Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimo pagal pareiškėjo Š. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja s Š. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-205074 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto” (toliau – ir Sprendimas).

2.1 Pareiškėjas gavo eilę VMI sprendimų ir nurodymų, tačiau vertinant jų turinį bei prievolių ataskaitoje nurodytus išieškomų sumų dydžius, nebuvo aišku, kodėl dalis VMI sprendimų buvo pripažinti netekusiais galios, kodėl vieni sprendimai yra keičiami, kiti paliekami galioti, nebuvo suprantama, ar tie VMI sprendimai, kurie nebuvo keičiami, liko galioti. Prievolių ataskaitose nurodyti mokėjimai buvo išdėstyti chaotiškai, be jokio nuoseklumo, kas klaidino ir painiojo ne tik pareiškėją, bet ir VMI.

2.2 Šią aplinkybę patvirtino tai, kad, pavyzdžiui, dar 2022 m. vasario 14 d. VMI pateikė pareiškėjui nurodymą Nr. (23.31-08) 467-37315 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, tačiau jau kitą dieną šį sprendimą pakeitė ir atsiuntė pareiškėjui VMI 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-37683 pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (keičiamas VMI 2022 m. vasario 14 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-37315). Ginčijamu Sprendimu buvo keičiamas VMI 2022 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-69293, nors pastarasis sprendimas buvo pakeistas dar VMI 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-110628. Yra pagrindas panaikinti Sprendimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1 Sprendimas, kuriuo pakeistas VMI 2022 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 467-69293 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, yra teisėtas ir pagrįstas. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 102 433,06 Eur. Iš jos: 51 868,69 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 5 383,00 Eur šio mokesčio bauda ir 45 181,37 Eur šio mokesčių delspinigių. Ši pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė VMI atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-173 pareiškėjui papildomai apskaičiavus 53 829,35 GPM, kuris buvo patvirtintas VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-309, kuriuo VMI patvirtino pareiškėjui apskaičiuotą 53 829,35 Eur GPM ir papildomai apskaičiavo 42 906,26 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 5 383,00 Eur GPM baudą.

3.2 Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-309, pradėjo mokestinį ginčą su VMI, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmus 2021 m rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas. VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. pasibaigus mokestiniam ginčui, po ko pareiškėjas ir turėjo į valstybės biudžetą sumokėti sprendime nurodytas sumas, t. y. 53 829,35 Eur GPM, 42 906,26 Eur GPM delspinigių ir 5 383,00 Eur GPM baudą, iš viso 102 118,62 Eur.

3.3 Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. gruodžio 6 d., nesumokėjo 102 118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI 2021 m. gruodžio 7 d. įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo. VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, nuo 2021 m. gruodžio 13 d. pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus.

3.4 VMI nurodyti duomenys bei pridėti dokumentai pagrindžia, kad VMI pagrįstai priėmė Sprendimą dėl 101 738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė pirminį VMI 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 išieškoti 102 580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Antstolė iš pareiškėjo išieškojo 663,92 Eur ir juos 2022 m. spalio 6 d. pervedė į biudžeto sąskaitą, todėl sumažėjo mokestinės nepriemokos likutis, taigi VMI priėmė Sprendimą dėl 101 738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. VMI pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, todėl naikinti Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.1. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 102 433,06 Eur, iš jos: 51 868,69 Eur GPM, 5 383,00 Eur šio mokesčio bauda ir 45 181,37 Eur šio mokesčio delspinigių. Ši pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė VMI atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-173 pareiškėjui papildomai apskaičiavus 53 829,35 Eur GPM, kuris buvo patvirtintas VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-309, kuriuo VMI patvirtino pareiškėjui apskaičiuotą 53 829,35 Eur GPM ir papildomai apskaičiavo 42 906,26 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 5 383,00 Eur GPM baudą.

5.2. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pradėjo mokestinį ginčą su VMI. LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021 atmetė pareiškėjo skundą, todėl VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. pasibaigus mokestiniam ginčui, kuomet pareiškėjas ir turėjo į valstybės biudžetą sumokėti sprendime nurodytas sumas, t. y. 53 829,35 Eur GPM, 42.906,26 Eur GPM delspinigių ir 5 383,00 Eur GPM baudą, iš viso 102 118,62 Eur.

