Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Ališauskaitei, kaltinamiesiems J. M., K. K., V. A., jų gynėjams advokatams Tomui Leščinskui, Vaclovui Šerlinskui, Rimvydui Valančiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste –BK) 178 str. 1d., 172 str.1d.

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d., 172 str.1d.

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 172 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. ir K. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su E. S. ir E. U. (E. S. ir E. U. atžvilgiu tyrimas prokuroro 2015-01-29 nutarimu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-11 nutartimi patvirtinus, nutrauktas Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu) 2014 m. rugpjūčio 13 d. apie 23 val. Šilutės m., Gluosnių gatvėje atkarpoje tarp gyvenamųjų namų Nr. 12, Nr. 19, Nr. 21, atsineštu laužtuvu iš šulinių iškėlus UAB „Šilutės vandenys“ priklausančius tris 61-67 cm skersmens šulinių dangčius, kurių bendra vertė 686,40 eurų ir tris 32 cm skersmens šulinių dangčius, kurių bendra vertė 363,18 eurų, taip juos pagrobė, padarydami UAB „Šilutės vandenys“ 1049,58 eurų turtinę žalą bei tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje pasikėsino pagrobti vieną šulinio dangtį 228,80 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

V. A. papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val. K. K. paskambinus J. M. ir perdavus informaciją apie balsavimą už 5 eurų atlygį išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose už politinės (duomenys neskelbtini) kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L., J. M. šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. V. G., J. M. sutikus balsuoti ir jiems nuvykus į rinkiminę komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m. bei po balsavimo grįžus į J. M. nurodytą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A., paėmęs iš V. G. ir J. M. balsavimą įrodančius kvitus, jiems sumokėjo po 5 eurus.

J. M. pagal 2015-11-03 prokuroro pakeistą kaltinimą kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. K. ir V. A. papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val. K. K. paskambinus jam, J. M., ir pasiūlius už piniginį atlygį – 5 eurus išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti už politinės (duomenys neskelbtini) kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L., jis, J. M., šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. S. K., V. G. ir J. M. atvykus į J. M. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis, J. M., dar kartą pasiūlė šiems rinkėjams balsuoti už politinės (duomenys neskelbtini) kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L., pažadėdamas, kad už tai bus sumokėta po 5 eurus kiekvienam. S. K., V. G., ir J. M. sutikus balsuoti, jis, J. M., palydėjo minėtus rinkėjus į rinkiminę komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m. bei nurodė po balsavimo grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atlyginta už balsavimą. J. M., S. K., V. G. ir J. M. pabalsavus ir sugrįžus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. A., paėmė iš V. G. ir J. M. balsavimą įrodančius kvitus ir sumokėjo po 5 eurus. S. K. 5 eurus perdavė S. K., pareikšdamas, kad tai jos.

K. K. pagal 2015-11-03 prokuroro pakeistą kaltinimą kaltinamas tuo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. M. ir V. A. papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val. jis, K. K., paskambino J. M. ir pasiūlė už piniginį atlygį – 5 eurus išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti už politinės (duomenys neskelbtini) kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius- merus V. L.. J. M. šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. S. K., V. G. ir J. M. atvykus į J. M. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. M. dar kartą pasiūlė šiems rinkėjams balsuoti už politinės (duomenys neskelbtini) kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L., pažadėdamas, kad už tai bus sumokėta po 5 eurus kiekvienam. S. K., V. G. ir J. M. sutikus balsuoti, J. M. palydėjo minėtus rinkėjus į rinkiminę komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodė po balsavimo grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atlyginta už balsavimą, pastarieji taip ir padarė, tai yra pabalsavę V. G. ir J. M. sugrįžo į butą, kur V. A., paėmė iš jų balsavimą įrodančius kvitus, sumokėjo po 5 eurus, S. K. 5 eurus perdavė S. K., pareikšdamas, kad tai jos.

