Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus ,,Everwelle OÜ” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Burundis“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A Justice“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A Justice“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskirti – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d.

2. Nemokumo administratorė, įvertinusi kreditorių pateiktus prašymus bei juos pagrindžiančius dokumentus, pateikė teismui prašymą patvirtinti finansinių reikalavimų sąrašą. Taip pat, prašė atidėti klausimą dėl kreditoriaus ,,Everwelle OÜ“ 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsižvelgiant į tai, kad vyksta savarankiškas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria nutarė patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus bankrutuojančios UAB „A Justice“ bankroto byloje. Klausimą dėl kreditoriaus ,,Everwelle OÜ“ 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, atidėjo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kreditorius ,,Everwelle OÜ“ (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė klausimą dėl kreditoriaus 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atidėti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus reikalavimą patvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Apelianto nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta negavus argumentuotos nemokumo administratorės nuomonės dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Be to, teismas atidėjo klausimo dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimą, nors Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 2 dalyje tokia galimybė nėra numatyta.

4.2. Nors apeliantas 2023 m. liepos 19 d. pateikė nemokumo administratoriui reikalavimą, kurį sudaro 1 105 386,41 Eur dydžio skola už parduotas prekes (aliejų) ir 463 352,66 Eur dydžio žalos atlyginimą už perduoto aliejaus krovinio neišsaugojimą, teismas skundžiama nutarties dalimi atidėjo viso finansinio reikalavimo tvirtinimą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023 ieškinys yra pateiktas tik dėl 1 105 386,41 Eur dydžio skolos, o klausimas dėl 463 352,66 Eur dydžio žalos atlyginimo toje byloje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl 463 352,66 Eur dydžio žalos atlyginimo yra laikytinas nauju kreditoriaus reikalavimu, kurį teismas privalėjo išnagrinėti ir jį patvirtinti arba atsisakyti tvirtinti, o ne atidėti jo nagrinėjimą neapibrėžtam laiko tarpui.

4.3. Klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo turi esminę reikšmę, kadangi tuo atveju jei reikalavimas būtų patvirtintas bent iš dalies (463 352,66 Eur sumai), kreditorius galėtų dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuriuose turėtų daugiausia balsų ir tokiu būdu galėtų dalyvauti sprendžiant svarbiausius bankrutuojančios UAB „A Justice“ bankroto proceso klausimus. Kol nėra patvirtintas reikalavimas, tol kreditoriaus galimybės dalyvauti bendrovės bankroto procese yra ribotos ir taip iš esmės yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

5. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Kreditorius Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje Nr. e2-1570-803/2023 pateikė ieškinį dėl skolos už prekes ir delspinigių priteisimo. Byloje Nr. e2-1570-803/2023 kilęs ginčas dėl prekių perdavimo bankrutuojančiai UAB „A Justice“ fakto. Atsakovė nesutinka su reikalavimu sumokėti už prekes.

5.2. Bankroto byloje taip pat pareikštas reikalavimas dėl bankrutuojančiai UAB „A Justice“ neva perduotų prekių saugojimo fakto, tačiau kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą ir finansinio reikalavimo motyvą, kad kreditorius davė nurodymą bankrutuojančiai UAB „A Justice“ priimti prekes pagal pateiktas muitinės deklaracijas.

5.3. Kreditoriaus reikalavimas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos tesimo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, negali būti tenkinamas, kadangi kreditorius nepateikė reikalavimą patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimo faktą. Kreditoriaus pateiktų įrodymų forma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytų reikalavimų, nes yra surašyti ne lietuvių kalba.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria nutarta klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atidėti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas priimtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo iš bankrutuojančios UAB ,,A Justice“.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos (LITEKO), tiek iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima į bylą kreditoriaus 2022 m. gruodžio 6 d. ieškinio, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turi būti panaikinta, kadangi teismas nepagrįstai nutarė atidėti kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apelianto finansinį reikalavimą sudaro 1 105 386,41 Eur dydžio skola už parduotas prekes (aliejų) ir 463 352,66 Eur dydžio žalos atlyginimas už perduoto aliejaus krovinio neišsaugojimą, t. y. atidėjo viso finansinio reikalavimo tvirtinimą nors civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023 ieškinys pateiktas tik dėl 1 105 386,41 Eur dydžio skolos.