5.3. VMI, vadovaudamasi minėta LVAT nutartimi, pareiškėjui per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ 2021 m. lapkričio 6 d. įteikė 2021 m. lapkričio 6 d. raginimą Nr. (23.31-08) 464-2265, kuriame nurodė, kad jei pareiškėjas per 20 dienų nuo šio raginimo įteikimo dienos nesumokės biudžetui 102 118,62 Eur mokestinės nepriemokos, VMI šią mokestinę nepriemoką išieškos MAĮ nustatyta tvarka. Pagal VMI viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 6, 10 punktus, raginimo įkėlimo į „Mano VMI“ data laikoma raginimo įteikimo pareiškėjui data.

5.4. Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. gruodžio 6 d., nesumokėjo 102 118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI 2021 m. gruodžio 7 d. įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p.).

5.5. VMI Sprendimu, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, nusprendė pakeisti 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-69293 dėl bendros 101 738,26 Eur sumos išieškojimo.

5.6. Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. gruodžio 6 d. nesumokėjo 102 118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo. VMI 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-77264 nurašyti 103 175,63 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų (toliau – ir Nurodymas 1).

5.7. Pareiškėjas kreipėsi į LVAT su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021, tačiau LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-5-602/2022 atmetė pareiškėjo prašymą. VMI 2021 m. gruodžio 27 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Nurodymo 1 vykdymo sustabdymo. VMI 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. (23.1-08 Mr) RNA-3005 atsakė pareiškėjui, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas pagal Nurodymą 1 sustabdytas iki LVAT išnagrinės jo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021 ir 2022 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-21896 pripažino netekusiu galios Nurodymą 1.

5.8. VMI 2022 m. vasario 14 d. priėmė Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-37315 nurašyti 102 696,05 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų (toliau – ir Nurodymas 2). Mokestinės nepriemokos nepavykus išieškoti iš pareiškėjo banko sąskaitų, VMI 2022 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 (toliau – ir Sprendimas 1) išieškoti 102 580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Sprendimą 1 pateikė vykdyti antstolei (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.). Vykdydama Nurodymą 2, VMI iš pareiškėjo sąskaitų išieškojo dalį mokestinės nepriemokos, dėl ko sumažėjo į Sprendimą 1 įtraukta mokestinė nepriemoka, todėl VMI 2022 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-110628 dėl 102 565,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė Sprendimą 1. Minėtą sprendimą VMI pateikė vykdyti antstolei (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.). Kad nebūtų sudvigubintas mokestinės nepriemokos išieškojimas, VMI 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-115202, kuriuo pripažino netekusiu galios Nurodymą 2.

5.9. VMI 2022 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-102171 (toliau – ir Sprendimas 2) išieškoti 663,92 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. VMI minėtą sprendimą pareiškėjui per „Mano VMI“ įteikė 2022 m. gegužės 12 d., pareiškėjas jį perskaitė 2022 m. gegužės 26 d. VMI minėtą sprendimą 2022 m. birželio 13 d. pateikė vykdyti antstolei, sprendimas įvykdytas 2022 m. spalio 6 d.

5.10. Antstolė, vykdydama Sprendimą 2, iš pareiškėjo išieškojo 663,92 Eur ir juos 2022 m. spalio 6 d. pervedė į biudžeto sąskaitą, dėl ko sumažėjo į Sprendimą 1 įtrauktos mokestinės nepriemokos likutis, todėl VMI priėmė Sprendimą dėl 101 738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė Sprendimą 1 ir atitinkamai pakeitė Sprendimo 1 pakeitimą, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-110628 dėl 102 565,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. VMI minėtą sprendimą pareiškėjui per „Mano VMI“ įteikė 2022 m. spalio 10 d., pareiškėjas jį perskaitė 2022 m. spalio 11 d. VMI minėtą sprendimą perdavė vykdyti antstolei.

6. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog visi nurodyti duomenys bei pridėti dokumentai pagrindžia, kad VMI pagrįstai priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą dėl 101 738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė pirminį VMI 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 išieškoti 102 580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Teismas darė išvadą, kad VMI pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, todėl naikinti Sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

7. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

8.1. Teismas nevertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų VMI sprendimų. Taip pat teismas nevertino, kodėl VMI sprendimuose nurodyti skirtingi prievolės ir delspinigių dydžiai. Sprendime pagrindinės prievolės sumos dydis – 51 301,28 Eur, Sprendime 1 prievolės sumos dydis – 51 479,82 Eur, Sprendime 2 prievolės sumos dydis – 51 464,61 Eur.

