Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo V. Č. ieškinys atsakovei T. Č., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad ieškovo tėvas V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise; 2) priteisti iš atsakovės T. Č. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruota jo tėvo V. Č. ir atsakovės T. Č. santuoka. Tėvo ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6903-22/2001. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas mirė. Po tėvo mirties Vilniaus rajono 5-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Mirusiojo vaikai, t.y. ieškovas bei tretieji asmenys A. Č. ir P. Č., kreipėsi į notarą su prašymais išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Be to, nors, ieškovo teigimu, jo tėvas V. Č. santuokos su atsakove T. Č. metu iš asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypą su sodo pastatu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė T. Č. pateikė notarei paveldėjimo byloje prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į šį turtą. Ieškovo teigimu, nors jo tėvas V. Č. žemės sklypą su sodo pastatu adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos su T. Č. nutraukimo, tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš tėvo asmeninių lėšų, gautų pardavus jam dovanotą turtą ir skirtas su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, kadangi nuo 1994 m. tėvas šeimyninių ryšių su sutuoktine nepalaikė, santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nebevedė. T. Č. pati kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo tėvas asmeninės nuosavybės teise santuokos metu 1995 m. liepos 29 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgijęs gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina teikiama 1995 m. liepos 29 d. dovanojimo sutartis. Dovanų gautą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), V. Č. 1995 m. rugpjūčio 28 d. pardavė už 10 644 litų, kuriuos 1995 m. spalio 31 d. investavo į ginčo nekilnojamojo turto pirkimą, t.y. į sodo pastatą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), taigi jie buvo įgyti už tėvo asmenines pinigines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, o tėvo sutuoktinė T. Č. neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo (nei darbu, nei lėšomis), sodo pastate niekuomet negyveno, juo nesinaudojo nei santuokos metu, nei po santuokos nutraukimo. Nekilnojamasis turtas buvo perkamas tėvo poreikiams į būstą tenkinti. Tėvas visada nekilnojamąjį turtą laikė savo asmenine nuosavybe, T. Č. nuo nekilnojamojo turto įgijimo jokių pretenzijų į turtą nereiškė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad turtas ir buvo registruotas tėvo vardu, santuokos su sutuoktine T. Č. nutraukimo metu Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2001 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6903-22/2001 šis turtas nebuvo dalinamas. V. Č. aiškiai išreiškė valią ginčo turtą įgyti asmenine nuosavybe, tam panaudojo asmenines lėšas, apie tai žinojo visi ieškovo artimieji giminaičiai – tėvo brolis, motina, vaikai, kaimynai. Nekilnojamąjį turtą jis iki savo mirties išlaikė vienas, nuo pat jo įgijimo save laikė vieninteliu šio turto savininku. Tėvo sutuoktinė T. Č. žinojo, kad tėvas turtą įsigijo už asmenines lėšas, tam neprieštaravo. Tėvui dar būnant gyvam turtas nebuvo naudojamas ir nebuvo ketinama jį naudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, šeima faktiškai kartu nebegyveno, atsakovė su vaikais gyveno atsakovės tėvams priklausiusiame name, ginčo turtu nesinaudojo, nesirūpino. Tėvas, iširus faktinei jo santuokai, nuo turto įsigijimo ginčo turte gyveno vienas, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius už turtą, sodininkų bendrijos nario mokestį, mokesčius už vandenį ir pan. Turtas registruotas vien V. Č. vardu. Atsakovė nesikreipė į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo daugiau kaip 20 metų, nereiškė pretenzijų dėl turto priklausymo tėvui, kas patvirtina aiškiai išreikštą sutuoktinių valią turtą įgyti vien ieškovo tėvo asmenine nuosavybe.