Dėl vagystės

Kaltinamasis J. M. pagal pareikštą kaltinimą dėl vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su K. K., E. U. ir E. S. pavogė šešis kanalizacijos šulinio dangčius, kuriuos išėmė naudodami laužtuvą. Visi buvo išgėrę, todėl ir sugalvojo pavogti. Pavogtus penkis dangčius parnešė į E. U. rūsį, o šešto dangčio nespėjo, nes sulaikė pareigūnai.

Kaltinamasis K. K. pagal pareikštą kaltinimą dėl vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė analogiškai kaltinamajam J. M..

Kaltinamieji savo parodymus dėl šulinių dangčių vagystės patvirtino parodymų patikrinimo metu J. M. ( 2 t. b.l. 121-126), K. K. ( 3 t. b.l. 29-35).

Įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuoti atviri šuliniai, be dangčių, laužtuvas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, sandėlyje rasti 3 didesnio dydžio ir 3 mažesnio dydžio šulinių dangčiai ( 1 t., b.l. 145-150). Įvykio vietoje rastas laužtuvas apžiūrėtas ( 1 t., b.l. 151-152).

Rasti šulinio dangčiai apžiūrėti ( 1 t., b.l. 157-158) ir grąžinti UAB „Šilutės vandenys“ atstovui (1 t., b.l. 159).

UAB „Šilutės vandenys“ pranešime nurodyta, kad pavogtų 7 šulinių dangčių vertė 418 Lt – 2 vnt., 790 Lt - 5 vnt., bendra suma 4786 Lt. ( 1 t., b.l. 42). Pagal patikslintą pranešimą - 7 šulinių dangčių vertė: skersmuo 61-67 cm, vieneto kaina 790 Lt, iš viso 4 vnt.; skersmuo 32 cm, vieneto kaina 418 Lt, iš viso 3 vnt. ( 1 t. b.l. 43).

Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, pažymos apie pagrobto turto vertę. Ištyrus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji J. M. ir K. K. pagrobė kanalizacijos šulinių dangčius ir tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1d.

Dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise

Kaltinamasis J. M. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 172 str. 1d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-03-15 ryte į jo draugės S. K. telefoną paskambino K. K. ir pasakė, kad duos po 5 eurus prabalsavus už L. ir reikia ateiti į (duomenys neskelbtini). Jis paskambino J. M. ir V. G. ir pasakė, kad duoda po 5 eurus, jeigu balsuos už L.. Ėjo balsuoti, o grįžus nuėjo į tą patį bendrabutį pas S. K., bet bute nieko nebuvo. Bute rado 5 eurus, kaip suprato paliktus jam. Paliko balsavimo šaknelę ir pasiėmė 5 eurus. Paskutinė grįžo S. K., bet jis jos nelaukė. S. K. sakė, kad jai 5 eurus davė tėvas, jis suprato, kad už balsavimą, nes ji su savimi neturėjo balsavimo šaknelės. Sesuo J. M. ir jos sugyventinis V. G., sakė, kad jiems 5 eurus sumokėjo kažkoks vyriškis. K. K. pasakė, kad reikia parnešti balsavimo šakneles, kai skambino ir sakė apie balsavimą už pinigus. Jis pats taip pat visiems pasakė, kad reikia parnešti šakneles. Jis įsitikinęs, kad draugai balsavo už L., bet tai žino tik iš žodžių.

Kaltinamasis K. K. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 172 str. 1d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs ir neviską prisimena. Buvo nuėjęs balsuoti ir girdėjo, kad šneka, jog moka už L.. Pripažįsta, kad skambino S. K. ar J. M., kuriam tiksliai nepamena, skambino, kad norėjo išgerti. Jis buvo pas kaimynę J., kur vėliau atėjo S. K. ir J. M.. Iš kur pas jį bute buvo 5 eurai, kuriuos pasiėmė J. M., jis nežino. Nurodė, kad J. M. neturėtų pagrindo jį apkalbėti. Vėliau buvo kalbėję, kad kažkas kažkam sumokėjo, bet tiksliau aplinkybių nepaaiškino. V. A. pažįsta iš matymo, nes jis ateidavo pas kaimynę, savo močiutę. Tą dieną matė A. tame name ryte, su juo nekalbėjo. Nepamena, ar tą dieną matė J. M. seserį su draugu. Sulaikytas tą dieną buvo neblaivus.

