei prokuratūros pozicija priimti sprendimą skųsti tik dalį išteisinamojo nuosprendžio, taip pat prokuratūros sprendimas teisminio nagrinėjimo metu atsisakyti dalies kaltinimo, pagrįstai sąlygoja abejonę, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai galėtų būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, atitinkantys jiems keliamus kompetencijos reikalavimus, kas sąlygoja išvadą dėl pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos neįvykdymo vykdant tiesiogiai savo funkcijas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (BPK 2 straipsnis). Paties ieškovo tyčinių veiksmų, lėmusių baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismas taip pat nenustatė.

15. Teismas nurodė, kad ieškovas, pripažinus jį įtariamuoju, turėjo teisę naudotis advokato pagalba. Konstatavus, kad ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų, jo turėtos išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turi būti atlyginamos. Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, tinkamai pagrįstas 3 200 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai ir 500 Eur už UAB „Auditoriaus konsultacijos“ 2015 m. kovo 2 d. pateiktą specialisto išvadą baudžiamojoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Atsakovės atstovas Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti priteistos turtinės žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo išvada, kad prokuratūros pozicija skųsti tik dalį išteisinamojo nuosprendžio bei teisminio nagrinėjimo metu atsisakant dalies kaltinimo, sąlygoja abejonę, kad atlikti veiksmai buvo profesionalūs ir leidžia spręsti dėl pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymo, Teisingumo ministerija pažymėjo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, objektyviai negali būti žinomi bei aiškus visi nusikalstamos veikos požymiai, kurie turi būti norit asmenį pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstamos veikos požymiai gali būti nustatyti vėliau atliekant BPK XIV skyriuje nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nusikalstamos veikos požymiai gali paaiškėti ir po bylos perdavimo teismui. Priklausomai nuo nustatytų veikos požymių, ištirtų įrodymų, įtariamojo, kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimas proceso metu gali keistis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos objektyvius ir subjektyvius požymius, kurie yra nustatomi vienoje ar kitoje baudžiamojoje proceso stadijoje. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas arba dalies kaltinimo atsisakymas teisminio nagrinėjimo metu negali būti pripažinti kaip pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymas.

17.2. Teisingumo ministerija nesutinka ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovui turi būti atlygintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Pažymi, kad ieškovas neginčija ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumo. Be to, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo trukmės negalima vertinti kaip nepagrįstai ar nepateisinamai užsitęsusios. Todėl nesuprantamos teismo išvados, dėl kokių priežasčių ieškovui turi būti atlyginamos ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos, nes jos buvo patirtos dėl teisėtų pareigūnų procesinių veiksmų, kurių atlikimui buvo teisinis pagrindas (BPK 2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas turėtų nustatyti, kurie pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir tik tuomet spręsti dėl jų sukeltų padarinių. Priteisti ieškovui turtinės žalos atlyginimą už visą baudžiamąjį procesą pripažinus, kad dalis veiksmų buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai, yra neteisinga ir nelogiška.

17.3. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje ieškovas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes atlikti veiksmai nesudarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, t. y., esant materialai sudėčiai negalima buvo nuteisti ieškovo be padarinių. Tačiau tokios išvados suponuoja, kad egzistavo dalis nusikalstamos veikos sudėties dalis objektyvių požymių, kurie leido pradėti, tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, pateikti jam įtarimus, o vėliau ir kaltinimus. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo patirta žala, nevertino, tarp kurių veiksmų yra priežastinis ryšys, kuris sąlygojo žalos atsiradimą.

Šalies argumentai

18. Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteista 3 700 Eur turtinei žalai atlyginti, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos, kurią sudaro ieškovo patirtos proceso išlaidos baudžiamajame procese atlyginimo priteisimo, sprendžiama pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, o ne pagal CPK 93 straipsnio, įtvirtinančio pagrindinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą „pralaimėjęs moka“ analogiją. Kitaip tariant, jei asmuo baudžiamajame procese yra visiškai išteisinamas, tai nereiškia, kad vien dėl to jis turi teisę į visišką baudžiamajame procese savo patirtų proceso išlaidų atlyginimą iš valstybės, kadangi šis klausimas yra sprendžiamas pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant valstybės atsakomybės už ieškovo patirtą turtinę žalą klausimą, be sąlygų, įtvirtintų CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, ne mažiau svarbus CK 6.282 straipsnyje įtvirtinto mišrios kaltės instituto normų tinkamas pritaikymas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtent ir taikė mišrios kaltės institutą, ir tuo pagrindu pagrįstai visiškai atmetė reikalavimą priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