Dubliku ieškovas V. Č. ieškinį prašo tenkinti, priteisti iš atsakovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsiliepimo argumentu, neva, atsakovė su mirusiu jo tėvu V. Č. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki pat jų santuokos nutraukimo 2001 metais. T. Č. klaidina teismą – ji niekuomet nesirūpino tėvo turtu, neieškojo turto pirkimui, nederino pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, nemokėjo pinigų pardavėjams, nedalyvavo sutarties sudarymo metu, neregistravo sutarties VĮ Registrų centre, t.y. nuo pat ginčo turto įsigijimo juo nesinaudojo, jame negyveno, jai nėra žinomi nei žemės sklypo kaimynai, nei sodų bendrijos pirmininko buveinė ir pan. Atsakovė tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po to kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno savo motinos name (duomenys neskelbtini), ginčo turtu nesinaudojo, neprižiūrėjo, neremontavo. Po santuokos nutraukimo atsakovė neišreiškė valios naudotis turtu ir valdyti jį kaip savo, buvo pasyvi ir nesiekė turto įregistruoti savo vardu, realiai turtu nesinaudojo ir jo nevaldė. Tėvas vienas mokėjo sodo nario mokestį, komunalinius mokesčius, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, atsakovė visiškai neprisidėjo jokiais mokėjimais prie sodo namo išlaikymo – nei komunalinių paslaugų, nei nario mokesčio, nei namo remonto išlaidų. Atsakovė raktų nuo namo neturėjo ir iki šiol neturi, name nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Taigi, atsakovė namo priežiūrai neskyrė nei laiko, nei lėšų, nesiekė nuosavybės įteisinti savo vardu. Nors atsakovės ir tėvo santuoka buvo nutraukta daugiau nei prieš 21 metus, tačiau, kaip patvirtina pati atsakovė, ji visuomet žinojo, kad turtas registruotas vien mirusio tėvo vardu, tačiau, manydama, kad ginčo turtas priklauso jiems lygiomis dalimis, tuo pačiu apibūdindama tėvą kaip piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, leido jam vienam turtu disponuoti, daugiau nei 20 metų nieko dėl turto nedarė, nereiškė pretenzijų dėl turto padalijimo, nesiūlė turto parduoti, išnuomoti, atsidalinti ir pan., t.y. jokių veiksmų su ginčo turtu neatliko, kas patvirtina, jog ieškovė ir neketino pretenduoti į turtą, nes nemanė, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki tėvo mirties būtų rodžiusi kokį nors susirūpinimą dėl ginčo turto, pavyzdžiui, ar sumokėti mokesčiai, ar tvarkinga dokumentacija ir t.t. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad „<..>gautą atlyginimo dalį mirusysis visuomet atnešdavo ir atiduodavo atsakovei<..>, tačiau, net ir tikint tokia versija, akivaizdu, kad gaunamos lėšos nebuvo skiriamos asmeninio tėvo ginčo turto sąskaitoms apmokėti. Atsakovė net nebuvo deklaruota ginčo turte. Visas sąskaitas už turtą mokėjo vien mirusysis, tad toks visiškas atsakovės T. Č. pasyvumas turto atžvilgiu pagrindžia aplinkybę, kad visgi pati atsakovė turtą laikė mirusiojo asmenine nuosavybe, bet ne sutuoktinių ar šeimos turtu. Tėvo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2001 m. spalio 15 d. teismo sprendimu, tačiau šalys jau iki to laiko kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o teismo sprendimu net nebuvo sprendžiami nepilnamečių vaikų klausimai, kadangi šie jau buvo išspręsti ankstesniu teisminiu procesu. VĮ Registrų centre įrašo, kad sodas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Nors atsakovė T. Č. nurodo, neva, santuokos metu ji su mirusiu tėvu pagerino tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį dovanų gautą turtą (gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau nesikreipė į mirusį tėvą dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, neprieštaravo, kai tėvas nutarė šį turtą parduoti, nereiškė pretenzijų dėl pardavimo metu gautų lėšų ir jų investavimo į tėvo vardu registruojamą ginčo turtą, nesiekė turto įgyti kartu ir pan. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis ar darbu būtų prisidėjusi prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo, kad šis pagerinimas buvo esminis ir pan. Ginčo turto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