Kaltinamasis V. A. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 172 str. 1d., kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamos veikos nepadarė. Kodėl jį apkalba nežino, jokie santykiai nei su vienu nesieja. Gyveno minimame name, laikinai pas močiutę, nes šeimoje buvo problemų. Jis pats nebalsavo. K. pažįsta tik iš matymo, o M. tik dabar iš bylos. Niekam nemokėjo jokių pinigų už balsavimą.

Liudytoja V. V., policijos pareigūnė parodė, kad kovo mėnesį su kitais pareigūnais dirbo rinkimų metu su kolega Ž.. Jiems buvo pranešta, kad reikia nuvykti į bendrabutį prie darbo biržos ir sulaikyti asmenis, parduodančius savo balsus. Nuvykus rado 4 žmones, kurių vienas yra teisiamųjų suole ir pristatė į komisariatą, buvo atliekamos apklausos. Ji procesinių veiksmų neatlikinėjo. Sulaikyti asmenys laukdami apklausos kalbėjo, kad gavo po 5 eurus, nes balsavo už L.. Trys iš šių asmenų yra liudytojų kambaryje, o vienas kaltinamųjų suole. Kuris ką sakė tiksliai nepamena.

Liudytojas P. Ž., A. U., policijos pareigūnai parodė analogiškai liudytojai V. V.. A. U. nurodė kad visų sulaikytų nuomonė buvo tokia- jiems buvo nesvarbu už ką balsuoti ir jie iš viso balsuoti nelabai ruošėsi.

Liudytoja J. M., parodė, kad J. M. yra jos brolis, K. K. pažįsta, o trečią(V. A.) – matė per rinkimus. Prieš brolį liudyti atsisako, o prieš kitus kaltinamuosius sutinka. Paaiškino, kad ėjo balsuoti, nes siūlė balsuoti už L., gavo pinigus. Nurodė, kad pinigus sumokėjo bendrabutyje V. A.. Ji ir jos draugas gavo po 5 eurus, pristatę balsavimo šakneles. Nežino ar balsavimo šaknelėje matėsi, kad balsavo už L.. Neturi jokio pagrindo meluoti kas sumokėjo pinigus. Už pinigus balsavo pirmą kartą. Nematė kaip kitiems asmenims davė pinigus. Jai nesvarbu už ką buvo balsuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinimą pagal nuotraukas, J. M. atpažino V. A., kaip asmenį, jai sumokėjusį už balsavimą. ( 1 t., b.l. 87- 90).

Liudytojas V. G. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, santykiai normalūs, piktumų neturi. J. M. jo sugyventinės brolis, K. K. draugas, o V. A. sumokėjo už balsavimą per rinkimus. J. M. paskambino balsavimo dieną ir pasakė kad jeigu eis balsuoti už L., duos 5 eurus. Pasitarė su J. M. ir nuėjo prie bendrabučio, kur sutiko Mineikis, nusivedė į kažkieno butą ir pasakė, kad kai grįš - sumokės. Buvo K., K., dar vienas asmuo, kurio nepažino. Jie išgėrinėjo. Ėjo balsuoti penkiese: jis, M., M., K., ir ta moteris, kurios bute buvo. Prabalsavus, grįžo ten pat, kur buvo A., kuris paprašė šaknelių. Jis padavė balsavimo šakneles Auškalniui ir paėmė iš jo po 5 eurus už save ir M.. Nematė ar dar kam nors buvo sumokėta. Kad balsavimo šakneles reikia pasiimti buvo pasakęs J. M.. Mano, kad J. M. pats nežinojo kas mokės pinigus. A. matė pirmą kartą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, V. G. atpažino V. A. kaip asmenį, sumokėjusį už balsavimą ( 1 t., b.l. 64-66).

Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta J. M. ir K.K. K. yra jos sugyventinio brolis, kitą žmogų (V. A.) matė per rinkimus. Su niekuo nesipyksta. Buvo balsuoti, ėjo kartu su K., M. ir dar buvo 2 žmonės. Jai už balsavimą pinigų nesiūlė. Gyvena iš vaikų pašalpų, augina 3 mažamečius vaikus, sugyventinis S. K. nedirba. Jis kartais duodavo savo suaugusiai dukrai S. K. pinigų. Tą dieną sugyventinis buvo išgėręs stipriai.

Liudytoja S. K. parodė, kad J. M. yra jos sugyventinis, K. yra jos dėdė. Tėvas jai nesiūlė balsuoti už ką nors. Tėvas S. K. po balsavimų davė jai 5 eurus. Pagal draugų pasakojimus suprato, kad po balsavimų duos po 5 eurus. Jie sakė, kad balsuos už L.. M. ir G. gyrėsi, kad gavo po 5 eurus. Tėvas jai davė 5 eurus ir ji suprato, kad tai už balsavimą, nors tėvas to ir nesakė. Balsavimo šaknelę ji išmetė. Ji balsavo už L., bet ji visada ir galvojo už jį balsuoti.

K. K. telefono skambučio J. M. faktą patvirtina iš J. M. paimtas ir apžiūrėtas telefonas( 1 t., b.l. 105) ir nustatyta, kad telefone yra įvestas vardas „K. ir numeris (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b.l. 106-107) bei skambučių išklotinė, iš kurios nustatyta, kad K. K. telefonu (duomenys neskelbtini) 2015-03-11 11:50 val. yra išeinantis skambutis, skambinta S. K. telefonu (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 109 s. ( 1 t., b.l. 119-128).

K. K. skambučio faktą J. M. nurodo J. M., to neneigia ir pats K. K..

BK 172 straipsnio numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise) pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Atsakomybė kyla panaudojant bent vieną šių būdų. Nagrinėjamu atveju aktualus šio nusikaltimo objektyvusis požymis – trukdymas papirkimu asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise. Nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę ar ne ir šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo duotas dar iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau prabalsavus. Šiuo atveju svarbu nustatyti, jog taip siekiama papirkti rinkėją, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2014, 2K-256/2014).

Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (rinkėjus) jis taip trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. Pagal Lietuvių kalbos žodyną trukdyti reiškia daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti.

Trukdymas asmeniui realizuoti turimą teisę rinkti pripažįstamas, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2014, 2K-256/2014, Nr. 2K-512-942/2015).

Kaip nustatyta kaltinamasis J. M. ir jo įkalbėti asmenys nuvyko balsuoti gavę informaciją iš K. K. apie tai, kad mokami pinigai balsavus už nurodytą kandidatą. Tai yra, šių asmenų apsisprendimui realizuoti savo rinkimų teisę ar ne, ir jei realizuoti tai kaip, reikšmingą ir lemiamą įtaką turėjo tai, kad buvo pasiūlytas atlygis balsuojant už konkretų kandidatą, tai yra priešingu atveju, asmenys nebūtų balsavę arba būtų balsavę kitaip.