18.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo apstu duomenų (2012 m. vasario 9 d. VšĮ „Socialinių projektų centras“ specialistų išvados, kuriose buvo nurodyta, kad ieškovui einant UAB „Baltria“ direktoriaus pareigas, laikotarpiais nuo 2007 iki 2010 metų UAB „Baltria“ buhalterinės apskaitos tvarkymas neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. b. t. 1,1. 34-68); 2016 m. vasario 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktas Nr. 11 2232 (15), kuriame išdėstyti ieškovo vadovavimo UAB „Baltrija“ laikotarpiu netinkamo piniginių lėšų pajamavimo, kasos operacijų taisyklių pažeidimų ir bendrovės patirtų nuostolių atvejai (b. b. t. 4.1. 224-237) ir kt.), kad ieškovui einant UAB „Baltria“ direktoriaus pareigas, šioje bendrovėje sistemingai buvo daromi buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai, dėl kurių iš dalies nebuvo įmanoma nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šias aplinkybes, kaip ieškovo didelį neatsargumą, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai, tačiau spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, jas ignoravo, taip padarydamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris lėmė skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai pareiškiant kaltinimą ieškovui ir skirtingą byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, nei tai padarė baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai, sąlygojo išimtinai bylos sudėtingumas ir byloje surinktų specialistų bei ekspertų išvadų sąlyginis prieštaringumas, todėl pripažinti atsakovo pareigūnus šiurkščiai pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą nėra pagrindo.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas su jais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

19.1. Atsiliepime nurodoma, kad priimti teismų sprendimai patvirtino tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisingai įvertino ieškovo veiksmus baudžiamosios atsakomybės kontekste. Kaltinamasis aktas surašytas nesant ieškovo veiksmuose nusikaltimų, kurių padarymu ieškovas buvo kaltintas, sudėčiai. BPK normos, reglamentuojančios duomenų (įrodymų) vertinimą, tikrinimą nebuvo tinkamai pritaikytos. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras privalėjo rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis, tačiau tai neatliko, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nurodė, jog pareigūnai neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos, tiesiogiai atliekant savo funkcijas baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas. Teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai negalėtų būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, atitinkantys jiems keliamus kompetencijos reikalavimus yra pagrįsta ir argumentuota.

19.2. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įvertino ieškovą išteisinusio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. priimto nuosprendžio išvadas. Būtent šiame nuosprendyje aiškiai, vienareikšmiškai, išsamiai ir argumentuotai konstatuota dėl ieškovo nepagrįsto kaltinimo baudžiamosiomis veikomis.

19.3. Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, teismas ieškovą išteisino, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalies sudėties požymių. Teismas nustatė tai, jog ieškovui nebuvo suteikta teisė ir sudaryta galimybė tinkamai perduoti jo žinioje buvusius dokumentus ir turtą, taip kaip numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad parodymai yra prieštaringi, o esant prieštaringiems parodymams ir nesant objektyvią situaciją fiksuoti galėjusio ir privalėjusio būti dokumento, nėra teisinio pagrindo teigti, kad kaltinamojo versija yra neteisinga. Nesant patikimų ir objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis D. G. neperdavė dokumentų, susijusių su automobilio BMW 785 pardavimu, bei pasisavino už tą automobilį gautus 2 000 litų, jų neįnešdamas į bedrovės kasą ar sąskaitą, jis išteisintas. Ieškovas nurodo tai, kad nekyla abejonės dėl to, kad nuosprendyje teismas aiškiai ir argumentuotai konstatavo tai, kad ieškovas išteisintas dėl to, kad nėra patikimų ir objektyvių įrodymų.

