Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Šuminienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovei L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės L. V. patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo ir ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę L. V. netrukdyti jam bendrauti ir dalyvauti auklėjime nepilnamečių sūnų M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. V. E. turi teisę bendrauti su sūnumi M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi K. E., gim. (duomenys neskelbtini) paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes: Sausio 1 d. – Naujieji metai; Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena; Kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena; Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena; Birželio 24 dieną – Joninių (Rasų) diena; Liepos 6 – Valstybės dieną; Rugpjūčio 15 dieną – Žolinė; Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena; Gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos);

2. V. E. turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumis Modestu ir Kristupu birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena), paimant vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val.;

3. V. E. turi teisę bendrauti su sūnumi M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi K. E., gim. (duomenys neskelbtini) per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; Nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus bei savo atostogų grafikus;

4. V. E. turi teisę bendrauti su sūnumi M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi K. E., gim. (duomenys neskelbtini) per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaikų interesus bei savo atostogų grafikus;

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog su atsakove kartu nebegyvena nuo 2012 metų, pradžioje vaikai M. E., gim. (duomenys neskelbtini)ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini) gyveno su juo, vėliau vaikai persikėlė gyventi pas atsakovę. Atsakovė leido bendrauti su vaikais. 2012 metais išvyko dirbti ir gyventi į Norvegiją. Gyvendamas Norvegijoje nuolatos telefonu bei interneto ryšiu bendraudavo su sūnumis. Kai atsakovė sudarė santuoką, jos elgesys pasikeitė ir ji pradėjo drausti bendrauti su vaikais. Kai grįžta atostogų iš Norvegijos į Lietuvą atsakovė draudžia pasimatyti su vaikais, praleisti su jais laisvalaikį. 2016 m. vasarą buvo su vaikais sutaręs praleisti dalį vasaros atostogų kartu, tačiau atsakovė vaikams neleido susitikti bei praleisti kartu dalį atostogų. Su vaikais nori bendrauti dažnai, ne tik ryšio priemonėmis (telefono, interneto ryšiu), bet ir per atostogas vaikus pasiimti į Norvegiją. Nurodo, jog jo gyvenimo sąlygos Norvegijoje yra geros, turi darbą, kartu su sugyventine nuomojasi namą, vaikams yra įrengti atskiri kambariai. Abu vaikai nori praleisti atostogas su juo, tačiau atsakovė neleidžia vaikams atostogų metu atvykti pas jį į Norvegiją.

Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog abu vaikai nuo gimimo gyvena su ja, tarp jos ir sūnų yra glaudus ryšis, gyvenamoji aplinka vaikams saugi ir priimtina. Ieškovas netinkamai ir nereguliariai teikia vaikams išlaikymą, kuris buvo priteistas 2013-03-28 teismo įsakymu. Ieškovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2017-10-19 sudarė 8202,33 Eur. Nuo 2012-03-01, kai buvo priteistas iš ieškovo išlaikymas vaikams, vaikų poreikiai pasikeitė - padidėjo. Be to nepilnamečiui Modestui pakartotinai iki 2020 metų nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Berniukas prastai girdi abiem ausimis, jam reikalingi abiejų ausų klausos aparatai. Šiems klausos aparatams, jų priežiūrai, baterijoms, ausų įdėklams ir kt. per mėnesį skiria apie 100 Eur. Sūnus Modestas nešioja akinius, akių priežiūrai, akiniams, jų remontui, vitaminams ir kt. ir per mėnesį išleidžia apie 15-20 Eur. Taip pat sūnui reikalingos specialistų konsultacijos, t. y. metuose kartą, esant medikų nurodymams, du kartus per metus, su sūnumi vykstą į Vilnių pas specialistus. Kelionės išlaidos viešuoju transportu sudaro dar papildomai apie 60 Eur. Viso per mėnesį sūnaus Modesto sveikatos priežiūrai skiria apie 130 Eur. Nepilnametis Kristupas taip pat nešioja akinius, akių priežiūrai per mėnesį skiria apie 10 Eur. Taip pat abiem vaikams tenka taisyti dantis, spalio ir lapkričio mėnesį abiejų sūnų dantų gydymui išleido 91,00 Eur. Nepilnamečio Kristupo išlaikymui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui bei kitiems būtiniausiam poreikiams kas mėnesį skiria apie 405 Eur, o nepilnamečio Modesto išlaikymui, sveikatos priežiūrai bei kitiems berniuko poreikiams per mėnesį skiria apie 530 Eur. Jos finansinė padėtis yra pablogėjusi, nes ieškovas neteikė išlaikymo vaikams, ir ji viena pati išlaikė abu vaikus, taip pat viena pati įvykdė solidarią su ieškovu prievolę kreditoriui kredito unija Gargždų taupa. Mano, jog ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, gali ir privalo tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Be to, atsakovas anksčiau teigdavo, kad yra bedarbis, o šiuo metu jau dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl jo turtinė padėtis pasikeitė – pagerėjo ir jis pajėgus mokėti vaikams didesnį išlaikymą nei teismo buvo priteista. Mano, jog nėra būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovas jos nesilaikys, be to, niekada ieškovui netrukdė bendrauti su vaikais ir neketina trukdyti. Mano, jog jos siūloma ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka neįpareigotų nei jos laukti kada ieškovas pasiims vaikus, taip pat pats ieškovas galėtų planuoti ir bendrauti su vaikais jam patogiu laiku ir svarbiausia, vaikai iš anksto nustatytu grafiku nelauktų tėvo, kuris deja dažnai savo įsipareigojimo sūnums nevykdo.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Šuminienė nurodė, jog dėl ieškovo skundų yra ne kartą yra lankiusis pas atsakovę šeimoje. Vaikų gyvenimo sąlygos normalios, nėra jokio smurto, su vaikais bendraujama, ieškovas išlaikymą teikia nereguliariai. Nesutiko, jog ieškovas nuolat girtauja, nes vaikai nurodė, kad jis kartais vartoja alkoholį. Mano, jog vaikai turi gyventi su mama. Jokių nusiskundimų dėl tėvo elgesio neturi. Mano, jog jeigu atsakovė kategoriškai prieštarauja dėl vaikų vykimo į užsienį, tai galbūt galima tėvui bendrauti su vaikais tik Lietuvoje ir įvertinus ar tėvas vaikų akivaizdoje elgiasi gerai leisti išvykti vaikams su tėvu į užsienį.

Šalių sūnus Kristupas apklaustas, specialiai įrengtame vaikų kambaryje, dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A., nurodė, jog šiuo metu gyvena su mama, broliu, patėviu ir sese, ir toliau nori gyventi su mama. Gerai sutaria su tėvu ir norėtų dažniau su juo bendrauti. Dažniausiai su tėvu bendrauja telefonu. Tėvas į Lietuvą grįžta retai, dažniausiai vasaros metu ir kartais žiemą. Su tėvu susiskambina du ar tris kartus per savaitę, kalbasi apie mokslus, sportą, laisvalaikį, atostogas. Norėtų per atostogas nuvažiuoti pas tėvą į svečius į Norvegiją, tačiau mama neleidžia, nes mano, jog juos paims Norvegijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Norėtų su tėvu maksimaliai bendrauti, vasaros metu atostogauti vieną mėnesį Lietuvoje, taip pat nuvažiuoti į Norvegiją, norėtų, kad tėvas atvažiuotų per jo gimtadienį, Kalėdas, Naujuosius metus. Jam tinka bendrauti telefonu, internetu, tačiau nebūtina nustatyti konkretaus laiko, mama netrukdo jam bendrauti su tėčiu. Tėtis yra padovanojęs žaidimų konsolę, kompiuterį, telefoną, kamuolį, užrašė į futbolą, nupirko futbolo aprangą.