Dėl J. M. ir K. K. išteisinimo

Ištyrus ir įvertinus įvykio aplinkybes ir įrodymus konstatuotina, kad nors kaltinamasis J. M. kaltu dėl šios veikos neprisipažįsta, pagal jo parodymus jis iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus faktinius veiksmus, tai yra tai, kad jis gavęs iš K. K. telefonu informaciją apie perkamus balsus rinkimuose, šią informaciją perdavė kitiems asmenims. Šiems asmenims (J. M., V. G., S. K.) balsavus už prašomą asmenį, J. M., V. G. už balsavimą buvo sumokėta, S. K. gavo 5 eurus iš tėvo, o J. M. pats pasiėmė nurodytame bute rastus pinigus. K. K. nepripažįsta jam inkriminuojamos veikos, tačiau nurodo, kad jis skambino J. M. kaltinime nurodytu laiku, tik jo teigimu dėl kitų priežasčių. Pagrindo netikėti J. M. parodymais dėl to, kad informaciją apie balsavimą už pinigus jis gavo būtent iš K. K., šiam paskambinus telefonu, nėra. Juo labiau, kad ir pats K. K. nurodo, kad J. M. neturi pagrindo jį apkalbėt, skambučio faktas patvirtintas objektyviais įrodymais. Tai, kad informacija dėl balsavimo už užmokestį buvo gauta iš J. M., patvirtino V. G., nepaneigė ir S. K.. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamojo J. M. parodymai yra teisingi, nuoseklūs ir patikimi, paremti kitais įrodymais, todėl jais galima remtis darant išvadą, kad informacija apie balsavimą už pinigus buvo gauta būtent iš K. K..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Vertinant kaltinamųjų J. M. ir K. K. veiksmus – tai, kad jie informaciją apie atlygį balsuojant už konkretų asmenį perdavė kitiems asmenims, patys už tokius veiksmus (balsavimą) asmenims nemokėjo, teismo nagrinėjimo metu nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių šių kaltinamųjų ryšį su V. A. ar kitais asmenimis, organizavusiais tokius veiksmus (trukdymą pasinaudoti rinkimų teise), todėl konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmai nekvalifikuotini kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika. Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (kasacinė 2015-11-19 nutartis byloje Nr. 2K-512-942/2015). Administracinių teisė pažeidimų kodekso (toliau tekste –ATPK) 207⁷ straipsnio (balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimas) 3 dalyje nustatyta atsakomybė už rinkėjo balsavimą už atlygį, siūlymąsi balsuoti už atlygį ar kurstymą tai daryti rinkimuose ar referendume. Sprendžiant klausimą, kokia atsakomybė – baudžiamoji ar administracinė – konkrečiu atveju taikytina, turi būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą. Taigi, vertinant kaltinamųjų J. M. ir K. K. veiksmus, jų pavojingumo laipsnį, kurstomų asmenų ratą (keli šeimos nariai), patys nepapirkinėjo, ryšiai su papirkinėtojais nenustatyti, todėl jie galėtų būti vertinami kaip kurstymas balsuoti už atlygį pagal ATPK 207⁷str. 3d. o ne trukdymas papirkimu pasinaudoti rinkimu teise. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir administracinės atsakomybės atribojimo atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, organizuotumą ir kt. pasisakyta ir jau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-52/2014. Esant minėtoms nustatytoms aplinkybėms kaltinamieji J. M. ir K. K. išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Dėl V. A. padaryto veikos

Nors kaltinamasis V. A. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad yra nepagrįstai apkalbamas jį kaltinančių asmenų, tačiau nenurodė jokių priežasčių ar konfliktų dėl ko galėtų būti apkalbamas. Jo kaltė dėl to, kad jis sumokėjo V. G. ir J. M. balsavus atlygintinai už V. L., neabejotinai įrodyta kaltinamojo J. M., liudytojų V. G. ir J. M. parodymais ir V. A. atpažinimo kaip asmens sumokėjusio už balsavimą, protokolais. Nenustatyta jokio pagrindo, dėl ko galėtų jo nepažįstantys asmenys (V. G. ir J. M.) jįapkalbėti. Nors ir nėra nustatyti V. A. ryšiai su K. K. ar J. M., tai nepašalina V. A. baudžiamosios atsakomybės. J. M. ir K. K. išteisinus, iš kaltinimo V. A. šalintina aplinkybė dėl veikos padarymo bendrininkų grupe bei aplinkybė dėl to, kad S. K. už balsavimą 5 eurus perdavė jos tėvas S. K.. S. K. nurodė, kad gaudama šiuos pinigus suprato, kad jie gauti už balsavimą, šią aplinkybę neigia S. K., nurodydamas, kad dukrai S. K. pinigus davė be priežasties. Nors ir tikėtina, kad finansiškai sunkiai besiverčiančios S. K. šeimos padėtis, neleidžia S. K. išlaidauti - suaugusiai dukrai (S. K.) be priežasties dalijant pinigus, kad ir nedideles sumas, tačiau tokia galimybė neatmestina( pinigai perduoti be priežasties), o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog S. K. sumokėjo dukrai S,K. už balsavimą. Šiuo atveju, nenustatytas ir nepagrįstas jokiais įrodymais S. K. ir kaltinamojo V. A. ryšys ir šio kaltinamojo ar kito asmens susijusio su kaltinamuoju, įpareigojimas S. K. perduoti pinigus balsavusiai S. K..

