- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 1-32-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02028-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- A. E.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1980 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:
laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikinai einančiu direktoriaus pareigas ir kasininku, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. direktoriumi ir kasininku, materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas, esančias bendrovės kasoje, Klaipėdos mieste, tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 11 d., tyrimo metu nenustatytomis sumomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasisavino jam patikėtą jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą – 578051,94 Lt piniginių lėšų.
Kaltinamasis A. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad bendrovės turto nepasisavino ir neiššvaistė, tačiau pripažino, kad disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, ne pagal įstatymo nustatytą tvarką perdavė pinigus statybinių medžiagų įsigijimui ir nesiėmė visų priemonių, kad pinigai būtų grąžinti.
Jis parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir akcininkas. Bendrovė užsiėmė statybų verslu, nuo įmonės įsteigimo bendrovės direktorė ir kasininkė buvo jo žmona, o buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė A. B.. Jis įmonėje pradėjo dirbti kaip darbų vadovas nuo 2007 metų ar 2008 metų vasaros. 2012 m. pradžioje žmona išėjo vaiko priežiūros atostogų, tada jis buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas bei atsakingu už kasą, o nuo 2013 m. rudens paskirtas direktoriumi. Įmonė statė daug objektų. Nuolat būdavo apie 10 darbuotojų, pasikeitė apie 40 darbuotojų. Jis sutinka, kad trūksta kaltinime nurodytos pinigų sumos, tačiau tų pinigų nepasisavino. Visa kaltinime nurodyta pinigų suma visa buvo skirta statybinėms medžiagoms įsigyti, bet, kaip vėliau paaiškėjo, ne visos medžiagos buvo pristatytos į objektus. 2011 metais Vilniuje, statydamas namą, jis susipažino su S. K. ir susitarė, kad S. K. nupirks reikiamas statybines medžiagas ir pristatys į objektus. Tokį žmogų priėmė todėl, kad pačiam trūko laiko, dirbo ir kitoje įmonėje. Be to, S. K. statybines medžiagas gaudavo 40–20 procentų pigiau. S. K. gyveno Kaune, Raudondvario pl., važinėdavo automobiliu BMW, kai kada prekes atveždavo mikroautobusu. Kai reikėdavo, skambindavo vienas kitam telefonu, telefonų numerius Saulius dažnai keisdavo. Į objektus atvykdavo per savaitę apie du kartus. S. K. už paslaugą kas mėnesį mokėdavo apie 5000 litų, to sumokėjimo neformindavo. Pinigus statybinėms medžiagoms iš įmonės kasos paimdavo jis pats, perduodavo S. K., šis nupirkdavo statybines medžiagas ir pristatydavo į objektus. S. K. pristatė medžiagų į ,,Iki“ parduotuvę, statomą Priekulėje; į du angarus, kuriuos statė Jakų žiede; į Kaune Kačerginėje renovuojamą vieną daugiabutį ir kitus smulkesnius objektus. S. K. už medžiagas duodami pinigai nebūdavo įtraukiami į buhalterinę apskaitą, jis tik pasirašydavo raštelį, kokią pinigų sumą gauna. Šie rašteliai pateikti į baudžiamąją bylą. 2013 metų pavasarį pastebėjo, kad trūksta statybinių medžiagų. Kai pradėjo skaičiuoti, pamatė, kad neatitinka pajamų ir išlaidų balansas, todėl 2014 m. pradžioje nutraukė bendradarbiavimą su S. K.. Šis žmogus galėjo likti skolingas apie 500 000 Lt. Bandė jį surasti, tačiau nepavyko, į teisėsaugos institucijas kreiptis nenorėjo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad liudytojas S. K. ir yra tas asmuo, kuriam jis duodavo pinigus statybinių medžiagų pirkimui, tačiau iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. E. neatpažino S. K. (t. 3, b. l. 35–37).