Šalių sūnus Modestas apklaustas, specialiai įrengtame vaikų kambaryje, dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A., nurodė, jog gyvena su mama, patėviu, broliu ir sese, nori toliau gyventi su mama Lietuvoje. Tėtis gyvena Norvegijoje. Pastebėjo, jog paskutiniu metu tėvas pasikeitė, jie vienas nuo kito atitolo. Tėvas grįžta į Lietuvą tik vasaros metu - liepos mėnesį, kartą buvo grįžęs žiemą per Kalėdas. Tėvas grįžęs į Lietuvą su jais pabūna dvi ar tris dienas, norėtų su tėvu bendrauti daugiau ir ilgiau. Norėtų su tėvu dvi savaites nepertraukiamai praleisti laiką Lietuvoje, taip pat norėtų nuvažiuoti pas tėvą į svečius į Norvegiją. Nenorėtų ilgiau būti, nes šiuo metu jam svarbu draugai ir nenori palikti savo aplinkos. Norėtų, jog tėvas dažniau grįžtų į Lietuvą, taip pat norėtų su tėvu keliauti po įvairias užsienio šalis. Bendrauja su tėvu per bendravimo programas, telefonu, pirmas skambina tėvas, kalbasi su juo įvairiomis temomis, tėvas domisi jo mokslais. Žino, jog tėvas dirba, remontuoja automobilius, tėvo gyvenimo sąlygos Norvegijoje geros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. E., gim. (duomenys neskelbtini)ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra (ieškovas) V. E. ir (atsakovė) L. K. (dabartinė pavardė V.). Atsakovė sudarė santuoką 2013-07-19 su R. V.. Iš 2015-06-17 pažymos apie šeimos sudėtį, matyti, jog L. V. šeimą sudaro sutuoktinis R. V. ir du nepilnamečiai sūnūs Kristupas ir M. E.. Atsakovei ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. V..

Ieškovas Norvegijoje nuo 2017-05-27 dirba autoservise „AUTO SAVE SERVICE AS“ automechaniku, mėnesio atlyginimas 15350 kronų. Darbdavio pažyma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017-06-15 iki 2017-09-17 ieškovas kiekvieną mėnesį gavo 15350,00 kronų atlyginimą. Sodros duomenimis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-11-30 Lietuvoje nedirbo ir jokių pajamų negavo. Ieškovo sugyventinė dirba Norvegijoje slaugytoja, kartu su ja ieškovas gyvena nuomojamame būste Norvegijoje, už būsto nuoma moka 15000 kronų per mėnesį. Iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti ieškovo nuomojamasis gyvenamasis namas Norvegijoje. Atsakovė pateikė duomenis gautus iš viešos internetinės erdvės, jog ieškovas nuo 2014-04-26 turi įregistravęs individualią įmonę, o autoservise, kuriame šiuo metu dirba turi 25 procentus akcijų.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje bei priešieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini) iki 2012 metų gyveno su abiem tėvais, tėvams pradėjus gyventi skyrium vaikai gyveno su ieškovu, vėliau vaikai persikėlė gyventi pas motiną, o ieškovas išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Šiuo metu abu vaikai gyvena su motina – atsakove Lietuvoje. Atsakovė sudarė santuoką su R. V., taip pat kartu gyvena ir dar vienas nepilnametis vaikas. Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Iš ieškovo bei šalių vaikų duotų paaiškinimų, taip pat vaizdo įrašo matyti, jog ieškovas gyvena name, namuose tvarkinga, švaru, ieškovas gyvena su sugyventine ir jos dukra, gyvenimo, buities sąlygos geros. Apklausti berniukai nurodė, jog nori ir toliau gyventi su mama Lietuvoje, su patėviu sutaria gerai, savo gyvenamosios vietos nenori keisti. Ieškovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog L. V. ir V. E. niekada nebuvo ir nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Klaipėdos rajone, šiuo metu vaikų gyvenimo bei buities sąlygos pas atsakovę yra tinkamos, vaikai gerai sutaria su atsakovės vyru, berniukus sieja tvirtas psichologinis ir emocinis ryšys su mama, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog atsakovė elgiasi netinkamai sūnų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ieškovas neprieštarauja, kad vaikai gyventų su motina, vaikai nurodė, jog nori ir toliau likti gyventi su mama, darytina išvada, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove – vaikų motina, kuri užtikrina berniukų fizinius poreikius, saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas (CK 3.169 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Ieškovas teigia, jog atsakovė draudžia bendrauti su vaikais, neleidžia vaikams atvykti pas jį atostogų į Norvegiją, taip pat neleidžia ir Lietuvoje pakeliauti, o atsakovė teigia, jog nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumis, tačiau ieškovas pats tik kartą į metus atvažiuoja į Lietuvą, o atvažiavęs su vaikais praleidžia tik kelias dienas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo bendravimo su sūnumis, todėl teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, atitinkančią vaikų interesus.