19.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai įstatymų numatytų priemonių ėmėsi ir jas įgyvendino nekompetentingai, neprofesionaliai, neįvertino to baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalies kontekste; kaltinimas ieškovo nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, neteisėtas. Todėl skundžiamo sprendimo išvada, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 2 straipsnį, yra pagrįsta, motyvuota ir nekelianti abejonių dėl to, jog teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ieškovo, kaltinto pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, išteisinimo aplinkybes. Duomenų, jog nusikalstamos veikos BK 183 straipsnio 1 dalies požymiai paaiškėjo po bylos perdavimo teismui, nėra. Dėstomos ieškovo aplinkybės patvirtina, jog teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atlyginti ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas, yra pagrįstas, nes jos buvo patirtos tiesiogiai dėl ikiteisminių tyrimo pareigūnų kompetencijos, profesionalumo stokos, bendrosios rūpestingumo pareigos nevykdymo ikiteisminio tyrimo procese.

19.5. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras atsisakė nuo kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodęs, kad manantis, jog nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis šią jam inkriminuojamą veiką padarė. Teismas konstatavo tai, kad ieškovui kaltinamajam D. G. inkriminuota nusavinta pinigų suma 115 000 Lt nebuvo nusavinta, o panaudota bendrovėje. Ieškovas nurodo tai, kad nekyla abejonės dėl to, kad nuosprendyje teismas aiškiai ir argumentuotai konstatavo tai, kad ieškovas išteisintas dėl to, kad 115 000 Lt nebuvo nusavinta, o panaudota bendrovėje, kad pinigai kaltinamajam, kaip atskaitingam asmeniui buvo perduoti bendrovės išlaidų padengimui, pinigų gavimas buvo apskaitytas kituose buhalteriniuose dokumentuose, o be to, kad pats prokuroras atsisakė nuo šio kaltinimo, nurodęs, manantis, jog nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis šią jam inkriminuojamą veiką padarė. Šios aplinkybės nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 2 straipsnio nuostatas.

19.6. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas taip pat išteisino ieškovą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bei konstatavo, kad tokia veika gali būti padaryta tik veikiant tiesiogine tyčia, o nenustačius tikslesnių automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybių, teismas neturi galimybės nustatyti kaltinamojo D. G. tyčios nusikalsti, kaltės formos, o jų nenustačius, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad jam inkriminuojamą ar nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tyčia, turėdamas tyčią suklastoti dokumentus. Tokiais pačiais argumentais ieškovas išteisintas ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų.

Atsiliepimas

19.7. Apeliacine tvarka buvo skundžiama nuosprendžio dalis dėl ieškovo išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio dalis, kuria ieškovas buvo išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, neskundžiama. Tai, kad prokuroras apeliacine tvarka neskundė likusios nuosprendžio dalies, aišku, kad su pirmos instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu ieškovas išteisintas, visiškai sutiko. Tuo sukurdamas neginčijamą išvadą, jog ieškovas buvo kaltintas nepagrįstai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai pritaikė įstatymą.

19.8. Prokuroras atsisakė kaltinimo dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos, kadangi nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis šią jam inkriminuojamą veiką padarė. Pabrėžtina tai, kad jokios naujos aplinkybės nuo bylos perdavimo teismui iki bylos nagrinėjimo teisme momento, nepaaiškėjo. Prokuroro atsisakymas nuo kaltinimo, patvirtino tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įstatymų numatytų priemonių ėmėsi ir jas įgyvendino nekompetentingai ir tai pripažino ne tik abu teismai, bet ir pats prokuroras, nurodęs, kad nėra surinkta įrodymų.

Šalies argumentai

19.9. Ieškovas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog dalis objektyvių požymių leido pradėti, tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, pateikti jam įtarimus, o vėliau ir kaltinimus, kadangi tai prieštarauja teisingumo, protingumo principui. Nenustačius BK 223 straipsnyje numatytų pasekmių, nėra pagrindo D. G. veiksmus vertinti kaip nusikalstamą veiką. Prokuroras nenurodė, kuo konkrečiai jo nurodomas kontrolės neužtikrinimas sukėlė BK 223 straipsnyje 1 dalyje nurodytas pasekmes. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte konstatuota tai, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis šia nuostata ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, akivaizdu tai, kad ieškovo baudžiamasis procesas, t. y. ikiteisminis tyrimas ne tik pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal visus BK straipsnius turėjo būti nepradėtas, o pradėtas nutrauktas, nes nepadarytos veikos, atitinkančios baudžiamojo įstatymo nusikaltimo sudėčių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl baudžiamojo proceso negalimumo.