Tripliku atsakovė ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ne tik nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, bet ir nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą byloje perkelti atsakovei. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad mirusysis ginčo turto pirko išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui (asmeninėn nuosavybėn) ir tą padarė už savo asmenines lėšas. Tačiau šią prezumpciją paneigiančių rašytinių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, o turto pobūdis neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jis galėjo būti mirusiojo perkamas savo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija kaip tik buvus priešingai, t.y. kad turtas buvo pirktas santuokos metu už sutuoktinių bendras lėšas ir santuokos metu buvo naudojamas mirusiojo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai paneigia ieškovo teiginį, kad visą sumą, reikalingą ginčo turtui įsigyti, mirusysis gavo pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį kitą nekilnojamąjį turtą – namą (duomenys neskelbtini), kurį buvo gavęs dovanų iš brolio H. Č.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad lėšų gautų pardavus mirusiajam jo brolio H. Č. dovanotą turtą (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nepakako ginčo turto įsigijimui. Vertinant mirusiojo dovanų iš brolio gauto turto teisinį statusą, svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šis turtas mirusiojo ir atsakovės santuokos metu buvo iš esmės pagerintas (dovanojimo momentu šio turto baigtumas siekė vos 66 proc., o jo pardavimo momentu – jau 89 proc.), todėl akivaizdu, kad jis negalėjo būti laikomas asmenine mirusiojo nuosavybe, o iš jo pardavimo gautos lėšos taip pat laikytinos bendra mirusiojo ir atsakovės šeimos nuosavybe. Santuokos metu turto baigtumas buvo padidintas kone ketvirtadaliu, tai pagrindžia atsakovės teiginį apie tai, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu. Įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo turtas buvo pagerintas išimtinai mirusiojo V. Č. darbu ar iš jo asmeninių lėšų, byloje nepateikta. Kaip ir nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad sutuoktiniai būtų nuo 1995 m. gyvenę skyrium ir turėję visiškai atskirtus šeimos finansus. Argumentas, kad, esą ginčo turtas VĮ Registrų centre buvo registruotas tik mirusiojo V. Č. vardu, yra teisiškai nereikšmingas. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo nurodomais teiginiais, kad esą mirusysis ir atsakovė likus keliolikai metų iki santuokos nutraukimo gyveno atskirai. Ieškovas, teigdamas, kad esą atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno savo motinos name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir niekada nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo turte, nutyli tą aplinkybę, kad ir pats mirusysis V. Č. iki pat santuokos nutraukimo gyveno ne ginčo turte, o kartu su atsakove ir judviejų nepilnamečiais vaikais minėtame ieškovės tėvų name. Dėl šios priežasties nei mirusysis V. Č., nei atsakovė savo gyvenamosios vietos ginčo turte nebuvo deklaravę, nes jį laikė tik šeimos poilsio, savaitgalių praleidimo vieta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad mirusysis V. Č. ir atsakovė gyveno kartu kaip šeima iki pat 2001 metų, patvirtino ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti mirusiojo ir atsakovės sūnūs. Nepagrįstais ir neįrodytais laikytini ir ieškovo teiginiai apie tai, kad esą mirusysis V. Č. ginčo turtą naudojo išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovė niekuomet nesirūpino mirusiojo turtu, neieškojo turto pirkimui, nederino pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nemokėjo pinigų pardavėjams, nedalyvavo sutarties sudarymo metu, neregistravo sutarties VĮ „Registrų centras“, nuo pat ginčo turto įsigijimo juo nesinaudojo, jame negyveno, jai esą nėra žinomi nei žemės sklypo kaimynai, nei sodų bendrijos pirmininko buveinė ir pan. Be to, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, kad periodu nuo 1995 m. iki 2001 m. vienintelis mirusysis rūpinosi ginčo turto ir / ar išimtinai iš savo asmeninių lėšų dengė visas su šio turto išlaikymu susijusias išlaidas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas V. Č. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad namą (duomenys neskelbtini) gatvėje jo tėvas pradėjo statytis dar būdamas santuokoje su jo motina, tačiau, pablogėjus santykiams šeimoje, jis su mama persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas močiutę, tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, pamena, kad rudenį (duomenys neskelbtini) jau pradėjo eiti į nulinę klasę. Tuo metu namui (duomenys neskelbtini) gatvėje jau buvo pamatai padėti. Žemė (duomenys neskelbtini) gatvėje iki 1991 m. oficialiai priklausė jo dėdei, nors neoficialiai tai buvo jo tėvo turtas. 