Teismas nurodo, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta nei ieškovo, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalės jos laikytis, t. y. CPK 18 straipsnio pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne tik teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, tačiau ir pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais tam tikru grafiku. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos tėvų valdžios ribojimas (CK 3.108 str.).

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad nei vienas iš tėvų nedaro žalos vaikams ir jų interesams, abu vaikai nori bendrauti su tėvu, nori su juo praleisti atostogas, todėl abu tėvai turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.

Teismas išsamiau pasisako tik dėl tų bendravimo tvarkos punktų nuostatų, dėl kurių iš esmės kilo tarp šalių ginčas. Byloje nustatyta, jog ginčo šalys gyvena skirtingose valstybėse, t. y. atsakovė su vaikais gyvena Lietuvoje, o ieškovas savo gyvenimą sieja su užsienio valstybe - Norvegija, kurioje jau nuo 2012 metų dirba ir gyvena. Teismas nurodo, jog tais atvejais, kai vaikai gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, abu tėvai turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaikais būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Abi šalys sutiko, jog ieškovas, gyvendamas užsienyje, su sūnumis galės bendrauti telekomunikacijų priemonėmis - telefonu bei internetinėmis pokalbių bendravimo programomis. Ieškovas prašo nustatyti, jog su vaikais telefonu bei internetu gali bendrauti kiekvieną dieną. Išklausius abiejų vaikų nuomonę, nustatyta, jog vaikai dažnai bendrauja su tėvu telefonu bei interneto pagalba, tėvas domisi jų mokslais, laisvalaikiu, užsiėmimais, vaikams priimtina su tėvu bendrauti telefonu bei internetu - bendravimo pokalbių programomis. Abu vaikai nurodė, jog nėra būtina nustatytą konkretų bendravimo laiką. Teismo vertinimu ieškovo pasirinkta bendravimo tvarka, įvertinus tai, jog ieškovas gyvena užsienyje, ryšio bei telekomunikacijos priemonėmis yra tinkama, taip pat įvertinus vaikų amžių, jų išsakytą norą bendrauti bet kuriuo metu, atsakovė nurodė, jog netrukdė ir netrukdys ieškovui bendrauti su vaikais telefonu bei internetu, darytina išvada, jog netikslinga nurodyti konkretų bendravimo laiką tarp ieškovo bei vaikų, taip sudarant galybę vaikams maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Atsakovė nurodo, jog nesutinka, jog vaikai važiuotų atostogų pas tėvą į Norvegiją, nes jai nėra žinomos ieškovo gyvenimo sąlygos, mano, jog ieškovas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaikais. Teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal bylos duomenis matyti, jog ginčo šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su tėvu, ieškovui atvykus į Lietuvą, vaikai noriai praleidžią laiką su tėvu, o tai rodo, jog ieškovas gali ir sugeba pasirūpinti vaikais. Teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, ieškovo gyvenimo bei buities sąlygos Norvegijoje yra tinkamos, ieškovas turi darbą bei gauna pastovias pajamas, duomenų apie jo netinkamą elgesį bei gyvenimo būdą Norvegijoje, teismui nėra pateikta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog jokių nusiskundimų dėl tėvo elgesio neturi. Darytina išvada, jog ieškovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir jis sugebės bei galės tinkamai pasirūpinti vaikais jų atostogų metu. Teismas nurodo, jog paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į atostogas su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Nagrinėjamu atveju, nėra išimtinių aplinkybių įpareigotinų skyrium gyvenantį tėvą gauti motinos sutikimą dėl atostogų metu vaikų laikino išvykimo į užsienį, kitu atveju galėtume tai vertintini kaip bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

Ieškovas pageidauja su vaikais praleisti 30 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, atsakovė sutinka, jog vaikai su tėvu praleistų 30 dienų atostogų, abu vaikai taip pat nori atostogas parleisti su tėvu tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje. Teismas nurodo, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti atostogas su vaikais. Teismas įvertinęs vaikų amžių, tėvo ir vaikų tarpusavio santykius bei ryšį, sprendžia, jog prašoma nustatyti atostogų trukmė atitinka vaikų interesus, padės išsaugoti ir sustiprinti vaikų ir tėvo ryšį.

Teismas nurodo, kad tėvų valdžia nepilnamečiui vaikui grindžiama lygybės principu, t. y. abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui. Šios teises apima ne tik bendravimą įprastomis dienomis, tačiau ir per valstybines šventes ar šalims svarbias dienas (gimtadienius, giminių susitikimus ar kt.). Bendravimas su nepilnamečiais vaikais švenčių metu, yra skirtas vaikų ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų išskirtines sąlygas bendrauti Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dienomis bei švęsti vaikų gimtadienius. Šiuo atveju, įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, išklausius vaikų nuomonę dėl jiems svarbių švenčių, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, tikslinga pripažintini pagrįstu ieškovo reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiais vaikais, tačiau ne visomis ieškovo nurodomomis valstybinių švenčių dienomis, bet būtent vaikams svarbiomis švenčių dienomis, t. y. per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus bei švęsti vaikų gimtadienius, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemą.

Ieškovas pageidauja dėl kompensacinės bendravimo tvarkos sąlygos numatymo, t. y. nustatyta tvarka ieškovui negalint bendrauti su savo vaikais, atitinkamai šis laikas papildomai kompensuojamos. Pažymėtina, jog bendravimo tvarka nėra teisė, tačiau ir pareiga, nes nepilnamečiams vaikams atsiranda teisėtas lūkestis laiką praleisti su tuo iš tėvų, kuris gyvena skyriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo turi planuoti savo laiką taip, kad numatytu laiku jis galėtų bendrauti su savo vaikais, todėl be šalių sutikimo kompensacinis principas bendravime nenustatytinas. Pastebėtina, kad vaikų ligos atveju ar panašiai abu tėvai turi pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, taip pat abu tėvai turi dalyvauti užsiėmimuose skirtuose nepilnamečiams vaikams ir pan. Nustatyta bendravimo tvarka negali riboti nepilnamečių vaikų interesų dalyvauti renginiuose pasirodymuose mokykloje ir pan. dėl šios aplinkybės, jeigu yra numatyti švietimo įstaigose, būreliuose ar pan. užsiėmimai, tas tėvas, su kuriuo turi praleisti laiką nepilnametis vaikas, turi pareigą pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir užsiėmimų metu.

Ieškovas prie bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovė nedelsiant informuoja ieškovą apie vaikų susirgimus, apie sūnų auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoja ne bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, tačiau sprendžia tėvo ir motinos santykius bei dėl vaikų auklėjimo. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi, niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, be to, pats ieškovas turi teisę bei pareigą domėtis vaikų ugdymu bei jų sveikata, taip pat auklėjimu. Visi klausimai susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovo ir atsakovės vienas kitam nustatomų pareigų bei dėl nepilnamečių auklėjimo ir pan. nėra nurodytina.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, ieškovo galimybę bendrauti su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, iš dalies tenkina ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų norus bei interesus. Taip pat išaiškina šalims, jog po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebeatitiktų geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo

2013-03-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu iš ieškovo priteista kiekvieno vaiko išlaikymui po 500,00 Lt (144 Eur), mokamų periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki berniukų pilnametystės. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsakymu priteistą iš ieškovo išlaikymą vaikams po 144,00 Eur, padidinant išlaikymo dydį, t. y. Kristupui priteisti po 210,00 Eur, o Modestui po 230,00 Eur, argumentuodama tuo, jog vaikų poreikiai padidėjo ir ta suma, kuri iš ieškovo buvo priteista nebepakankama vaikams išlaikyti, vaikai turi sveikatos problemų, be to pagerėjo ieškovo finansinė padėtis, nes jis jau turi nuolatinį darbą bei gauna pastovias pajamas. Ieškovas sutinka, jog vaikų poreikiai padidėjo ir priteistas išlaikymas turi būti padidintas, tačiau teigia, jog jo finansinė padėtis nėra gera ir vaikams gali mokėti tik po 160,00 Eur.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių sūnums priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei penkeri metai, šiuo metu šalių sūnui Modestui jau 16 metų, jis mokosi devintoje klasėje. Šalių sūnui Kristupui jau 12 metų, jis mokosi šeštoje klasėje, lanko futbolo būrelį. Teismas neabejoja, kad abiejų vaikų poreikiai išaugo, be to, įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija, todėl akivaizdu, jog vaikų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš ieškovo priteistas 144 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui išlaikymas negali patenkinti būtinų vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų berniukams augti ir vystytis.

Atsakovė, įrodinėja, kad šalių nepilnamečio Kristupo išlaikymui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui bei kitiems būtiniausiam poreikiams kas mėnesį skiria apie 405 Eur, o nepilnamečio Modesto išlaikymui, sveikatos priežiūrai bei kitiems berniuko poreikiams per mėnesį skiria 530 Eur. Atsakovė pateikė skaičiavimus kiek per mėnesį bei per metus išleidžia vaikų išlaikymui ir kokių poreikių tenkinimui. Nurodė, jog Kristupui per mėnesį reikia: maistui – 130,00 Eur, rūbams ir avalynei 69,42 Eur, higienos reikmėms – 16,10 Eur, mokyklinėms reikmėms 27,50 Eur, medikamentams – 52,99 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui 100,00 Eur, specialiems poreikiams: akiniams ir jų priežiūrai 8,30 Eur. Nurodė, jog Modestui per mėnesį reikia: maistui – 130,00 Eur, rūbams ir avalynei 86,12 Eur, higienos reikmėms – 12,00 Eur, mokyklinėms reikmėms 27,92 Eur, medikamentams – 74,00 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui 100,00 Eur, specialiems poreikiams: akiniams ir jų priežiūrai 99,63 Eur. Teismo vertinimu vaikams gyvenant su atsakove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaikų poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta.

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnums būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui ir pan., tačiau ieškovės pateiktose išlaidų lentelėse nurodoma būtina 403,00 Eur suma Kristupui ir 530,00 Eur suma Modestui, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaikų išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu atsakovės nurodoma kiekvienam vaikui laisvalaikiui skirtina po 100,00 Eur suma yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Turiningą vaikų laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla.

Atsakovė nurodė, jog Kristupas turi sveikatos problemų dėl akių bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl turimų sveikatos problemų berniukui būtinas nuolatinis gydymas, specialūs vaistai. Dėl diagnozuoto regos sutrikimo nurodyta, jog būtina nešioti akinius, atsakovė pateikė duomenis, jog kiekvienais metais lankosi pas okulistą, keičia akinius, paskutinį kartą už akinių įsigijimą sumokėjo 47,00 Eur, kitų duomenų, jog būtinos kitos gydymo išlaidos kiekvieną mėnesį nėra pateikta. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog sūnus specialiųjų poreikių neturi. Teismo vertinimu vaikui neturint nuolatinių sveikatos problemų, kas mėnesį skirti po 52,99 Eur medikamentam nėra būtina.

Atsakovė nurodė, jog Modestas turi sveikatos problemų bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Dėl diagnozuoto regos sutrikimo nurodyta, jog būtina nešioti akinius, atsakovė pateikė duomenis, jog kiekvienais metais lankosi pas okulistą, keičia akinius, paskutinį kartą už akinių įsigijimą sumokėjo 58,00 Eur. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog Modestui nustatytas lengvas neįgalumo lygis, jam reikalingi abiejų ausų klausos aparatai, klausos aparatams, jų priežiūrai, baterijoms atsakovė per mėnesį skiria apie 99,63 Eur. Atsakovės pateikti UAB „Surdotechnika“ 2017-10-11 kainoraštis patvirtina, klausos aparato elementai bei dalys kainuoja 23,52 Eur. Taip pat atsakovė kartu su sūnumi kasmet važiuoja į klinikas pas LOR gydytojus dėl blogėjančios klausos ir taip pat patiria papildomų išlaidų.

Atsakovė pateikė duomenis, jog 2017 m. spalio mėnesį buvo taisyti vaikams dantys. Teismas pažymi, jog valstybė vaikams odontologo paslaugas teikia nemokamai, be to, duomenų, jog vaikai turi problemų dėl dantų ir jiems paskirtas specialus gydymas, kuris valstybės nėra kompensuojamas nėra pateikta.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad atsakovės nurodytos vaikų poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, be to įvertinus vaikų amžių jos yra pakankamai didelės, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Šiuo metu vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas, įvertinęs Kristupo amžių (12 metų), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog berniukas neturi specialių poreikių, jam nėra paskirtas specialus gydymas, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, spendžia, jog 400,00 Eur sumos kas mėnesį visiškai pakanka šalių berniuko visiems poreikiams tenkinti, ji yra reali ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs Modesto amžių (16 metų), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), taip pat įvertinęs, jog berniukui nustatytas neįgalumas, berniukas turi sveikatos problemų dėl klausos, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, sveikatos priežiūrai, spendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio vaikui išlaikyti nurodyto kriterijaus ir laiko, jog 440,00 Eur sumos kas mėnesį visiškai pakanka šalių berniuko visiems poreikiams tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs pasikeitusius vaikų poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečių vaikų poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra jauno bei darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovas nurodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas dirba ir vidutiniškai per mėnesį gauna apie 15350 Norvegijos kronų per mėnesį (1601,30 Eur), turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nuomojasi gyvenamąjį būstą Norvegijoje. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo gyvenimo sąlygos palyginus su atsakovė yra žymiai geresnės. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu dar nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, sudariusi santuoką, augina tris nepilnamečius vaikus, atsakovei šeimą išlaikyti padeda sutuoktinis.

Bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, darytina išvada, kad po teismo sprendimo (įsakymo) priėmimo abiejų šalių turtinė padėtis pasikeitė, ieškovo finansinė padėtis pagerėjo, jis turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, įsigijo automobilį, kitų išlaikytinių bei kreditorinių įsipareigojimų neturi. Taip pat įvertintina ir tai, jog ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis nuomojasi gyvenamąjį namą, kurio išlaikymui ir nuomai skiria pusę savo gaunamo darbo užmokesčio, o tai sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas gauna papildomai dar pajamų. Teismui pateikti duomenys iš viešos erdvės taip pat leidžia manyti, jog ieškovas vykdo individualią veiklą, iš kurios labai tikėtina gauna taip pat pajamų. Atsakovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, jai padeda sutuoktinis. Taip pat svarbu tai, kad atsakovė nurodė, jog ji vien pati vykdė abiejų šalių solidarią prievolę kreditoriui, kuri buvo priteista teismo sprendimu, o tai, neabejotinai pasunkino jos finansinę padėtį. Kita svarbi aplinkybė, jog ieškovas nereguliariai teikia išlaikymą vaikams, susidaręs įsiskolinimas yra 8202,33 Eur, todėl vaikų išlaikymo našta tenka būtent atsakovei. Be to, akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau ieškovas, gyvenantis atskirai nuo vaikų, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas yra jaunas, darbingas, gauna pastovias pajamas, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, išlaikytinių bei kreditorinių įsipareigojimų neturi, taigi finansiškai pajėgus teikti teismo nustatytą vaikams būtina išlaikymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaikų amžių ir padidėjusius jų poreikius, įvertinus pasikeitusią ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas padidinti vaikams išlaikymo dydį ir iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. E., gim. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur, o nepilnamečiui M. E., gim. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių berniukų minimaliausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo įsakymu priteistus išlaikymo dydžius, kurį ieškovas mokėjo, tai yra Kristupui mokamą 144,00 Eur išlaikymą padidinant iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, Modestui mokamą 144,00 Eur išlaikymą padidinant iki 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.201 str. 1, 2 d., CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galima vėl kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str. 1d.).

