Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Š. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto” (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad gavo eilę VMI sprendimų ir nurodymų, tačiau vertinant jų turinį bei prievolių ataskaitoje nurodytus išieškomų sumų dydžius, absoliučiai nebuvo aišku, kodėl dalis VMI sprendimų buvo pripažinti netekusiais galios, kodėl vieni sprendimai yra keičiami, kiti paliekami galioti. Nesuprantama, ar tie VMI sprendimai, kurie nebuvo keičiami, lieka galioti.

Pažymi, kad prievolių ataskaitose nurodyti mokėjimai buvo išdėstyti chaotiškai, be jokio nuoseklumo, kas akivaizdžiai klaidino ir painiojo ne tik pareiškėją, bet ir VMI. Šią aplinkybę patvirtino tai, kad, pavyzdžiui, dar 2022 m. vasario 14 d. VMI pateikė pareiškėjui nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, tačiau jau kitą dieną šį sprendimą pakeitė ir atsiuntė pareiškėjui 2022 m. vasario 15 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (keičiamas 2022 m. vasario 14 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškai pareiškėjui nebuvo suprantamas ir šio ginčijamo VMI Sprendimo teisėtumas, kadangi juo neva buvo keičiamas 2022 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) VMI sprendimas, nors šis sprendimas buvo pakeistas dar 2022 m. gegužės 26 d. VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vertindamas visą šią chaotišką VMI procedūrą siekiant vykdyti išieškojimą, pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą VMI sprendimą.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog būtent Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais remiantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjo skundžiamas VMI prie FM 2022-10-10 sprendimas (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeistas 2022-03-22 sprendimas Nr. 467-69293 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra teisėtas ir pagrįstas.

Paaiškina, jog VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-11-24 duomenimis pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 102,433,06 Eur iš jos: 51.868,69 Eur gyventojų pajamų mokestis, 5.383,00 Eur šio mokesčio bauda ir 45.181,37 Eur šio mokesčių delspinigių. Ši pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė VMI prie FM atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2017-04-26 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui papildomai apskaičiavus 53.829,35 GPM, kuris buvo patvirtintas VMI prie FM 2017-08-08 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo VMI prie FM patvirtino pareiškėjui apskaičiuotą 53.829,35 Eur GPM ir papildomai apskaičiavo 42.906,26 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 5.383,00 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM 2017-08-08 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo mokestinį ginčą su VMI, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmus 2021-09-09 nutartį, administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas.

Taigi VMI prie FM 2017-08-08 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjo 2021-09-09 pasibaigus mokestiniam ginčui, po ko pareiškėjas ir turėjo į valstybės biudžetą sumokėti sprendime nurodytas sumas, t. y. 53.829,35 Eur GPM 42.906,26 Eur GPM delspinigių ir 5.383,00 Eur GPM baudą, iš viso 102.118,62 Eur.

Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021-12-06 nesumokėjo 102.118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI prie FM 2021-12-07 įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo. VMI prie FM, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis nuo 2021-12-13 pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus.

VMI nurodyti duomenys bei pridėti dokumentai pagrindžia, kad VMI prie FM pagrįstai priėmė 2022-10-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101.738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė pirminį VMI prie FM 2022-03-22 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-69293 išieškoti 102.580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

Antstolė vykdydama Sprendimą iš pareiškėjo išieškojo 663,92 Eur ir juos 2022-10-06 pervedė į biudžeto sąskaitą, ko pasekoje sumažėjo į Sprendimą įtrauktos mokestinės nepriemokos likutis, todėl VMI prie FM 2022-10-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101.738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo (22 priedas), kuriuo pakeitė Sprendimą ir atitinkamai pakeitė Sprendimo pakeitimą, t. y. 2022-05-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 102.565,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. VMI prie FM minėtą sprendimą pareiškėjui per „Mano VMI“ įteikė 2022-10-10, pareiškėjas jį perskaitė 2022-10-11. VMI prie FM minėtą sprendimą perdavė vykdyti antstolei.

Pažymi, kad VMI prie FM pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, todėl naikinti VMI prie FM 2022-10-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2022-03-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė panaikinti VMI sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto” teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-11-24 duomenimis pareiškėjo skola valstybės biudžetui yra 102,433,06 Eur iš jos: 51.868,69 Eur gyventojų pajamų mokestis, 5.383,00 Eur šio mokesčio bauda ir 45.181,37 Eur šio mokesčių delspinigių.

Ši pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė VMI atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2017-04-26 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui papildomai apskaičiavus 53.829,35 GPM, kuris buvo patvirtintas VMI 2017-08-08 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo VMI patvirtino pareiškėjui apskaičiuotą 53.829,35 Eur GPM ir papildomai apskaičiavo 42.906,26 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 5.383,00 Eur GPM baudą.

Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017-08-08 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2017-09-07 pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. pradėjo mokestinį ginčą su VMI, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą ir priėmus 2021-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas.