8.2. VMI pakeitė jau ir taip pakeistą (negaliojantį) sprendimą, dėl ko vykdytini dokumentai tampa du nauji VMI sprendimai – tiek Sprendimas, tiek ir Sprendimas 2, tačiau teismas šios situacijos nevertino, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8.3. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas yra atsakingas už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą, delspinigių dydis turėtų būti perskaičiuotas remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi ir delspinigiai skaičiuotini tik už 180 dienų laikotarpį. Delspinigių apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra pagrįstas jokiais dokumentais ar skaičiavimais. Žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, todėl pareiškėjui neturėtų būti paskirta nei bauda, nei skaičiuojami delspinigiai.

9. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

9.1 Teismas išanalizavo visus byloje esančius duomenis ir įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog VMI pagrįstai priėmė Sprendimą.

9.2 Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad VMI naudai priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo yra vykdomas tik vienoje vykdomojoje byloje ir tik pagal pagrindinį (pirminį) Sprendimą 1 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Antstolei vykdant Sprendimą 1 buvo sumokėta (priverstinai išieškota) dalis šiame sprendime nurodytos pareiškėjo mokestinės nepriemokos, todėl VMI 2022 m. gegužės 26 d. priėmė tarpinį sprendimą Nr. (23.31-08) 467-110628 išieškoti 102 565,51 Eur, kuriuo buvo keičiamas pagrindinis (pirminis) Sprendimas 1. Vėliau buvo dar sumokėta (priverstinai išieškota) dalis pareiškėjo mokestinės nepriemokos, todėl VMI priėmė dar vieną tarpinį, t. y. šioje byloje ginčijamą Sprendimą išieškoti 101 738,26 Eur, kuriuo buvo keičiamas pagrindinis (pirminis) Sprendimas 1 išieškoti 102 580,72 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

9.3 Pagal VMI priimtą ir vykdomą sprendimą mokesčių mokėtojui geranoriškai sumokėjus ar priverstinai iš jo išieškojus sprendime nurodytos sumos dalį, t. y. sumažėjus išieškomai sumai, VMI Mokesčių apskaitos informacinė sistema automatiškai suformuoja tarpinius sprendimus dėl pagrindinio (pirminio) sprendimo keitimo ir juos pateikia antstoliui per antstolių informacinę sistemą.

9.4 Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo, t. y. kad jie nėra pagrįsti jokiais dokumentais ar skaičiavimais ir kad jie turėtų būti perskaičiuoti, yra nepagrįsti, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, turimų delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo bei pagrįstumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

10. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-205074 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto” (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė su Sprendime nurodytos sumos susidarymu susijusias faktines aplinkybes ir konstatavo, kad mokesčių administratorius Sprendimą priėmė pasikeitus pareiškėjo mokestinei nepriemokai, t. y. antstolei, iš pareiškėjo išieškojus 663,92 Eur ir juos 2022 m. spalio 6 d. pervedus į biudžeto sąskaitą. Teismas, ištyręs su Sprendimo priėmimu susijusius įrodymus, konstatavo, kad visi nurodyti duomenys bei pridėti dokumentai pagrindžia, jog VMI pagrįstai priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą dėl 101 738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė pirminį VMI 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 (Sprendimas 1) išieškoti 102 580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, o savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

14. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nesumokėjus VMI 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-309 patvirtintų mokestinių sumų bei pasibaigus teisminiams ginčams, VMI priėmė 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 išieškoti 102 580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Pasikeitus mokestinei nepriemokai, mokesčių administratorius 2022 m. spalio 10 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

15. MAĮ nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

16. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas detaliai išanalizavo procesinius dokumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

17. Konstatuotina, kad pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

18. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo reiškiamomis abejonėmis dėl įsiteisėjusių mokesčių administratorių sprendimų, kuriais grindžiama ginčijamame Sprendime nurodyta 101 738,26 Eur mokestinė nepriemoka. Šiame kontekste primintina, kad, kaip minėta, Sprendime nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojo turto šiame sprendime nurodytą sumą, kuri detalizuota prievolių ataskaitose. Teismui, atliekant tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo patikrą, ankstesnių įsiteisėjusių mokesčių administratorių sprendimų, kuriais nustatytos prievolių ataskaitoje nurodytosios mokestinės prievolės, teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas. Pastarųjų mokesčių administratoriaus sprendimų patikra nėra tokių administracinių bylų nagrinėjimo dalyku.

19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

20. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Š. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.