1991 m. tėvo brolis turtą padovanojo jo tėvui. Po namo dovanojimo dar buvo atlikta namo vidaus apdaila. Vėliau namas (duomenys neskelbtini) parduotas ir pirktas ginčo turtas. Sodo (duomenys neskelbtini) įsigijimui tėvas turėjo pinigų už parduotą namą, taip pat padėjo močiutė, tėvas turėjo santaupų (visa laiką dirbo, turėjo santaupų, likusių iš santuokos su jo mama, nes turėjo ūkį). Ieškovas pasakoja tą, ką sužinojo iš močiutės, dėdės. Kai skyrėsi ieškovo tėvai, jo žiniomis, mamai jokio turto neatiteko, tik tėvas jam mokėjo alimentus. Ieškovo tėvas ir atsakovė kartu gyventi nustojo 1994 – 1995 metais, kai atsakovė išvažiavo pas savo tėvus. (duomenys neskelbtini) namas parduotas, kad dalis neatitektų atsakovei, jam sunku būtų buvę išlaikyti. Prieš pusmetį iki (duomenys neskelbtini) namo pardavimo atsakovė išsikraustė pas savo tėvus. Tėvas dirbdavo, krovininėmis mašinomis prekes vežiodavo. Jis su tėvu bendraudavo 1-2 k. / mėn., pas močiutę važiuodavo ar kartu su tėvu važinėdavo. (duomenys neskelbtini) namas buvo kaip vieno asmens. Baigiamosiose kalbose ieškovas nurodė, kad tėvas norėjo sodą parduoti. Po tėvo mirties ieškovas namą prižiūri, šienauja žolę. Antstolis turtui buvo uždėjęs areštą, skolą sumokėjo ieškovas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė advokatė Evita Vėtė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, kad turtas įgytas už asmenines lėšas, t.y. iš gautų lėšų, pardavus asmenine nuosavybe įgytą turtą. Nuo 1994 m. su T. Č. V. Č. nebegyveno, ką patvirtino liudytojai P. Č. ir J. M.. Sodas įgytas už asmenines lėšas, iš brolio bei mamos gautas lėšas. V. Č. išreiškė valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, tą žinojo visi artimieji, turtas registruotas V. Č. vardu. Nekilnojamąjį turtą išlaikė vienas. Turtas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Sodo pastate V. Č. gyveno vienas, vienas mokėjo mokesčius, tai patvirtina įrodymai. T. Č. su vaikais gyveno atskirai. V. Č. turėjo asmeninių pinigų, tą patvirtino ir liudytoja V. D.. P. Č. patvirtino, kad skolino pinigų, taip pat tai, kad mama V. Č. davė pinigų. Liudytojas P. Č. patvirtino, kad V. Č., nusipirkęs namą, gyveno pas brolį P. Č., ten gyveno apie keturis metus iki santuokos nutraukimo. T. Č. nei santuokos metu, nei nutraukus santuoką sodu nesirūpino, nemokėjo mokesčių, net neturėjo raktų nuo namo, daugiau nei 20 metų buvo pasyvi turto atžvilgiu, nieko dėl jo nedarė, nereiškė pretenzijų, nesikreipė dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat niekur nedalyvavo įgyjant turtą, sudarant sutartį, registruojant turtą. SŠK 22 straipsnyje buvo nustatytas mažiau detalus turto, priklausiusio sutuoktiniams, reglamentavimas. Praktiškai turto įgijimo iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų pakanka konstatuoti, kad tai buvo asmeninis turtas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės T. Č. atstovė advokatė Renata Tatol nurodė, kad atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pareiga įrodyti, kad turtas nebuvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tenka ieškovui. Pardavus namą (duomenys neskelbtini) trūko daugiau nei pusės sumos sodo (duomenys neskelbtini) įsigijimui. P. Č. nurodė, kad skolino broliui, bet negalėjo pasakyti, kokiam konkrečiai tikslui. Galėjo būti, kad brolio pinigai skolinti namo (duomenys neskelbtini) statybai. V. Č. pajamos 1994 – 1995 metais nebuvo didelės. Jei skolinosi namo statyboms, neaišku, ką galėjo investuoti į sodą. Be to, namas (duomenys neskelbtini) taip pat buvo statomas V. Č. ir T. Č. būnant santuokoje, iš jų lėšų. Liudytojas P. Č. parodė, kad V. Č. į (duomenys neskelbtini) išvyko paskui žmoną, paneigia poziciją, kad V. Č. iki namo įsigijimo išsiskyrė su T. Č.. P. Č. parodė, kad 2000 m. brolis į (duomenys neskelbtini) atsikraustė, nuolat (duomenys neskelbtini) negyveno, nes namas nebuvo tam tinkamas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo A. Č. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad prisimena, jog tris klases baigė kaime. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas ir pirma įsigytas automobilis, po to sodas. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) braškes, žirnius sodindavo, buvo vandens kolonėlė, buvo likęs vaikų namelis sode. Jie persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę, į mokyklą jį vesdavo mama arba močiutė, tėvas dirbdavo pamaininį darbą. Sodas buvo patogioje gatvėje, iš senelių namų galėdavo dviračiais nuvažiuoti. Į jo tėvų santuokos pabaigą būdavo smurto, tėvas neduodavo pinigų, grįždavo vis rečiau, neblaivus. 2000 metais dažnėjo konfliktai. Po santuokos nutraukimo tėvas dar 1 – 2 k. / mėn. užsukdavo, bandė taisyti santykius. Vizitai į soda praretėjo, jo brolis dažniau važiuodavo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo P. Č. ieškinį prašė atmesti. Prisimena, kad tėvas turėjo Moskvičių, taip pat vairavo sunkvežimį, jį laikė (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvu važinėdavo, (duomenys neskelbtini) keitė šiferio stogą, važiavo skardos pirkti. Kartu su tėvu pas kaimynus vaikščiodavo, pameną R., kuriam trūko vieno rankos piršto, taip pat bendravo su kito kaimyno sūnumi, kuris mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki santuokos nutrūkimo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) nelabai sąlygų buvo. Su tėvu bendravo gal iki 2004 m., tėvas išmokė jį vairuoti.