12. Juridinių asmenų nemokumo procese vadovaujamasi JANĮ 3 straipsnyje nurodytais principais. Efektyvumo principas, nustatytas šio straipsnio 1 punkte, nurodo, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Tai leidžia daryti išvadą, kad vienas iš bankroto proceso tikslų yra patenkinti kuo daugiau skolininko kreditorių finansinių reikalavimų per pagrįstai trumpiausią laiką, todėl nemokumo procese, visų pirma yra ginamas būtent kreditoriaus interesas gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.

13. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas iš bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

14. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, kreditoriai reikalavimus nemokumo procese reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, pateikęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo netvirtinti.

15. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

16. Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020; 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-802-407/2023).

17. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė UAB ,,A Justice“ bankroto byloje pateikė prašymą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1570-803/2023, kurioje ieškovė ,,Everwelle OÜ“ yra pareiškusi reikalavimus bankrutuojančiai UAB ,,A Justice“. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023 ,,Everwelle OÜ“ pareikštas reikalavimas sutampa su bankroto byloje pateiktu finansiniu reikalavimu ir prašė teismo atidėti klausimo dėl ,,Everwelle OÜ“ finansinio reikalavimo tvirtinimo svarstymą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino ir nutarė klausimą dėl kreditoriaus ,,Everwelle OÜ“ 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atidėti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1570-803/2023 pagal ieškovės ,,Everwelle OÜ“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai UAB ,,A Justice” dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 1 105 386,14 Eur skolą, 114 384,14 Eur delspinigių, 9,25 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo paliko iš esmės nepakeistą preliminarų sprendimą, tačiau pastarasis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi nėra suėjęs jo apskundimo terminas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Minėta (žr. šios nutarties 14–16 punktus), esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuriam nemokumo administratorius ir teikia savo argumentuotą poziciją dėl pareikštų kreditorių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), jis yra pagrįstas, pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, nevertindamas kreditoriaus 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, atidėjo jo svarstymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023, nenurodydamas tokio atlikto procesinio veiksmo pagrindimo.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ nenustato savarankiško pagrindo atidėti kreditorių reikalavimų tvirtinimą iki bus išnagrinėtas ginčas kitoje byloje. CPK 162² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Tačiau aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinis instancijos teismas galėtų spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti teismo posėdžio atidėjimo institutą ir atidėti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą (CPK 162² straipsnis), nenustatyta. Pažymėtina tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimas – tai kitos iš anksto žinomos teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama byla, datos paskyrimas dėl laikinų priežasčių, kurias pašalinti gali patys dalyvaujantys byloje asmenys ar teismas.

21. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, kad teismas sprendė bylos sustabdymo klausimą. Nors teismas atidėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo svarstymą neapibrėžtam terminui – iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, tačiau teismo nutartyje nėra nurodyta jokių argumentų, kurie leistų aptariamą situaciją vertinti kaip bylos sustabdymą (CPK 163, 164 straipsniai).

22. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo, nesilaikė JANĮ 42 straipsnio nuostatų, todėl skundžiama teismo nutarties dalis naikinama ir apelianto finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byloje nustatytas procesinės teisės pažeidimas, apeliacinės instancijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

23. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, o apelianto atskirasis skundas tenkinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, apeliantui ,,Everwelle OÜ“ grąžinamas jo sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria klausimas dėl kreditoriaus ,,Everwelle OÜ“ 1 699 981,24 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, atidėtas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1570-803/2023, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui ,,Everwelle OÜ“, juridinio asmens kodas 10349073, pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį.