Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas D. Jocys Teisėja D. Jazbutienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-361/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14444-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.12.1; (S) 1.2.14.1.1; 2.1.14; 2.4.6.3.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.3.3; 2.4.7

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalį 74 MGL (2 786,84 Eur) bauda. Į šią bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 ir skirta galutinė bausmė – 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, J. M. ir K. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, nurodant BK 38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų terminų pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 11 d.

J. M., K. K. ir V. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val., K. K. paskambino J. M. ir perdavė informaciją apie balsavimą už 5 Eur atlygį išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius – merus V. L., J. M. šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. V. G., J. M. sutikus balsuoti ir nuvykus į rinkimų komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m., bei po balsavimo grįžus į J. M. nurodytą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. A., paėmęs iš V. G. ir J. M. balsavimą įrodančius kvitus, jiems sumokėjo po 5 Eur.

J. M. išteisintas dėl jam inkriminuotos BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. J. M. kaltintas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. K. ir V. A., papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val., K. K. paskambino jam, J. M., ir pasiūlė už piniginį atlygį – 5 Eur – išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius – merus V. L., jis, J. M., šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. S. K., V. G. ir J. M. atvykus į J. M. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis, J. M., dar kartą pasiūlė šiems rinkėjams balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius – merus V. L., pažadėdamas, kad už tai bus sumokėta po 5 Eur kiekvienam. S. K., V. G. ir J. M. sutikus balsuoti, J. M. palydėjo šiuos rinkėjus į rinkimų komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m., bei nurodė po balsavimo grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atlyginta už balsavimą. J. M., S. K., V. G. ir J. M. pabalsavus ir sugrįžus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., V. A. paėmė iš V. G. ir J. M. balsavimą įrodančius kvitus ir sumokėjo po 5 Eur. S. K. 5 Eur perdavė S. K., pareikšdamas, kad tai jos.

K. K. išteisintas dėl jam inkriminuotos BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. K. K. kaltintas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. M. ir V. A., papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val., jis, K. K., paskambino J. M. ir pasiūlė už piniginį atlygį – 5 Eur – išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius – merus V. L.. J. M. šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. S. K., V. G. ir J. M. atvykus į J. M. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. M. dar kartą pasiūlė šiems rinkėjams balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius – merus V. L., pažadėdamas, kad už tai bus sumokėta po 5 Eur kiekvienam. S. K., V. G. ir J. M. sutikus balsuoti, J. M. palydėjo šiuos rinkėjus į rinkimų komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m., bei nurodė po balsavimo grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atlyginta už balsavimą. Pabalsavę V. G. ir J. M. sugrįžo į butą, kur V. A. paėmė iš jų balsavimą įrodančius kvitus, sumokėjo jiems po 5 Eur, S. K. 5 Eur perdavė S. K., pareikšdamas, kad tai jos.

Be to, J. M. ir K. K. kaltinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje 1 dalyje, padarymo, o būtent tuo, jog būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su E. S. ir E. U. (E. S. ir E. U. ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2015-01-29 nutarimu, kuris patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-11 nutartimi, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu) 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 23.00 val., Šilutės m., Gluosnių gatvės atkarpoje tarp 12, 19, 21 gyvenamųjų namų atsineštu laužtuvu iš šulinių iškėlė UAB „Šilutės vandenys“ priklausančius tris 61–67 cm skersmens šulinių dangčius, kurių bendra vertė 686,40 Eur, ir tris 32 cm skersmens šulinių dangčius, kurių bendra vertė 363,18 Eur, taip juos pagrobė, padarydami UAB „Šilutės vandenys“ 1 049,58 Eur turtinę žalą bei tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje pasikėsino pagrobti vieną 228,80 Eur vertės šulinio dangtį, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. M. ir K. K. išteisinimo ir dėl to priimti naują nuosprendį:

J. M. pripažinti kaltu: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui; pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 7 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui;

K. K. pripažinti kaltu: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui; pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 10 mėnesių, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui. Į bausmę K. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2014-08-14 iki 2014-08-14 ir nuo 2015-03-11 iki 2015-03-12. Pripažinti V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Argumentuoja, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl J. M. ir K. K. išteisinti nepagrįstai, taip pat nepagrįstai jiems nutraukta baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai iš kaltinimo V. A. pašalinta aplinkybė, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nurodo, jog teismas, konstatavęs, kad J. M. ir K. K. tik perdavė informaciją apie atlygį balsuojant už konkretų asmenį savo šeimos nariams, jog jie patys už tokius veiksmus pinigų nemokėjo ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių kaltinamųjų ryšį su V. A. ar kitais asmenimis, organizavusiais trukdymą pasinaudoti rinkimų teise, todėl jų veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁷ straipsnio 3 dalies prasme, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai nustatė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus, neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, į kaltinamųjų, kaip bendrininkų, veiksmus, nors iš kaltinamųjų veiksmų matyti jų susitarimas veikti nusikalstamai. J. M., K. K., V. A., kaip bendrininkų, veiksmus patvirtina šie objektyvieji jų veikos požymiai: K. K., skambindamas J. M. ir siūlydamas eiti balsuoti, ne suteikė neapibrėžtą informaciją apie perkamus balsus, o konkrečiai pasiūlė balsuoti už konkretų atlygį, už konkretų kandidatą, aiškiai nurodė, kad balsavimo šakneles, įrodančias balsavimo faktą, reikės atnešti į konkretų butą (kuris yra priešais V. A. butą), tiksliai žinodamas, jog po balsavimo į tą butą jau bus atnešti pinigai už balsavimo rezultatus (nustatyta, kad pinigus bute sumokėjo V. A.). J. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškojo paperkamų asmenų – telefonu suieškojo V. G. ir pasiūlė balsuoti už atlygį, po to pasiūlė už atlygį balsuoti S. K., J. V., S. K., kurie, priešingai nei motyvavo teismas, nėra jo šeimos nariai, juos instruktavo, kaip elgtis – liepė pasiimti balsavimo šakneles, parsinešti jas į S. K. butą, pateikti už balsavimą sumokėsiančiam asmeniui ir taip gauti žadėtus sumokėti pinigus.

Nurodo, jog liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, t. y., kad jo apsisprendimą balsuoti nulėmė pasiūlytas atlygis, kad K. K., J. M., S. K., J. V., J. M., prieš eidami balsuoti, susirinko S. K. bute, į kurį J. M., S. K., V. G. sugrįžo po balsavimo, nes J. M. buvo nurodęs, jog ten reikia pristatyti balsavimo šakneles ir ten bus sumokėti pinigai. S. K. bute jų laukė K. K. ir V. A., kuris paklausė, ar paėmė balsavimo kvitus, ir, pateikus nurodytus kvitus, sumokėjo atlygį V. G., J. M.. Šio liudytojo nurodytos aplinkybės rodo, jog kaltinamieji suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė palenkti asmenis balsuoti už pinigus.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nenustatyti V. A. ryšiai su J. M. ir K. K., neįvertino, kad be J. M. ir K. K. objektyvių, aktyvių veiksmų, jų pastangų, ieškant paperkamų asmenų, nebūtų buvęs įgyvendintas V. A. nusikalstamas sumanymas už piniginį atlygį papirkti asmenis, kad šie balsuotų už konkretų kandidatą. Liudytojų V. G., J. M., S. K. parodymai patvirtina, kad J. M., K. K., V. A., veikdami bendrininkų grupe, papirkimu trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Jų padarytos veikos pavojingumą apibūdina šių požymių visuma: nusikaltimas padarytas aktyviais veiksmais, veikiant bendrininkų grupe, laikantis konspiracinių priemonių (pinigų mokėjimas svetimame bute, po balsavimo grįžimas atskirai ir nevienodu laiku), reikalavimas pristatyti balsavimo rezultatą patirtinantį faktą, papirktų asmenų skaičius. Todėl aptariamos veikos pavojingumas šiuo konkrečiu atveju užtraukia kiekvienam iš kaltinamųjų ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad J. M. ir K. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskirtinas nesunkaus, kitas – apysunkio nusikaltimo kategorijai, yra neteisti, bausti administracine tvarka, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupe, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe kartu su V. A.. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltininkų asmenybes bei jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, J. M. ir K. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė.

Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teigia, jog 2012-11-08 baudžiamojo įstatymo redakcija papildyta nuostata, kad pagal šį straipsnį atsako ir tas, kas organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Paaiškina, jog nuteistas už tai, kad papirkimu trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti, siekdamas papirkti rinkėją, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidavo papirkėjas. Rinkėjui savanoriškai pabalsavus (atlikus savo pareigą), paveikti jo valią balsuoti kitaip negu jis manė, neįmanoma. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėją (-us) jis taip trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti. Iš teismo motyvų lieka neaišku, ką būtent balsavimo dieną veikė nuteistasis V. A. ir kokiu būdu jis realizavo šio nusikaltimo objektyviąją pusę. Teismas pripažino, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių J. M. ir K. K. ryšio su V. A. ir atvirkščiai. Nėra duomenų ir apie tai, kad iki balsavimo nuteistasis V. A. 2015-03-11 būtų bendravęs su bylos liudytojais V. G., J. M. ar kitais asmenimis ir juos vienu ar kitu būdu paveikęs, t. y. trukdęs rinkėjams realizuoti teisę rinkti. Byloje neįrodyta ir nenustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais V. A. iki biuletenių įmetimo į urną paveikė rinkėjų V. G. ir J. M. valią balsuoti. Asmuo, paskleidęs informaciją apie papirkimą balsuojant, pinigų sumokėjimo vietą ir sąlygas, teoriškai galėjo būti įvardijamas kaip nusikaltimo organizatorius, tačiau toks asmuo nenustatytas. Tiesioginių įrodymų, kad pinigai buvo mokami už pageidaujamą veiksmą (-us), byloje nesurinkta ir tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Prokuroro kaltinime nurodytų veiksmų apeliantas neatliko ir negalėjo atlikti, nes neturėjo jokio išankstinio ryšio su kitais byloje minimais asmenimis, taigi nėra ir negali būti įvardijamas kaip organizatorius. Atotrūkis laiko prasme tarp balsavimo fakto ir pinigų tariamo davimo pakankamai didelis, o įrodymų apie apelianto bendrą veiklą su išteisintaisiais byloje nėra. Aplinkybė, kad bute, kaip teigia liudytojai, po rinkimų buvo mokėti pinigai, savaime nėra nusikaltimas BK 172 straipsnio prasme. Mano, jog K. K. ir J. M. išteisinti pagrįstai, nes jie rinkėjų nepapirkinėjo, jų ryšiai su tariamais balsų pirkėjais nenustatyti, pinigų perdavimo faktas objektyviais įrodymais nepatvirtintas. Išteisintieji veikė tik agitaciniais tikslais. Apelianto ir išteisintųjų bendravimo nepatvirtina bylos įrodymai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, rėmėsi tik ta bylos liudytojų parodymų dalimi, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, ir priėmė šališką nuosprendį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apelianto skundą atmesti, prokuratūros – tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros skundą atmesti, jų – tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuratūros skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį galioti.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu J. M. ir K. K. dėl kaltimo pagal BK 172 straipsnio 1 dalį išteisinti teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokia teismo išvada prokuroras kategoriškai nesutinka, argumentuodamas, jog teismas neįvertino įrodymų visumos, juos vertino kiekvieną atskirai, dėl to išteisintųjų kaltės klausimu padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog J. M., K. K. ir V. A., veikdami bendrininkų grupe, padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, išteisinęs J. M. ir K. K., padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė J. M. ir K. K. kaltės klausimą bei nepagrįstai V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl išteisinamasis nuosprendis J. M. ir K. K. dėl kaltinimo pagal BK 172 straipsnio 1 dalį naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir J. M., K. K. priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).

BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume arba organizavo trukdymą asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, ir sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas ir paperkant asmenį, dalyvaujantį rinkimuose, ir taip trukdant jam realizuoti savo teisę rinkti.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (-ims) įgyvendinti jo (-ų) rinkimų teisę, faktą. Nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (-ims) įgyvendinti jo (-ų) rinkimų teisę ar ne. Rinkėjo informuotumas apie papirkėjo siekį paveikti jo valią yra būtinas trukdymo pasinaudoti rinkimų teise objektyvusis požymis, kuriam esant papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad BK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais būdais trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ar teisę dalyvauti referendume, ir to nori. Vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų (vartojant psichinę prievartą, apgaule, papirkimu) – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-52/2014).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas motyvavo, jog tai, kad J. M. ir K. K. informaciją apie atlygį balsuojant už konkretų asmenį perdavė kitiems asmenims, patys už balsavimą šiems asmenims nemokėjo ir byloje nenustatytas jų ryšys su V. A. ar kitais asmenimis, tokie J. M. ir K. K. veiksmai nekvalifikuotini kaip baudžiamąją atsakomybę pagal BK 172 straipsnio 1 dalį užtraukianti veika, tačiau galėtų būti vertinami kaip kurstymas balsuoti už atlygį pagal ATPK 207⁷ straipsnio 3 dalį.

Apylinkės teismas, nustatęs konkrečius J. M., K. K. bei V. A. atliktus veiksmus prieš rinkėjus – V. G., J. M., S. K., šių veiksmų pobūdžio tinkamai neįvertino, nepagrįstai šių veiksmų nesusiejo, o vertindamas izoliuotai ir kaip atskirus, savarankiškus epizodus, nepastebėjo jų tarpusavio ryšio buvimo, nes palenkti rinkėjus balsuoti už konkretų kandidatą už pažadėtą sumokėti jiems piniginį atlygį buvo bendras jų sumanymas ir tikslas. Teismas pažymi, jog būtent J. M., K. K. bei V. A. bendrų veiksmų rezultatas yra tai, jog rinkėjai V. G., J. M. ir S. K. buvo jų palenkti, t. y. prieš einant jiems balsuoti, kiekvienam jų buvo pažadėtas 5 Eur dydžio atlygis, jeigu jie balsuos už konkretų kandidatą bei pristatys atgal į butą balsavimo šakneles (kvitus). Taigi rinkėjai buvo suburti, sukviesti į vieną patalpą – butą, jame aiškiai instruktuoti, informuoti apie balsavimo už konkretų piniginį atlygį būdą ir tvarką.

Byloje K. K. neginčijo aplinkybės, jog jis skambino J. M. ir siūlė eiti balsuoti už konkretų atlygį, už konkretų kandidatą, aiškiai nurodydamas, kad balsavimo šakneles, įrodančias balsavimo faktą, reikės atnešti į konkretų butą, beje, esantį priešais V. A. butą. J. M., gavęs šią informaciją iš K. K., ėmėsi aktyvių veiksmų – ieškojo paperkamų asmenų, telefonu paskambino V. G. ir pasiūlė jam balsuoti už atlygį, po to tai pasiūlė padaryti S. K., V. G. ir J. M., juos instruktavo, liepė balsavimo šakneles parnešti į S. K. butą ir jas pateikti už balsavimą sumokėsiančiam asmeniui ir taip gauti pažadėtą piniginį 5 Eur dydžio atlygį. V. G., J. M. ir S. K. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jie balsavo būtent už J. M. nurodytą kandidatą V. L. ir po 5 Eur kiekvienam jų sumokėjo V. A. ( t. 3, b. l. 151–154). Nors S. K. parodė, kad ji būtų balsavusi už V. L. ir be atlygio, kompleksiškai įvertinus nagrinėjamos situacijos pobūdį – J. M. nurodymu, S. K., V. G. ir J. M., prieš eidami balsuoti, susirinko S. K. bute, jame buvo informuoti apie balsavimo už atlygį tvarką, į šį butą sugrįžo pažadėto atlygio, su savimi turėdami balsavimo šakneles bei pažadėtą atlygį gavo, leidžia teismui manyti, jog vien aplinkybė, kad S. K. 5 Eur perdavė jos tėvas S. K., savaime nepaneigia V. A. dalyvavimo kaip bendrininko paperkant rinkėjus fakto.

Spręsdamas klausimą, kokia – baudžiamoji (BK 172 straipsnio 1 dalis) ar administracinė (ATPK 207⁷ straipsnio 3 dalis) – atsakomybė taikytina J. M., K. K. ir V. A., apygardos teismas vertina padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą, t. y. atliktos veikos padarymo būdą, tikslus bei kitas aplinkybes.

Nors apylinkės teismas motyvavo, kad K. K. ir J. M. tik kurstė asmenis (rinkėjus), iš jų ir savo šeimos narius, tačiau patys rinkėjų nepapirko, tačiau apygardos teismas mano priešingai. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog J. M., K. K. veikė kaip bendrininkai su V. A..

J. M., K. K. ir V. A. padarytos veikos pavojingumą apibūdina tai, jog nusikaltimas padarytas aktyviais veiksmais, veikiant bendrininkų grupe, naudojant konspiracines priemones. Taip pat byloje įrodyta, jog rinkėjai sukviesti į svetimą J. M., K. K. ir V. A. butą, jame rinkėjams pažadėtas piniginis atlygis už norimą balsavimo rezultatą, aptarta jų grįžimo į butą po balsavimo tvarka, duoti nurodymai, kaip elgtis po balsavimo, t. y. pareikalauta iš rinkėjų, iš jų ir J. M., K. K. giminaičių (J. M., S. K.), pristatyti balsavimo rezultatą (šakneles, kvitus), be to, papirkti net trys asmenys. Nors rinkėjams buvo žadamas sumokėti bei sumokėtas nedidelės vertės atlygis, tačiau tai nepaneigia teisinę reikšmę J. M., K. K. ir V. A. baudžiamajai atsakomybei kilti turinčios aplinkybės, jog visų jų kaip bendrininkų tikslas buvo bendras – papirkti pakankamai didelį skaičių rinkėjų. Šios aplinkybės parodo didesnį padaryto teisės pažeidimo pavojingumą bei leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad byloje išteisintiesiems turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aptariamos veikos pavojingumas šiuo konkrečiu atveju užtraukia kiekvienam iš kaltinamųjų ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog liudytojų V. G., J. M., S. K. parodymai patvirtina, kad J. M., K. K. ir V. A., veikdami bendrininkų grupe, papirkimu trukdė V. G., J. M., S. K. realizuoti savo teisę rinkti.

Apygardos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog yra pagrindas K. K. ir J. M. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jie, veikdamas bendrininkų grupe su V. A., papirkimu trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2015 m. kovo 11 d., apie 11.50 val., K. K. paskambino J. M. ir pasiūlė už piniginį atlygį – 5 Eur išankstiniuose Lietuvos Respublikos Šilutės rajono savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L.. J. M. šį pasiūlymą perdavė S. K., V. G. ir J. M.. S. K., V. G. ir J. M. atvykus į J. M. nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. M. dar kartą pasiūlė šiems rinkėjams balsuoti už politinės partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius-merus V. L., pažadėdamas, kad už tai bus sumokėta po 5 Eur kiekvienam. S. K., V. G. ir J. M. sutikus balsuoti, J. M. palydėjo juos į rinkimų komisiją, esančią Šilutės rajono savivaldybės patalpose, nurodydamas po balsavimo grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur bus atlyginta už balsavimą. Pabalsavę V. G. ir J. M. sugrįžo į minėtą butą, kur V. A. paėmė iš jų balsavimą įrodančius kvitus, sumokėjo jiems po 5 Eur, o S. K. 5 Eur, gautus iš V. A., perdavė S. K..

Nurodyti K. K. ir J. M. veiksmai atitinka BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl 2016 m. kovo 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. K. ir J. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo, naikintinas, ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pripažinus K. K. ir J. M. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, sprendžiamas bausmių jiems skyrimo klausimas.

Skirdama bausmę K. K. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltininko asmenybę (jauno amžiaus, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, neteistas, nedirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014-02-18 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2013-12-11 iki vaiko pilnametystės, taip pat turi dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini)), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią – BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, į tai, kad šiuo metu K. K. niekur nedirba, tačiau yra darbingas, jaunas žmogus, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. K. skiriant BK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Skirdama bausmę J. M. kolegija taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (jauno amžiaus, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, turi vieną galiojančių administracinę nuobaudą (yra nesumokėjęs 100 Lt baudos, skirtos 2014-09-25 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią – BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu J. M. niekur nedirba, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. M. skiriant BK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Dėl K. K. ir J. M. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai J. M. ir K. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už jų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje BK 38 straipsnio 1 dalies normos pagrindu (kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatytu reguliavimu. 2015 m. vasario 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. sausio 29 d. nutarimas, kuriuo, be kita ko, K. K. ir J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 93 straipsnyje numatytiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams, o ikiteisminis tyrimas dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas, nagrinėjamu atveju nustoja galioti, nes K. K. ir J. M. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 13–15).

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. J. M. pagal pareikštą kaltinimą dėl kanalizacijos šulinių dangčių vagystės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su K. K., E. U. ir E. S. pavogė šešis kanalizacijos šulinio dangčius, kuriuos išėmė naudodami laužtuvą. Visi buvo išgėrę, todėl ir sugalvojo pavogti. Pavogtus penkis dangčius parnešė į E. U. rūsį, o šešto dangčio nespėjo, nes sulaikė pareigūnai. K. K. dėl vagystės kaltu taip pat prisipažino visiškai. K. K. ir J. M. parodymus patvirtina parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys (t. 2 b. l. 121–126, t. 3, b. l. 29–35), įvykio vietos – Šilutės m., Gluosnių g. 5, apžiūros metu užfiksuoti atviri šuliniai, be dangčių, laužtuvas, Klaipėdos g. 51 namo kieme, sandėlyje rasti 3 didesnio dydžio ir 3 mažesnio dydžio šulinių dangčiai (t. 1, b. l. 145–150), įvykio vietoje rasto laužtuvo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 151–152). Šulinio dangčiai apžiūrėti (t. 1, b. l. 157–158) ir grąžinti UAB „Šilutės vandenys“ atstovui (t. 1, b. l. 159). UAB „Šilutės vandenys“ nurodė, kad pavogtų 7 šulinių dangčių vertė 418 Lt – 2 vnt., 790 Lt – 5 vnt., bendra suma – 4 786 Lt (t. 1, b. l. 42).

Ištyręs ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad K. K. ir J. M. pripažintini kaltais už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje 1 dalyje, padarymą, todėl jiems už šio nusikaltimo padarymą skirtinos bausmės. Skirdama bausmes K. K. ir J. M. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į minėtas K. K. ir J. M. asmenybes apibūdinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančią (prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką) ir atsakomybę sunkinančią – vagystę padarė veikdami bendrininkų grupe. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo metu nei K. K., nei J. M. niekur nedirba, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kiekvienam jų skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių – viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Apygardos teismas, vadovaudamasis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 172 straipsnio 1 dalyje, skirtas bausmes subendrina jas iš dalies sudėdamas, prie griežtesnės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, ir skiria galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. kas mėnesį visuomenės labui; J. M. už nusikalstamų veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 172 straipsnio 1 dalyje, skirtas bausmes subendrina jas iš dalies sudėdamas, prie griežtesnės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, ir skiria galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Dėl V. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ne) buvimo

Remdamasi tuo kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti 2016 m. kovo 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 172 straipsnio 1 dalį, šią rezoliucinę dalį papildant tuo, jog V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam V. A. parinkta bausmės rūšis yra tinkama, ji atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą ir atitinka jos pobūdį. Galutinė bausmė – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda – nėra vertinama kaip per griežta, yra adekvati nurodytų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam šią bausmę, išsamiai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, individualizuodamas bausmę, skyrė pakankamai dėmesio nuteistojo asmenybės vertinimui ir tikėtinam bausmės poveikiui.

Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, jog byloje neįrodyta ir nenustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais iki biuletenių įmetimo į urną jis paveikė rinkėjų V. G. ir J. M. valią balsuoti. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neatskleidė, kokiu būdu jis realizavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, nesiaiškino, ką jis veikė rinkimų dieną, nėra duomenų ir apie tai, kad iki balsavimo jis būtų bendravęs su V. G., J. M. ar kitais asmenimis, trukdęs jiems realizuoti teisę rinkti. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus ir mano, jog tai apelianto pasirinkta gynybos pozicija, taktika, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptarti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir nuosekliai išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog V. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su K. K. ir J. M..

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad V. A. buvo S. K. bute ir grįžusiems į šį butą po balsavimo V. G., J. M. asmeniškai sumokėjo po 5 Eur, prieš tai patikrinęs, ar jie turi J. M. reikalautas parsinešti balsavimo šakneles, o kitus 5 Eur perdavė buto šeimininkui S. K., kuris šiuos pinigus perdavė po balsavimo į butą grįžusiai dukrai S. K.. S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino supratusi, jog šie pinigai tėvo jai perduoti kaip pažadėtas atlygis už balsavimą. Duomenų, jog pažadą sumokėti rinkėjams už balsavimą davė, rinkėjų balsavimo šaknelių reikalavo ir tikrino kitas asmuo (-ys), o ne V. A., byloje nėra.

Kiti apelianto argumentai, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių J. M. ir K. K. ryšio su V. A., ir atvirkščiai, atmestini kaip nepagrįsti. Tiek K. K., tiek J. M. ikiteisminio tyrimo metu, parodžius atpažinimui asmenį pagal jo nuotrauką, abu parodė į fotonuotrauką, kurioje yra V. A. atvaizdas. Be to, K. K. atpažinimo metu paaiškino, jog žino parodyto asmens vardą (V.), nurodė, jog su juo prasilenkė 2015-03-11 (balsavimo, rinkimų dieną) laiptinėje. J. M. atpažinimo metu paaiškino, jog parodytas asmuo mokėjo pinigus S. K. bute balsavusiems asmenims, taip pat paliko 5 Eur šiame bute ant stalo, yra jį matęs ir anksčiau (t. 2, b. l. 135–137, t. 3, b. l. 50–52). Kiti anksčiau paminėti J. M., K. K. ir V. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje, požymiai, apibūdinantys jų padarytos veikos pavojingumą, – veikė bendrininkų grupe, leidžia konstatuoti, jog J. M., K. K. ir V. A. veikė žinodami vienas kito vaidmenis paperkant rinkėjus, suprato tokių savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Klaipėdos apygardos teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-30, 2016-06-01, 2016-06-22 prašymai išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš J. M. priteisti 86,85 Eur, K. K. – 46,32 Eur ir 92,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant juos apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymai vertinami kaip juridiškai nepagrįsti, todėl atmestini. BPK 322 str. 1 d. numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteistųjų K. K. ir J. M. valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį, kuriuo K. K. ir J. M. išteisinti pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje 1 dalyje, padarymą ir dėl šio kaltinimo byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui;

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir K. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. kas mėnesį visuomenės labui.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir J. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui.

Pripažinti V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymus dėl 86,85 Eur, 46,32 Eur ir 92,64 Eur išlaidų priteisimo iš J. M. ir K. K. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.