Nors ir nenustatytas V. A. ryšys su K. K. ar kitu asmeniu, paskleidusiu informaciją apie papirkimą balsuojant, pinigų sumokėjimą vietą ir sąlygas, tačiau neabejotinai nustatyta, kad V. A. sumokėjo V. G. ir J. M., atlikus pageidaujamą veiksmą – balsavus už konkretų asmenį. Tai, kad iš balsavimo šaknelės nesimato, už ką balsavo asmenys, esminės teisinės reikšmės kaltinamojo veikai kvalifikuoti, neturi, nes kaip jau pasisakyta dėl to, kad nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis formali, nereikalaujanti pasekmių. Minėtose kasacinėse nutartyse taip pat nurodyta, kad nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę. Kaip minėta pasisakyta įkalbėtų asmenų balsuoti laisvai valiai pasireikšti buvo sukliudyta papirkimu, nes būtent atlygis nulėmė jų apsisprendimą, o šį atlygį sumokėjo kaltinamasis. Kaltinamojo tyčią patvirtinta tai, kad pinigai buvo sumokėti pateikus balsavimo šakneles asmenims, kurie anksčiau su kaltinamuoju nebuvo pažįstami ir jokių ryšių neturėjo. Apibendrinant įrodymų visumą, teismas daro neabejotiną išvadą, kad V. A. padarė jam inkriminuojamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 172 str.1d.

Skiriant bausmę, jos rūšį ir dydį atsižvelgiama į kaltinamojo V. A. asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis veikos metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tyčinį pažeidimą, dėl padarytos veikos nesigaili, yra nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. V. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra neteistas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nustatytas ir įrodytas nedidelis skaičius papirktų rinkėjų, todėl jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis - bauda, kurios dydis, mažesnis nei nustatytos bausmės rūšies už apysunkius nusikaltimus, vidurkis.

Dėl BK 38 str.

Kadangi J. M. ir K. K. išteisinami pagal BK 172 str., tai yra nepadarė naujos nusikalstamos veikos, būdami atleisti BK 38 str. pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. Kadangi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, egzistavusios kaltinamiesiems J. M. ir K. K. BK 38 str. pagrindu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, ir šiuo metu nėra pasikeitusios ar išnykusios, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukiama BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu, kaltininkams ir UAB „Šilutės vandenys“ susitaikius (BPK 303 str. 4 d.), BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytus terminus skaičiuojant nuo ankstesnio sprendimo – 2015-02-11 teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas prokuratūros 2015-01-29 nutarimas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00640-14 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. ir K. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., priėmimo dienos.

Kaltinamiesiems kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str.).

Į bausmę V. A. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas( BK 65 str. ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d., 4d. 5d. 1p. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1d. ir paskirti 74 MGL (2786,84 Eur) baudą.

Į bausmę V. A. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13, prilyginat laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras 4 MGL dydžio baudai ir nustatyti V. A. galutinę bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

J. M. ir K. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 str. 1d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., J. M. ir K. K., padariusius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti (BPK 303 str. 4 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 2d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžią skaičiuoti nuo 2015m. vasario 11d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą J. M., K. K. ir V. A. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.