Išaiškintina atsakovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 str. 1d.).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenimis ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 31,00 Eur žyminio mokesčio, 85,50 Eur už vertimo paslaugas, 1000 Eur už advokato paslaugas (už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį surašymą - 800 Eur, už konsultavimą -100 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose - 100 Eur), viso: 1116,50 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė šias išlaidas: 38,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 1000,00 Eur už advokato paslaugas (konsultavimas, atsiliepimas į ieškinį, rašytinių įrodymų rinkimas - 300,00 Eur, konsultavimas ir priešieškinio paruošimas - 300,00 Eur, dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių -200,00 Eur, atstovavimas teisme - 200 Eur), viso: 1038,00 Eur.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, šalių atstovų advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog abiejų šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Taip pat būtinos ir pagrįstos ieškovo patirtos vertimų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimai tenkinti 80 proc., o priešieškinio reikalavimai 80 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovui iš atsakovės priteistina 893,20 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 830,40 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai ieškovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 90,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.), todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2017-07-07 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove L. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio K. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove L. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti ieškovo V. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. E., gim. (duomenys neskelbtini)ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Ieškovas V. E. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais Kristupu ir Modestu visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis: telefonu, kompiuteriu elektroniniais laiškais, bendravimo programomis („Skype“, „Viber“ ir kitomis galimomis bendravimo programomis) kiekvieną dieną.

2. Ieškovas V. E. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. E. ir sūnumi K. E. kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. V. E. atostogų metu bendrauja su vaikais nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu L. V. informuojama telefonu ne mažiau nei prieš mėnesį.

3. V. E. bendrauja su sūnumi M. E. ir sūnumi K. E. per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos jų buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikams saugią ir pagal jų amžių priimtiną vietą. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu L. V. informuojama raštu ne mažiau nei prieš dvi savaites.

4. V. E. bendrauja su sūnumi M. E. ir sūnumi K. E. paimant vaikus švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20.00 val., lyginiais metais šias šventes: Sausio 1 d.- Naujieji metai; Gruodžio 24-26 d. (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos). Apie vaikų paėmimą informuojant L. V. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš mėnesį.

5. V. E. kiekvienais metais praleidžia su sūnumis Modestu ir K. B. pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) paimant vaikus šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20.00 val.;

6. V. E. kas antrą sūnaus M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. E., gim. (duomenys neskelbtini) gimtadienį, t. y. sausio 3 d., rugsėjo 16 d. praleidžia su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 20.00 val.

7. V. E. įsipareigoja informuoti L. V. apie nepilnamečių vaikų išvykimą atostogų iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti L. V. galimybes susisiekti su vaikais.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-28 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-902-904/2013 dalį dėl M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. E., gim. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur, o nepilnamečiui M. E., gim. (duomenys neskelbtini) po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo priešieškinio teismui padavimo dienos – 2017-08-29, iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 830,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)priteisti 893,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš ieškovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 90,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo V. E. laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais M. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. E., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.