Liudytoja apklausta J. M. parodė, kad sodą (duomenys neskelbtini) turi nuo 1984 m. ar nuo 1985 m. Kai nusipirko jie sodą, sveikindavosi tik V. Č., vienas jis daržus sodindavo, atsakovę matė gal du kartus, vieną kartą matė du berniukus (duomenys neskelbtini) metų. Jos sodas ribojasi su V. sodu, pirma yra V. sodas, po to liudytojos. Vienu metu nebuvo V. sode, jau seniai. Nieko nebuvo daroma sode. Vėliau jis darėsi, kaimynų prašė pagalbos darant pamatus, sukalant priestatą, tada vienas gyveno. Po to buvo sugyventinė su dviem mergaitėmis. Atsakydama į klausimus, liudytoja taip pat nurodė, kad matė vieną V. atsikraustant, labai nebendravo. Buvo priklausomas nuo alkoholio. Gerdavo su sugyventine, kuri buvo su dviem mergaitėmis. Nusipirko, po to apie metus nesirodė, tada atsikraustė su sugyventine. P. V. namuose nebuvo, tik koridoriuje, nematė, kas ten padaryta. Prieš V. įsigyjant sodą sklype buvo vaikų namelis, po to jį išardė. Kai pradėjo tvarkytis, tai ir išardė. Prieš V. dingimą T. gal du kartus matė. Atsakydama į atsakovės klausimus, liudytoja patvirtino, kad jos vyro vardas J., jos sūnus tarnavo armijoje, tačiau teigė atsakovei niekada apie tai nepasakojusi. Skardinį stogą klojo V., vaiko nematė. Neatrodė sodas kaip šeimos, matė, kas dirba, kas ne, tačiau ne visada buvo namuose, dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini), 4 dienas dirbdavo, 4 būdavo laisva. V. turėjo sunkvežimį. Liudytoja tuo metu gyveno sode, o savo netoliese esantį butą nuomojo giminėms. Vandens nebuvo, imdavo iš šaltinio. Atsakydama į P. Č. klausimą, patvirtino, kad augino vištas sode, pridūrė, kad ir paršus.

Liudytoja apklausta V. D. parodė, kad yra ieškovo mama, pirmoji V. Č. žmona. Su V. gyveno (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką gal (duomenys neskelbtini) m., gyveno (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Norėjo statyti namą (duomenys neskelbtini), turėti nuosavus namus, rinko pinigus, pinigai buvo padėti pas V. tėvus, viskas liko pas jį, o ji liko be nieko. Buvo surinkta apie 17 000 pinigų (valiutos neįvardino), tačiau taip visi pinigai ir dingo. V. tuos pinigus namui naudojo, dar pas ją atvykdavo sakė, kad trūksta, žadėjo kartu gyventi. Nebesirodė V. gal nuo 1985 m., su sūnumi bendravo iki sūnui (duomenys neskelbtini) metų suėjo. Vėliau liudytoja nežinojo nei kur V. yra, nei ką daro. Liudytoja išvažiavo su sūnumi, kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Turtą (duomenys neskelbtini) V., kiek žinoma jai, padovanojo brolis H., bet reikėjo viską statyti. Namas (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti, kai T. jau buvo V. gyvenime, gyveno (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai ji su V. Č. gyveno kaip šeima, V. dirbdavo ekspeditoriumi, neblogai uždirbdavo, gaudavo apie 200 rublių. Ji nedirbo. Dar jie laikė gyvulius, supirkinėjo veršiukus, augino, o rudenį pridavinėjo, po 3 – 4 priduodavo, už bulių apie 300 rublių mokėdavo. Santuokoje apie 6 metus pragyveno.