Taigi VMI 2017-08-08 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo įsiteisėjo 2021-09-09 pasibaigus mokestiniam ginčui, kuomet pareiškėjas ir turėjo į valstybės biudžetą sumokėti sprendime nurodytas sumas, t. y. 53.829,35 Eur GPM 42.906,26 Eur GPM delspinigių ir 5.383,00 Eur GPM baudą, iš viso 102.118,62 Eur.

VMI, vadovaudamasi minėta LVAT nutartimi, pareiškėjui per VMI prie FM portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ 2021-11-06 įteikė 2021-11-06 raginimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jei pareiškėjas per 20 dienų nuo šio raginimo įteikimo dienos nesumokės biudžetui 102.118,62 Eur mokestinės nepriemokos, VMI prie FM šią mokestinę nepriemoką, išieškos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

Paminėtina, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 6, 10 punktus, raginimo įkėlimo į „Mano VMI“ data laikoma raginimo įteikimo pareiškėjui data.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime.

Pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021-12-06 nesumokėjo 102.118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI prie FM 2021-12-07 įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo.

Pareiškėjas iš esmės neginčija, jog turi pareigą sumokėti VMI paskaičiuotus mokesčius, baudą ir delspinigius, tačiau teigia, jog VMI priverstinį išieškojimą atlieka chaotiškai, nesilaikydama bendrųjų teisės principų bei gerojo viešojo administravimo principo.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Mokesčių administravimo 33 straipsnio 8 punktu, nusprendė pakeisti 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendros 101738,26 Eur sumos išieškojimo.

Mokesčių administravimo 33 straipsnio 8 punktas numato, jog mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas per raginime nustatytą terminą, t. y. iki 2021-12-06 nesumokėjo 102.118,62 Eur mokestinės nepriemokos, todėl VMI įgijo teisę išieškoti minėtą mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, VMI 2021-12-13 priėmė Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 103.175,63 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų (toliau – Nurodymas 1).

Iš Teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į LVAT su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021, tačiau LVAT 2022-02-09 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. P-5-602/2022 atmetė pareiškėjo prašymą.

VMI 2021-12-27 gavo pareiškėjo prašymą dėl Nurodymo1 vykdymo sustabdymo. VMI prie FM 2022-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas pagal Nurodymo1 sustabdytas iki LVAT išnagrinės jo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3665-968/2021 ir 2022-01-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios Nurodymą1.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog VMI prie FM 2022-02-14 priėmė Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti 102.696,05 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų (toliau – Nurodymas 2). Mokestinės nepriemokos nepavykus išieškoti iš pareiškėjo banko sąskaitų, VMI prie FM, vadovaudamasi MAĮ, 2022-03-23 priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas1) išieškoti 102.580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Sprendimą1 pateikė vykdyti antstolei D. P. (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vykdydama Nurodymą2 VMI iš pareiškėjo sąskaitų per PLAIS išieškojo dalį mokestinės nepriemokos, dėl ko sumažėjo į Sprendimą1 įtraukta mokestinė nepriemoka, todėl VMI 2022-05-26 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 102.565,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė Sprendimą1. Minėtą sprendimą VMI pateikė vykdyti antstolei (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaip nurodė atsakovė, kad nebūtų sudvigubintas mokestinės nepriemokos išieškojimas, VMI prie FM 2022-06-01 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino netekusiu galios Nurodymą2.

VMI, vadovaudamasi MAĮ dėl apskaičiuotų delspinigių nepriemokos 2022-05-12 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas2) išieškoti 663,92 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. VMI minėtą sprendimą pareiškėjui per „Mano VMI“ įteikė 2022-05-12, pareiškėjas jį perskaitė 2022-05-26. VMI prie FM minėtą sprendimą 2022-06-13 pateikė vykdyti antstolei. VMI nurodė (ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija), jog minėtas sprendimas įvykdytas 2022-10-06.

Antstolė vykdydama Sprendimą2 iš pareiškėjo išieškojo 663,92 Eur ir juos 2022-10-06 pervedė į biudžeto sąskaitą, dėl ko sumažėjo į Sprendimą1 įtrauktos mokestinės nepriemokos likutis, todėl VMI 2022-10-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101.738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė Sprendimą1 ir atitinkamai pakeitė Sprendimo1 pakeitimą, t. y. 2022-05-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 102.565,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. VMI minėtą sprendimą pareiškėjui per „Mano VMI“ įteikė 2022-10-10, pareiškėjas jį perskaitė 2022-10-11. VMI minėtą sprendimą perdavė vykdyti antstolei.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog visi anksčiau nurodyti duomenys bei pridėti dokumentai pagrindžia, kad VMI pagrįstai priėmė šioje byloje ginčijamą 2022-10-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101.738,26 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pakeitė pirminį VMI 2022-03-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 102.580,72 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad VMI pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, todėl naikinti VMI 2022-10-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2022-03-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Š. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius Jakaitis Agnė Stankevičienė Fausta Vitkienė