Liudytojas S. K. parodė, kad jis kaltinamojo A. E. nepažįsta, nėra jo matęs ir nėra turėjęs jokių reikalų. Taip pat parodė, kad nėra buvęs Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma. Jokių pinigų iš A. E. nėra gavęs, statybinių medžiagų nėra nepirkęs. Rašteliai, esantys byloje, surašyti ne jo ranka ir ne jo pasirašyti. Gyvenime nėra turėjęs nei transporto priemonės, nei teisės vairuoti automobilį, tačiau maždaug prieš dvidešimt metų buvo pametęs pasą, kurį jo motinai grąžino nepažįstamas asmuo. Gyvena Kaune su sugyventine ir vaikais išnuomotame bute, yra bedarbis. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos yra dirbęs užsienyje, taip pat yra dirbęs nelegaliai statybose, tačiau ne statybines medžiagas tiekdavo, o nešiodavo betoną, atlikdavo pagalbinius darbus. Teigė, kad gyvenime nėra gavęs 5000 litų dydžio mėnesinio atlyginimo, jei tokį būtų gavęs, tai gyventų ne taip skurdžiai, kaip gyvena dabar.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. pateikė SSSR pasą, išduotą S. K.. Pasas apžiūrėtas ir pridėtas prie baudžiamosios medžiagos (t. 2, b. l. 52–53).
Liudytojas L. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis atliko vidaus patalpų įrengimo darbus statomoje „Iki“ parduotuvėje Priekulėje, dirbo „Jūrininkų mokymo centre“ Klaipėdoje. Darbui reikalingas statybines medžiagas mikroautobusu pristatydavo bendrovės direktorius A. E. arba parduotuvė, iš kurios perkamos prekės. Kartais į objektą direktorius A. E. atvykdavo su asmeniu, vardu Visvaldas ar Osvaldas, tačiau S. K. statybinių medžiagų į objektą nepristatinėdavo, tokio asmens nepažįsta.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014-10-13 protokolas patvirtina, kad L. M. neatpažino S. K. (t. 2, b. l. 68–70).
Iš 2014 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimai ir direktoriaus įsakymai, kuriais A. E. paskirtas į direktoriaus pareigas (t. 2, b. l. 15–24). Šie dokumentai patvirtina, kad vienintelės bendrovės akcininkės J. E. 2012 m. birželio 28 d. sprendimu A. E. paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas iki 2012 m. lapkričio 1 d. , o 2012 m. spalio 31 d. sprendimu – nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 7 d. (t. 2, b. l. 17–18, b. l. 20–21). 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu J. E. atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, direktoriumi paskirtas A. E. (t. 2, b. l. 22). 2012 m. birželio 29 d. įsakymu jis paskirtas eiti kasininko pareigas (t. 2, b. l. 19).
2014 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. M. buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir konstatuota, kad iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų matyti, jog bendrovė 2014 m. balandžio mėnesį kasos knygos netvarkė. Apžiūrai pateikti kasos apskaitos dokumentai: 2014 m. balandžio 11 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis Nr. 3, išlaidų suma 1286,50 Lt; 2014 m. balandžio 30 kasos išlaidų orderis Nr. 0006, išlaidų suma 2304,24 Lt, nepasirašyti, jų nepasirašė dokumentuose nurodyti pinigų gavėjai, todėl laikoma, kad piniginės lėšos, iš viso 3590,74 Lt (1286,50+2304,24), pagal minėtus kasos dokumentus nebuvo išmokėti, šios išlaidos į kasos knygą neregistruotinos ir dokumentinis pinigų likutis nemažintinas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinis kasos likutis 2014 m. balandžio 1 d. buvo 580350,82 Lt, todėl 2014 m. balandžio 30 d. dokumentinį kasos likutį sudarė 580350,82 Lt. Taip pat matyti, kad 2014 m. balandžio mėnesį atskaitingas asmuo A. E. avanso apyskaitos netvarkė, tai yra, patirtų išlaidų neregistravo avanso apyskaitoje (t. 2, b. l. 5–6).
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius A. E. pareiškė 578 051,94 Lt civilinį ieškinį (t. 2., b. l. 74–78).
Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad A. E. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: kaltinime nurodytu laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku, materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtą, iš įmonės kasos pasisavino jam patikėtą jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 578051,94 Lt vertės turtą. Kaltinamasis pats pripažino, kad pinigus jis paimdavo iš įmonės kasos, ir įduodavo statybinių medžiagų pirkimui S. K., duodamų pinigų ir mokamo atlyginimo neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą, patirtų išlaidų neregistravo avanso apyskaitoje. Kaltinamasis A. E. ir liudytojas S. K. davė priešingus parodymus. Išklausius šių asmenų parodymus ir įvertinus kitus įrodymus, surinktus byloje, darytina išvada, kad teisingus parodymus davė S. K.: nuo pirmos apklausos momento jis parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra turėjęs su juo jokių reikalų, nėra dirbęs tokio darbo, kurį nurodo kaltinamasis. Byloje yra duomenų apie tai, kad liudytojas S. K. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nedirba, į pirmąjį teisiamąjį posėdį atsisakė atvykti dėl tos priežasties, kad neturi pinigų kelionei iš Kauno į Klaipėdą, policijos pareigūnai, vykdydami teismo nutartį dėl atvesdinimo, nustatinėjo šio asmens buvimo vietą ir jį pristatė tik pagal trečią nutartį dėl atvesdinimo. Teisiamojo posėdžio metu S. K. patvirtino, kad nėra turėjęs nei automobilio, nei teisės vairuoti automobilį. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nelogiški ir neįtikinantys. Jis nurodo, kad nepažįstamam asmeniui, nepatikrinęs jo asmens dokumentų, nesudaręs jokių rašytinių sutarčių, periodiškai įduodavo dideles pinigų sumas, neužfiksuodamas to buhalteriniuose dokumentuose, nesudarydamas jokių rašytinių sutarčių, bet paimdamas iš to asmens pakvitavimus; dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats uždirbdavo 600,00 Lt, o tariamam S. K. mokėdavo 5000,00 Lt atlyginimą, neparodydamas tokių mokėjimų įmonės buhalterinėje apskaitoje; pastebėjęs statybinių medžiagų trūkumą nesikreipė į teisėsaugos institucijas; paaiškėjus nusikalstamai veikai, negalėjo nurodyti nei S. K. telefono numerio, nei transporto priemonės numerio ar gyvenamosios vietos; neatpažino S. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, tačiau teisiamajame posėdyje teigė, kad liudytojas S. K. yra tas pats asmuo, kuriam jis įdavė pinigus. Liudytojas S. K. su tokiais kaltinamojo parodymais kategoriškai nesutiko. Vertinant kaltinamojo parodymus atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, ne vienerius metus užsiima verslu, vadovavo ir vadovauja ne vienai įmonei, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir puikiai žino, kaip turėtų būti įforminami jo nurodomi sandoriai. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas kaltinamojo parodymus ir pateiktus raštelius vertina kaip melagingus, neatitinkančius faktinių aplinkybių ir duotus siekiant pateisinti pinigų pasisavinimą.
Kaltinamasis nurodo ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. E. sutuoktinė, o vėliau A. E. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012).
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-697/2015).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) požymius yra konstatavęs, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, Nr. 2K-471/2012).
Kaltinamasis teigia, kad įmonės turto savo reikmėms nenaudojo, visi pinigai, kurių trūkumą jis pripažįsta, buvo įduoti S. K. statybinių medžiagų pirkimui, tačiau šis asmuo už gautus pinigus nupirko tik dalį statybinių medžiagų. Įvertinus visus surinktus ir ištirtus įrodymus bei pripažinus, kad kaltinamojo parodymai ir pateikti rašteliai dėl pinigų perdavimo liudytojui S. K. yra melagingi ir neatitinka faktinių aplinkybių, daroma išvada, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka turto pasisavinimo požymius. Atmetus kaltinamojo parodymus dėl pinigų perdavimo S. K. ir neva perdavimo faktą patvirtinančius raštelius kaip melagingus, jokių įrodymų, kad kaltinime nurodyta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms, byloje nėra. A. E., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo materialiai atsakingu asmeniu. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad neteisėtai disponuoja įmonės turtu, naudoja jo žinioje esantį svetimą turtą savo poreikiams tenkinti ir taip pažeidžia bendrovės interesus, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes kaltininkas pasisavino didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai.
Padarytas nusikaltimas yra turtinio pobūdžio.
A. E. anksčiau nebuvo teistas. Kaltimasis yra baigęs aukštąjį mokslą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina nepilnametę dukrą. Socialinė, šeiminė padėtis leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai bausmei ir atidėjus jos vykdymą.
Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kaltinamasis pats pripažįsta, kad dirbdamas įmonės vadovu privalėjo naudoti pinigus pagal paskirtį, elgtis su jais atsakingai ir rūpestingai, todėl yra atsakingas už susidariusį trūkumą. Iš civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 74–78) nurodytų aplinkybių matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovui A. E. einant įmonės direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda civilinė teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, kaltinamasis nepateikė patikimų įrodymų, kur panaudoti iš įmonės paimti pinigai, todėl yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos ir yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį (CK 6.263 straipsnis).
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kaltinamajam A. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
nusprendžia:
A. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. E. paskirtą kardomąją priemonę – periodišką registravimąsi policijos įstaigoje, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. E. 167 551,28 eurų (578 051,94 litų) žalos atlyginimo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.