19.10. Ieškovas, vertindamas apeliantės poziciją, jog kaltinant asmenį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nereikalingi padariniai, nurodo, jog tai prieštarauja BPK 219 straipsniui. Vadovaujantis šia norma kaltinamajame akte turi būti pateikiamas nusikalstamos veikos aprašymas. Pabrėžtina tai, kad ieškovo baudžiamajame procese ši norma surašant kaltinamąjį aktą, buvo pažeista, taip pat buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui patvirtinimo“ Nr. I-136, patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 3, 4, 5, 6, 10 punktai.

19.11. Prokuroras neatsisakė kaltinimo arba nepakeitė kaltinimo apimties, vengdamas pripažinti savo neprofesionalumą, nepagrįstai ir neteisėtai pateikiant kaltinimą ieškovui, kaltinant ieškovą padarius baudžiamąsias veikas, kurių sudėčių ieškovo veiksmuose nenustatyta. Tai tiesiogiai patvirtino aplinkybę, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant bendrosios rūpestingumo pareigos reikalavimus.

19.12. Ieškovas pabrėžia, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, pažeidė CK 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimus, spręsdamas dėl turinės žalos priteisimo, be to apeliantės pozicija iš esmės prieštarauja teisminei praktikai analogiškose bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

22. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebekeliamas klausimas dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą atmetė, tačiau ieškovas apeliacinio skundo dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepateikė, todėl teisėjų kolegija, tikrindama pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, toliau vertina tik Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos faktinius bei teisinius argumentus dėl valstybės pareigos atlyginti ieškovui turtinę žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis).

23. Byloje nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00530-12 buvo pradėtas 2012 m. balandžio 27 d. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnį. 2012 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutarta apklausti liudytoju D. G. apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (b. b. t. 2, b. l. 4-5). 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00530-12 buvo sustabdytas (b. b. t. 1, b. l. 121). 2013 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus (b. b. t. 1, b. l. 1, 2-8, 103-104, 118). FNTT specialisto išvada byloje pateikta 2012 m. lapkričio 30 d. (b. b. t. 2, b. l. 113). Įtarimai ieškovui pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 223 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pareikšti 2014 m. rugsėjo 19 d. (b. b. t. 4, b. l. 32-35). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2014 m. spalio 30 d. (b. b. t. 4, b. l. 48). 2014 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas (b. b. t. 4, b. l. 61-79). Byla Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. patvarkymu buvo perduota nagrinėti paskirtam teisėjui (b. b. t. 4, b. l. 82).

24. Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti 2015 m. vasario 18 teisiamajame posėdyje (b. b. t. 4, b. l. 83-85). Bylos nagrinėjimas pradėtas 2015 m. kovo 18 d. teisiamajame posėdyje, nes 2015 m. vasario 18 d. teisiamais posėdis atidėtas dėl gynėjo užimtumo kitoje byloje, ir buvo tęsiamas gegužės 4 d., kai teismui ieškovo gynėjo buvo pateikta specialisto A. K. išvada (b. b. t. 4, b. l. 129-135, 144).

25. 2015 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje teismas nurodė, kad svarstytinas klausimas dėl buhalterinės ekspertizės ar papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrimo baudžiamojoje byloje, 2015 m. rugsėjo 3 d. teisiamajame posėdyje įpareigojo prokurorą imtis organizacinių priemonių išimti dokumentus, išsiaiškinti aplinkybes, kodėl jie nebuvo pateikti laiku ir t. t., o 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo buhalterinė ekspertizė (b. b. t. 4, b. l. 217-221). Ekspertizė parengta 2016 m. vasario 12 d. (b. b. t. 4, b. l. 224). 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje paskirta papildoma buhalterinė ekspertizė, atlikta 2016 m. rugpjūčio 26 d. (t. 5, b. l. 12-15, 25).

