Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei, nustatant vienų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla R. B. nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 30 d.;

- skirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant R. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2025 m. birželio 29 d., apie 21.00 val., ties gyvenamuoju namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą vieniems metams. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija jis sutinka, tačiau nesutinka su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones, nes jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams yra per griežta. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje už veikų, numatytų BK 281¹ straipsnyje, padarymą baudžiamojo poveikio priemonės taikomos siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui ateityje. Kadangi jam šiuo atveju yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Espace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, mano, kad šia poveikio priemone yra užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Be to, šia poveikio priemone jam paskirta ir ekonominė sankcija, nes jis prarado vertingą turtą.

2.2. Apelianto teigimu, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nes jis anksčiau nėra teistas, nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Sulaikytas jis iš karto prisipažino vairavęs neblaivus, neginčijo alkotesterio parodymų, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, sutiko su pagreitintu procesu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis sutiko su pareikštu kaltinimu, davė išsamius parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, teismas, perdavė jį laiduotojo atsakomybei, o tai reiškia, kad teismas padarė išvadą, kad jis ateityje nusikalstamų veikų nedarys.

2.3. R. B. manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas paskyrė jam per ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes teisės vairuoti atėmimas gali būti skiriamas nuo vienų metų. Kadangi jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, mano, kad jam galėjo būti paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pažymi, kad jis yra neįgalus, prižiūri neįgalią mamą, todėl jam automobilio vairavimas yra reikalingas siekiant palengvinti jo ir mamos poreikius. Mano, kad šios aplinkybės yra svarbios, tačiau pirmosios instancijos teismas jas vertino netinkamai ir formaliai nustatė dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo neginčija, taip pat neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį sutrumpinant jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienų metų.

7. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, tačiau pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytus nusikaltimus padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-421/2014, 2K-261-489/2018).

8. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018, 2K-112-942/2021).

9. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, įskaitant kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

10. Byloje nustatyta, kad R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė gyvenvietėje, vairuodamas lengvąjį automobilį, šią transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 32), kuris viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių). R. B. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju minėtos pasekmės nekilo, tačiau tai R. B. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumo nemažina. Bylos duomenimis, apeliantas traktorių vairavo kaimo teritorijoje, todėl neabejotina, kad vairuodamas neblaivus R. B. kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad 2025 m. birželio 28 d. jis buvo neblaivus, todėl jo tą dieną nusipirktą automobilį į namus parvairavo jo draugas. Vakare jis pasikvietė į namus savo pažįstamą V., nes turėjo 0,5 l talpos butelį trauktinės ir norėjo kartu su V. išgerti. Po to jam kartu su V. atvažiavus į R. Ž. gyvenamojo namo kiemą ir policijos pareigūnams paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad alkoholį gėrė ką tik. Nurodė, kad jis alkoholį gėrė visą savaitę, alaus gėrė ir dienos metu, prieš važiuodamas pirkti automobilio, todėl jam buvo nustatytas toks didelis girtumas. Pažymėjo, kad nors prieš važiuodamas pas R. jis alkoholio nebegėrė, tačiau turėjo suprasti, kad dar nėra visiškai išsiblaivęs ir automobilio vairuoti negali (b. l. 53–55). Teisiamajame posėdyje R. B. taip pat nurodė, kad prieš nusipirkdamas automobilį, alkoholį vartojo savaitę, alaus jis gėrė ir 2025 m. birželio 29 d. rytą, gal „pamaišė tai, kad buvo daugiadienės, kad buvo gerta kelias dienas“, todėl sugalvojo nuvažiuoti pas draugą R. Ž. (b. l. 97–98). Tai rodo, jog R. B. suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi R. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų ir suprasdamas galimas savo veiksmų pasekmes. Tai, kad pas R. Ž., vairuodamas neblaivus, R. B. važiavo kartu su draugu, patvirtina, jog jis neabejotinai kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kartu su juo vykusiam asmeniui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

11. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. B. nusikalto būdamas neteistas (teistumas jam išnykęs), viso proceso metu kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, savo neteisėtais veiksmais žalos nepadarė, 5 metų laikotarpiu administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, jam neterminuotai nustatytas neįgalumas, taip pat įvertinęs R. B. nustatytą girtumo laipsnį, uždraudė pastarajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Dėl to nėra pagrindo sutikti su R. B. apeliacinio skundo argumentu, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo terminu yra per griežta.

12. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir R. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra neįgalus, be to, į minėtas aplinkybes, parinkdamas R. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Prašydamas sutrumpinti uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, R. B., be kita ko, nurodė, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nes jis anksčiau neteistas, nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, pats yra neįgalus ir prižiūri neįgalią mamą, todėl jam automobilio vairavimas yra reikalingas siekiant palengvinti jo ir mamos poreikius. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Nors šiuo metu teistumas R. B. yra išnykęs, todėl jis laikomas neteistu, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad anksčiau R. B. buvo ne kartą teistas, taip pat teistas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 3 dalyje (baudžiamasis įstatymas, galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.), t. y. už tai, kad būdamas neblaivus pažeidė eismo saugumą ir tai sukėlė nukentėjusiajam kūno sužalojimą (b. l. 63–66), kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja R. B. ir paneigia, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, nors bylos duomenys patvirtina, kad R. B. ir jo motina yra neįgalūs (R. B. nustatytas 40 procentų darbingumas, o jo motinai – 15 procentų dalyvumo lygis) (b. l. 126–129), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jo motinai reikalinga priežiūra, jis pastarąja rūpinasi, vežioja ją pas gydytojus. Pastebėtina, kad R. B. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog jis nėra „oficialiai pripažintas atsakingas už mamos priežiūrą“ (b. l. 163–164), o teisiamajame posėdyje pretendentė į laiduotojas J. S. nurodė, kad R. B. gyvena vienas, turi mamą ir sesę, mama gyvena tame pačiame miestelyje, tačiau nenurodė, kad mama rūpinasi tik vienas R. B. (b. l. 136–139). Be to, neabejotina, kad minėtos aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties R. B. neatsakingo elgesio rezultatas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apelianto teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką. Kaip teisingai akcentuota skundžiamame nuosprendyje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų 6 mėnesių, o nagrinėjamu atveju R. B. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis – 1,66 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis, girtumo laipsnis. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, tai nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Vien tai, kad R. B. yra perduotas laiduotojos atsakomybei ir jam yra paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė, kurios jis neginčija – turto (automobilio) konfiskavimas, neužtikrina, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedarys, nes vietoje konfiskuoto automobilio jis gali įsigyti kitą automobilį.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir trumpinti R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki jo pageidaujamo 1 metų termino nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.