Liudytoju apklaustas P. Č. parodė, kad yra V. Č. brolis, su ieškovu, sūnėnu, bendrauja. T., jos sūnų matė gal kartą. Matė P., lankė tėvą, kai liudytojo sūnus buvo šeštoje klasėje. V. (duomenys neskelbtini) turėjo padovanotą nebaigtą statyti namą, vidurinysis brolis jam padovanojo, 1980 metų pradžia buvo. Liudytojas broliui padėjo šio namo statybose. 1985 – 1986 metais garažą statė, po to ūkinį pastatą. Pardavė tada tą namą, nepamena, kada. Žmona į (duomenys neskelbtini), jis paskui ją, nusipirko vasarnamį (duomenys neskelbtini). Ten liudytojas nedažnai būdavo, be brolio nieko ten nematė, vieną sūnų gal matė vasarą. V. gyveno kurį laiką (duomenys neskelbtini), bet neilgai, nežino pusę metų ar metus, neprisimena, nesiklostė santykiai su žmonos tėvais. Ilgai negyveno su ja. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini). Nepamena, kada, gal 2000 m. Jo sūnus, (duomenys neskelbtini) metų gimimo, jau lyg į mokyklą ėjo. Po to 4 metus gyveno pas liudytoją (duomenys neskelbtini). Dirbo vairuotoju – kroviku. Kai susipažino su neoficialia žmona persikėlė į (duomenys neskelbtini), su ja jau remontus darė, stogą remontavo, priestatą pastatė, jie daug metų ten gyveno. Vėliau ji į (duomenys neskelbtini), jis iš paskos, 2014 metais, po to nebegrįžo jis. Brolis pardavė namą (duomenys neskelbtini) ir iškart (duomenys neskelbtini) nusipirko, parodė liudytojui, ką nusipirko. Nežino labai apie (duomenys neskelbtini) įsigijimo pinigines aplinkybes, skolinosi iš mamos, mama davė. Liudytojas pamena, kad skolino broliui 1 500, po to 3 000, vieną kartą statybai (duomenys neskelbtini), antrą kartą nepamena kam. Vėliau tas skolas padovanojo, neprašė grąžinti.

Liudytoja apklausta A. P. parodė, kad yra atsakovės mama, prieš nieką nėra nusiteikusi priešiškai. Dukros šeima gyveno jos ir jos vyro namuose. Jie gyveno viršuje, o liudytoja apačioje. V. ilgai gyveno liudytojos namuose, vaikai buvo maži ir išaugo. Sodą (duomenys neskelbtini) prisimena. Vyras buvo išvežtas, po to jam siųsdavo eurų, nors nėra tikra dėl valiutos, tik pamena, kad gražūs pinigai, vėliau ir produktų. Ir tie pinigai sodui ėjo. Liudytoja uždarbiaudavo, kiemus tvarkydavo, šunis išvesdavo pavedžioti. Kai atsirado sodas, V. kartu gyveno. V. labai mėgo alierką, kviesta policija buvo. Liudytojos šeima neturėjo blogų įpročių, tik maistui pinigus skirdavo, o daugiau pinigai tai statybai, užsinorėjo vasarnamio ir viską jam. Jie norėjo tą vasarnamį įsigyti, statybom viskas, ji pati tų pinigų nematė. Pinigai buvo panaudoti reikalui, visi norėjo, kad dukra turėtų savo namus. Darė pamatus sode, dukra buvo, liudytoja irgi buvo, dar klausė, kodėl daro pamatus prie kelio. Dukros šeimos išsiskyrimo aplinkybių neprisimena. P. didelis buvo V. pas juos gyvenant. Anūkai jau ėjo į mokyklą, kai V. išsikraustė. Liudytojai buvo (duomenys neskelbtini) metai, kai išėjo į pensiją, vyras anksčiau išėjo į pensiją. Jos pensija buvo apie 142 – 144 rublius, vyro apie 134 rublius. Išėjusi į pensiją ji taip pat uždarbiaudavo, tvarkė kiemus, vedžiodavo kaimynų šunis, vyras buvo stalius, jis dar užsidirbdavo. Pinigai buvo duoti statyboms, vyras su V. dar piešė planą, padėdavo, kad anas savo būstą turėtų. Kiek pinigų ir kaip dažnai iš Vokietijos ateidavo, liudytoja nežino. Liudytoja jais nesinaudojo. Ar eidavo į darbą V., negali pasakyti, buvo atskiri įėjimai namuose.