26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-211/2016 teisminio proceso Nr. 10-9-00084-12) ieškovas buvo išteisintas pagal visas jam inkriminuotas veikas (b. b. t. 5, b. l. 82-87). Teismas nuosprendyje dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pasisakė, kad D. G. dėl šių veikų padarymo yra išteisinamas nesant nusikalstamų veikų sudėties požymių. D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nenustačius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo kaltinamojo D. G. veiksmus vertinti kaip nusikalstamą veiką.

27. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-240-197/2017) Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio atmetė ir paliko išteisinamąjį nuosprendį (b. b. t. 5, b. l. 177-188).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad prokuroras apeliaciniu skundu kaltinimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį prašė pakeisti kitu ir tokiu būdu susiaurino laikotarpį, per kurį D. G. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, bei išplėtė kaltinimo apimtį, vienok, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nenustačius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių nėra pagrindo D. G. veiksmus vertinti kaip nusikalstamą veiką ir sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nurodyta, kad už kaltinimo pakeitime nurodomus veiksmus nurodytu laikotarpiu buvo atsakingi konkretūs asmenys, kurie buvo apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindu ir tvarka, tačiau vėliau jiems įtarimai nebuvo pareikšti, dėl to prokuroro prašymas keisti kaltinimą D. G. jam inkriminuojant veiksmus, už kurių atlikimą atsakingi kiti asmenys ir kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pats prokuroras iš esmės pripažino nekaltais, nereikšdamas jiems įtarimų, yra nelogiškas (nutarties 12.9, 12.10 papunkčiai). Dėl kitų veikų, kurios buvo inkriminuotos D. G. ir dėl kurių asmuo išteisintas, prokuroras pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio neskundė.

29. Apeliaciniuose skunduose iš esmės pateikiami tokie nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai – pirmosios instancijos teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės vykdant baudžiamąjį procesą, o vien tai, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, dar neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą turėtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo priteistos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“, o ne vertinant pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles.

30. CK 6.272 reglamentuotas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

31. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

32. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais.

33. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese.

34. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

35. Šiuo atveju pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra kildinamas iš to, kad baudžiamosios bylos medžiaga nagrinėjimui teisme buvo netinkamai paruošta, šios aplinkybės nulėmė pakankamai ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę - 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo pareikštas įtarimas, o galutinė nutartis Lietuvos apeliaciniame teisme buvo priimta 2017 m. birželio 22 d., nors baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties. Be to, asmens atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis leidžia teigti ir tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nesurinkus pakankamai pagrįstų duomenų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurie nebuvo patvirtinti nei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

36. BPK 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokurorą įpareigoja imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas, įrodymų netinkamas fiksavimas, įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita. Kaip matyti, kaltinamasis aktas teismui buvo perduotas dėl vieno asmens-ieškovo, kuriam pareikšti kaltinimai dėl ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajame akte, kuriuo apibendrinta visa ikiteisminio tyrimo informacija, nurodyta, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės įtariamojo ir dešimties liudytojų parodymais, 2012 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-1/147 dėl UAB „Baltria“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, dokumentų tyrimu ir jo pagrindu priimta 2014 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. 11-305(14). Perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo prašyta teisme apklausti 6 asmenis. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro šiek tiek daugiau, nei trys tomai, taigi tokia apimtis, įrodymai, kuriais buvo remiamasi baigiant ikiteisminį tyrimą, nelaikytini dideliu kiekiu, kas galėtų būti nulėmę nekokybišką bylos paruošimą nagrinėti teisme.

37. Išdėstytos aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas laikantis BPK 2 straipsnio reikalavimų, o taip pat, jog pareigūnai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas buvo paskyręs dvi buhalterines ekspertizes ir jų skyrimą nulėmė būtent ieškovo teismui pateikta specialisto išvada, parengta 2015 m. kovo 2 d., o ne baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų iniciatyva ar aktyvūs veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis FNTT specialisto išvada; jokių papildomų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. Pažymėtina, kad iš 2015 m. birželio 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nustatyti prieštaravimai tarp A. K. pateiktos išvados bei J. G. teiktos išvados, taigi, prokuroro prašymu, nutarta svarstyti klausimą dėl buhalterinės ekspertizės ar papildomos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrimo. 2015 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teismas nutarė prieš sprendžiant klausimą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo išsiaiškinti, kokiu būdu dokumentai atsirado bei įpareigoti prokurorą imtis organizacinių priemonių, išimti dokumentus su poėmiu ir apyrašais, išsiaiškinti aplinkybes, kodėl jie nebuvo pateikti laiku, apklausti asmenis, kurie yra susiję su šių dokumentų atsiradimu byloje. Teismas taip pat nurodė, kad dokumentų atsiradimas kelia abejones dėl jų atsiradimo teisėtumo, todėl jų aplinkybes reikia pagrįsti ir nurodyti, kodėl jie nebuvo pateikti specialistui J. G.. Teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskyrė buhalterinę ekspertizę. 2016 m. balandžio 1 d. teismas prokuroro ir civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje prašymu paskyrė papildomą buhalterinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar kaltinamasis, disponavęs bendrovės pinigais, juos panaudojo bendrovės naudai, ar juos pasisavino, kadangi, atliekant ekspertizę, teismo užduotis dėl piniginių lėšų panaudojimo nebuvo tinkamai suprasta ir ištirta.

38. Teismas daro išvadą, kad teismo nustatytų prieštaravimų galėjo nebūti, jeigu ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai būtų įvykdę BPK 2 straipsnyje įtvirtintas pareigas bei būtų laikęsi teismų praktikoje suformuluotų pareigūnų atidumo ir rūpestingumo kriterijų, tą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas nenustačius nusikalstamų veikų sudėties požymių, o dėl vienos inkriminuotos veikos-nenustačius padarinių. Būtent toks išteisinimo pagrindas sudaro prielaidas teigti, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą nebuvo imtasi visų reikiamų veiksmų, kaip tą nustato BPK 2 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo bei atkreipė dėmesį, kad prokuroras skundė tik dalį išteisinamojo nuosprendžio, teisminio nagrinėjimo metu atsisakė dalies kaltinimo, ir dėl to galima daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai negalėtų būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, atitinkantys jiems keliamus kompetencijos reikalavimus, kas sąlygoja išvadą dėl pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos neįvykdymo vykdant tiesiogiai savo funkcijas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad baudžiamąjį procesą vykdantys subjektai elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir operatyviai, o toks elgesys vertintinas kaip neteisėti veiksmai žalos atlyginimo kontekste. Apeliantai neginčija kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos – sąlygų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovui pagrįstai priteisė žalos atlyginimą.

40. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nesutinkama dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos, kurią sudaro ieškovo patirtos proceso išlaidos baudžiamajame procese atlyginimo priteisimo, turi būti sprendžiama pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, o ne pagal CPK 93 straipsnį, įtvirtinantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apelianto teigimu, jei asmuo baudžiamajame procese yra išteisinamas, tai nereiškia, kad vien dėl to jis turi teisę į baudžiamajame procese savo patirtų proceso išlaidų atlyginimą iš valstybės, kadangi šis klausimas yra sprendžiamas pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles.

41. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu ieškovo patirtos išlaidos už gynėjo pagalbą negali būti turtinė žala CK 6.272 straipsnio prasme, nes tai yra baudžiamojo proceso teisės normų reglamentavimo sritis, be to, nurodytos išlaidos nesusijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuojant procesą.

43. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

44. Sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

45. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį.

46. Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

47. Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo prašomų priteisti kaip žalos atlyginimą išlaidų dydį nurodytais aspektais ir konstatavo, kad prašomos priteisti sumos yra realios, pagrįstos įrodymais. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala, kurią sudaro 3 200 Eur užmokestis gynėjui, 500 Eur UAB „Auditoriaus konsultacijos“ už atliktą buhalterinę ekspertizę, laikytina visiškai adekvačia suma vykusio baudžiamojo proceso ilgiui bei intensyvumui (buvo teikta daug prašymų, dalyvauta aktyviai, vyko pakankamai daug posėdžių, atliktos ekspertizės bei ekspertų, kitų asmenų apklausos).

48. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, priimtas sprendimas teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti apeliantų (atsakovo Lietuvos valstybės atstovų) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudarė atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas (890 Eur). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (į. k. 188604955) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (į. k. 288603320) ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 890 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laima RibokaitėMargarita StambrauskaitėTomas Venckus