Liudytoja apklausta G. Ž. parodė, kad ieškovą matė prie ginčo sodo (duomenys neskelbtini) prieš metus, žino kaip V. sūnų, atsakovės nepažįsta. Jos šeima daug metų turi sodą (duomenys neskelbtini). Sodą nuo V. sodo skiria gatvė. Liudytojos mama paliko sodą jai, mama mirė (duomenys neskelbtini) metais. Paskutinius metus iki mirties jau samdė mamai slaugytoją, mama (duomenys neskelbtini) sirgo. Kol liudytojos mama būdavo gyva, liudytoja vykdavo į sodą padėti tvarkytis mamai. Pasitaikydavo, kad nuvykusi mamos nerasdavo, tik raštelį, kad mama išėjusi pas V., pamaitins ir grįš. Kai mama mirė, pati liudytoja irgi nešdavo maistą V., tiesa, tai nebūdavo dažnai, paprastai šeštadienį ir sekmadienį. Prie V. namo pastatytas priestatas, garažas. Atvažiavusi po darbo matydavo dirbantį vieną V., be padėjėjų, po truputį statė pats. Liudytoja paskutinius 2,5 metų jau nuolat gyveno mamos name. V. vieną dieną dingo, nieko nepasakęs, paskutiniu metu jo nematė. Matė V. brolį iš (duomenys neskelbtini), kuris ir pasakė apie V. mirtį. Negali pasakyti, kada dingo V.. Gali pasakyti, kada atvažiuodavo jo brolis, gal prieš metus ar kada, bet negali tvirtinti. Negali pasakyti, kada V. įsigijo sodą, negali pasakyti, ar jie pirma, ar V. Kas iki V. gyveno tame sode, nepamena. P. V. ateidavo žmonės, kurie gyveno sodų bendrijoje, prieidavo, pakalbėdavo kažką ir išeidavo, kad kas nors kartu su juo gyventų ir vestų bendrą ūkį nematė. Matė tik vieną vaikštantį į parduotuvę. Ar svečių būdavo, negali pasakyti. V. namuke gyveno nuolat, buvo labai darbštus, turėjo daržą už namo. V. sode vaikų nematė, nematė pas jį vaikiškų žaislų, tik betvarkę. Kai atnešdavo maistą, neidavo į vidų, ant slenksčio palikdavo maistą, po to V. grąžindavo indus. Liudytojos tėvai taip pat turėjo butą (duomenys neskelbtini), sode pavasarį, vasarą, rudenį nuolat būdavo, žiemą pagal poreikį, kai reikėdavo triušius pamaitinti. Nakvodavo bute (duomenys neskelbtini). Būdavo V. ir pas mamą išvažiuodavo, pats sakydavo, kad pas mamą buvo. Atsakydama į trečiojo asmens P. Č. klausimus, liudytoja nurodė, kad raudonai plaukų nedažė, trečiojo asmens nepamena, nepamena, kad V. Č. būtų prašęs iškepti bulvių vaikui. Liudytoja turi sūnų, sūnus gimęs (duomenys neskelbtini) metais, sūnus baigė technikumą, įsidarbino (duomenys neskelbtini), gyveno su liudytoja, tada išvažiavo dirbti į užsienį. Padirbęs kažkiek laiko sugrįždavo, ilsėjosi, po to vėl išvykdavo dirbti. Sūnus dirbo užsienyje, kai pasirodė V., tuo metu sūnusnieko apie V. nežinojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, dėl turto teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Liudytoju apklaustas P. Č., V. Č. brolis, parodė, kad nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) V. Č. padovanojo kitas brolis. Liudytojas broliui (V. Č.) padėjo šio namo statybose. 1985 – 1986 metais garažą statė, po to ūkinį pastatą. Vėliau brolis namą pardavė.

1995 m. spalio 31 d. žemės sklypo ir sodo namo pirkimo – pardavimo sutartimi V. Č. už 23 200 litų įsigijo sodo pastatą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).